- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-10-05
- Bylos Nr.
- 1A-368/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys, Violeta Ražinskaitė (pran.), Aloyzas Kruopys
- Nuteistasis
- D. M.
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.13Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² str. 1 d., ir nubausta 250 MGL (31 250 Lt) bauda.
Iš D. M. ir J. Š. solidariai priteista 184,08 Lt proceso išlaidų.
J. Š. už šią nusikalstamą veiką pripažintas kaltu teismo baudžiamuoju įsakymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad pažeisdama nustatytą tvarką įgijo bei susitarusi ir veikdama kartu su J. Š. gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė daugiau kaip 250 MGL, o būtent:
2006 m. rugsėjo 28 d., apie 15 val., ji ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje netoli restorano ,,xxxxx“, esančio (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo Lietuvos Respublikos akcizų įstatymu apmokestinamas ir Rusijos Federacijos banderolėmis paženklintas prekes – 10 000 pakelių cigarečių „Jin Ling“ ir 45 000 pakelių cigarečių „Saint George Lights“ – pagal Europos Bendrijos kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, klasifikuojamas kodu 2402.20.90, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų ,,Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 p. nustatyta tvarka ir kurių bendra vertė yra 124 045,38 Lt; pažeisdama nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų ,,Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 p., kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, nuostatas; 3.4 p., kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, nuostatas, neturėdama cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, šias prekes kartu su J. Š. gabeno mikroautobusu „VW LT35“, valst. Nr. BRC 283, priklausančiu V. R., iki automagistralės Vilnius-Klaipėda 110 km Kauno r. savivaldybėje, ties Sausinės k., kur tą pačią dieną, apie 16.50 val., buvo sulaikyta Kauno teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus mobiliosios grupės pareigūnų.
Šalies argumentai
Nuteistoji D. M. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti švelnesnę bausmę. Nurodo, kad visiškai pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nesutinka su paskirta bausme. 2007 m. gegužės mėn. prokuroro prašymu procesas buvo baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Apeliantė su tuo sutiko, tik prašė sumažinti prokuroro pasiūlytą baudą. Teismas jos nesumažino, todėl apeliantė pasinaudojo savo teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą, teismas paskyrė dar griežtesnę bausmę. Nepagrįsta teismo išvada, jog jos prisipažinimas nenuoširdus. Apie įvykio aplinkybes ji pasakė viską, ką žinojo: apytikslį cigarečių įsigijimo laiką; nurodė, kad cigaretės į automobilį buvo pakrautos jai nedalyvaujant; pasakė vardą ir apibūdino asmenį, kuris jai pardavė cigaretes. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad ji buvo nusikaltimo iniciatorė ir įtraukė J. Š. . Ši aplinkybė nenumatyta BK 60 str., todėl negali būti pripažinta kaip atsakomybę sunkinanti. Taip pat nesutinka su teismo išvada, jog kitoje byloje jai pareikšti įtarimai ir tai sunkina jos padėtį. Teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes, nesant apkaltinamojo nuosprendžio, pripažino ją kalta. Apeliantei pranešta, kad 2007-06-12 Vilniaus apygardos prokuratūra dėl jos nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Apeliantė nesutinka su teismo teiginiu, jog jai skirtinos bausmės dydis turi būti artimas maksimaliam dydžiui, nes tai numato BK 54, 61 str. nuostatos. Beje, BK 54 str. 3 d. nuostatos numato teismui teisę kaltininką bausti griežtai, bet teisingai. Paskirta bausmė už padarytą nusikaltimą turi būti atpildas, o ne kerštas, ji neturi prieštarauti teisingumo bei humaniškumo principams. Apeliantei paskirto dydžio bauda turėtų sunkių pasekmių jos pačios ir mažamečio vaiko likimui, nes ji nepajėgtų pasiskolinti tokios didelės sumos ir sumokėti baudos.
Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašo nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios D. M. apeliacinis skundas tenkinamas.
Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų byloje nenustatyta.
Nuteistoji neginčija savo kaltės ir veikos kvalifikavimo, todėl sutinkamai su BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str., reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. M., tik iš dalies vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., ir nepakankamai įvertino kai kurias aplinkybes, turinčias reikšmės bausmei individualizuoti.
Teismas atsižvelgė, kad padarytas sunkus nusikaltimas (BK 11 str. 5 d.), tačiau pagrįstai nurodė, jog D. M. teisiama pirmą kartą, augina mažametį vaiką.
Nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.
Viena iš BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, nuoširdus gailėjimasis – kritiškas savo padarytos veikos vertinimas, išgyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.
Pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas nuteistosios prisipažinimo kaip jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, motyvavo, kad D. M. nenurodė asmenų, iš kurių ir kuriems padedant akcizines prekes ji įgijo, taip pat nenurodė tikslių šių prekių įgijimo aplinkybių.
Su tokia teismo išvada negalima sutikti.
Iš bylos medžiagos matyti, jog D. M. viso bylos proceso metu davė nuoseklius parodymus apie veikos padarymo aplinkybes, parodymų nekeitė, niekaip nenorėjo sumažinti savo veikos apimties ir atsakomybės, pripažino esmines kvalifikavimui reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Nuteistoji, apklausta tuoj po įvykio (t. 1, b. l. 81-85), nurodė visas jai žinomas aplinkybes, susijusias su Sergejumi, iš kurio įgijo akcizines prekes. Pirmosios instancijos teisme ji paaiškino, kad po šio įvykio Sergejus dingo, ji jo daugiau nematė ir nesutiko; keletą kartų buvo atėjusi į turgų (kur su juo susipažino), klausinėjo apie jį kitų moterų, tačiau jos nieko nepasakė.
Beje, teismas nuosprendyje iškraipė tokius nuteistosios parodymus nurodęs, jog ji Sergejaus turguje ir neieškojo.
Iš Muitinės kriminalinės tarnybos Marijampolės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus tarnybinio pranešimo Nr. 6/39 (t. 2, b. l. 46) matyti, kad nepavyko nustatyti asmens, perdavusio cigaretes D. M. .
Byloje nėra jokių įrodymų, jog nuteistoji pažinojo asmenį, iš kurio pirko cigaretes, tačiau jo sąmoningai nenurodė.
Būtina atkreipti dėmesį į apygardos teisme dalyvavusio prokuroro prieštaringą nuomonę dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo.
Iš Kauno apygardos prokuratūros 2007-05-09 pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 64-68) matyti, kad prokuroras D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, jog ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Nuteistajai nesutikus su teismo paskirtos bausmės dydžiu ir paprašius bylą nagrinėti teismo posėdyje įprasta tvarka, tas pats prokuroras teisme jau teigė, kad D. M. prisipažinimo nereikėtų vertinti kaip nuoširdaus, nes ji prisipažino tik prispirta įrodymų bei pripažino tas aplinkybes, kurios objektyviai nustatytos, todėl toks jos prisipažinimas neturėtų būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (t. 2, b. l. 103-104).
Tokia prokuroro pozicija nenuosekli ir nesuprantama.
Tas pat pasakytina apie teismo poziciją, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą ir nuosprendį.
Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, nuteistosios prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi pripažįsta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Nepagrįstas nuteistosios apeliacinio skundo motyvas, jog aplinkybę, kad ji buvo nusikaltimo iniciatorė, teismas pripažino jos atsakomybę sunkinančia.
Skirdamas bausmę teismas tik atsižvelgė į tai, jog apeliantė buvo nusikaltimo iniciatorė ir į jį įtraukė J. Š., tačiau to nelaikė atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi ji nenurodyta aplinkybių, sunkinančių kaltininko baudžiamąją atsakomybę, sąraše. Byloje pagrįstai nustatyta, kad D. M. buvo nusikaltimo iniciatorė. To neginčijo ir ji pati.
Aptariamą nusikaltimą nuteistoji padarė bendrininkų grupe su J. Š., todėl tai teismas pagrįstai pripažino jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Nuteistoji apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį, jog skirdamas bausmę teismas nepagrįstai atsižvelgė į kitoje byloje jai pareikštą įtarimą padarius nusikalstamą veiką, tuo pažeisdamas nekaltumo prezumpciją.
Skundo motyvas teisingas, juo labiau kad iš Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2007-06-12 nutarimo, priimto kitą dieną po nuosprendžio skundžiamoje byloje priėmimo, matyti, kad ikiteisminis tyrimas D. M. atžvilgiu kitoje baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 199² str. 1 d. ir 201 str. 2 d., nutrauktas jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių.
Nors apeliantės padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog ji nusikaltimą padarė grupe su kitu asmeniu, tačiau atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo nurodytus motyvus (teisiama pirmą kartą, augina mažametį vaiką), kaltininkės asmenybę (iki vaiko priežiūros atostogų dešimt metų dirbo toje pačioje įmonėje, o tai rodo jos rimtą požiūrį į darbą), jos materialinę padėtį, apeliacinės instancijos teismo nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paskirta bauda turi būti sumažinta iki 100 MGL dydžio. Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d. 5 p.), o byloje nustatytomis aplinkybėmis teismo paskirta artima maksimaliai bauda šiai bausmės paskirčiai prieštarauja.
Teisėjų kolegija nesieja apeliantei skiriamos baudos dydžio su bendrininkui paskirta bausme, kadangi bausmė individualizuojama konkrečiam kaltininkui, o J. Š. paskirtos bausmės neskundė ir ji šiame nuosprendyje neaptariama.
Teisėjų kolegijos nuomone, D. M. pakeista bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 str.) ir yra teisinga.
Be to, pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, į bausmės laiką neįskaitęs dviejų dienų laikino sulaikymo laikotarpio.
BK 66 str. 1 d. nuostatos numato, jog teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.
BPK 307 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodytas sprendimas dėl suėmimo įskaitymo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas.
Laikinas sulaikymas (BPK 140 str.) savo pobūdžiu prilygsta suėmimui. BPK 140 str. 9 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1236 redakcija) nurodyta, jog laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką.
Iš bylos medžiagos matyti, kad D. M. buvo laikinai sulaikyta 2006 m. rugsėjo 28 d. (t. 1, b. l. 148) ir 2006 m. rugsėjo 30 d. paleista, nesant būtinumo taikyti kardomąją priemonę – suėmimą (t. 1, b. l. 149).
Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nurodyto laikotarpio neįskaitęs į D. M. paskirtą bausmę bei to nenurodęs nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nesilaikė BK 66 str. ir BPK 307 str. 1 d. 4 p. reikalavimų.
BK 66 str. 2 d. nuostatos numato, kad, įskaitant kardomąjį kalinimą (suėmimą) į paskirtą bausmę, viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena prilyginama 2 MGL dydžio baudai. D. M. laikiname sulaikyme išbuvus dvi paras, šis laikas prilyginamas 4 MGL dydžio baudai.
Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 p.,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti:
D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi;
D. M. paskirtą baudą sumažinti iki 100 MGL (12 500 Lt) dydžio.
D. M. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 28 d. iki 2006 m. rugsėjo 30 d., jį prilyginant 4 MGL (500 Lt) dydžio baudai.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.