Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Veslavos Ruskan ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Gintarui Dubinui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Prima Bellum“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Nors ikiteisminio tyrimo institucija ir prokuroras buvo atsisakę pradėti ikiteisminį tyrimą pagal bendrovės pareiškimą dėl įtariamai N. K. įvykdyto įmonės lėšų pasisavinimo, tačiau Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas, išnagrinėjęs bendrovės skundą, 2009 m. sausio 14 d. nutartimi (byla Nr. S-1/2009) panaikino Kauno apskrities VPK NTV ENTS tyrėjo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimą ir Kauno miesto apylinkės prokuroro 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimą, įpareigojo Kauno apskrities VPK išspręsti bendrovės pareiškimą visapusiškai ir nešališkai. Kauno miesto apylinkės prokuratūra 2009 m. sausio 22 d. raštu Nr. 3-795 bendrovę informavo, kad dėl bendrovės nurodytų aplinkybių (liečiančių ir skunde minimus įtariamai nusikalstamus N. K. veiksmus pasisavinant įmonės pinigines lėšas) jau 2008 m. spalio 27 d. FNTT prie LR VRM Kauno apskrities skyriuje pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-01066-08, (tyrėja L. M. ), todėl negalima pradėti naujo ikiteisminio tyrimo dėl visų susijusių su tuo ikiteisminiu tyrimu prašymų; įmonei nurodyta kreiptis į minėtą ikiteisminio tyrimo įstaigą. Tokiu būdu akivaizdu, jog ikiteisminis tyrimas tebevyksta. Negavo jokių papildomų duomenų apie to ikiteisminio tyrimo rezultatus. Kol bendrovės pareiškime nurodytieji klausimai dar galutinai nėra ištirti ir išnagrinėti teisėsaugos institucijose, tol negalima laikyti teisėtais ir pagrįstais atitinkamus mokesčių inspekcijos reikalavimus, pareikštus įmonei. Šiuo metu iš esmės neabejoja, kad N. K. pasisavino įmonės pinigines lėšas. Įsitikinęs, kad tai bus oficialiai konstatuota ir ikiteisminio tyrimo metu. Tai turėtų patvirtinti ir teismas, išnagrinėjęs atitinkamą baudžiamąją bylą. Mano, kad šio mokestinio ginčo svarstymas turėtų būti sustabdytas iki bus baigta tirti ir nagrinėti minėta baudžiamoji byla.

Akcentuoja, kad mokesčių inspekcijos reikalavimai, priimti sprendimai, pastarųjų motyvai prieštarauja pagrindinėms Pelno mokesčio įstatymo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatoms.

Mokestinio ginčo nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas iš kasos grynaisiais pinigais išmokėjo savo direktoriui N. K. 35 750,29 Lt. Išmokėtos sumos buvo skirtos atsiskaityti su „Rotterdamas Jet Car Hifi“. Kadangi pareiškėjo direktorius su užsienio įmone neatsiskaitė, nes ūkinės operacijos tarp pareiškėjo ir „Rotterdamas Jet Car Hifi“ nėra įvykusios apskritai, todėl pareiškėjas, vadovaudamasis Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 22 str. 2 d. 1 p. ir 23 str. 1 d. nuostatomis, nuo šios sumos privalėjo išskaityti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Atsakovo manymu, pareiškėjas yra neteisus teigdamas, kad sprendimų priėmimas mokestiniame ginče yra betarpiškai susijęs su ikiteisminiu tyrimu, o mokestinis ginčo svarstymas šioje byloje turi būti sustabdytas iki bus baigta tirti baudžiamoji byla dėl piniginių lėšų pasisavinimo iš pareiškėjo. Teismo priimame nuosprendyje ar kitame ikiteisminio tyrimo institucijų priimame procesiniame dokumente, remiantis surinktų įrodymų visuma, yra sprendžiama, ar konkretus asmuo yra trauktinas baudžiamojon atsakomybėn ar ne. Ūkio subjekto vadovo (savininko) patraukimas baudžiamojon atsakomybėn ar išteisinimas neturi įtakos paties ūkio subjekto atsakomybei už mokesčių įstatymų pažeidimus pagal mokesčių įstatymus, nes tai skirtingos atsakomybės už skirtingus pažeidimus rūšys. Baudžiamoji atsakomybė taikoma ūkio subjekto vadovui (savininkui) kaip fiziniam asmeniui už baudžiamuosiuose įstatymuose numatytus pažeidimus, tuo tarpu mokestinių teisinių santykių subjektas šiuo atveju yra pareiškėjas, kurio mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo tikrinimas yra įforminamas mokesčių administratoriaus patikrinimo aktu, kuriame fiksuojami mokesčių įstatymų pažeidimai ir mokėtojui taikoma atsakomybė pagal mokesčių įstatymus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 28 d. sprendime (adm. byla Nr. A6-238/2007) yra išaiškinusi, kad pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinį teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato. Baudžiamajame procese sprendžiamas galimai nusikalstamos veikas padariusių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas, o mokestiniame ginče sprendžiamas mokesčių mokėtojo apmokestinimo klausimas. Šio mokestinio ginčo subjektas yra pareiškėjas, todėl baudžiamosios atsakomybės taikymas pareiškėjo buvusiam direktoriui negali pakeisti pareiškėjo mokestinės prievolės, atsiradusios pagal mokesčių įstatymą, valstybei. Jeigu, pareiškėjo manymu, jos buvęs vadovas veikė ne pareiškėjo interesais, dėl ko pareiškėjui atsirado neigiamos mokestinės pasekmės, tuomet pareiškėjas savo ir buvusio vadovo tarpusavio santykius turi teisę spręsti Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Mokestinėje byloje ginčas kilęs dėl ūkio subjekto teisės prekių įsigijimo išlaidas pagal „Rotterdamas Jet Car Hifi“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras įtraukti į leidžiamus atskaitymus bei ūkio subjektui apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau Kauno AVMI) 2008 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akte Nr. AU16-32 (mokestinė byla, l. 41-47) papildomai apskaičiavo UAB „Prima Bellum“ 3 849 Lt pelno mokesčio, 1 461 Lt šio mokesčio delspinigių, 11 798 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo A klasės pajamų, 6 047 Lt šio mokesčio delspinigių. Dėl šio akto pareiškėjas pateikė pastabas (mokestinė byla, l. 31-32). Kauno AVMI 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. (17)-K3-366 (mokestinė byla, l. 27-30) patvirtino patikrinimo akte papildomai apskaičiuotas sumas ir paskyrė 385 Lt pelno mokesčio baudą ir 1 180 Lt gyventojų pajamų mokesčio baudą. UAB „Prima Bellum“ kreipėsi į centrinį mokesčių administratorių (mokestinė byla, l. 23-26). Valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 69-211 (mokestinė byla, b. l. 20-22) patvirtino Kauno AVMI 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. (17)-K3-366. Pareiškėjas skundą padavė Komisijai (mokestinė byla, l. 2-7). Ši 2009 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. S-9(7-301/2008) (mokestinė byla, l. 120-124) patvirtino atsakovo 2008 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 69-211

Pareiškėjas mano, kad Komisijos sprendimas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti naikinamas. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad skundžiamas sprendimas iš esmės atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus.

Patikrinimo metu (atliktas teminis pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio patikrinimas už 2004 m.) nustatyta, kad UAB „Prima Bellum“ pagal 2004 m. gegužės 25 d. faktūrą (duomenys neskelbtini) (mokestinė byla, l. 79) apskaitė 1 002 vnt. automobilių detalių pirkimą iš „Rotterdamas Jet Car Hifi“ ((duomenys neskelbtini) ) už 18 327,46 Lt (5 308 EUR); pagal pateiktą CMR 8L Nr. 0005427 (mokestinė byla, l. 80) vežimo paslaugas teikė UAB „Lekpas“. Atsiskaitymas buvo įformintas grynaisiais pinigais per avanso apyskaitą Nr. 2 su „Rotterdamas Jet Car Hifi“- 18 327,46 Lt (mokestinė byla, l. 53) ir avanso apyskaitą Nr. 3 su UAB „Lekpas“- 3 540 Lt (mokestinė byla, l. 55), išmokant direktoriui N. K. pinigus per kasą (mokestinė byla, l. 52). Taip pat nustatyta, kad UAB „Prima Bellum“ pagal 2004 m. gegužės 28 d. faktūrą (duomenys neskelbtini) (mokestinė byla, l. 83) apskaitė 316 vnt. automobilių detalių pirkimą iš „Rotterdamas Jet Car Hifi“ už 17 422,83 Lt (5 046 EUR). Pagal pateiktą CMR PA Nr. 0000457 (mokestinė byla, l. 85) krovinio pervežimo paslaugas atliko V. J. IĮ „Plastmasė“. N. K. 2004 m. rugpjūčio 31 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 27 išmokėta 21 670,83 Lt (mokestinė byla, l. 54), atsiskaitymui su prekių tiekėju -17 422,83 Lt, atsiskaitymui su pervežėju - 4 248 Lt.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Pelno mokesčio įstatymo 11 str. 4 d. numatė, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vokietijoje įmonės pavadinimu „Rotterdamas Jet Car Hifi“ nėra, o iš Nyderlandų mokesčių administratoriaus gautas atsakymas, kad Nyderlanduose registruota įmonė panašiu pavadinimu - „Rotterdamas Jet Car Hifi BV“, prekiaujanti automobilinėmis magnetolomis, montuojanti jas į automobilius, sandorių su pareiškėju nevykdė (Kauno AVMI 2008 m. rugsėjo 15 d. raštas Nr. (18.5-17)-K-10416; Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. rugpjūčio 30 d. raštas Nr. (25.4-09)-R1-4948 (mokestinė byla, l. 62, 64-65).

Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad N. K., tuometinis UAB „Prima Bellum“ direktorius, gavo 35 750,29 Lt, kurie buvo skirti atsiskaityti su „Rotterdamas Jet Car Hifi“. Mokestinės bylos rašytinė medžiaga įrodo, jog ūkinės operacijos tarp UAB „Prima Bellum“ ir „Rotterdamas Jet Car Hifi“ realiai neįvyko (prekių (automobilių detalių) tiekimai realiai nevykdyti), taigi, ir N. K. negalėjo atsiskaitinėti su minėta kitos šalies bendrove. Pažymėtina, kad šios faktinės aplinkybės pareiškėjo skunde neginčijamos. Todėl mokesčių administratorius, įvertinęs aukščiau išdėstytus faktus, padarė pagrįstą išvadą, kad išrašyti dokumentai neturi juridinės galios. Prekės realiai nepirktos, todėl, kolegijos nuomone, jų įsigijimo išlaidos negalėjo būti įtrauktos į 2004 m. leidžiamus atskaitymus. Bendrovė neteisingai apskaičiavo ir deklaravo apmokestinamą pelną ir pelno mokestį. Mokesčio administratoriaus nurodymas bendrovei sumokėti į biudžetą 3 849 Lt pelno mokesčio šiuo atveju yra pagrįstas.

Remiantis mokestinių pažeidimų padarymo metu galiojusio Gyventojų pajamų mokesčio 5 str. 1 d. („pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos“), 6 str. 3 d. („šio straipsnio 2 d. nenurodytoms pajamoms taikomas 33 proc. pajamų mokesčio tarifas“), taip pat šio įstatymo 22 str. 2 d. 1 p., 23 d., bendrovei, realiai nevykdžiusiai ūkinių operacijų su „Rotterdamas Jet Car Hifi“, pagrįstai buvo priskaičiuota sumokėti 11 798 Lt gyventojų pajamų mokesčio, kadangi nebuvo išskaičiuotas mokestis nuo bendrovės direktoriui iš įmonės kasos išmokėtų pinigų (A klasės pajamos).

Kolegija taip pat sutinka su Komisijos sprendime padaryta išvada, kad šio mokestinio ginčo subjektas yra juridinis asmuo - UAB „Prima Bellum“ ir galimas baudžiamosios atsakomybės taikymas fiziniam asmeniui - buvusiam šios įmonės direktoriui N. K. negali pakeisti UAB „Prima Bellum“ mokestinės pareigos pagal įstatymą mokėti mokesčius. Tuo atveju, jei bus pripažinta, kad N. K. neteisėtai pasisavino įmonei priklausančias lėšas, UAB „Prima Bellum“ turi teisę reikalauti atlyginti bendrovei padarytą žalą. Dėl išvardintų priežasčių kolegija mano, kad nebuvo juridinio pagrindo stabdyti administracinę bylą iki bus galutinai užbaigta baudžiamoji byla dėl N. K. pareikštų įtarimų. Taigi, įvertinus įrodymų visetą, darytina išvada, kad mokesčių administratorius, papildomai bendrovei apskaičiuodamas pelno ir gyventojų pajamų mokesčius, veikė teisėtai. Pareiškėjo manymas, kad mokesčių administratorių ir Komisijos priimti sprendimai prieštarauja pagrindinėms Pelno mokesčio įstatymo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatoms, dėl aukščiau išvardintų aplinkybių laikytinas deklaratyviu.

Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2 p. numato, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). Nustačius, kad pareiškėjas nesumokėjo į biudžetą 3 849 Lt pelno mokesčio ir 11 798 Lt gyventojų pajamų mokesčio, mokesčių administratorius bendrovei pagrįstai priskaičiavo 1 461 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 6 047 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių.

Mokesčių administravimo įstatymo 139 str. 1 d. nustatyta, kad jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 proc. minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, mokesčių administratorius įvertino padarytų pažeidimų pobūdį, atsižvelgė į tai, kad bendrovė geranoriškai bendradarbiavo su vietos mokesčių administratoriumi, į tai, kad pažeidimus padaręs vadovas bendrovėje nedirba, ir pagrįstai UAB „Prima Bellum“ skyrė būtent 385 Lt pelno mokesčio baudą ir 1 180 Lt gyventojų pajamų mokesčio baudą, t. y. minimalias įstatyme numatytas baudas (10 proc. dydžio). Tokios skirtos baudos laikytinos tinkamomis poveikio priemonėmis. Nėra pagrindo koreguoti pastarųjų dydžio. Jokių esminių procedūrinių pažeidimų nagrinėjant mokestinę bylą nenustatyta. Komisija teisingai aiškino ir taikė teisės aktus, tinkamai vertino esmines bylos aplinkybes. Komisijos 2009 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. S-9(7-301/2008) yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti ar keisti.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nuspre n d ė:

pareiškėjo UAB „Prima Bellum“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.