- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-13
- Bylos Nr.
- e2S-2068-601/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03256-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Drustila“
- Skolininkas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kortas“
- Advokatai
- Valdas Rakauskas, Rita Elzbergienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bedrovės „Drustila“ atskirąjį skundą, pasirašytą advokato Valdo Rakausko, dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Drustila“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Kortas“ dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė UAB „Drustila“ kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, prašydama išduoti teismo įsakymą iš skolininkės UAB „Kortas“ išieškoti 166 307,09 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas, 40,00 Eur išieškojimo išlaidas, bylinėjimosi išlaidas. Kreditorė pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Kortas“ kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę arba trečiuosius asmenis. Nurodė, kad skolininkė, vengdama atsiskaityti už atliktus darbus ir nevykdydama sutarties, galimai vengs ir būsimo teismo sprendimo įvykdymo, jeigu jis bus priimtas kreditorės naudai, paslepiant ar perleidžiant turimą turtą ar turtines teises kitiems asmenims, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu būtų pažeistas proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyros principas. Skolininkė, neatsiskaitydama su kreditore, naudojasi kreditorei priklausančiais pinigais, tokiu būdu gaudama naudos sau. Tuo tarpu kreditorė, negalėdama atgauti jai priklausančios pinigų sumos, patiria daug nepatogumų, negalėdama jais disponuoti bei tenkinti savo interesus atsiskaityti su kitais kreditoriais, taip pat tinkamai vykdyti ir plėtoti veiklą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai skundžiama 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi netenkino kreditorės UAB „Drustila“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
1.1. Teismas konstatavo, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. išduotas teismo įsakymas liudija, jog kreditorės reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, tačiau nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės sprendimo įvykdymui, tenkinti kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės atžvilgiu, nėra teisinio pagrindo.
1.2. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad kreditorė nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį. Be to, teismo vertinimu, skolininkė yra juridinis asmuo, vykdantis ūkinę veiklą, todėl pritaikius skolininkės turtui, piniginėms lėšoms areštą, gali būti sutrikdyta skolininkės veikla, tokiu būdu dar labiau apsunkinant galimybes atsiskaityti su kreditore. Teismo įsitikinimu, kreditorės nurodytas skolininkės delsimas sumokėti pagal kreditorės pateiktas sąskaitas faktūras yra pagrindas kreditorei kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš skolininkės, o ne aplinkybė, patvirtinanti grėsmę dėl galimo teismo sprendimo neįvykdymo ar jo įvykdymo apsunkinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
3. Atskiruoju skundu UAB „Drustila“ įgaliotas atstovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir priimti naują nutartį – kreditorės prašymą tenkinti, t. y. taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės UAB „Kortas“ turto atžvilgiu.
1.1. Skunde apeliantė nurodo, kad byloje esantys dokumentai patvirtina dabartiniame bylos etape nesąžiningus skolininkės veiksmus, kuriais bandoma mažinti įsipareigojimus, tuo pačiu ir apsunkinti palankaus sprendimo įvykdymą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad skolininkė gali imtis kitų priemonių, siekiant, jog kreditorei palankus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas.
1.2. Pažymi, kad skolininkė siekia išvengti piniginių lėšų mokėjimo kreditorei, pateikdama pretenzijas dėl statybos darbų atlikimo vėlavimo ir paskaičiuodama baudas. Mano, kad sutarties šalių konkliudentiniais veiksmais buvo pratęsti terminai darbams atlikti, nes skolininkė ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų dėl darbų vėlavimo. Atkreipia dėmesį, kad skolininkė kreditorei dėl darbų vėlavimo pretenzijas pateikė praėjus vienai dienai po teismo įsakymo šioje byloje priėmimo, kas akivaizdžiai parodo skolininkės nesąžiningą elgesį ir siekį išvengti teismo įsakymo vykdymo, reikalaujant iš kreditorės nepagrįstų baudų mokėjimo.
1.3. Be to, vertinant tarp šalių sudarytų sutarčių vertes ir skolininkės priskaičiuotų baudų dydžius matyti, kad baudos už įvykdytas sutartis ženkliai viršija pačių sutarčių vertes, o už šiuo metu vis dar vykdomas sutartis – sudaro trečdalį sutarčių vertės. Todėl baudų dydis prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi yra neprotingai per didelės. Kita vertus, skolininkė 2018 m. birželio 30 d. kreditorei pateikė skolų suderinimo aktą, kuriame nebuvo jokių įrašų dėl kreditorės atžvilgiu priskaičiuotų baudų. Todėl dar ir ši aplinkybė patvirtina faktą, jog tokiais nesąžiningais veiksmais UAB „Kortas“, kreditorės nuomone, siekia susimažinti arba apskritai panaikinti savo skolą kreditorei, t. y. išvengti 166 307,09 Eur įsiskolinimo, kuris laikytinas dideliu net ir juridiniam asmeniui, mokėjimo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į atskirąjį skundą skolininkė UAB „Kortas“, atstovaujama advokatės Ritos Elzbergienės, prašo palikti skundžiamą nutartį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje, nepakeistą.
2.1. Akcentuoja, kad kreditorės reikalavimas yra nepagrįstas, nes kreditorei laiku neatlikus statybos darbų pagal subrangos sutartis, UAB „Kortas“ paskaičiavo netesybas už galutinių terminų pažeidimus ir pateikė kreditorei apmokėti PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma yra 220 500 Eur ir kurių ši iki šiol nėra apmokėjusi. Taigi, šiuo atveju, ne skolininkė yra skolinga kreditorei, bet priešingai, kreditorė skolinga skolininkei, todėl jos reikalavimai nepagrįsti.
2.2. Nepaisant to, skolininkė nurodo, kad kreditorės reikalaujama 166 307,09 Eur dydžio suma, kreditorei palankaus teismo sprendimo atveju, jai, kaip juridiniam asmeniui, negali būti laikoma didele, nes bendrovė vykdo veiklą ir gauna nuolatines pajamas, neturi skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Be to, skolininkei nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, kurių vidutinė rinkos vertė siekia 253 997 Eur, parkingas, esantis (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, kurio vidutinė rinkos vertė 99 000 Eur, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio vidutinė rinkos vertė 624 000 Eur, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio vidutinė rinkos vertė 92 099 Eur, garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio vidutinė rinkos vertė 60 600 Eur.
2.3. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, skolininkė teigia, kad kreditorė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog skolininkės finansinė padėtis šiuo metu arba ateityje gali būti sunki. Taip pat nenurodė jokių konkrečių duomenų apie skolininkės ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį siekiant išvengti galimai nepalankaus jai teismo sprendimo įvykdymo, todėl atskirasis skundas atmestinas ne tik dėl reikalavimų nepagrįstumo, bet ir dėl to, kad nėra grėsmės sprendimo įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. Byloje kilęs ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą.
8. Nepaisant to, kad apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. išduotas įsakymas, kuriuo pirmosios instancijos teismas rėmėsi spręsdamas dėl kreditorės pareiškimo pagrįstumo, šiuo metu jau yra panaikintas skolininkei pareiškus prieštaravimus, apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje, vis dėlto konstatuoja, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas kreditorei palankus sprendimas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus.
9. Apeliantė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą iš esmės grindžia didele pareiškimo suma bei nesąžiningais skolininkės veiksmais, kuriais, kreditorės vertinimu, siekiama susimažinti arba apskritai panaikinti skolą. Lietuvos apeliacinio teisimo praktikoje akcentuojama, kad didelė ieškinio suma nėra besąlygiškas pagrindas konstatuoti grėsmę ieškovui galbūt palankaus sprendimo įvykdymui. Ši grėsmė gali būti paneigta įrodžius atsakovo gerą turtinę padėtį, t. y. kad konkrečiam atsakovui konkreti ieškovo reikalaujama suma nėra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1646/2013 ir kt.).
10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju susipažinęs su skolininkės UAB „Kortas“ finansinę padėtį apibūdinančiais dokumentais, pripažįsta, kad kreditorės reikalaujama 166 307,09 Eur dydžio suma, lyginant su skolininkės gaunamomis pajamomis ir disponuojamu turtu, nėra didelė. Valstybės įmonei Registrų centrui UAB „Kortas“ pateiktame balanse už 2017 metus nurodyti duomenys patvirtina, kad įmonės 2017 metais turimo turto vertė yra didesnė nei 3 mln. Eur., iš kurio ilgalaikis turtas sudaro beveik 0,7 mln. Eur, trumpalaikis turtas – 2,2 mln. Eur, piniginės lėšos – 0,5 mln. Eur. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė turi nekilnojamojo turto, kurio vertė ženkliai viršija kreditorės reikalavimus, kas patvirtina, jog grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra. Juolab, kad teismui nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių skolininkės ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį siekiant išvengti galimai nepalankaus jai teismo sprendimo įvykdymo.
11. Kreditorės atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl skolininkės nesąžiningumo teikiant pretenzijas ir skaičiuojant netesybas už subrangos sutartyse numatytų terminų pažeidimus vertintini bylą nagrinėjant iš esmės ir sprendžiant kreditorės reikalavimų pagrįstumo klausimą. Tačiau šie argumentai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo kontekste nesuteikia pagrindo abejoti būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybėmis. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų priemonių taikymui aktualus tik toks skolininko nesąžiningas elgesys, kuris patvirtina atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas kreditorei galbūt palankaus sprendimo vykdymas, pvz., turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar bet koks kitas sąmoningas siekis pabloginti savo finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1489-370/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1436-370/2018). Šiuo, gi, atveju, UAB „Kortas“ teikiamos pretenzijos ir skaičiuojamos netesybos už subrangos sutartyse numatytų terminų pažeidimus vertintinos ne kaip siekis bloginti savo finansinę padėtį, bet kaip procesinė pozicija kreditorės atžvilgiu.
12. Apibendrinant išdėstytus motyvus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, jog byloje nenustatyta viena iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.