Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), kuriam išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. S. 2013 m. rugpjūčio 7 d. 16 val. 30 min. vairuodamas automobilį „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. Mickevičiaus gatvėje, ties namu Nr. 19, Šiauliuose, važiuodamas atbuline eiga, neįvertino atstumo iki gale stovinčio automobilio ir jį kliudė. Apgadino automobilį „Hyundai Getz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei pasišalino iš įvykio vietos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 132 punkto, 231 punkto reikalavimus.

J. R. S. teismo posėdžio metu dėl pažeidimo nurodė, kad nejuto nei įbrėžimo, nei jokio kito kontakto. Kai jis atvažiavo pasiimti vandens, kieme iš abiejų pusių stovėjo automobiliai, o jis važiavo tarp jų į tarpą. Kai pastatė automobilį, išlipo parūkyti, apėjo aplink, pažiūrėjo, kad sugyventinė neįlips į automobilį dėl per mažo tarpo, todėl sėdo į automobilį ir nuvažiavo į kitą vietą tame pačiame kieme. Atėjus sugyventinei, jie išvyko į sodą, nes tuo metu ten gyveno. Nėjo prie kito automobilio, nes nejuto, kad būtų ką nors padaręs. Negalėjo kliudyti kito automobilio, jo manymu, blogiausiu atveju galėjo nubrėžti, bet neįdaužti. Iš įvykio vietos nebėgo, išvažiavo tik dėl to, jog nejuto, kad kažką būtų padaręs.

Liudytoja E. B.-A teismo posėdžio metu parodė, jog įvykio dieną buvo atvykusi į kirpyklą ir pasistatė automobilį kieme. Įvykio ji nematė, tik sėdėdama kirpykloje vis pasižiūrėdavo, kad neužstatytų automobilio. Matė tamsiai mėlyną automobilį, kuris pasistatė priekiu, paskui galu, tačiau numerio neįsidėmėjo. Atėjus po dviejų valandų – 16.55 – 17.00 val. – ketinant lipti į automobilį, virš kirpyklos gyvenantis žmogus pasakė, jog matė, kaip iš keleivio pusės buvo įlenktos ir nubrėžtos durelės. Sugadinimai akivaizdūs ir ryškūs, durelės buvo įlenktos ir nubrėžtos. Asmuo, matęs įvykį, nurodė kaltininko automobilio valstybinį numerį, nurodė, jog matė, kad tas automobilis įlenkė jos automobilio dureles ir kad vairuotojas gyvena tam pačiame name. Draudimas atlygino už žalą.

Liudytojas S. P. teismo posėdžio metu parodė, kad yra J. R. S. kaimynas. Grįžęs iš darbo, nuėjo į kambarį ir per langą pamatė, kad automobiliu grįžo kaimynas. Įvažiavo į kiemą, paleido žmoną, suko automobilį atbuline eiga, atsitrenkė į kitą automobilį, pavažiavo į priekį, išsilygino automobilį ir vėl pavažiavo. Išlipo, apžiūrėjo automobilį ir išvažiavo pro kitą kiemą į aikštelę. Žmona įsėdo ir jie per kitą kiemą išvažiavo. Apgadinto automobilio savininkei nurodė kaltininko automobilio valstybinį numerį. Matė daužimą, nes buvo išėjęs į lauką apžiūrėti. J. R. S. atsitrenkus į kitą automobilį – jis sujudėjo. Atsitrenkė su dešinės pusės galine automobilio dalimi į kito automobilio dešinės pusės dureles.

Liudytojas E. N. teismo posėdžio metu parodė, kad vasarą buvo gautas iš budėtojo pranešimas, kad yra įvykęs eismo įvykis Mickevičiaus gatvėje, iš kurio vienas automobilis yra pasišalinęs. Buvo nuvykta į įvykio vietą, rastas apgadintas automobilis ir jo vairuotoja, kuri paaiškino, jog jai išėjus iš kirpyklos prie jos priėjo namo gyventojas ir paaiškino, kad į jos automobilį įvažiavo kitas automobilis. Buvo pateiktas lapelis su kaltininko automobilio valstybiniu numeriu. Nubraižė schemą, apklausė liudytoją, vairuotoją. Vairuotojo, kuris padarė eismo įvykį, nei tą vakarą, nei kitą rytą nerado. Liudytojas sakė, kad priekyje važiavo automobilis, o jis jam važiavo iš paskos. Priekyje važiavęs automobilis apsisukinėjo, kliudė ir apgadino kitą stovintį automobilį. Vairuotojas buvo išlipęs, pasižiūrėjo ir nuvažiavo. Liudytojas užsirašė atsitrenkusio automobilio valstybinį numerį. Įvykio vietoje buvo fotografuota, tačiau kažkas buvo nutikę fotoaparatui, todėl pakartotinai fotografuota maždaug už valandos laiko. Įvykio vietoje duobės neprisimena. Nukentėjęs asmuo iš karto nurodė apgadintą automobilio šoną.

Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad pačiame įvykyje nedalyvavo, o tik surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir išdavė laikiną vairuotojo pažymėjimą. Surašant protokolą asmuo nurodė, jog eismo įvykio nebuvo ir nieko paaiškinti negali. Apžiūrėjus automobilį rado pažeidimus atitinkančius įvykio aplinkybes. Transporto priemonės apžiūros aktą surašė jis, pažeidimai rasti tokie, kokie nurodyti. Dėl sugadinimų asmuo nurodė, jog automobilis yra ne naujas, todėl subraižytas.

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti automobilio važiavimo kryptis, važiavimo sąlygos, automobilio „Hyundai Getz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudymo vieta (5 b. l.).

Iš transporto priemonių techninės apžiūros aktų matyti, jog automobiliui „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti techniniai defektai: įbrėžtas galinio bamperio dešinės pusės kampas; automobiliui „Hyundai Getz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techniniai defektai: apgadinimas dešinės pusės priekinės durelėse (brėžta) (13-14 b. l.).

Iš raštelio matyti, kad nurodytas automobilis „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (15 b. l.).

Iš kompaktiniame diske esančių nuotraukų vizualiai matyti, kad užfiksuoti automobilio „Hyundai Getz“, valst. Nr. EJJ314, apgadinimai (34 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. R. S. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, liudytojų S. P., E. B. – A, E. N. ir V. M. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, transporto priemonių techniniais apžiūros aktais, fotonuotraukomis.

J. R. S. tiek pirminiame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad nepajuto, kaip vairuodamas savo automobilį atsitrenkė į kitą autobilį, todėl nuvažiavo. Tačiau iš teismo posėdžio metu duotų S. P. parodymų matyti, jog „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas įvažiavo į kiemą, paleido žmoną, suko automobilį atbuline eiga, atsitrenkė į kitą automobilį, pavažiavo į priekį, išsilygino automobilį ir vėl pavažiavo. Išlipo, apžiūrėjo automobilį ir išvažiavo pro kitą kiemą į aikštelę. Iš transporto priemonių techninės apžiūros aktų matyti, jog automobiliui „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobiliui „Hyundai Getz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti apgadinimai yra pakankamai akivaizdūs, liudytojas S. P. ir E. B. – A, teismo posėdžio metu tai taip pat patvirtino. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu pripažino, kad galėjo padaryti įbrėžimus. Liudytojas V. M. nurodė, kad apžiūrėjus automobilį rado pažeidimus atitinkančius įvykio aplinkybes. Darytina išvada, jog J. R. S. suvokė sukėlęs eismo įvykį, pajuto, jog prisilietė prie kito automobilio, ir tai suvokdamas nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad J. R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punktą, įpareigojantį automobilio vairuotoją, palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Pažeisdamas minėtą Kelių eismo taisyklių punktą, J. R. S., apsisukinėdamas atbuline eiga, nepaliko saugaus atstumo iš šono bei kliudė stovintį automobilį, ir dėl to padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje. Be to, J. R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 punktą, kuriame nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, tačiau to nepadarė ir iš įvykio vietos pasišalino, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį.

J. R. S. administracine tvarka nebaustas (20 b. l.). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, veikų pasekmes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti J. R. S. paskyrus sankcijose numatytas nuobaudas – minimalias baudas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui. Galutinė nuobauda skiriama, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio nuostatas.

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 324-326 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 31 straipsniu, 33 straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas, 291-293 straipsniais, 272 straipsniu,

nutaria:

J. R. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) litų baudą.

J. R. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, J. R. S. skirti galutinę nuobaudą – 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimo dalį dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 324-326 straipsniai).

J. R. S. išaiškintina, kad laiku nesumokėjus baudos, baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis. Tokiu atveju pažeidėjui reikės sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 312 str., 314 str.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.