- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- e2KT-16-387/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Pareiškėjas
- T. B.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja T. B. prašo pavesti antstoliui A. S. vykdyti Klaipėdos miesto 2 notarų biuro notaro G. B. išduotą vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
2. Pareiškėja nurodė, kad mirus A. B., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Lietuvos notarų rūmų sprendimu paveldėjimo bylą buvo pavesta vesti Klaipėdos miesto 2 notarų biuro notarui A. B.. Šis notaras 2021 m. vasario 1 d. išdavė vykdomąjį pavedimą sudaryti paveldimo turto apyrašą, kuris ne vėliau kaip per dvi savaites turi būti pateiktas vykdyti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo teritorijoje veiklą vykdančiam antstoliui. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. vasario 28 d. buvo apribotas asmenų judėjimas tarp skirtingų savivaldybių. Palikėjo A. B. įpėdinių asmeninių ir ekonominių interesų, taip pat paveldėjimo proceso veiksmų atlikimo pagrindinė vieta yra Klaipėdos mieste – turto paveldėjimo bylą veda Klaipėdos miesto teritorijoje veikiantis notaras, šiame mieste vyksta teisminis ginčas dėl palikėjui priklausiusio buto grąžinimo. Todėl, pareiškėjos vertinimu, būtų operatyviau ir ekonomiškiau, jeigu vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo vykdytų Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiantys antstoliai.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas pakeisti vykdomojo dokumento vykdymo vietą tenkinamas.
3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.53 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo. Taigi, pagal bendrą CK nustatytą taisyklę, įpėdinio diskrecija pasirinkti konkretų antstolį, kuriam jis paves sudaryti paveldimo turto apyrašą, yra apribota nustatant reikalavimą, kad įpėdinio pasirinkto antstolio veiklos teritorija sutaptų su palikimo atsiradimo vieta. Vis dėlto ši taisyklė nėra absoliuti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 590 straipsnio 5 dalimi, apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, pirmininkas įpėdinio prašymu gali vykdomąjį pavedimą sudaryti paveldimo turto apyrašą pavesti vykdyti kuriam nors kitam apygardos teismo veiklos teritorijoje veiklą vykdančiam antstoliui, o Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas įpėdinio prašymu gali vykdomąjį pavedimą pavesti vykdyti kuriam nors kitam kitos apygardos teismo veiklos teritorijoje veiklą vykdančiam antstoliui.
4. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad paskutinė deklaruota palikėjo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), todėl pagal bendrą CK 5.53 straipsnio 2 dalyje nustatytą taisyklę paveldimo turto apyrašą turėtų būti pavesta atlikti (duomenys neskelbtini) veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad Lietuvos notarų rūmų sprendimu paveldėjimo bylą buvo pavesta vykdyti Klaipėdos miesto teritorijoje veikiančiam notarui, kuris išdavė pareiškėjai vykdomąjį pavedimą sudaryti paveldimo turto apyrašą. Klaipėdos apygardos teisme taip pat vyksta palikėjo inicijuotas teisminis ginčas dėl palikėjui priklausiusio buto, esančios (duomenys neskelbtini), grąžinimo ir pinigų priteisimo. Tokios aplinkybės patvirtina, kad reikšmingi su paveldėjimo santykiais susiję veiksmai yra atliekami būtent Klaipėdos mieste.
5. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, sutiktina su pareiškėjos pozicija, kad pavedus paveldimo turto apyrašą sudaryti (duomenys neskelbtini) veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui, palikimo priėmimo procesas galėtų būti apsunkintas, nes su palikimo priėmimu susiję veiksmai turėtų būti atliekami skirtingų savivaldybių teritorijose. Šį procesą dar labiau galėtų apsunkinti tai, kad, kaip pagrįstai nurodė pareiškėja, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (2021 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. 49 redakcija) iki 2021 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje yra apribotas asmenų judėjimas tarp savivaldybių. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju yra pagrindas patenkinti pareiškėjos prašymą ir pavesti vykdyti Klaipėdos miesto 2 notarų biuro notaro G. B. išduotą vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo pareiškėjos nurodytam antstoliui, vykdančiam veiklą Klaipėdos mieste.
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 590 straipsnio 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos T. B. prašymą patenkinti.
Pavesti antstoliui A. S., veikiančiam Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų veiklos teritorijoje, vykdyti Klaipėdos miesto 2 notarų biuro notaro G. B. 2021 m. vasario 1 d. išduotą vykdomąjį pavedimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl paveldimo turto, atsiradusio po palikėjo A. B.(asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirties, apyrašo sudarymo.