Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-03-07 · Administracinė byla Nr. A-662-303-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-07
Bylos Nr.
A-662-303-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas
J. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento
Trečiasis asmuo
Kauno rajono savivaldybės administracija
Advokatai
Mindaugas Vasiliauskas
Kategorijos
  • 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A662-303/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 14.7; 26 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Mindaugui Vasiliauskui,atsakovo atstovams A. M. ir G. U.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento skundą dėl Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Kauno rajono savivaldybės administracija).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Departamentas) skundu (b. l. 5-11) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2009 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 2009/28-(25-22)-22 (toliau – ir Sprendimas).

Nurodė, jog 2009 m. vasario 27 d. iš Kauno rajono savivaldybės gavo paraišką specialiosioms sąlygoms specialiojo plano rengimui nustatyti Nr. USP-0626. Planavimo tikslas - parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko ūkio sodybos vietai parinkti (gyvenamas namas, pirtis ir kt. statiniai) sklype kad. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno raj. (organizatorius J. V.). Išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Sąlygos) 127.9 punktu, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. TS-45 patvirtinto Gyvenamosios teritorijos išdėstymo specialiojo plano (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno raj. sprendiniais, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. TS-29 patvirtinto J. V. sklypo detaliojo plano sprendiniais, Departamentas 2009 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. KR12-625/135 neišdavė specialiųjų sąlygų kaimo plėtros žemėtvarkos projektui sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno raj., pagrinde motyvuodamas tuo, kad planuojama statyti ūkininko sodybos vieta yra mažiau kaip 100 metrų atstumu nuo Nemuno kranto linijos, be to, priimant šį sprendimą buvo vadovautasi 2009 m. sausio 29 d. Kauno rajono bendruoju planu, pagal kurį ginčo objekte gyvenamosios teritorijos nenumatytos, planuojamoje teritorijoje yra gamtinis karkasas. Paaiškino, kad Komisija, išnagrinėjusi J. V. skundą, Sprendimu nusprendė Departamento 2009 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. KR12-625/135 neišduoti sąlygų kaimo plėtros žemėtvarkos projektui sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei įpareigoti Departamentą išduoti sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projektui sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame J. V., įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrių derinti pagal 2008 m. gruodžio 18 d. planavimo sąlygų sąvadą Nr. ŪSS-17 parengtą kaimo plėtros žemėtvarkos projektą žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame J. V.. Atsakovo manymu, Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius, 2008 m. gruodžio 18 d. išduodamas J. V. Planavimo sąlygų sąvadą kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti, pažeidė žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 patvirtintų Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16.2 punktą, kuris nurodo, kad pagal savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktą prašymą per 10 dienų nuo prašymo gavimo planavimo sąlygos pagal Taisyklių 3 priede pateiktą formą turi būti pateiktos Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui. Teigė, kad planavimo sąlygos Departamentui nebuvo pateiktos. Nurodė, kad teisės aktai nenumato, jog planavimo sąlygos galėtų būti išduotos jau esant parengtam teritorijų planavimo dokumentui. Pažymėjo, kad Kauno rajono savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. TS-45 buvo patvirtintas Gyvenamosios teritorijos išdėstymo specialusis planas, į kurį patenka ir pareiškėjos žemės sklypas. Plane šioje teritorijoje nenumatyta gyvenamųjų namų statyba, todėl rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektą turėjo būti atsižvelgta į specialiojo plano sprendinius. Nurodė Žemės įstatymo 22 straipsnio 3, 5 dalis, Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų" 125, 127.9.1 punktus. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas nereglamentuoja žemės tvarkymo ir naudojimo apribojimų, todėl, atsakovo manymu, juo pareiškėja remiasi nepagrįstai.

Atsiliepimas

Pareiškėja J. V. atsiliepimu į skundą (b. l. 20-22) prašė Departamento skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog yra ūkininkė, jos ūkis 2008 m. spalio 30 d. įregistruotas Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime. Jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2009 m. kovo 4 d. kreipėsi į Departamentą dėl sąlygų išdavimo kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti. 2009 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. KR12-625/135 Departamentas atsisakė išduoti specialiąsias sąlygas, todėl Kauno rajono savivaldybės administracija atsisakė derinti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko ūkio sodybos vietai parinkti sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad rengiamo teritorijų planavimo dokumento (kaimo plėtros žemėtvarkos projekto sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) tikslai neprieštarauja įstatymams ar kitiems teisės aktams. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra analogiškos nustatytoms Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartyje Nr. A756-267/2008. Pažymėjo, kad byloje pateiktų specialiojo ir detaliojo plano sprendiniai nagrinėjamuoju atveju negali būti laikomi kliūtimi rengti ir derinti naują kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, nes detaliojo plano sprendiniai gali būti keičiami nauju detaliuoju planu arba vietoje detaliųjų planų rengiamu kaimo plėtros žemėtvarkos projektu. Teigė, kad to ir siekia, be to, šią galimybę suteikia ir numato Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatos. Pareiškėjos manymu, Sąlygų 127.9 punktas, kuriame įtvirtintas draudimas statyboms arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų – nuo terasos šlaito briaunos, jos sklypui netaikytinas, nes minėtas draudimas taikomas už miestų, miestelių ir kaimų ribų esantiems žemės sklypams, tuo tarpu jai nuosavybės teise priklausantis ūkininko ūkio žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) kaimo ribose. Nurodė, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad iki specialiojo ir bendrojo plano patvirtinimo ginčo sklypas pateko į gamtinio karkaso ribas, minėtuose teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose, kurie suderinti su Departamentu, nenurodytos specialios sąlygos ir apribojimai, susiję su gamtinio karkaso teritorija, todėl atsisakymas išduoti specialiąsias sąlygas remiantis šiuo argumentu yra nepagrįstas. Nurodė, kad planavimo sąlygų sąvadas Nr. ŪSS-17 kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti pareiškėjai buvo išduotas iki Kauno rajono bendrojo plano patvirtinimo, todėl turi būti užbaigtos procedūros pagal išduotas planavimo sąlygas. Pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei ginčo sklypas yra gamtinio karkaso teritorijos ribose, ūkininko sodybos statyba ginčo sklype galima, nes pagal aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96, patvirtintų Gamtinio karkaso nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 4 punktą gamtinio karkaso konservacinės, miškų, žemės ūkio ir kitos – rekreacinės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones ir gyvenamuosius kvartalus, tuo tarpu ginčo teritorijoje be pareiškėjos projektuojamos ūkininko sodybos, nėra planuojama kitų gyvenamųjų namų ir ūkininkų sodybų.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 8 d. sprendimu skundą tenkino ir Komisijos Sprendimą panaikino.

Nurodė Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 16 punktą, 22 straipsnio 5, 6 dalis, Nuostatų 9, 10 punktus, pažymėjo, kad Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. TS-1, sprendiniai, reglamentuojantys gamtinio karkaso teritorijos tvarkymą ir veiklą Kauno rajone, numato, jog išvardinti Saugomų teritorijų įstatyme ir Gamtinio karkaso nuostatuose ribojimai galioja visose gamtinio karkaso teritorijose, nepriklausomai nuo jų vietos karkaso struktūroje, itin vertingais biologinės įvairovės apsaugos atžvilgiu yra laikomi didžiųjų upių slėniai, iš Kauno rajono gamtinio karkaso teritorijų ypatingas dėmesys turi būti skiriamas didžiųjų upių pakrantėms (Neries, Nemuno, Nevėžio, Dubysos, Kauno marių, Jiesios). Nustatė, jog ginčo teritorija yra (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaimo vietovėje, 2009 m. sausio 29 d. Kauno rajono savivaldybės sprendimu Nr. TS-35 sklypui suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km., jis yra mažesniu kaip 100 metrų atstumu nuo Nemuno upės kranto, priskirtas vandens telkinių apsaugos juostoms ir zonoms, ginčo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas - kitos žemės ūkio paskirties sklypas. Nurodė, kad pagal 2007 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. TS-45 patvirtintą specialųjį planą ginčo sklypas nepatenka į gyvenamųjų namų statybos zoną, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. TS-29 patvirtintame detaliajame plane ginčo sklypui nustatyta žemės ūkio paskirtis, pareiškėja, kreipdamasi dėl sąlygų išdavimo kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti, siekia, kad šioje teritorijoje būtų pastatyta gyvenamoji sodyba, t. y. siekia pakeisti šios teritorijos tikslinę konservacinę žemės naudojimo paskirtį, kuri yra nustatyta bendruoju planu. Nurodė, kad byloje nepateikta jokių duomenų, jog tai daroma visuomenės poreikiams užtikrinti arba siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes). Konstatavo, kad administracinės bylos medžiaga patvirtina, jog šis siekimas prieštarauja galiojantiems šioje teritorijos tvarkymo planų sprendiniams (specialiajam ir detaliajam planui). Pabrėžė, kad bendrieji planai yra privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams (Teritorijų planavimo įstatymo 9 str. 2 d.). Nurodė Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, 26 straipsnio 3 dalį ir pažymėjo, kad Planavimo sąlygų sąvado išdavimas nesuteikia teisės pareiškėjai realizuoti projektą pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjos argumentus, jog kitu teritorijų planavimo dokumentu bus pakeista žemės paskirtis ir pobūdis, teismas laikė nepagrįstais. Pabrėžė, kad žemesnio lygio teritorijų planavimo dokumentai pagal minėtų teisės aktų reikalavimus negali prieštarauti bendrojo plano sprendiniams, o pagal Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą ši teritorija yra priskirta gamtinio karkaso teritorijai, kurioje pagal nustatytas aplinkybes žemės paskirties pakeitimui nėra sąlygų (Nuostatų 9 p.), o pagal Saugomų teritorijų įstatymo 22 straipsnio 6 dalį bei Nuostatų 10 punktą gamtinio karkaso teritorijoje draudžiama statyti gyvenamosios paskirties pastatus. Darė išvadą, jog Departamentas, galiojant Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrajam planui (patvirtintam 2009 m. sausio 29 d. sprendimu), 2009 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. KR12-625/135 teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai J. V. specialiąsias sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projektui sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) rengti, o Komisija Sprendimu be teisėto pagrindo minėtą Departamento sprendimą pripažino neteisėtu ir nepagrįstu bei įpareigojo jį bei Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrių atlikti veiksmus.

III.

Pareiškėja J. V. apeliaciniu skundu (b. l. 110-114) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo skundą atmesti.

Nurodo Nuostatų 10, 4 punktus, atkreipia dėmesį į Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus 2010 m. sausio 28 d. raštą Nr. 4 USD-13, pabrėžia, kad ginčo sklype planuojama ne gyvenamojo kvartalo, o pavienės ūkininko sodybos statyba. Mano, kad teismas ignoravo minėta raštą, tuo pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 82 straipsnį. Nurodo Žemės įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, pažymi, kad žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kitos žemės ūkio paskirties sklypai, ir daro išvadą, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Nuostatų 9 punktu, kadangi ginčo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, neketinama keisti jo tikslinės žemės naudojimo paskirties. Daro išvadą, kad nesant Nuostatų 4 ir 10 punktuose numatytų sąlygų, ūkininko sodybos statyba ginčo žemės sklype yra galima. Nurodo Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 5 dalį, Taisyklių 2, 3 punktus ir pažymi, kad byloje esantys specialiojo ir detaliojo plano sprendiniai nagrinėjamu atveju negali kliudyti rengti ir derinti naują kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. Daro išvadą, kad Departamento nuomonė, jog pirmiau reikėtų pakeisti parengtą specialųjį planą, o po to rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, prieštarauja Taisyklėms, kuriose aiškiai nurodyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektas pats savaime jau yra savivaldybės lygmens specialiojo planavimo dokumentas. Pažymi, kad planavimo sąlygų sąvadas Nr. ŪSS-17 kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti pareiškėjai išduotas 2008 m. gruodžio 18 d., o Kauno rajono savivaldybės sprendimas Nr. TS-1 priimtas tik po to, t. y. 2009 m. sausio 29 d. Daro išvadą, kad turi teisę užbaigti planavimo procedūras pagal išduotą planavimo sąlygų sąvadą. Be to, tai numatyta ir patvirtintuose Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniuose, aiškinamojo rašto 14 puslapyje. Nurodo, kad, vadovaudamasis Taisyklių 15 punktu, Departamentas privalo derinti projektą net ir neišdavus projektavimo sąlygų. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartį Nr. A756-267/2008, 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartį Nr. A575-1415/2008. Nurodo Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punktą, kuris, pareiškėjos manymu, jos sklypui nėra taikytinas, kadangi sklypas yra kaimo ribose.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 121-124) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Šalies argumentai

Be argumentų, išdėstytų skunde pirmosios instancijos teismui, nurodo, kad pareiškėja klaidina teismą, aiškindama Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus 2010 m. sausio 28 d. raštą Nr. 4SD-13, iš kurio matyti, kad ginčo sklypas ribojasi su kitais gyvenamosios paskirties sklypais, suformuotais ir patvirtintais Kauno rajono savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. TS-45 - specialiuoju teritorijos planu, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. TS-29 patvirtintu detaliuoju teritorijos planu. Pažymi, kad apie tai, jog pareiškėjos minimas Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus 2008 m. gruodžio 18 d. išduotas planavimo sąlygų sąvadas išduotas pažeidžiant teisės normas, nurodyta Departamento 2009 m. gegužės 20 d. skunde Nr. KR12-1238, adresuotame Kauno apygardos administraciniam teismui. Teigia, kad turėtų būti taikomas Sąlygų 127.9.1 punktas, pagal kurį atestuoti projektuotojai parengė šios teritorijos specialųjį ir detalųjį planą, be to, jis ilgą laiką taikomas Departamento praktikoje. Teigia, kad pareiškėja turėjo pateikti (duomenys neskelbtini) kaimo ribų teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo būtų nustatytos kaimo ribos bei nustatyti teritorijos planavimo ir naudojimo reglamentai. Pabrėžia, kad ribas nustato teritorijų planavimo dokumentai, o ne adresų registras. Nurodo Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą ir daro išvadą, kad Lietuvoje nėra ne kaimiškų vietovių.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 119-120) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad pareiškėjos rengiamas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas negalėtų būti tvirtinamas ir realizuotas dėl neatitikimo imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Be to, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. TS-45 patvirtintame Gyvenamosios teritorijos išdėstymo specialiajame plane, į kurį patenka ir ginčo sklypas, nenumatyta galimybė statyti gyvenamosios paskirties statinių. Pažymėjo, kad Kauno rajono savivaldybės taryba 2008 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. TS-29 patvirtino J. V. sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno raj. sav., detalųjį planą, kurio sprendiniais ginčo sklype ūkininko sodybos statyba neleidžiama. Nurodė Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį ir pažymėjo, kad net jei būtų patvirtintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas, jis, kaip specialiojo planavimo dokumentas, prieštarautų bendrojo teritorijų planavimo dokumentams, t. y. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. TS-1 patvirtinto Kauno rajono bendrojo plano sprendiniams, pagal kuriuos ginčo sklype gyvenamųjų namų statyba nenumatyta, nes šioje teritorijoje yra gamtinis karkasas. Pažymi, kad pagal 1993 m. parengtas rajoninio lokalizavimo schemas, ginčo sklypo teritorija buvo priskirta gamtiniam karkasui Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju administracinis ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009-03-09 rašto Nr. KR12–625/135 „Dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko ūkio sodybos vietai parinkti (organizatorius J. V.)“, kuriuo neišduotos specialiosios sąlygos kaimo plėtros žemėtvarkos projektui sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno raj. bei įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (2001 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. IX–628 redakcija) 2 straipsnio 16 dalį, gamtinis karkasas – vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų. To paties įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad gamtinis karkasas ir į jo sudėtį įeinantys ekologiniai tinklai nustatomi tvirtinant bendrojo arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Patvirtintomis gamtinio karkaso bei ekologinių tinklų ribomis ir teisės aktų nustatytais veiklos apribojimais privaloma vadovautis rengiant miškotvarkos ir žemėtvarkos projektus, kitus specialiuosius ir detaliuosius planus, o 6 dalyje – gamtiniame karkase (įskaitant Europos ekologinio tinklo "Natura 2000" teritorijas) esančiuose rezervatuose, draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose, ekologinės apsaugos zonose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose veiklos apribojimus nustato šis Įstatymas, gamtinio karkaso nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys dokumentai. Gamtinio karkaso rekreacinės, miškų ūkio ir agrarinės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkuria pažeistas ekosistemas, yra vykdoma pagal teritorijų planavimo dokumentus.

Bendruosius gamtinio karkaso teritorijų formavimo principus, apsaugos, tvarkymo, naudojimo ir planavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1–96 patvirtinti Gamtinio karkaso nuostatai. Šių Nuostatų 9 punkte reglamentuota, kad saugomose gamtinio karkaso teritorijose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, išskyrus atvejus, kai tai daroma visuomenės poreikiams užtikrinti arba siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes), jeigu tai neprieštarauja patvirtintiems saugomų teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams ir reglamentams, o 10 punkte – gamtinio karkaso konservacinės, miškų, žemės ūkio ir kitos – rekreacinės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Taigi aptartuose teisės aktuose įtvirtintos draudžiamosios normos, kurios gamtinio karkaso teritorijose draudžia atlikti tam tikrus veiksmus, tame tarpe ir statyti gyvenamuosius kvartalus.

Byloje nustatyta, kad Kauno rajono savivaldybės taryba 2009-01-29 sprendimu Nr. TS–1 patvirtinto Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Šio plano duomenimis nagrinėjama teritorija patenka į miškų ūkio paskirties žemę – gamtinio karkaso/tausojančio žemės ūkio teritorijos, kuriose privaloma vadovautis šiose teritorijose veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais. Tai reiškia, jog ginčo teritorija, kuriai prašoma išduoti specialiąsias sąlygas, priskiriama gamtinio karkaso, o ne gyvenamajai teritorijai, todėl jai taikomi visi teisės aktų nustatyti ir anksčiau minėti draudimai (draudžiama statyti gyvenamuosius kvartalus).

Apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, jog ginčo sklype neplanuoja statyti gyvenamojo kvartalo, o planuojama pavienė ūkininko sodybos statyba. Gamtinio karkaso nuostatuose (4 punktas) pateiktas gyvenamojo kvartalo gamtinio karkaso teritorijoje apibrėžimas (3 ar daugiau gyvenamųjų namų ar ūkininkų sodybų, atstumas tarp kurių ne didesnis kaip 150 m.). Tai definicinė norma, kurioje fiksuoti gyvenamąjį kvartalą charakterizuojantys požymiai, t. y. gyvenamųjų namų ar ūkininkų sodybų skaičius ir atstumas. Kaip matyti iš detaliojo plano (Kauno rajono savivaldybės taryba 2008-01-24 sprendimu Nr. TS–29 „Dėl sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, sujungimo ir padalijimo detaliųjų planų tvirtinimo“ patvirtintas J. V. 25731 kv. m. žemės ūkio paskirties sklypo Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), padalijimo detalusis planas), žemės sklypas, kuriame planuojama statyti ūkininko sodyba, atitinka šiuos požymius (gyvenamųjų namų skaičius didesnis kaip 3 bei neišlaikyti atstumai), todėl jis patenka į gyvenamojo kvartalo sąvoką. Ta aplinkybė, jog ginčo sklype šiuo atveju planuojama statyti tik vieną ūkininko sodybą, bylai visai nereikšminga (vertintinas visumoje, o ne atskirai).

Be to, iš Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano 2007-2017 metams schemos Žemės naudojimas ir apsaugos reglamentai ir teritorijos, kurioms nuo 2006 m. balandžio mėn. iki 2007 m. gruodžio 21 d. yra patvirtinti detalieji planai, KRS tarybos sprendimais pripažintos svarbiais infrastruktūros objektais, patvirtinti ir pradėti rengti specialieji planai, matyti, jog ginčo teritorijai yra patvirtintas specialusis planas. Kauno rajono savivaldybės taryba 2007-02-15 sprendimu Nr. TS–45 „Dėl specialiųjų planų rengimo, tvirtinimo ir Kauno rajono savivaldybės tarybos 2006-02-02 sprendimo Nr. TS–14 3.4 punkto papildymo“ 6 punktu patvirtino žemės sklypų Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) k. (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)) gyvenamosios teritorijos išdėstymo specialųjį planą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punkte (1996 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 531 redakcija) nustatyta, kad vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip: 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų - nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais - potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Esamose sodybose mažesniu atstumu gali būti statomas ir rekonstruojamas gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (tvartas, garažas, lauko virtuvė, klėtis, daržinė, malkinė, asmeninio naudojimo pirtis, kurios bendrasis plotas ne didesnis kaip 25 kv. metrai, ir kt.), kai projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemonės, suderintos su Aplinkos ministerija. Nurodytuosius pastatus taip pat draudžiama statyti vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių (127.9.1 punktas) ir 50 metrų nuo kranto šlaito viršutinės briaunos, kai vandens telkiniams - sureguliuotoms upėms ir kanalams, kurių baseino plotas mažesnis kaip 10 kv. kilometrų, ir ežerams bei tvenkiniams, kurių plotas mažesnis kaip 0,5 hektaro - nustatytos tik pakrantės apsaugos juostos (127.9.2 punktas).

Byloje yra VĮ „Registrų centras“ Adresų registro departamento 2009-01-23 raštu Nr. (1.29./1164)s–491 „Dėl adresų registro duomenų teikimo ir atsiskaitymo už juos“ pateikta informacija bei priedas (žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorinio išdėstymo planas). Iš pastarojo dokumento (priedo) matyti, kad specialiuoju planu suprojektuotas žemės sklypas nei į (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) ir jokių kitų kaimų gyvenamosios teritorijos ribas nepatenka, t. y. nėra miesto, miestelio ar kaimo gyvenamosios teritorijos tęsinys. Analogiška išvada darytina išnagrinėjus Kauno rajono savivaldybės bendrąjį planą ir gyvenamosios teritorijos išdėstymo specialųjį planą (duomenys neskelbtini) k. (Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009-01-29 sprendimu Nr. TS–35 „Dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008-11-20 sprendimo TS–384 6 punkto dalinio pakeitimo“ vietoje žodžio „(duomenys neskelbtini) k.“ įrašyti „(duomenys neskelbtini) k.“), (duomenys neskelbtini) sen., Kauno raj. (sklypo kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad specialiuoju planu suplanuota teritorija nepatenka į kaimo kaip gyvenamosios teritorijos/vietovės ribas. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punktu (127.9.1 punktas).

Kauno rajono savivaldybės taryba 2008-01-24 sprendimu Nr. TS–29 „Dėl sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, sujungimo ir padalijimo detaliųjų planų tvirtinimo“ 1.8 punktu patvirtintas J. V. 25731 kv. m. žemės ūkio paskirties sklypo Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), padalijimo detalusis planas. Detaliojo plano brėžinyje nurodyta statybos riba vandens telkinio apsaugos zonoje 100 m. atstumu nuo vandens telkinio kranto linijos. Šio brėžinio pagrindu darytina išvada, jog pareiškėjos sklypas ir dalis su šiuo sklypu besiribojančių gretimų sklypų patenka į vandens telkinio apsaugos zoną, kurioje statyti naujus gyvenamuosius kvartalus (namus), vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus draudžiama.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX–1962 redakcija) 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Pagal šio įstatymo 18 straipsnio (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X–679 redakcija) 2 dalį, Specialiųjų planų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems atitinkamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams, kitiems teisės aktams ir turi būti patvirtinti šio Įstatymo bei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka, o pagal 26 straipsnio (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X–679 redakcija) 3 dalį – detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad žemesnio lygio teritorijų planavimo dokumentai pagal minėtų teisės aktų reikalavimus negali prieštarauti bendrojo plano sprendiniams, o pagal Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą`ši teritorija yra priskirta gamtinio karkaso teritorijai, kurioje pagal nustatytas aplinkybes žemės paskirties pakeitimui sąlygų nėra (Gamtinio karkaso nuostatų 9 punktas), pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 22 straipsnio 6 dalį bei Gamtinio karkaso nuostatų 10 punktą, gamtinio karkaso teritorijoje draudžiama statyti gyvenamosios paskirties pastatus.

Apeliaciniame skunde J. V. remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756–267/2008. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad faktinių aplinkybių prasme nėra galimybių pilnai atlikti nagrinėjamos situacijos ir nurodytos administracinės bylos lyginamosios analizės, todėl teigti, kad šios bylos yra identiškos, nėra pagrindo.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, sprendimą motyvavo pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, todėl iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Pareiškėjos J. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos J. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius