- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-08
- Bylos Nr.
- 1A-554-317-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-0792-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Advokatai
- Alvydas Tamulionis
- Kategorijos
- 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Daivai Brudnienei, nuteistajam A. K., gynėjui-advokatui Alvydui Tamulioniui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą LR BK 138 str. 1 d. ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.
Nukentėjusiojo R. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš A. K. 458, 68 Lt (keturi šimtai penkiasdešimt aštuoni litai 68 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 10000 (dešimt tūkstančių) Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš A. K. 319,78 Lt (trys šimtai devyniolika litų 78 ct) Lt išlaidų nukentėjusiojo R. M. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 21 d. apie 22 val., R. M. atidarius duris, įsibrovė į R. M. butą Kaune, (duomenys neskelbtini), suėmęs už marškinių nutempė R. M. į miegamąjį kambarį, stūmė ant lovos, įkando į kairės rankos pirštą, tyčia kumščiais sudavė R. M. ne mažiau 4 smūgius į kairę smilkinio pusę bei į kitas įvairias kūno vietas- galvą, krūtinę, ranką, tokiu būdu padarydamas galvos sumušimą su odos nubrozdinimu kairės ausies - kairio smilkinio srityje, su kairės ausies sumušimu, susikomplikavusiu sraigtinio nervo uždegimu, odos nubrozdinimą kaktoje, galvos smegenų sukrėtimą, kastinę paviršinę žaizdelę kairio nykščio srityje, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta R. M. sveikata.
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. prašo panaikinti 2013-04-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - jį išteisinti, kaip asmenį nepadariusį nusikalstamos veikos numatytos LR BK 138 str. l d.
Apeliantas nurodo, kad teismas neanalizavo visų įrodymų ir argumentų, neteisingai įvertino nustatytas faktines aplinkybes, todėl neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, priėmė neteisingą nuosprendį dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 138 str. l d. padarymo bei nepagrįstai paskyrė bausmę ir žalos atlyginimą.
Anot nuteistojo, teismas, priimdamas nuosprendį, neatsižvelgę į jo parodymus, iki galo neišanalizavo ekspertų ir specialistų išvadų dėl padarytų sužalojimų. Nuteistasis teigia, kad prieštaravimai tarp jo ir nukentėjusiojo parodymų yra akivaizdūs. Teismas, priimdamas nuosprendį, turėjo į tai atsižvelgti ir išnagrinėti nukentėjusiojo parodymų pagrįstumą. Nuteistasis nurodo, kad teismas nustatė, jog jo buvimą įvykio vietoje patvirtina R. Š. ir L. M. parodymai. Tačiau galima pastebėti, kad tiek R. Š., tiek ir L. M. parodymai nepatvirtina, kad jis buvo pas R. M. bute apie 22 val. ir jį sumušė. Liudytojai L. M. ir R. Š. parodė, jog po pokalbio su L. M., jis nuvykęs į L. M. ir R. M. butą, tačiau su M. nesimušė, grumtynės nevyko, nebuvo įsibrauta į butą.
Skunde teigiama, kad specialistė S. Makšimaitė teisme parodė, jog pagal ką R. M. buvo nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, reikia klausti gydytojo neurologo, nustačiusio galvos smegenų sukrėtimą. Ji teigė, jog nukentėjusiajam skirti vaistai „Diakarb“ yra skiriami esant smegenų edemai, t.y. smegenų paburkimui, kurį nustato neurologai. Pasak specialistės, jei nebūtu buvę smegenų sukrėtimo, tai nebūtų paskirti tokie vaistai. Specialistė, apžiūrėdama R. M., matė jo odos nubrozdinimą kairio smilkinio srityje, paviršinę žaizdelę ant kairio nykščio ir odos nubrozdinimą kairėje kojoje. Anot apelianto, teismas neapklausė gydytojo neurologo, nustačiusio galvos smegenų sukrėtimą, neatsižvelgė į tai, kad vaistai „Diakarb" yra ne smegenų edemai gydyti, o akių glaukomai slopinti. Specialistė, apžiūrėdama R. M., nepastebėjo jokių kairės ausies sužalojimų, kurie kaip teigiama, nustatyti Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). 2012-09-02 Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad abejotinas sužalojimas R. M. kūne-galvos smegenų sukrėtimas yra nustatytas remiantis tik subjektyviai (pasakojimu) ir nėra nei vieno objektyvaus patvirtinančio simptomo. Anot nuteistojo, klaidingai buvo interpretuoti sužalojimai R. M. kūne - kairės ausies sumušimas, susikomplikavęs sraigtinio nervo uždegimu, nes nėra nustatyta kairės ausies traumavimo požymių, o prikurtimas pradėjo vystytis daugiau kaip po 10 dienų nuo traumos. Nukentėjęs buvo vartojęs diuretiko Diakarb, kuris veikia ototoksiškai, prikurtimas pradžioje vystėsi abejose ausyse, o karo ligonines LOR gydytojas, matydamas visą prikurtimo kliniką, nenurodė trauminės kilmės pobūdžio.
Nuteistojo teigimu, kadangi galvos smegenų sukrėtimas ir jo konstatavimas kelia abejonių, o dėl kitų sužalojimų nukentėjusysis neprarado nedidelės dalies nei bendro nei profesinio darbingumo, nei ilgai sirgo, LR BK 138 str. l d taikyti būtų neteisinga. Jeigu teismas pripažintų jo kaltę, nusikaltimas turėtų būti kvalifikuojamas pagal LR BK 140 str. l d. kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusysis R. M. prašo priimti 2011-08-22 pinigų priėmimo kvitą 1700 litų sumai už suteiktas advokato teisines paslaugas ir priteisti šiuos pinigus prie turtinės žalos atlyginimo dalies.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistąjį bei jo gynėją, prašiusius skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas teigia, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos numatytos LR BK 138 str. 1 d., nepripažįsta kaltės, nesutinka su įrodymų vertinimu bei teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 20 str., 301 str., išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai juos įvertino, ir pagrįstai A. K. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.
Kolegija sutinka su teismo išvada, kad nuteistojo A. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta tiek nukentėjusiojo R. M., tiek ir liudytojų R. M., J. M., G. M., R. Š. parodymais, specialistės Z. Makšimaitės paaiškinimais. Nuteistojo kaltę taip pat patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Jau įvykių registravimo suvestinė patvirtina, kad 2009-10-21 22 val. 49 min. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) Panemunės PK gautas telefoninis M. pranešimas, kad jį Kaune, (duomenys neskelbtini) sumušė žmonos draugai. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. M. iš pateiktų nuotraukų atpažino A. K., kaip asmenį, kuris jį sumušė 2009-10-21. Nuteistojo kaltė patvirtinta ir specialisto išvadomis.
Nukentėjusysis R. M. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad 2009-10-21 apie 22 val. jam atidarius savo buto (duomenys neskelbtini), Kaune, duris, į butą įsibrovė kaltinamasis A. K. bei R. Š.. A. K. jį nustūmė į miegamąjį. Miegamajame buvo nustumtas ant lovos atbrailos. Po trumpų grumtynių, išsivadavęs, jis bandė sprukti iš kambario, tačiau to neleido padaryti R. Š.. Po to sekė keli iš eilės A. K. smūgiai jam į galvą. Praradęs sąmonę, nukrito ant lovos. Ją atgavo išgirdęs telefono skambutį. Kažkuris iš jį užpuolusių kalbėjo telefonu. Vėl neteko sąmonės, o prabudęs pamatė, kad kambaryje užgesinta šviesa. Jį užpuolusių asmenų nebuvo.
Tai, kad nukentėjusysis R. M. buvo sumuštas, ant jo matėsi sumušimo žymės, patvirtino liudytojai R. M., J. M., G. M..
R. M. parodė, kad prieš tris metus-2009 m. spalio mėnesį, datos jis nepamena, vakare apie 22 val. jam paskambino brolis R. ir pasakė, kad jį sumušė du vyrai. Nuvykęs pas brolį, rado sulaužytą jo lovos atlošą, o ant jo kūno matėsi sumušimo žymės, buvo suplėšyti baltiniai. R. jam trumpai papasakojo, kad į butą įsibrovę du vyrai įstūmė jį į kambarį ir pradėjo mušti. Brolis sakė, kad jam suduota į ranką, į šoną.
Liudytojas J. M. teisme parodė, kad apie įvykį papasakojo pats sūnus. Jis nurodęs, kad į jo namus įsiveržė du žmonės ir buvo egzekucija. Iš sūnaus jis sužinojo, kad vienas vyras jį mušė, o kitas laikė, buvo sulaužyta jo lova. Sūnų po įvykio pamatė gal po 5-6 dienų. Jis gydėsi ligoninėje.
Liudytoja G. M. patvirtino, kad nukentėjusysis yra jos sūnus R. M. prieš kelis metus spalio mėnesį jai pasakojo, jog jį sumušė du vyrai. Sūnus jai pasakojo, kad jį sumušė žmonos draugas su draugu-sumušė galvą, ausį, alkūnę, buvo mėlynės prie ausies, nugaros srityje, ant šono, jis silpnai girdėjo. Sužalojimai ant sūnaus kūno matėsi, todėl sūnus gydėsi daugiau kaip mėnesį.
Nukentėjusiojo R. M. bei aukščiau nurodytų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys, atitinkantys rašytinius įrodymus, todėl netikėti nukentėjusiojo ar minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo.
Aplinkybę, kad įvykio dieną nuteistasis A. K. buvo pas nukentėjusįjį R. M., patvirtino tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojai R. Š. bei L. M.. Šios aplinkybės taip pat neneigė ir nuteistasis A. K.. Jis neigė tik tai, jog kad buvo pas nukentėjusįjį būtent pastarojo nurodytu metu, t.y. 22.00 val. Pažymėtina, kad šioje byloje tikslus nusikaltimo padarymo laikas neturi esminės reikšmės sprendžiant A. K. kaltės klausimą. Esminę reikšmę pripažįstant V. K. kaltu padarius LR BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą turi įrodymai, patvirtinantys, kad būtent jis, o ne kitas asmuo, sužalojo nukentėjusįjį R. M.. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis R. M. apklaustas pirmosios instancijos teisme nenurodė tikslaus įvykio laiko, nurodė, kad buvo sumuštas 2009-10-21 apie 22 val.
Nors nuteistasis tvirtino, kad nekonfliktavo su nukentėjusiuoju, tačiau tokią jo versiją paneigia ne tik aukščiau nurodyti nukentėjusiojo parodymai, bet ir liudytojas R. Š., kuris neneigė, jog būtent kaltinime nurodytu laiku tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo įvyko susistumdymas, Jis tik nurodė, jog buvo tik stumdomasi, bet ne smūgiuojama t.y., kad R. M. stūmė A. K.. Jų susistumdymas buvo abipusis, grumtynių nebuvo. Po to, kai R. M. buvo pastumtas, jokio pokalbio nevyko-jiedu iš karto išvažiavo.
Iš nukentėjusiojo, liudytojos L. M. ir paties nuteistojo parodymų matyti, kad jau po įvykio buvo bandoma gražiuoju išspręsti konfliktą, tartasi tarpusavyje dėl žalos atlyginimo. Nukentėjusysis parodė, kad per žmoną susitiko su K. du kartus, šis prisipažino ir siūlė „vieną kitą tūkstantį“. Susitikimą taip pat patvirtino liudytoja L. M., nurodydama, kad R. M. iniciatyva, jie visi trys susitiko „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje, kalbėjosi, bandė gražiuoju išspręsti konfliktą. Tačiau R. M. pareikalavo į jo sąskaitą pervesti 20000 litų už tai, kad jis atleistų. Pinigų jie nemokėjo, nes nesijautė kalti ir išėjo iš kavinės. Susitikimo fakto taip pat neneigė ir nuteistasis, teigdamas, kad nepamena tikslios datos, bet R. M. kvietėsi jį į „(duomenys neskelbtini)“ kavinę ir reikalavo 20000 litų, už tai, kad jis atsiimtų pareiškimą. Aptarti parodymai netiesiogiai patvirtina, kad nuteistasis pripažino sužalojęs nukentėjusįjį R. M.. Priešingu atveju nuteistajam nebūtų pagrindo ir reikalo važiuoti į susitikimą ir tartis dėl žalos atlyginimo.
Iš specialisto išvadų matyti, kad nukentėjusiajam R. M. buvo konstatuotas galvos sumušimas su odos nubrozdinimu viršugalvio srityje, kastinė paviršinė žaizdelė kairio nykščio srityje, odos nubrozdinimas alkūnėje. Specialistas patvirtino, jog šie sužalojimai galėjo būti padaryti spiriant koja, suduodant rankos kumščiu ar kitu kietu buku daiktu. Specialisto išvadose taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas galvos sumušimas su galvos smegenų sukrėtimu, kairės ausies sumušimu, susikomplikavusiu ūminiu sraiginio nervo uždegimu, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.
Apylinkės teismui pateiktoje konsultacinėje specialisto išvadoje nesutinkama su specialisto išvadose nukentėjusiajam konstatuotais sužalojimais, atitinkančiais nesunkų sveikatos sutrikdymą. Konsultacinėje išvadoje R. M. padaryti sužalojimai nemotyvuotai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, abejojama smegenų sukrėtimo diagnoze ir teigiama, kad nepagrįstai diagnozuotas kairės ausies sumušimas, susikomplikavęs sraiginio nervo uždegimu. Pažymėtina, kad konsultacinės išvados neįpareigoja teismo vienareikšmiškai remtis jų rezultatais. Jos turi būti vertinamos visų kitų įrodymų kontekste, tiek pagal įstatymų reikalavimus, tiek ir teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-446/2011). Konsultacinė išvada neturi teismo ekspertizės akto statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-156/2006). Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo A. K. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam R. M. padarytas galvos sumušimas su galvos smegenų sukrėtimu, kairės ausies sumušimu, susikomplikavusiu ūminiu sraiginio nervo uždegimu, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajam R. M. padaryto sveikatos sutrikdymo masto, apylinkės teismas įvertino tiek specialisto išvadose, tiek konsultacinėje išvadoje konstatuotas aplinkybės, buvo apklausti išvadas pateikę specialistai, atsižvelgta į nukentėjusiojo ir liudytojo R. M. parodymus. Apylinkės teismas, vertindamas konsultacinę išvadą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai motyvavo kodėl atmeta konsultacinėje išvadoje nurodytas aplinkybes dėl nukentėjusiojo patirto sveikatos sužalojimo masto.
Nuteistojo A. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į LR BK 140 str. 1 d. nebūtų teisinga, kadangi aptartais nuosprendyje įrodymais patvirtinta, jog būtent nuteistojo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, kuris pagrįstai kvalifikuotas kaip nesunkus.
Kadangi, kolegijos nuomone, apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ar keisti skundo motyvais nėra pagrindo.
Nukentėjusiojo R. M. prašymas priteisti advokato teisinei pagalbai turėtas išlaidas nenagrinėtinas, kadangi išlaidų priteisimo klausimas nagrinėjamas pateikus apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nuosprendžio.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.