Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Vilniaus miesto socialinės paramos centrui bei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto socialinės paramos centro, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2020 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 21R-120(AG-32/06-2020) (toliau – ir sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus miesto socialinės paramos centro (toliau – ir Centras) 2019 m. gruodžio 11 d. raštą reg. Nr. 8-6151-(7.4) (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti Centrą įvykdyti LAGK 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendime Nr. 21R-650 (AG-555/04-2019) nurodytą Centro pareigą sudaryti asmenų, kuriems nustatytas poreikis kassavaitiniams maisto paketams, sąrašą bei informuoti apie pareiškėjo gavimo eilės numerį pagal minėtą sąrašą; 4) įpareigoti tiksliai ir aiškiai atsakyti į pareiškėjo paklausimą, ar Maisto bankas pagal pasirašytą 2019 m. kovo 1 d. sutartį ir Centro nustatytą pareiškėjo teisę į maisto paramą turi teisę pareiškėjui ją suteikti po mirties, taip pat įpareigoti atsakyti, kodėl Maisto bankas pareiškėją koneveikia, žemina, įžeidinėja, vadindamas „išlaikytiniu“; 5) atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (b. l. 1–4).

2. Pareiškėjas paaiškina, jog Centras, atlikęs poreikio paramai vertinimą, nustatė pareiškėjo teisę į kassavaitinę maisto paramą paskutinės dienos galiojimo maisto produktais metų laikotarpiui, kuri nebuvo įgyvendinta. Pareiškėjas 2020 m. sausio 1 d. kreipėsi į LAGK su prašymu panaikinti Centro Raštą ir įpareigoti atlikti veiksmus (be kita ko, sudaryti asmenų sąrašą, kuriems nustatytas poreikis kassavaitiniams maisto paketams, informuoti pareiškėją apie jo teisę į maisto paramą bei atsakyti, ar Centras turi teikti maistą po pareiškėjo mirties). LAGK, pareiškėjo vertinimu, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris privalo būti panaikintas.

3. Pareiškėjas nurodo, jog kreipėsi į Centrą socialinės pagalbos. Centras nurodė, jog socialinės pagalbos teikimą išsprendė bendradarbiaudamas su Maisto banku. Centras nustatė pareiškėjo teisę į kassavaitinius maisto paketus metų laikotarpiui, nukreipė į pasirašytą bendradarbiavimo sutartį su Maisto banku ir informavo, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į Maisto banką, kad pareiškėjo teisė į socialinę paramą būtų įgyvendinta. Taip pat nurodė, jog yra kassavaitinių maisto paketų dalinimo eilės sąrašas, pagal kurį pareiškėjas privalo sulaukti savo eilės. Neįgyvendinus Centro sprendimo, pareiškėjas 2019 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į Centrą su prašymu nurodyti, koks yra pareiškėjo eilės numeris sąraše, pagal kurį jis turi laukti savo eilės. Tačiau Centras atsisakė suteikti pareiškėjo prašomą informaciją.

4. Skunde pažymima, jog 2019 m. rugsėjo 26 d. LAGK savo sprendime nurodė, jog Centro kompetencija ir pareiga yra sudaryti socialiai remtinų paramos gavėjų sąrašą, kuriems teikiami kassavaitiniai maisto paketai, todėl Centras privalo žinoti paramos gavėjo eilės numerį. Žinant eilės numerį galima suskaičiuoti laiką, kada Centro sprendimas bus įgyvendintas. Todėl Centras nepagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjo prašomą informaciją. Be to, pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamoje byloje skundžiamas LAGK sprendimas prieštarauja pačios LAGK 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimui, taip pat sprendimo rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nenurodoma, jog yra būtina sudaryti socialiai remtinų asmenų sąrašą.

5. Pareiškėjui taip pat nesuprantamos Centro su Maisto banku pasirašytos sutarties sąlygos, kadangi Maisto bankas neįgyvendina sutarties sąlygų ir neįgyvendina pareiškėjo teisės į kassavaitinius maisto paketus. Be to, Centras nepagrįstai nurodė, jog negalėjo pareiškėjo informuoti apie jo eilės numerį sąraše ir ar Centras turi teisę suteikti maisto paketus po mirties. Pareiškėjas pažymi, jog 2019 m. gruodžio 5 d. paklausimu jis nesikreipė dėl labdaros suteikimo, pareiškėjas prašė suteikti informaciją. Todėl skundžiamas būtent atsisakymas suteikti informaciją. Be to, Centras neatsakė į pareiškėjo teiginius dėl to, jog Maisto bankas žemino pareiškėją, pavadino jį „išlaikytiniu“.

6. Dėl netinkamų Centro veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žala, kuri, jo teigimu, yra neįkainuojama, todėl diskreciją dėl jos dydžio pareiškėjas palieka spręsti teismui.

1. Atsakovas Centras atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 26–29).

2. Atsakovas paaiškina, jog labdaros ir paramos teikimą reglamentuoja Labdaros ir paramos įstatymas, pagal kurį teisės ir pareigos dėl labdaros teikimo maisto produktais tenka Maisto bankui. Centro Raštu buvo atsakoma į pareiškėjo 2019 m. gruodžio 5 d. prašymą, kuriuo jis prašė išaiškinti, kada konkrečiai jam bus pradėta teikti Maisto banko parama. Kassavaitinės labdaros maistu tiekimas yra išimtinė Maisto banko kompetencija, Centras nėra labdaros teikėjas, nekuruoja labdaros maistu programų, jam nėra žinomi Maisto banko kassavaitinės paramos maistu dalinimo grafikai, kassavaitinės paramos gavėjų sąrašai ir kt. Todėl, reaguojant į pareiškėjo prašymą, Centras kreipėsi į Maisto banką, prašydamas pateikti informaciją apie konkrečią pareiškėjo dalyvavimo programoje pradžios datą. Maisto banko buvo taip pat teirautasi, kada programą baigs vienas iš labdarą maistu gaunančių asmenų ir kelintas pretenduojančių gauti šią labdarą asmenų eilėje yra pareiškėjas. Maisto bankas 2019 m. gruodžio 10 d. el. paštu nurodė, jog negali atsakyti, kada konkrečiai pareiškėjas gaus labdarą maistu pagal kassavaitinės paramos maistu programą. Taip pat nurodė, jog, esant galimybei, Maisto bankas pareiškėją pakvies. 2019 m. gruodžio 11 d. ši informacija perduota pareiškėjui.

Atsakovas pažymi, jog 2019 m. kovo 1 d. Centro ir Maisto banko pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje Nr. MBBE-VLN-2019/37 (toliau – ir Sutartis) nėra aptariamas labdaros maistu teikimas asmeniui po jo mirties, Sutarties 2 priede įvardinta, kad „kai atsiranda galimybė skirti maisto produktus, Maisto banko savanoriai paskambina siųstam paramos gavėjui ir informuoja kada reikėtų atvykti į Maisto banką. Produktai skiriami, kai programą pabaigia vienas iš produktus gaunančių asmenų (šeimų)“. Ši tvarka pareiškėjui buvo žinoma, ji buvo paaiškinta ir anksčiau.

3. Atsakovas nesutinka su teiginiu, kad Centras turi sudaryti kassavaitinius maisto paketus gaunančių asmenų sąrašą. Maisto bankas sudaro kassavaitinius maisto paketus gaunančių asmenų sąrašą, jis ir kuruoja kassavaitinės paramos programą ir šios programos dalyvių sąrašus. Atsakovas Maisto bankui teikia rekomendaciją konkrečiu atveju skirti labdarą maistu, o ne sudaro ir teikia asmenų, kurie gaus šią labdarą, sąrašą. Atsakovas paaiškina, jog Centras sudaro asmenų sąrašus pagal kitą programą – paramos ilgai negendančiais produktais, skiriamos iš Maisto banko akcijos metu paaukotų produktų. Tad Centras tik tarpininkauja ir pateikia Maisto bankui informaciją apie asmenis, kuriems socialiniai darbuotojai nustatė labdaros maistu poreikį, tačiau nesudarinėja labdaros gavėjų eilių, nesuteikia jiems eilės numerių ir eilių neadministruoja. Gavęs informaciją apie minėtus asmenis, tolesnius sprendimus dėl labdaros dalinimo priima labdaros davėjas – Maisto bankas.

4. Atsakovas taip pat nurodo, jog nediskriminavo pareiškėjo, Rašte pateikdamas informaciją apie galimas ir kitas socialinės paramos alternatyvas – Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo paramą, tikslines pašalpas. Centras vykdė savo funkciją ir informavo asmenį, kokiomis dar galimybėmis jis galėtų pasinaudoti, siekdamas pagerinti savo materialinę padėtį. Pasiūlytos skirtingos socialinės paramos galimybės viena kitai neprieštarauja, tokios pačios paramos teikimo sąlygos taikomos visiems besikreipiantiems asmenims, todėl Centras, pateikdamas tokio pobūdžio informaciją, pareiškėjo nediskriminavo. Be to, pareiškėjas dėl pasiūlytos paramos į Centrą nesikreipė.

5. Atsiliepime nesutinkama su teiginiu, kad Centras Raštu nukreipė pareiškėją pačiam išsiaiškinti kassavaitinės labdaros maistu gavimo datos į Maisto banką, kur, jo teigimu, „žemina ir įžeidinėja“. Rašte Centras pakartotinai paaiškino pareiškėjui, kad labdarą organizuoja Maisto bankas, į kurį kreipėsi pats Centras. Gavęs Maisto banko atsakymą, jį persiuntė pareiškėjui. Be to, Centras negali atsakyti už Maisto banko galimus pareiškėjo įžeidinėjimus. Pareiškėjas Centrą tik informavo apie jo galimą žeminimą, tačiau neprašė tarpininkauti ar spręsti dėl galimai netinkamo Maisto banko aptarnavimo ar imtis dėl to veiksmų.

6. Centras tinkamai atliko jam teisės aktais suteiktas pareigas, todėl žala pareiškėjui negalėjo kilti. Be to, Maisto bankas labdarą bei paramą teikia savanoriškai ir neatlygintinai, todėl jokie teisės aktai nesuteikia teisės atsakovui įpareigoti Maisto banką teikti kassavaitinę labdarą maistu privalomai, Centras negali vykdyti labdaros teikimo priemonės. Centras su Maisto banku bendradarbiauja remdamiesi Maisto banko iniciatyva sudaryta Sutartimi, kurios prigimtis yra savanoriška, siekiant pagelbėti, tarpininkauti ir nukreipti Centrui žinomus ir (ar) į jį besikreipiančius asmenis, kad jie turėtų galimybę gauti reikiamą pagalbą Maisto banke.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 5 d. Centrui pateikė prašymą suteikti informaciją dėl Centro sprendimo (b. l. 38). Prašyme pareiškėjas paaiškino, jog 2019 m. lapkričio 29 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus atsakymą, kuriame pareiškėjui nurodyta, jeigu šis turi klausimų, kreiptis Centro Naujamiesčio seniūnijos gyventojus aptarnaujančius specialistus. Taip pat minėtu raštu pareiškėjas informuotas, jog Centras pagal Sutartį nustatė pareiškėjo teisę į kassavaitinę maisto paramą metų laikotarpiui bei kreipėsi į Maisto banką, kad minėta parama būtų suteikta. Tačiau Maisto bankas atsisakė patenkinti Centro sprendimą teikti pareiškėjui paramą metų laikotarpiui, tačiau sutiko tai daryti 3 mėn. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas privalo sulaukti Maisto banko savanorio skambučio. Aptariamu 2019 m. gruodžio 5 d. prašymu pareiškėjas prašė nurodyti, ar Maisto bankas turi teisę skirti pareiškėjui paramą maistu po jo mirties. Pareiškėjas taip pat siekė sužinoti, kada jam bus suteikta parama maistu, jo eilės numerį paramos maistu gaunančių asmenų sąraše. Rašte pareiškėjas taip pat nurodė, jog Maisto bankas jį žemino, vadino „išlaikytiniu“.

2. Centras 2019 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 8-6074-(7.4) „Dėl V. K. prašymo suteikti informaciją“ (b. l. 39) kreipėsi į Maisto banką, nurodydamas, jog susitikimo metu buvo sutarta, jog Maisto bankas suteiks grįžtamąjį ryšį į Centro socialinių darbuotojų teikiamas rekomendacijas skirti asmenims papildomą paramą maisto produktais. Siekdamas atsakyti į pareiškėjo 2019 m. gruodžio 5 d. raštą, Centras Maisto banko prašė informuoti apie konkretesnę pareiškėjo planuojamo dalyvavimo kassavaitinės paramos maistu programoje pradžios datą. Maisto bankas el. paštu (b. l. 40) informavo Centrą, kad pareiškėjas gaus paramą esant galimybei (jį pakvies).

3. 2019 m. gruodžio 11 d. priimtas nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiamas Centro Raštas (b. l. 30-31). Raštu pareiškėjas informuotas, jog Centras kreipėsi į Maisto banką, kuris 2019 m. gruodžio 10 d. el. laišku informavo, jog Centro rekomendaciją dėl labdaros maistu pareiškėjui suteikimo gavo. Maisto banko atstovų teigimu, jie negali konkrečiai pasakyti, kada pareiškėjas gaus paramą ir nurodė, jog, esant galimybei, jį pakvies. Centras Rašte nurodė, jog labdarą maistu organizuoja ir koordinuoja Maisto bankas. Be to, Raštu Centras taip pat informavo pareiškėją apie kitas paramos formas (piniginės paramos teikimas, parama iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo).

4. Nesutikdamas su Centro Raštu, pareiškėjas jį apskundė LAGK, kuri nagrinėjamoje byloje skundžiamu sprendimu (b. l. 33-37) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. LAGK sprendime pirmiausiai nurodė, jog kadangi Maisto bankas nėra viešojo administravimo subjektas, Centras pareiškėjo 2019 m. gruodžio 5 d. prašymo pagrįstai ir teisėtai nepersiuntė Maisto bankui. Centras, neturėdamas pareiškėjo prašomos pateikti informacijos, jos gavimo tikslu tarpininkaudamas kreipėsi į Maisto banką.

4.1. Įvertinusi pareiškėjo 2019 m. gruodžio 5 d. prašymo ir Centro kreipimosi į Maisto banką 2019 m. gruodžio 9 d. rašto turinį, Maisto banko 2019 m. gruodžio 10 d. elektroniniu paštu pateiktą informaciją Centrui ir pareiškėjo ginčijamo Centro Rašto turinį, LAGK darė išvadą, kad pagal Sutartį iš Maisto banko gautos bei Centro turimos informacijos pagrindu, Centras pareiškėjui atsakė pilnai ir pakankamai, todėl įpareigoti Centrą pateikti pareiškėjui informaciją, kuria Centras nedisponuoja, teisinio pagrindo nėra.

4.2. LAGK konstatavo, jog pareiškėjo teisė kreiptis į viešojo administravimo instituciją su prašymu buvo įgyvendinta tinkamai, pareiškėjo prašymas išnagrinėtas pilnai, o Centras pagal gautą iš Maisto banko, turimą ir disponuojamą informaciją viešojo administravimo funkcijas savo kompetencijos ribose įvykdė tinkamai. Todėl jokio pagrindo pareiškėjo nurodomais argumentais panaikinti Centro Rašto, LAGK vertinimu, nėra. Todėl nebuvo pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Centrą atsakyti į pareiškėjo alternatyvų paklausimą, dėl ko pareiškėjo skundas buvo atmestas.

1. Byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti LAGK sprendimą ir Centro raštą, įpareigoti Centrą įvykdyti LAGK 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendime Nr. 21R-650 (AG-555/04-2019) nurodytą Centro pareigą sudaryti asmenų, kuriems nustatytas poreikis kassavaitiniams maisto paketams, sąrašą bei informuoti apie pareiškėjo gavimo eilės numerį pagal minėtą sąrašą, taip pat įpareigoti tiksliai ir aiškiai atsakyti į pareiškėjo paklausimą, ar Maisto bankas pagal pasirašytą 2019 m. kovo 1 d. sutartį ir Centro nustatytą pareiškėjo teisę į maisto paramą turi teisę pareiškėjui ją suteikti po mirties, taip pat įpareigoti atsakyti, kodėl Maisto bankas pareiškėją koneveikia, žemina, įžeidinėja, vadindamas „išlaikytiniu“, atlyginti pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą.

2. Teismas sutinka su pareiškėjo skunde nurodomais teiginiais, kad 2019 m. gruodžio 5 d. paklausimu (šio teismo sprendimo III skyriaus 1 punktą) jis nesikreipė dėl labdaros suteikimo, o prašė suteikti informaciją; pareiškėjas skundžia būtent atsisakymą suteikti informaciją.

Kartu teismas turi atkreipti dėmesį ir į bylos kontekstą, kad pareiškėjas prašo informacijos ne savitiksliai, o tam, kad sužinotų apie labdaros skyrimo tvarką. Todėl šiame kontekste pabrėžtina, kad Maisto bankas labdarą bei paramą teikia savanoriškai ir neatlygintinai, kad būtent Maisto bankas yra paramos davėjas (žr. Bendradarbiavimo sutartį su priedais, b. l. 41-46), todėl jokie teisės aktai nesuteikia teisės Centrui įpareigoti Maisto banką teikti kassavaitinę labdarą maistu privalomai, Centras negali vykdyti labdaros teikimo priemonės. Centras su Maisto banku bendradarbiauja remdamiesi Maisto banko iniciatyva sudaryta Sutartimi, kurios prigimtis yra savanoriška, siekiant pagelbėti, tarpininkauti ir nukreipti Centrui žinomus ir (ar) į jį besikreipiančius asmenis, kad jie turėtų galimybę gauti reikiamą pagalbą Maisto banke. Teisės ir pareigos dėl labdaros teikimo maisto produktais tenka Maisto bankui (LAGK 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimas, Komisijos byla, b. l. 5-8). Todėl LAGK skundžiamame sprendime pagrįstai vertino, jog Maisto bankas nėra viešojo administravimo subjektas.

3. Teismas, dar kartą akcentuodamas, kad teisės ir pareigos dėl labdaros teikimo maisto produktais tenka Maisto bankui, pažymi, kad 2019 m. gruodžio 5 d. prašyme (šio teismo sprendimo III skyriaus 1 punktą) pareiškėjas prašė Centrą pateikti informaciją ne savitiksliai, o tam, kad sužinotų apie labdaros skyrimo tvarką, kurią iš esmės disponavo Maisto bankas, nuo kurio priklauso labdaros skyrimas/neskyrimas. Kadangi, kaip minėta, Maisto bankas nėra viešojo administravimo subjektas, tai Centras pagrįstai ir teisėtai 2019 m. gruodžio 5 d. prašymo nepersiuntė Maisto bankui (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 8 dalis), o inicijavo informacijos gavimą iš Maisto banko (Centro 2019 m. gruodžio 9 d. raštas Nr. 8-6074-(7.4)), kuris el. paštu Centrui atsakė (žr. šio teismo sprendimo III skyriaus 2 punktą). Gavęs informaciją iš maisto banko, Centras pareiškėjui atsakė skundžiamame rašte (žr. šio teismo sprendimo III skyriaus 3 punktą). Taigi, Centras laikėsi visų viešojo administravimo principų, be kita ko, nustatytų Viešojo administravimo įstatyme, nepažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarime Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių. Todėl pareiškėjo skunde nurodomais pagrindais nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 21R-120(AG-32/06-2020) bei Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2019 m. gruodžio 11 d. rašto reg. Nr. 8-6151-(7.4).

4. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Centrą įvykdyti LAGK 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendime Nr. 21R-650 (AG-555/04-2019) nurodytą Centro pareigą sudaryti asmenų, kuriems nustatytas poreikis kassavaitiniams maisto paketams, sąrašą bei informuoti apie pareiškėjo gavimo eilės numerį pagal minėtą sąrašą, įpareigoti tiksliai ir aiškiai atsakyti į pareiškėjo paklausimą, ar Maisto bankas pagal pasirašytą 2019 m. kovo 1 d. sutartį ir Centro nustatytą pareiškėjo teisę į maisto paramą turi teisę pareiškėjui ją suteikti po mirties, taip pat įpareigoti atsakyti, kodėl Maisto bankas pareiškėją koneveikia, žemina, įžeidinėja, vadindamas „išlaikytiniu“.

4.1. LAGK 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendime (Komisijos byla, b. l. 5-8) yra panaikinta Centro 2019 m. birželio 18 d. pranešimo dalis, o jokių pareigų Centrui nėra nustatyta; priešingai, minėtame sprendime akcentuotos Maisto banko pareigos ir teisės labdaros skyrimo procese, o ne Centro prievolės. Todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Centrą įvykdyti LAGK 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendime Nr. 21R-650 (AG-555/04-2019) nurodytą Centro pareigą sudaryti asmenų, kuriems nustatytas poreikis kassavaitiniams maisto paketams, sąrašą bei informuoti apie pareiškėjo gavimo eilės numerį pagal minėtą sąrašą negali būti tenkinamas kaip nepagrįstas.

4.2. Pareiškėjo reikalavimai įpareigoti tiksliai ir aiškiai atsakyti į pareiškėjo paklausimą, ar Maisto bankas pagal pasirašytą 2019 m. kovo 1 d. sutartį ir Centro nustatytą pareiškėjo teisę į maisto paramą turi teisę pareiškėjui ją suteikti po mirties, taip pat įpareigoti atsakyti, kodėl Maisto bankas pareiškėją koneveikia, žemina, įžeidinėja, vadindamas „išlaikytiniu“, negali būti tenkinami, nes Centras neatsako už Maisto banko veiklą. Minėta, kad Maisto bankas labdarą bei paramą teikia savanoriškai ir neatlygintinai, kad būtent Maisto bankas yra paramos davėjas (žr. Bendradarbiavimo sutartį su priedais, b. l. 41-46), todėl jokie teisės aktai nesuteikia teisės Centrui įpareigoti Maisto banką teikti kassavaitinę labdarą maistu privalomai, Centras negali vykdyti labdaros teikimo priemonės. Centras su Maisto banku bendradarbiauja remdamiesi Maisto banko iniciatyva sudaryta Sutartimi, kurios prigimtis yra savanoriška, siekiant pagelbėti, tarpininkauti ir nukreipti Centrui žinomus ir (ar) į jį besikreipiančius asmenis, kad jie turėtų galimybę gauti reikiamą pagalbą Maisto banke.

5. Pareiškėjas prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurių piniginės išraiškos nedetalizuoja.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas visiškai nepagrindė turtinės žalos, neturtinės žalos faktą grindė prielaidomis, todėl reikalavimo atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą tenkinti nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas pabrėžia, kad šioje administracinėje byloje nebuvo nustatyti ir atsakovo neteisėti veiksmai, todėl dar ir dėl šios priežasties nėra pagrindo priteisti pareiškėjui žalos atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.