- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-05
- Bylos Nr.
- eA-3092-552/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00525-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- Y. A. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Y. A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Y. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja Y. A. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 22S60538 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės šalis, kilmės valstybė) pilietė, kurios kilmės šalyje (duomenys neskelbtini). Atsakovo Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjai, kaip moteriai, kilmės šalyje nesaugu ne tik dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėja vadovaujasi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. ataskaita, pagal kurią ji priskiriama prie padidintos rizikos asmenų profilių, kadangi yra moteris. Pareiškėjos kilmės šalyje nusikalstamumo rodikliai yra vieni didžiausių, todėl akivaizdu, jog valstybė jos negali apsaugoti. Pareiškėja vertino, jog atsakovas netinkamai įvertino, ar pareiškėjai kilmės šalyje yra saugu, kadangi jos gyvenamojoje vietoje beatodairiško smurto lygis yra aukštas, todėl jai turėjo būti suteiktas prieglobstis vien dėl šios priežasties. Pareiškėja savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvams nustatyti, nėra padariusi tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jos paaiškinimas atitiko kilmės valstybės informaciją, ji visą laiką buvo geranoriška, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad ji savanoriškai neišvyktų iš šalies. Pareiškėja nurodė, kad atsakovo sprendimai negali būti grįsti prielaidomis. Jai atsakovo taikytas maksimalus draudimo atvykti laikas nepagrįstas ir neproporcingas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjos paaiškinimas buvo abstraktus, nedetalus, grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais apie situaciją kilmės šalyje, į patikslinančius klausimus pareiškėja pateikdavo minimalias, nespecifines detales, atsakymai į klausimus buvo lakoniški. Pareiškėja visos apklausos metu nesugebėjo nurodyti konkrečios ir individualios faktinės informacijos, pagrindžiančios jos įžvelgiamos grėsmės tikimybę. Atsižvelgęs į tai, atsakovas pareiškėjos deklaruojamos baimės grįžti nelaikė visiškai pagrįsta, todėl pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktas pabėgėlio statusas. Pareiškėja taip pat neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, įvertinta, kad nors pareiškėjos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) – smurto lygis yra aukštas, tačiau nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju atsakovas nenustatė.
5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjai tariamai gresiantis persekiojimas nėra nulemtas jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, tad vien dėl to pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nurodytų pabėgėlio statuso suteikimo nuostatų. Pareiškėja klaidino tyrimą, prisistatė nepilnamete, tačiau vėliau nustatyta, kad jai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjos Y. A. A. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 3 punktą ir jį išdėstė taip – uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, o likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė.
7. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
7.1. Pareiškėja 2021 m. liepos 5 d. buvo sulaikyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų kaip neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos sieną.
Šalies argumentai
7.2. Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. 2021 m. spalio 7 d. vykusios apklausos metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini).
7.3. Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nusprendė išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
8. Teismas vadovavosi Konvencijos 12 straipsnio 1 dalimi, Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 2 straipsnio e punktu, 15 straipsniu, Įstatymo 86, 87 straipsniais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punktu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika prieglobsčio bylose.
9. Teismas aptarė pareiškėjos prieglobsčio prašymo motyvus, Migracijos departamento surinktą kilmės valstybės informaciją ir priėjo išvadą, kad pareiškėjos paaiškinimas buvo nedetalus, neišsamus, grėsmė kilmės šalyje grindžiama bendro pobūdžio teiginiais apie situaciją kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėja nurodė, jog ją persekioja (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjos buvo klausiama, kaip ir kas jai asmeniškai grasino, pareiškėja visos apklausos metu nenurodė konkrečios ir individualios faktinės informacijos, pagrindžiančios jos įžvelgiamos grėsmės tikimybę, vengė detalizuoti, nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų (artimųjų, kaimynų liudijimai ir pan.), todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo minėtas aplinkybes vertinti kaip objektyvias ir paaiškinimą pripažinti patikimu.
10. Teismas pritarė Migracijos departamento pozicijai, jog pareiškėja nepateikė individualios faktinės informacijos, pagrindžiančios jos įžvelgiamos grėsmės tikimybę. Teismas sprendė, jog Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino pareiškėjos persekiotojo, nei jo tikėtinų tikslų ir motyvų persekioti pareiškėją, pareiškėjos baimė patirti persekiojimą grindžiama bendro pobūdžio teiginiais ir nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, nes nenustatyta pagrįsta tikimybė, jog kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas pažymėjo, kad pagal kilmės valstybės informaciją, žmonėms, neturintiems vyriausybės ar tarptautinio profilio arba numanomo ryšio su šiomis organizacijomis (byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjos priklausymą tokiems subjektams), mažai tikėtina, kad jiems grėstų persekiojimas arba didelė žala. Asmenims, gyvenantiems (duomenys neskelbtini), negresia persekiojimas vien dėl buvimo toje teritorijoje. Pareiškėja apklausos metu patvirtino, kad net nebandė persikraustyti gyventi į kitą vietą kilmės šalyje. Įvertinęs pareiškėjos paaiškinimą, teismas sprendė, kad nėra duomenų pagrįstai grėsmei dėl jos persekiojimo ar nesaugumo konstatuoti jos kilmės šalyje. Teismas sutiko su Sprendimo išvada, kad tyrimo metu nenustatyta pagrindo prielaidai, jog pareiškėja priklauso kuriai nors iš (duomenys neskelbtini) persekiojamų asmenų. Įvertinęs tai, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) – smurto lygis nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, teismas konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
12. Teismas vertino, kad atsakovas atliko išsamų tyrimą, laikėsi teisės aktuose nustatytų procedūrų, o aplinkybė, kad pareiškėja sulaikymo metu tvirtino, jog ji (duomenys neskelbtini), kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos pateikiamo paaiškinimo patikimumo. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.
13. Dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teismas priėjo išvadą, kad ši Sprendimo dalis yra pagrįsta. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų pateikusi prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Tačiau teismas konstatavo, kad pareiškėjai nustatytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jos išsiuntimo, negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Teismas šią Sprendimo dalį pakeitė ir nustatė, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
14. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė, kadangi nenustatė pagrindų panaikinti Sprendimo. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
III.
15. Pareiškėja Y. A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
16. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų. Pareiškėja akcentuoja, jog kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra naujesnių duomenų apie situaciją kilmės valstybėje (pvz., Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 2022 m. vasario mėnesio ataskaita (pateikiama nuoroda), kuriuos būtina įvertinti prieš asmenį grąžinant. Pareiškėjos gyvenamojoje vietovėje akivaizdžiai vyksta beatodairiškas smurtas, kuris kelia grėsmę pareiškėjos gyvybei.
17. Pareiškėja nurodo, kad analizuodamas jos prieglobsčio prašymą, atsakovas jos nurodytas aplinkybes įvertino kaip ekonominio pobūdžio, kurios neatitinka teisės aktais nustatytų pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų, neprilygsta persekiojimui dėl konvencinių priežasčių. Atsakovas Sprendime neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, todėl negalima besąlygiškai tvirtinti, kad pareiškėjos paaiškinimas ir prašymo suteikti prieglobstį motyvai buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėti. Pareiškėja vadovaujasi Įstatymo 87 straipsniu, EŽTT praktika ir akcentuoja, kad prieglobsčio prašymo tyrimas bei įrodymų vertinimas turi būti kruopštus, o atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamai iš esmės atliko paviršutiniškai, perkėlė pareiškėjai pareigą teisiškai kvalifikuoti konkrečias, jos nurodytas individualias aplinkybes, nevertino, ar kilmės šalyje valstybė teikia realią pagalbą nukentėjusiems nuo smurto asmenims, t. y. nevertino pareiškėjos teiginių, jog, grąžinus ją į kilmės valstybę, jos gyvenimo sąlygos būtų nežmoniškos. Atsakovas netaikė pareiškėjai EPPB išskirtų padidintos rizikos asmenų profilių, nesurinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju, pareiškėja nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jos orumas bei nekils grėsmė gyvybei / sveikatai, pagrindinėms jos teisėms ir laisvėms.
18. Pareiškėjos vertinimu, atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti jai draudimą atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo Sprendimą, naikintini ir išvestiniai sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.
Atsiliepimas
19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
20. Atsakovas pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, susijusius su bylai aktualiu teisiniu reglamentavimu (Įstatymo, Konvencijos nuostatomis), teismų praktika ir akcentuoja, kad pareiškėjai tariamai gresiantis persekiojimas dėl to, kad (duomenys neskelbtini), nėra nulemtas jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikimų. Nors apklausos metu pareiškėjos daugybę kartų buvo klausiama, kaip ir kas jai asmeniškai grasino, pareiškėja nesugebėjo nurodyti konkrečios ir individualios faktinės informacijos, pagrindžiančios jos įžvelgiamos grėsmės tikimybę. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja iš pradžių teigusi, jog jai grėsmė kyla dėl to, kad (duomenys neskelbtini), vėliau jau teigė, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovo vertinimu, pakitusi pareiškėjos pozicija yra nulemta to, kad Migracijos departamentas siekė išsiaiškinti, ar (duomenys neskelbtini), ir pareiškėja atsakė, kad ne. Pareiškėjos paaiškinimas yra nepatvirtintas jokiais įrodymais, ji klaidino tyrimą atliekančius darbuotojus dėl savo amžiaus, o tai leido abejoti bendru pareiškėjos patikimumu, jos deklaruojamais tikslais. Atsakovas nurodo, kad tyrimo metu taip pat buvo įvertinta, jog pareiškėjos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), smurto lygis yra aukštas, tačiau nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta. Atsakovas teigia, kad ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta persekiojimui dėl konvencinių priežasčių, pareiškėja negrindė savo prieglobsčio prašymo aplinkybėmis, kad kilmės valstybė prieš ją naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.
21. Atsakovas laikosi pozicijos, jog Migracijos departamentas ištyrė su pareiškėjos individualia situacija susijusias aplinkybes, surinko aktualią kilmės valstybės informaciją, o tyrimas dėl pareiškėjos prieglobsčio prašymo buvo išnagrinėtas individualiai, objektyviai ir nešališkai, t. y. laikantis teisės aktų normų reikalavimų. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais dėl sprendimų ją išsiųsti ir uždrausti atvykti bei pažymi, kad teismas pareiškėjai sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Pareiškėja Y. A. A. prašo jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.
23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
24. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Todėl pareiškėjos prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.
V.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo pareiškėjai Y. A. A. suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimą į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau parinko nepagrįstą laikotarpį uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu minėtą laikotarpį sutrumpino, o likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė.
27. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog jai prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, atsakovui nesurinkus aktualios būtinos informacijos apie pareiškėjos individualaus pobūdžio aplinkybes.
28. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.
29. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėja apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.
30. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).
31. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.).
32. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
33. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, yra papildomos skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados.
35. Byloje nustatyta, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini).
36. Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad pareiškėjos paaiškinimas apie tariamai patirtą persekiojimą nėra detalus, susijęs su bendra moterų teisių padėtimi kilmės valstybėje. Migracijos departamentas Sprendime priėjo prie išvados, kad pareiškėjos baimė nėra visiškai pagrįsta, todėl ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteikiamas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjos paaiškinimus, teiktus apklausų metu, Migracijos departamento Sprendimo turinį, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus pareiškėjos persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėja baimę grįžti į kilmės valstybę grindžia tik savo subjektyviu situacijos vertinimu, individualios asmeninės grėsmės nenustatyta, net ir jos minimas persekiojimas nėra sąlygotas jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigdama, kad atsakovas ?tyrimą dėl baimės būti persekiojamai iš esmės atliko paviršutiniškai, nenurodė ir nedetalizavo, į kokias asmenines pareiškėjos savybes atsakovas neatsižvelgė, kokių įrodymų visapusiško ištyrimo neužtikrino. Nors pareiškėja teigia, jog atsakovas neįvertino naujausios kilmės valstybės informacijos, tačiau nenurodo, į kokį tokios informacijos aspektą turėtų būti atkreiptas dėmesys. Teisėjų kolegija, papildomai įvertinusi apeliaciniame skunde minimą informaciją apie situaciją kilmės valstybėje, nenustatė realių neigiamų pokyčių tiek smurto lygio, tiek ir moterų teisių užtikrinimo aspektais.
38. Pareiškėja savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš ją kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad ji yra persekiojama, diskriminuoja, kad dėl jos individualių savybių jai neleidžiama įsidarbinti ar kt., todėl visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovas jos nurodytas aplinkybes įvertino kaip ekonominio pobūdžio ir Sprendime neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.
39. Atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas reikalavo teisiškai kvalifikuoti prieglobsčio prašymo aplinkybes. Byloje esanti pareiškėjos apklausos transkripcija patvirtina, kad jai buvo užduodami klausimai apie jos faktinę patirtį, o Migracijos departamentas pateiktus duomenis vertino ir kvalifikavo. Prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais (Įstatymo 71 str. 4 d. 4 p.). Prieš priimant Sprendimą pareiškėja buvo apklausta laikantis nustatytų procedūrų – jai paaiškintas apklausos tikslas, suteikta galimybė laisvai paaiškinti išvykimo priežastis, užduoti patikslinamieji klausimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas atliko kruopštų ir objektyvų tyrimą ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju apskirtai nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėja turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojama tuo atveju, jeigu grįžtų į kilmės valstybę.
40. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo pareiškėja nenurodė kitų kilmės valstybėje jai kylančių grėsmių, Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija (kilmės valstybėje šiuo metu nevyksta civilinis karas ar kitoks konfliktas), pagrįstai nuspręsta, jog pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Tokios apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvados nepaneigia pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, susiję su tikimybe, jog, išsiuntus ją į kilmės šalį, pareiškėjos teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).
41. Visiškai nepagrįsti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovo Sprendimu ją išsiųsti ir taikyti draudimą atvykti, pareiškėjai neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Pirmosios instancijos teismas Sprendime nurodytą laikotarpį uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis turėtų būti dar labiau sutrumpintas.
42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos Y. A. A. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.