Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-187-195/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-15
Bylos Nr.
1A-187-195/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49377-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Šumskas (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Aiva Survilienė
Advokatai
Nikita Kuznecovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-187-195/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49377-2018-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1; 2.4.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko),

sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei,

atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. R., jos gynėjui advokatui Nikitai Kuznecovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. R. gynėjo advokato Nikitos Kuznecovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 40 straipsnio 1 dalimi, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 1 metus ir 6 mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis 3 dalimi, iš M. R. konfiskuotas automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės.

1. M. R. vairavo automobilį apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: ji: 2018 m. spalio 13 d., 16.15 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Astra, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo nustatyta 1,92 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais M. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui M. R. gynėjas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, prašo neskirti jo ginamajai priklausančio automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. Taip pat prašo netaikyti jai uždraudimo vairuoti transporto priemones arba šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą sutrumpinti. Alternatyviai apeliantas prašo šias baudžiamojo poveikio priemones pakeisti kitomis švelnesnėmis poveikio priemonėmis.

3. Advokatas, vadovaudamasi Konstitucinio teismo jurisprudencija, pažymi, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, kad jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.

4. Skunde advokatas nurodo, kad alkoholį įvykio dieną jo ginamoji pavartojo susidarius didelei psichologinei įtampai dėl jos sutuoktinio ir krikšto mamos sunkios sveikatos būklės. Nurodo, kad tą dieną automobilį turėjo vairuoti M. R. motina T. V., tačiau ji taip pat buvo emocionaliai labai susijaudinusi, todėl vairuoti negalėjo, susidarė būtinojo reikalingumo situacija vairuoti automobilį jai pačiai.

5. Atkreipia teismo dėmesį, kad M. R. niekada ankščiau nebuvo teista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tai reiškia, jog ji nėra linkusi daryti nusikaltimus. Apeliantas teismo prašo teisingai įvertinti byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgti į tai, kad M. R. pirmą kartą padarė tokį nusikaltimą, sąžiningai ir tvirtai laikosi nuostatos nedaryti ateityje nusikaltimų. Pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymas negali tapti pagrindinės sankcijos dalimi, kadangi įstatymų leidėjas tokios bausmės nenustatė. Atkreipia teismo dėmesį, kad BK 67 straipsnyje nustatyta, kad jame išdėstytų poveikio priemonių taikymas yra Teismo teisė, bet ne pareiga, tai yra tokių priemonių taikymas turi būti adekvatus padarytam nusikaltimui, kaltininko asmenybei, faktinių bylos aplinkybių ir tokiu būdu individualizuoti valstybės poveikio priemonių taikymą kiekvienu atveju. Toks požiūris tikrai padėtų atriboti asmenis, pirmą kartą padariusį nusikaltimą nuo asmenų, nors ir formaliai atitinkančių šias nuostatas, bet linkusių nusikalsti ar pasižyminčių taisyklių nepaisymu.

6. Apelianto teigimu, M. R. ir jos šeimos materialinė padėtis yra sunki. Nurodo, kad kartu su vyru bendros jų šeimos pajamos sudaro apie 1000 eurų per mėnesį. Todėl vienintelio šeimos automobilio konfiskavimas yra nepakeliama našta šeimos biudžetui ir tapo aiškiai perteklinė poveikio priemonė. Pažymi, jog teismas, konfiskuodamas šeimos automobilį netiesiogiai nubaudžia ir jo ginamosios vyrą, kuris dėl ligos tik automobiliu galėjo būti atvežamas į Vilnių, ir tik poilsio dienomis, nubaudžia ir jos dukrą - V. R., kuri pradėjo mokytis vairuoti, kad galėtų padėti tėvams.

7. Apeliantas nesutikdamas su apylinkės teismo padaryta išvada dėl M. R. pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, 1 metų 6 mėnesių terminui nurodo, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė nėra veiksminga. Remdamasis statistika advokatas nurodo, kad taikant šią poveikio priemonę, tokio pobūdžio nusikaltimų ir administracinių teisės pažeidimų šalyje vis tiek nemažėja.

8. Advokato manymu, BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pažymi, kad jei asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tai ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymas turėtų būti diferencijuotas ir neturėtų būti taikomas imperatyviai. Šiuo atveju asmuo teismo buvo pripažintas vertas pasitikėjimo, nustatytas laidavimo terminas, todėl mano, kad šabloninio mąstymo kriterijams ne vieta teismui vykdant teisingumą. Atkreipia teismo dėmesį, jog asmuo, sulaužęs pasitikėjimą vertas griežtos ir dar griežtesnės bausmės nei paprastai. Advokatas įsitikinęs, kad reikia sulaukti rezultato, jog asmuo padarė tinkamas išvadas ir tokių nusižengimų daugiau nedarys. Pažymi, jog BK 67 straipsnio 6 dalis įpareigoja suderinti priemones taip, kad jos auklėjamai veiktų asmenį atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės, neskriaudžiant nei jo, nei jo artimųjų.

III. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

IV. Teismo posėdyje M. R. bei jos gynėjas advokatas Nikita Kuznecovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Jūratė Žvironienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

V. Apeliacinis skundas atmetamas

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniu skundu neginčijamas apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas, asmens, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą, M. R. - kaltė, jos padarytos veikos kvalifikacija, sprendimas ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau ginčijamas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones termino nustatymas, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti M. R. priklausantį automobilį, todėl apygardos teismas pasisako apeliacinio skundo ribose.

10. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo motyvus bei apygardos teisme posėdžio metu proceso dalyvių išsakytus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, apeliantei pagrįstai paskyrė draudimą vairuoti kelių transporto priemones 1 metų 6 mėnesių terminui bei transporto priemonės konfiskavimą, kurios šiuo atveju nelaikytinos per griežtos ar neproporcingos padarytai nusikalstamai veikai.

11. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimo naudotis specialiomis teisėmis terminas yra nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, uždraudė atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės M. R. šia teise naudotis ir nustatė 1 metų 6 mėnesių terminą. M. R. ir jos gynėjas nesutinka su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymu, laiko šią priemonę neveiksminga ir alternatyviai prašo šios baudžiamojo poveikio priemonės jai neskirti arba jos terminą sutrumpinti. Su tokia pozicija visiškai nesutiktina.

12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą M. R. padarė, kai jos kraujyje nustatyta 1,92 promilės etilo alkoholio (b.l.11). Padarytą nusikaltimą galima vertinti kaip labai pavojingą ir konstatuoti, kad M. R. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, nes jos veiksmai kėlė pavojų ne tik jai pačiai, bet ir kitiems eismo dalyviams, ji rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių, tame tarpe ir savo motinos, sveikata ir gyvybe, buvo abejinga bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Pastaroji automobilį vairavo dienos metu, kai automobilių judėjimas pakankamai intensyvus. Šiuo atveju atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ji nėra teista, nebausta administracine tvarka, prisipažino įvykdžiusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, buvo pakankamai palankiai įvertintos M. R. atžvilgiu taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tvirtinimas, kad ilgo baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas, iš esmės apsunkins jos ir jos šeimos gyvenimą, kad tokia priemonė nėra veiksminga, nepaneigia anksčiau aptartų išvadų. M. R. patiriami sunkumai tenkinant jos asmeninius, ir jos šeimos poreikius bei advokato subjektyvi nuomonė dėl baudžiamojo poveikio priemonės veiksmingumo nesudaro pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės ar sutrumpinti paskirtą uždraudimo naudotis specialia teise terminą. Nusikaltimą M. R. padarė, kai jai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, todėl teigti, kad toks nusikaltimas padarytas atsitiktinai, esant didelei psichologinei įtampai ar emocionaliai labai susijaudinus ir būnant miške staiga kilus nenumaldomam norui vartoti alkoholį, žinant, jog jos artimieji turi rimtų sveikatos problemų ir jiems bet kuriuo metu gali prireikti pagalbos, ir tokią susidariusią situaciją vertinti kaip būtinojo reikalingumo situaciją, jokio teisinio pagrindo nėra. Remiantis tais pačiais argumentais, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra per ilgas. Konstatuotina, kad tiek paskiriant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes: padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą (nustatytas girtumo laipsnis – 1,92 promilės), asmenybę (prisipažino padariusi nusikaltimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi), tai, kad veika pavojingų pasekmių nesukėlė. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo nustatytas 1 metų ir 6 mėnesių draudimo naudotis specialia teise terminas, neviršijantis BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyto šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo trukmės vidurkio, yra proporcingas ir adekvatus kaltininkės asmenybei, jos padarytai nusikalstamai veikai. Atsižvelgiant į tai, kad M. R. padarė itin pavojingą veiką, tačiau buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir dėl to jai nebuvo paskirta bausmė, taikytą baudžiamojo poveikio priemonės terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą, nėra jokio pagrindo. Objektyvių duomenų, kurie rodytų akivaizdų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino neproporcingumą, byloje nėra. Apeliantės problemos atsiradusios dėl pasunkėjusio susisiekimo su jos sutuoktiniu ir patiriami nepatogumai nelaikytini pakankamu pagrindu trumpinti teismo nustatytą uždraudimo naudotis specialia teise terminą. Tas aplinkybes, kurias advokatas nurodė kaip apsprendžiančias M. R. būtinumą naudotis automobiliu bei jos finansinę padėtį (vyro sveikatos būklė, vairuotojo pažymėjimo būtinumas rūpinantis juo) apeliantė žinojo ir prieš sėsdama už vairo būdama girta ir žinojo kad jos atsiras padarius pažeidimą, tačiau nekreipdama į tai dėmesio padarė nusikalstamus veiksmus, kas duoda pagrindą laikyti, kad visos advokato nurodytos aplinkybės, kurias jis nurodo siekdamas poveikio priemonės termino sutrumpinimo, M. R. iš esmės nėra itin svarbios ir negali būti laikomos pagrindu keisti apylinkės teismo sprendimą. Tyčinių veiksmų padarymas nekreipiant dėmesio į nurodytas pasekmes yra ir M. R. neigiamai charakterizuojanti aplinkybė.

Šalies argumentai

13. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma nekonfiskuoti M. R. priklausančio automobilio, kadangi jos finansinė padėtis yra sunki, kartu su vyru bendros jų šeimos pajamos sudaro apie 1000 eurų per mėnesį, todėl vienintelio šeimos automobilio konfiskavimas yra nepakeliama našta šeimos biudžetui ir yra aiškiai perteklinė poveikio priemonė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, konstatavo, kad baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Apylinkės teismas atsižvelgęs į tai, kad automobilį M. R. vairavo būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), taip pat įvertinęs kaltinamosios padarytą veiką, jos asmenybę bei turtinę padėtį, atsižvelgęs į tai, kad automobilis yra kaltinamosios asmeninis turtas, padarė pagrįstą išvadą jog automobilis turi būti konfiskuojamas. Pilnai sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė leidžia ne tik nubausti veiką padariusį asmenį, bet ir atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Be to, apylinkės teismas atleisdamas M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nutarė skirti laidavimą be užstato, todėl šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas nelaikytinas neproporcinga priemone padarytai nusikalstamai veikai. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantas, automobilio konfiskavimas yra proporcinga priemonė, nevaržanti asmens labiau nei reikia nubaudimo tikslams pasiekti. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl automobilio konfiskavimo yra logiška ir pakankamai motyvuota, neprieštarauja suformuotai teismų praktikai, todėl apeliaciniame skundo išdėstytas prašymas, nekonfiskuoti automobilio, atmestinas kaip nepagrįstas. Skunde nurodytas argumentas, kad nagrinėjamu atveju konfiskavus M. R. nuosavybės teisėmis priklausantį automobilį, ši baudžiamojo poveikio priemonė jai būtų aiškiai per griežta, pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Sprendžiant automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimo reikalingumą, laikyti, kad tokia bausmė yra neproporcinga ir per didelė, pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemones, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turėtų galimybę turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet sudarytų sąlygas galimam pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė BK 72 straipsnio nuostatas, pagrįstai konfiskavo M. R. naudojamą automobilį, su kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta keisti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendį šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

14. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. R. gynėjo advokato Nikitos Kuznecovo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Virginija Pakalnytė – TamošiūnaitėAiva SurvilienėArtūras Šumskas