Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, 1-80-269/2012

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2012-03-27
Bylos Nr.: 1-80-269/2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Tadeušas Volkovskis
Nukentėjusysis: A. B.
Civilinis ieškovas: L. A.
Civilinis atsakovas: „BTA I. C.“ SE, UAB „Almir“
Kaltinamasis: H. J.

Kategorijos

1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-80-269/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.12.1.; (S) 1.2.25.4.3.; 2.1.4.4.;2.1.4.5.4.;2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.8.; 2.1.4.10.2.; 2.1.7.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.;2.1.7.5.;2.1.9.; 2.1. 10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.15.7.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.; 2.3.4.1. 2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.2.; 2.3.4.7.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.9.; 2.3.4.10.; 2.3.4.12.; 2.3.4.13.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.6.

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,sekretoriaujant A.Čižienei ir J.Žylienei,dalyvaujant prokurorui R. Kubiliui,gynėjui advokatui G. L.,nukentėjusiajam A. B.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. A.,civilinio atsakovo „BTA I. C.“ SE atstovui J. K.,civilinio atsakovo UAB „Almir“ atstovams L. B.,vertėjoms Z.Sakalauskienei ir A.Stančinskai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

H. J. (H. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsimokslinimo, dirbantis SĮ Vilniaus rajono autobusų parke vairuotoju-konduktoriumi, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas, administracine tvarka baustas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. J. (toliau-kaltinamasis) vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent:

jis, 2007-03-27 apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžoje vairuodamas UAB „Almir“ priklausantį autobusą „VOLVO B10M-60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2002-12-11 Nr. 1950 eismo įvykio metu galiojusių patvirtintų Kelių eismo taisyklių 52., 196. p. ir 1 priedo 5 punktuose nurodytus saugaus eismo reikalavimus tuo, kad vairuodamas transporto priemonę šalutiniu keliu ir įvažiuodamas į nelygiareikšmių kelių sankryžą, neįvykdė kelio ženklo Nr. 203 „Sankryža su pagrindiniu keliu“ reikalavimų, kuris nurodo, kad „Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu“, dėl to įvažiuodamas į pagrindinį kelią, nedavė kelio ir susidūrė su pagrindiniu keliu tiesiai važiavusiu automobiliu „VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. B. ir kuris pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 su pakeitimais ir papildymais- 2004-09-20 Nr. 1195, 2004-10-20 Nr. 1307, 2004-12-24 Nr. 1669 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 68., 172. punktų reikalavimus, t.y. vairavo šį automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas girtumas 1,52 promilių etilo alkoholio) ir nebuvo užsisegęs saugos diržu, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos senos redakcijos ATPK 124 str. 4 d., 126 str. 2 d., 134 str., kuris 2010-11-09 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus. Susidūrimas įvyko pagrindiniame kelyje abiems transporto priemonėms važiuojant (Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvada 2011-08-26 Nr. 11-965 (11)) ko pasėkoje nukentėjo automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. B., kuriam dėl dešinio šlaunikaulio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei šio automobilio keleivis L. A., kuris automobilyje važiavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas girtumas 2,51 promilių etilo alkoholio) ir nebuvo užsisegęs saugos diržu, dėl to buvo pažeisti Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu 2002-12-11 Nr. 1950 su pakeitimais ir papildymais- 2004-09-20 Nr. 1195, 2004-10-20 Nr. 1307, 2004-12-24 Nr. 1669 Kelių eismo įvykio metu galiojusių patvirtintų Kelių eismo taisyklių 64., 65., 98. punktų reikalavimai (toliau-KET-Kelių eismo taisyklės) ir kuris patyrė sužalojimus kurie kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl regėjimo dešine akimi netekimo pastarasis neteko 35 procentų bendro darbingumo.

Pagrindiniai įrodymai, kuriais grindžiama kaltė kaltinamojo dėl jam inkriminuoto nusikaltimo.

Apklaustas kaip įtariamasis H. J. dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2007-03-27 apie 14.40 val., jis, vairuodamas autobusą ,,Volvo B10M “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo Nemenčinės pusės, privažiavo prie pagrindinio Vilnius – Švenčionys kelio ir, norėdamas toliau pasukti į kairę, sustojo savo eismo juostoje, šalutiniame kelyje prie pat įvažiavimo į pagrindinį Vilnius – Švenčionys kelią. Jo autobusas tikrai nestovėjo pagrindiniame kelyje ir netrukdė eismui pagrindiniame kelyje. Automobilis ,,VW Passat”, dideliu greičiu važiavo nuo Švenčionių pusės pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį jis pamatė jau nuo degalinės, kuri yra nuo posūkio, kur stovėjo jo autobusas, apie 250 m atstumu. Kai pamatė ,,VW Passat”, automobilis pradėjo stabdyti. Kai automobilis pradėjo artėti prie jo autobuso, jis pamatė, kad automobilyje ,,VW Passat” buvo įjungtas dešinysis posūkio žibinto signalas. Ar jis buvo įjungtas, kai automobilis ,,VW Passat” pradėjo stabdyti, pasakyti negali, nes nepastebėjo. Automobilis ,,VW Passat” stabdydamas susidūrė su jo autobusu, toje vietoje, kur jis ir stovėjo. Susidūrimas įvyko ne pagrindiniame kelyje Vilnius-Švenčionys, o šalutiniame kelyje, kur stovėjo jo autobusas. Pats smūgis buvo į stovintį autobusą. Autobuse buvo įrengta automatinė greičių dėžė, o jis laikė koją ant stabdžių pedalo. Todėl jis ir nesutinka su jam pateiktu įtarimu, kad jis nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio transporto. Po susidūrimo su jo stovinčiu autobusu ,,Volvo”, jo autobusą nustūmė į tą vietą, kurią ir užfiksavo atvažiavę policijos pareigūnai. Kai išlipo iš autobuso, pamatė, kad už vairo sėdėjo A. B., o priekinėje keleivio sėdynėje L. A.. Nuo jų sklido alkoholio kvapas. Kai jis privažiavo autobusu prie pagrindinio kelio ir stovėjo, ar buvo įjungęs kairiojo posūkio žibinto signalą, pasakyti negali (1t.b.l. 96-97).

Apklaustas kaip įtariamasis H. J. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą jis susipažino, su tuo kas jame išdėstyta nesutinka, kaltu save nepripažįsta. Apie kelių eismo įvykį, įvykusį 2007-03-27 apie 14.40val. jis gali parodyti, kad vairavo UAB (duomenys neskelbtini) autobusą „VOLVO B10M-60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Autobuse jis važiavo vienas. Sankryžoje, kurioje įvyko kelių eismo įvykis, jis sustojo šalutiniame kelyje, nes norėjo įsitikinti ar pagrindiniu keliu važiuoja transporto priemonės. Jis pamatė, kad šalutiniame kelyje nuo Švenčionių pusės važiavo automobilis „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. B., kuriame taip pat važiavo L. A.. Automobilis atsitrenkė į jo autobuso kairę pusę, į tą vietą, kurioje jis sėdėjo. Nuo smūgio į autobusą, jo koja nuslinko nuo stabdžių pedalo, o autobuso automatinėje greičiu dėžėje buvo įjungta pavara „D“ pozicijoje, dėl to autobusas pajudėjo į priekį. Apie šio eismo įvykio aplinkybes jis jau buvo davęs parodymus ikiteisminio tyrimo metu, įtariamojo apklausos metu ir teisminio nagrinėjimo metu teismuose. Nuo savo ankstesnių parodymų jis neatsisako, jų prisilaiko (3t. b.l. 6 ).

Apklaustas kaip įtariamasis H. J. parodė, kad jis jau buvo davęs ne vienus parodymus, ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo teisme metu. Nuo ankstesnių savo duotų parodymų neatsisako. Toliau neigia savo kaltę, dėl kilusio šio kelių eismo įvykio. Prieš susidūrimą jo vairuojama transporto priemonė ir susidūrimo metu nejudėjo, ji stovėjo. Kelių eismo įvykio dieną, įvykio vietoje iš jo vairuojamo autobuso buvo paimti žibintai, tačiau iš kurios vietos ir kokie, jis neprisimena. Prieš įvykstant susidūrimui jis matė, kaip jam iš kairės pagrindiniu keliu dideliu greičiu važiavo automobilis „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. B.. Buvo akivaizdžiai matyti, kad šis automobilis artėdamas prie jo transporto priemonės viršijo leistiną greitį. Daugiau parodyti jis neturi ką (3t. b.l. 50, 155 ).

H. J. teismo nagrinėjimo metu kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo kaltu neprisipažino ir davė analogiškus parodymus ir parodė, kad prieš eismo įvykį kelias buvo laisvas. Medžiai iš šono matomumui nekliudė. Norėjo sukti į kairę ir rodė kairįjį posūkį kuris buvo įjungtas judant šalutiniu keliu. Vairavo techniškai tvarkingą autobusą. Kai jis privažiavo prie krašto su pagrindiniu keliu, tai stovėjo ir degė kairysis posūkis ir pažiūrėdamas į kairę pusę pamatė, kad dideliu greičiu važiavo lengvasis automobilis pagrindiniu keliu ir kuris stabdė. Jam iš dešinės pusės automobilio nebuvo. Lengvąjį automobilį metė į kairę ir į dešinę. Kai priartėjo lengvas automobilis, tai pamatė, kad pas jį dega dešinio posūkio lemputė. Lengvasis automobilis atsitrenkė į autobuso kairįjį šoną, jo koja iš pedalo stabdžio nuslydo ant akseleratoriaus ir autobusas pajudėjo į priekį, o atsitrenkimo momentu buvo pastumtas lengvojo automobilio. Iki atsitrenkimo autobusas stovėjo, kurio priekis buvo šalutiniame kelyje, pagrindiniame kelyje jokių automobilių išskyrus „VW Passat“ nebuvo ir jis nesupranta kodėl lengvasis automobilis stabdė, o neapvažiavo autobusą (t. 1, b.l. 158-159, t. 4, b.l. 42-45).

Apklaustas kaip nukentėjusysis A. B. (toliau-nukentėjusysis) parodė, kad 2007-03-27 apie 14.00 val. jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino buvęs bendradarbis L. A., kuris paprašė jo atvažiuoti nuosavu automobiliu ir paimti jį iš (duomenys neskelbtini). L. A., pasakė, kad lauks prie kelio (duomenys neskelbtini). Jis tuo metu buvo laisvas ir sutiko paimti Leoną ir nuvežti į (duomenys neskelbtini)., kur Leonas gyvena. Jis tą dieną iš ryto išgėrė apie 1 litrą alaus, bet tai buvo apie 11.00 val., todėl savijauta buvo gera ir jis sutiko nuvažiuoti ir paimti L. A.. Jis savo automobiliu „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo paimti L. A.. Važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini), prie posūkio į Raudondvarį, pamatė stovintį L. A.. Jis sustabdė automobilį, paėmė Leoną, apsisuko ir jie nuvažiavo keliu (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Kad L. A. buvo gėręs alkoholinių gėrimų, jis suprato iš jo išvaizdos, kalbos bei kvapo iš burnos. Jie nebuvo prisisegę saugos diržų. Oras buvo geras, giedra. Kelyje automobilių buvo nedaug, vienas kitas retai pravažiuodavo. Važiavo apie 100 km per valandą greičiu. Pravažiuodamas degalinę, kuri buvo iš dešinės pusės, pamatė, kad iš dešinės pusės, t.y. nuo Nemenčinės, išvažiuoja autobusas. Tuo metu jam atrodė, kad tas išvažiuojantis autobusas nestabdydamas važiuoja į pagrindinį kelią. Kodėl taip pasirodė, jis pasakyti negali. Gerai neatsimena, bet lyg L sušuko „autobusas” ir tuo metu jis pradėjo stabdyti automobilį. Tuo metu kai jis pamatė autobusą, priešpriešinio eismo juosta, t.y. nuo Vilniaus pusės, važiavo automobilis. Automobilis buvo lengvasis ir tamsios spalvos. Kaip įvyko susidūrimas, jis neprisimena, nes prarado sąmonę. Neatsimena, kad su juo kalbėjo policijos pareigūnai. Išvengti susidūrimo nebuvo jokios galimybės, nes jei jis vairą būtų pasukęs į dešinę, tai automobilis būtų išvažiavęs į kelkraštį ir jie būtų įvažiavę į griovį, o jei būtų pasukęs vairą į kairę - automobilis būtų susidūręs su priešpriešine eismo juosta atvažiuojančiu automobiliu (1t.b.l. 50-51).

Apklaustas kaip įtariamasis A. B. (toliau-nukentėjusysis) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie kelių eismo įvykį, įvykusį apie kelių eismo įvykį, įvykusį 2007-03-27 apie 14.40val., (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžoje jis jau buvo davęs parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kaip buvau apklaustas liudytoju, taip pat teisminio nagrinėjimo metu. Nuo ankstesnių duotų parodymų jis neatsisakė ir parodė tą patį, kad savo automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis vairavo neblaivus, buvo išgėręs apie 1 litrą alaus. Automobilyje kartu važiavo keleivis L. A., kuris sėdėjo ant priekinės sėdynės. Automobilyje važiavome dviese. Važiavo nuo Švenčionių pusės link Vilniaus. Abu nebuvo užsisegę saugos diržais. Lauke buvo giedra. Kelyje eismas buvo neintensyvus. Važiavo apie 100 km/h greičiu. Pravažiavęs degalinę, kuri jam buvo iš dešinės pusės, pamatė sankryžoje iš dešinės pusės nuo Nemenčinės link kelio Vilnius- Švenčionys važiuojantį autobusą „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo H. J.. Minėtas autobusas pasirodė, kad įvažiuoją į pagrindinį kelią nestabdydamas. Jam atrodė, kad L. A. sušuko „autobusas“ ir jis pradėjau stabdyti automobilį. Tuo metu nuo Vilniaus link Švenčionių važiavo kita transporto priemonė, kurios jokių duomenų nežino. Stabdydamas savo eismo juostoje, susidūrė į jo eismo juostą įvažiavusiu autobusu. Smūgio metu jis prarado sąmonę, kurią atgavo įvykio vietoje. Išvengti susidūrimo su autobusu jis neturėjo jokios techninės galimybės. Autobusas į jo automobilio eismo juostą įvažiavo netikėtai ir šio vairuotojo veiksmų iš anksto numatyti jis negalėjo, nes važiavo pagrindiniu keliu, o autobusas į sankryžą įvažiavo iš šalutinio kelio. Dėl to jis manė, kad minėtos transporto priemonės vairuotojas jį praleis, nesudarydamas jam pavojingos ir neišvengiamos susidūrimui kliūties (t. 1, b.l. 50-51, 3t. b.l. 19 ).

2010-08-12 Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje priimtas nutarimas nutraukti A. B. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), nesant padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. ir įpareigoti Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK patraukti A. B. administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 126 str.2 d. ir kt. ( 3t. b.l.39- 43).

2010-11-09 Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-11-09 nutarimu A. B. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą senos redakcijos LR ATPK 124 str.4 d., 126 str.2 d. ir paskyrė galutinę nuobaudą – 1500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams (3t. b.l. 82 ).

Apklaustas kaip nukentėjusysis A. B. (toliau-nukentėjusysis) teismo nagrinėjimo metu davė analogiškus parodymus ir parodė, kad jį ne vieną kartą apklausinėjo. Jis visus parodymus palaikė, kuriuos davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Įvykis buvo 2007-03-27. Važiavo automobilyje „VW Passat“. Automobilį jis vairavo. Įvykis buvo kelyje Vilnius – Švenčionys. Buvo po pietų, kraujo tyrimas parodė, kad jis vairavimo metu buvau apsvaigęs nuo alkoholio. Važiavo link Vilniaus ir pamatė, kad iš šalutinio kelio artinasi geltonos spalvos autobusas, jis lyg trūkčiojo, lyg stabdė, norėjo jį apvažiuoti, bet iš priešpriešos buvo kita mašina. Buvo gal 100 m. atstumas kai pamatė, kad nesustabdys ir kai pamatė autobusą. Iškarto bandė apvažiuoti autobusą iš kairės pusės. Taip turėjo išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Pamatęs automobilį priešpriešais grįžo į savo eismo juostą ir pradėjau stabdyti, tada įvyko susidūrimas. Jis su schema sutinka, pirminiame posėdyje ji jam buvo rodyta. Po susidūrimo jo automobilis buvo dešinėje kelio pusėje link Vilniaus. Jis norėjau aplenkti kliūti, išvažiuodamas arčiau kelio centro. Pastebėjo pilkos spalvos automobilį iš Vilniaus. Eismo įvykio metu nei jis, nei keleivis automobilyje nebuvome prisisegę saugos diržų. Tuo metu jo vairavimo stažas buvo 12 metų, buvo policijos pareigūnu, bet tuo metu atostogavo.

Keleivis jam vairuoti netrukdė. Jam keleivis sakė, kad žiūrėk „autobusas“, negali pasakyti ar jam pirmiau pasakė, kad „autobusas“ ar jis jį pamatė. Važiavo apie 100 km/h greičiu. Formaliai truputį greitį viršijo. Neturiu pastabų dėl eismo įvykio schemos ir nuotraukų. Jis pradėjo stabdyti tada, kai pamatė, kad jam kliūties neišeis apvažiuoti. Eismo įvykio vietoje yra nežymus posūkis. Šalutinio kelio matomumas buvo. Netrukdė jį kas nors matyti. Pagrindiniame kelyje nebuvo ženklo, kad susikirtimas yra su šalutiniu keliu. Tas kelio ruožas jam buvo žinomas. Žinojo, kad ten yra šalutinis kelias. Buvo saulėta, matomumas buvo geras. Jam atrodė, kad autobuso vairuotojas nematė automobilio. Autobusas judėjo pristabdydamas. Pavažiuoja pristabdo, pavažiuoja pristabdo, bet pilnai nesustojo. Mano, kad jis negalėjo išvengti susidūrimo toje situacijoje ir tokiam greičiui mano. Negali pasakyti ar būtų sustojęs, jei jo greitis būtų buvęs mažesnis. Jis savo važiavimu negalėjo autobuso vairuotojo suklaidinti, nebuvo įjungęs nei dešinio, nei kairio posūkio signalo. Jo greitis buvo apie 100 km/h. Jis niekur neskubėjo, nereikėjo jam viršyti smarkiai greičio. Mano, kad jis nežymiai viršijau greitį. Neatsimena kas buvo pos susidūrimo. Buvo pripažintas kaltu administracinėje byloje už vairavimą neblaiviam, saugos diržų nenaudojimą ir saugaus greičio viršijimą. Buvo surašytas protokolas, Vilniaus rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą ir jis jį apskundė Vyriausiajam administraciniam teismui, teismas bylą nutraukė dėl senaties termino. Automobilis buvo jo nuosavas, tvarkingas, niekam pretenzijų neturiu. Jis patyrė kūno sužalojimus, bet niekam pretenzijų neturiu. Automobilis buvo jam grąžintas. Buvo automobilio šviesos įjungtos, automobilis buvo draustas. Dėl šio įvykio buvo tarnybinis patikrinimas darbovietėje. Jis jau nebedirba policijos tarnyboje, savo noru išėjo (t. 1, b.l. 152, 160-161, t. 4, b.l. 24, 27-28).

Nukentėjusysis L. A. apklaustas kaip liudytojas (toliau-nukentėjusysis) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007-03-27 buvo (duomenys neskelbtini)., pas pažįstamą. Tuo metu jau buvo išgėręs. Apie 13.00 val. nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini) .Kadangi neturėjo kuo grįžti, paskambino pažįstamam A. B. ir paprašė parvežti namo. A. B. atsakė, kad laisvas ir kad atvažiuos. Apie 14.00 val. jis jau buvo šalia kelio (duomenys neskelbtini) ir laukė A. B.. Po kurio laiko atvažiavo A. B.. Atvažiavo vienas. Jis atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės ir jie nuvažiavo Nemenčinės link. Oro sąlygos buvo geros, automobilių kelyje buvo nedaug. Važiavo maždaug 90-100 km/h greičiu. Už degalinės (duomenys neskelbtini) pastebėjo iš šalutinio kelio, iš (duomenys neskelbtini) pusės išvažiuoja šviesios spalvos autobusas. Ar autobuse buvo įjungtas posūkio žibintas, nepastebėjo. A. B. norėjo važiuoti tiesai ir nesiruošė daryti posūkio, nes važiuodamas nemažino greičio. Autobusas nestabdė, kad praleistų jų automobilį, sustojęs nebuvo. Pirma, ką jis pamatė, tai autobuso priekinę dalį, išvažiuojančią iš miško, o kada Aleksandras pradėjo stabdyti, jis neatsimena. Po smūgio prarado sąmonę. Atgavo sąmonę tik ligoninėje (1t. 66-67l.)

Nukentėjusysis L. A. (toliau-nukentėjusysis) savo parodymus patikrino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 70-73).

Nukentėjusysis L. A. (toliau-nukentėjusysis) papildomai apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie kelių eismo įvykį, įvykusį 2007-03-27 14.40 val. Vilniaus r., kelyje (duomenys neskelbtini), jis jau buvo davęs parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjime teisme metu. Papildomai parodė, kad automobilyje „VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. B., sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės ir tiksliai žino, kad saugos diržu nebuvo prisisegęs. Daugiau papildomų parodymų, dėl šio eismo įvykio neturi (3 t. 115 l.)

Apklaustas kaip nukentėjusysis L. A. (toliau-nukentėjusysis) teismo nagrinėjimo metu davė analogiškus parodymus ir parodė, kad jis jau viską anksčiau pasakęs, nieko naujo pridurti negaliu. Atsimena, kad važiavome keliu (duomenys neskelbtini). Privažiavus prie netoli esančios kolonėlė pamatė, kad iš šalutinio kelio išsuka geltonas autobusas, sušuko žiūrėk autobusas, stabdyk ir įvyko susidūrimas, jau nieko vėliau nepamena. Jis buvo A paprašęs, kad jo nuvežtų namo, nes tuo metu buvo neblaivus. Jis nepajuto, kad A. B. neblaivus. Mes abu tuo metu buvome policijos pareigūnai. Jis su A. B. nevartojo alkoholinių gėrimų kartu. Jis nebuvo prisisegęs saugos diržų, nežino ar A. B. buvo prisisegęs. Nežino kodėl būdamas pareigūnu nebuvo prisisegęs, negaliu sakyti, kad pastoviai neprisisegęs važiuoja, buvo išgėręs, dėl to ir pamiršo prisisegti. Jam A. B. lyg nesakė prisisegti. Jis nežiūrėjo kokiu greičiu važiavo vairuotojas. Įvykio metu dirbome kartu Nemenčinės policijos nuovadoje patruliais. Patį eismo įvykį jis matė. Matė išvažiuojantį autobusą, sakė, kad stabdytų A. B.. Jis negali pasakyti, ar jam sušunkant „stabdyk“ jau vairuotojas matė autobusą. Autobusas išvažiavo mums važiuojant link Vilniaus iš šalutinio kelio dešinės pusės. A. B. važiavo dešine kelio puse. Jis žinojo šį kelio ruožą. Žinojo, kad yra šalutinis kelias. Kai jis pamatė autobusą jis judėjo link pagrindinio kelio. Negali pasakyti kur norėjo sukti autobusas išvažiavęs į pagrindinį kelią. Matė autobuso kairį šoną. Negali pasakyti ar autobuso posūkio signalas degė. Kai autobusą pamatė jis buvo pakankamai toli, dar 100 m. buvo. Jis matė autobuso kairiąją pusę. Posūkio signalo nematė, bet tik vėliau sužinojo, kad autobusas norėjo į kairę sukti. Nepastebėjo jokio kairio signalo. Įvykio metu jo tarnybos stažas buvo 13 m. Mano, kad A. B. važiavo didesniu nei leistinas greitis. Kai jis pasakė „autobusas“, iškarto vairuotojas nuspaudė stabdžių pedalą, jis lyg nekeitė važiavimo krypties, gal truputį kairiau link centro pasuko, o gal nuo stabdžių taip buvo. Mes susidūrėm į autobuso lyg kairį ratą, jis jau tik ligoninėje atsibudo. Jo gydymas truko ilgai (t. 1, b.l. 153, 159-160, t. 4, b.l. 23, 27-28).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole ir fotonuotraukose nurodyta, kad automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai – sudaužyti priekiniai žibintai su posūkių rodikliais, priekinis stiklas, priekinių dešinės pusės durelių stiklas, sulankstytas variklio dangtis, priekiniai abu sparnai ir durys, stogas, priekinis bamperis, apdailos grotelės, priekinis valstybinio numerio ženklas, prietaisų skydelis, vairas, išmušta priekinė pakaba, išsiliejo skysčiai. Paimti dešinės pusės prekinio žibinto ir posūkio rodiklio lempučių nuolaužos kartu su laidais, kurie apžiūrėti ir saugomi Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugykloje (t. 1, b.l. 20-22, 85, t. 3, b.l. 93-101). Automobilis grąžintas A. B. ( 1t. 20-22 l. ).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole fotonuotraukose nurodyta, kad autobuso „VOLVO B 10 M-60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai – iškritę ant kelio važiuojamosios dalies priekiniai stiklai, sugadinti langų valytuvai, priekinis bamperis, priekinis valstybinio numerio ženklas, priekinis kairės pusės sparnas, radiatorius, šildymo mechanizmas, iškritęs priekinis kairės pusės šoninis stiklas, priekinė panelė, apatinė kėbulo dalis, vairo mechanizmas, išsiliejo skysčiai. Autobuso „Volvo B10M, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini), autobusas draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu UAB ‚, BTA draudimas“. Automatinė pavarų perjungimo svirčių padėtis, įjungta padėtis „D“. Rankinis stabdis neužtrauktas. Kairės pusės prekinis žibintas ir posūkio žibintas neatitinka kelių eismo taisyklių reikalavimus. Iš autobuso paimti kairės pusės posūkio rodikliai, kurie apžiūrėti ir saugomi Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugykloje (t. 1, b.l. 24-25, 85, t. 3, b.l. 84-91). Autobusas grąžintas UAB „Almir“ atstovui (t. 1, b.l. 27-31).

Kelio eismo įvykio vietos apžiūros protokole, foto lentelėse ir schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, kurioje kelio danga – asfaltas, kuris sausas, kelio aplinka – medžiai, miškas, kelio ženklas – sankryža su pagrindiniu keliu, kelio plotis 7.50 m., už jo 4 m. pločio kairės pusės kelkraštis, matomumas – 300 m, autobusas įvažiavęs į dešinę kelio Vilnius-Švenčionys važiuojamosios dalies pusę, lengvojo automobilio padėtis po autoįvykio, transporto priemonių sužalojimai. Protokole, schemoje ir foto lentelėse yra automobilio „VW Passat“ ratų padangų stabdymo pėdsakai (kairiojo-70 m., dešiniojo-30 m.), (schema 3 p., foto lentelė t. 1, b. l. 17) kurie išsidėstė dešinio kelio važiavimo dalyje Vilniaus kryptimi iki autobuso „Volvo“ padėties. Dešiniojo stabdymo pėdsako pabaiga yra autobuso „Volvo“ važiavimo dalyje, t.y. šalutiniame kelyje 0,15 m atstumu nuo automobilio „VW Passat“ važiavimo dalies krašto (schema, foto lentelė t. 1, b. l. 17). Šių stabdymo pėdsakų pabaigoje ant automobilio „VW Passat“ važiavimo dalies tarp pėdsakų yra įbrėžimo žymės (schema 10 p., foto lentelė t. 1, b. l. 17). Autobuso važiavimo dalyje yra kelio ženklas Nr. 203 „Sankryža su pagrindiniu keliu“ (schema 12 p., foto lentelė t. 1, b. l. 15). Automobilio „VW Passat“ priekis įsirėžęs visą priekine dalimi į autobuso „Volvo“ kairįjį šoną atstumu nuo priekinio kairio rato iki priekinės dalies (schema 7, 8 p., foto lentelė t. 1, b. l. 8-14, 16-17). Autobuso „Volvo“ ir automobilio „VW Passat“ ištekėję eksploataciniai skysčiai (schema 11 p., foto lentelė t. 1, b. l. 9) yra autobuso „Volvo“ važiavimo dalyje, t.y. šalutiniame kelyje 1,7+0,7=2,4 m. m atstumu nuo automobilio „VW Passat“ važiavimo dalies krašto. Nuo autobuso „Volvo“ nulaužti abu priekiniai langai ir kiti abiejų transporto priemonių dalių nuolaužos yra pagrindinio kelio dešinėje važiavimo dalyje Vilniaus kryptimi (schema 9 p., foto lentelė t. 1, b. l. 7, 14, 16) (t. 1 b. l. 5-18).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad kelio matomumas didesnis nei 300 metrų į Vilniaus m. pusę, o kelio matomumas didesnis nei 200 metrų į Švenčionių m. pusę (t. 1, b.l. 36-42).

A. M. apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ta diena jis dirbo su patruliu G. L., kuri tuo metu ėjo Vilniaus r. PK VP PB patrulio pareigas. Į minėto kelių eismo įvykio vieta atvyko pirmi, nes apie įvykį pranešė pravažiuojančio krovininio vilkiko vairuotojas, kurio jokių duomenų nežino, nes minėto automobilio vairuotojas, nuleidęs savo automobilio durelių stiklą, pasakė, kad yra sudaužyti automobiliai ir nuvažiavo toliau. Atvykęs į įvykio vietą, kartu su patruliu G. L., įvykio vietoje aptiko iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią išvažiavusį autobusą „VOLVO B10M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir į jo kairį šoną, arčiau priekinės dalies, pagrindiniame kelyje atsitrenkusi automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad autobusas „VOLVO B10M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nepraleido ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu automobiliu „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes abi transporto priemonės stovėjo pagrindiniame kelyje ir šių transporto priemonių dalių nuolaužos, pėdsakai buvo išdėstę pagrindiniame kelyje. Susidūrimas įvyko nelygiareikšmių kelių sankryžoje. Įvykio vietoje taip pat buvo autobuso „VOLVO B10M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas H. J., kuris įvykio vietoje nesakė, kad automobilyje VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įjungtas dešinys posūkio signalas, taip pat jis nesakė ar pats buvo įjungęs kairį posūkio signalą, tik minėjo, kad sankryžoje norėjo pasukti į kairę pusę ir matė jam iš kairės nuo Švenčionių pusės važiuoja link jo automobilis „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau manė, kad spės pravažiuoti per sankryžą, nes lengvąjį automobilį matė esantį dar toli. H. J. įvykio vietoje neminėjo, kad susidūrimas įvyko jo transporto priemonei stovint, o ne judant. Taip pat įvykio vietoje buvo automobilio „VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. B., kuris išlipo iš savo automobilio, o keleivis L. A. buvo prispaustas priekinėje keleivio sėdynėje transporto priemonių dalimis. A. B. įvykio vietoje sakė, kad važiavo nuo Švenčionių pusės link Vilniaus. Dešinį posūkio signalą įjungęs nebuvo. Sankryžoje važiavo tiesiai, netikėtai iš dešinėje pusėje esančio šalutinio kelio į pagrindinį kelią išvažiavo autobusas „VOLVO B10M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tai jis pamatęs nuspaudė stabdžių pedalą ir įvyko susidūrimas su minėtu autobusu. Taip pat A. B. įvykio vietoje minėjo, kad autobusą apvažiuoti, išvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą, negalėjo, nes tuo pat metu, kai autobusas išvažiavo į jo automobilio judėjimo juostą, nuo Vilniaus link Švenčionių važiavo automobilis. Jis įvykio vietoje apžiūrėjo lengvąjį automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie atliktą apžiūrą surašė transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolą. G. L. apžiūrėjo autobusą „VOLVO B10M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat apie atliktos apžiūros rezultatus surašė transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolą. Apžiūrėdamas automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad minėtame automobilyje buvo sulaužyta posūkių jungiklio plastmasinė svirtis. Tačiau pats mechanizmas buvęs prie vairo jo manymu sulaužytas nebuvo. Apžiūrint posūkio jungiklio svirties mechanizmą buvo matyti, kad posūkio mechanizmas jo manymu nebuvo įjungtas posūkiui į dešinę. Pagal tai galima spręsti, kad smūgio metu į autobusą automobilyje „VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įjungtas posūkio žibintas į dešinę. Baigęs automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą iš minėto automobilio paėmė jo manymu dešinės pusės priekinio žibinto ir posūkio rodiklio lempučių nuolaužas kartu su laidais. Buvo paimtas dešinys posūkio rodiklis su laidais žiūrint iš lauko pusės į automobilio priekį, o žiūrint iš automobilio salono į lauką, tai kairės pusės. Buvo sudaužyta kairės pusės posūkio žibinto lemputė, kurią ir paėmė, žiūrint iš salono į lauką, o žiūrint iš lauko į automobilio priekį, tai buvo dešinės pusės lemputė, dėl to įvykio vietoje apžiūros protokole ir nurodė, kad iš įvykio vietos buvo paimta dešinė posūkio rodiklio lemputės nuolauža kartu su laidais (žiūrint iš lauko pusės į automobilio priekinę dalį). Dešinio posūkio rodiklio lemputė, žiūrint iš automobilio salono į lauką, o žiūrint iš lauko į automobilio priekį, tai kairės pusės lemputė, nebuvo sudaužyta, dėl to ji paimta nebuvo ir šios lemputės kaitinimo siūlelis nutrukęs nebuvo. Su A. B. jokių santykių neturėjo ir neturi. A. B. pažinojo, tik iš matymo, kaip Nemenčinės policijos nuovados policininką. Taip pat su H. J. jokių santykių neturėjo ir neturi, ji pirmą kartą matė kelių eismo įvykio vietoje ( 3 t. 119-120 l. ).

A. M. apklaustas kaip liudytojas teismo nagrinėjimo metu davė analogiškus parodymus ir parodė, kad įvykio metu buvo kelių policijos poskyrio pareigūnas. Kiek pamenu situacija buvo tokia, kad autobusas susidūrė su raudonos spalvos „VW Passat“. Buvo su kolege G. L.. Jau visko neatsimena, prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tuos parodymus palaiko. Kai mes atvykome į įvykio vietą, buvo abiejų transporto priemonių vairuotojai. Ką jie sakė neatsimena. Kokius parodymus davė, tą tuo metu ir žinojo, taip ir buvo kaip sakė. A. B. kiek atsimenu sąmonės nebuvo praradęs, o L. A. buvo prispaustas ir mes suteikinėjome jam pirmąją pagalbą. Nepamena kokia buvo „Passat“ posūkio svirtis, ar galėjo būti rodomas posūkis nežino. Ekspertizei ėmėme kažką, bet ką nežino. Palaiko visus parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, juos buvau perskaitęs. Nuolaužos automobilio, kiek pamena, buvo pagrindiniame kelyje, nes autobuso priekinė dalis buvo pagrindiniame kelyje. Kiek atsimena stabdymas buvo gana ilgas, bet koks neatsimena. Jis buvo „Passat“ važiavimo kryptimi. Mes pirmieji atvažiavome į įvykio vietą, bet greitai atvyko ir kiti pareigūnai. Nepamena kokiomis aplinkybėmis mes atsidūrėme įvykio vietoje, ar buvo pranešimas iš budėtojo, ar pakeleivingas automobilis pranešė. Visi, kas pasirašė protokole turėjo būti įvykio vietoje, ar visi dalyvavo eismo įvykio apžiūroje, nepamena. Ne jis braižė eismo įvykio schemą. „Passat“ apžiūros protokolą surašė jis. Jei parašyta, kad daiktai paimti, tai taip ir buvo. Nežino kodėl buvo paimti šie daiktai, tikrinom versiją ar nebuvo rodomas dešinysis posūkio signalas, nežino ar tai buvo viena iš vairuotojo versija. Jis byloje atliko tik pirminius veiksmus ir viskas (t. 4, b.l. 49-50).

Automobilio „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui A. B., Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) nustatyta: odos nubrozdinimas kairiame kelyje, muštinė žaizda kairėje alkūnėje, muštinė žaizda dešiniame kelyje su dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio atskilimu. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl dešinio šlaunikaulio lūžio. VGPUL ligoninės gydymo pradžioje 2007-03-27 15.34 val. konstatuotas A. B. girtumas (1t. 49l.).

Automobilio „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui L A. M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1937 /07 (01) nustatyta: jam padarytos muštinės žaizdos veide su dešinio skruostikaulio, nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio lūžiu, kraujo išsiliejimu iš dešinės akies stiklakūnį, dešinės akies stiklakūnio išvarža į priekinę kamerą. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl dešinės akies pažeidimo, veido kaulų lūžio (1t. 65l.)

Papildomai automobilio „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui Leonui A. M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta: muštinės žaizdos dešinio antakio, dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, kakle, dešinio skruostikaulio, nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio lūžiai, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, kraujo išsiliejimu į dešinės akies stiklakūnį, dešinės akies stiklakūnio išvarža į priekinę kamerą, kas komplikavosi antrine glaukoma, regos nervo disko žuvimu ir regėjimo dešine akimi netekimu. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2007-03-27) ir būdu. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl regėjimo dešine akimi netekimo L. A. neteko 35 procentų bendro darbingumo. Dėl patirtų sužalojimų (regėjimo netekimo dešine akimi) po minėto autoįvykio L. A. sveikata sutriko visam laikui, t.y. jis neteko 35 procentų bendro darbingumo. VGPUL ligoninės gydymo pradžioje 2007-03-27 15.16 val. konstatuotas L. A. girtumas (2t. 39-47).

2007-11-14 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl eismo įvykio nustatyta: automobilio ,,VW Passat” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitis prieš eismo įvykį buvo 129 km/h. Transporto priemonių susidūrimas įvyko sankryžoje prie pagrindinio kelio dešiniojo važiuojamosios dalies iki plane užfiksuotų įbrėžimų ant kelio dangos (t. 41, b.l. 82, grafiškai pavaizduota 41 pav.). Šio eismo įvykio eiga buvo tokia. A. B. vairuojamas automobilis ,,VW Passat” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Vilniaus kryptimi pagrindiniu keliu apie 129 km/h greičiu. Artėjant prie sankryžos su šalutiniu keliu į Nemenčinę ir iki jo likus apie 110 m atstumui, vairuotojas A. B. sureagavo į šalutiniu keliu link sankryžos važiuojantį autobusą ,,VOLVO B10M-60” ir pradėjo intensyviai stabdyti. Intensyvaus stabdymo metu, automobilis ,,VW Passat” judėjo smailu kampu iš kairės į dešinę ir prie pagrindinio kelio dešiniojo važiuojamosios dalies krašto priekine dalimi atsitrenkė į autobuso kairiojo šono priekinę dalį. Nuo smūgio autobusas buvo pasuktas apie vertikalią ašį pagal laikrodžio rodyklę, o automobilis nuslydo kairiau nuo savo judėjimo trajektorijos. Po susidūrimo transporto priemonės sustojo eismo įvykio vietos plane užfiksuotoje padėtyje. Techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui buvo autobuso ,,VOLVO B10M-60”vairuotojo H. J. veiksmai - išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nedavė kelio automobiliui, artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu. Automobilio ,,VW Passat” vairuotojo A. B. didžiausio leidžiamo 90 km/h greičio viršijimas techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu. Automobilio ,,VW Passat” vairuotojas A. B., važiuodamas didžiausiu leidžiamu 90 km/h greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę sustoti prieš autobusą, įvažiavusį į važiuojamąją kelio dalį. Buvusiomis eismo įvykio aplinkybėmis autobuso ,,VOLVO B10M-60” vairuotojas nebūtų atlaisvinęs automobilio ,,VW Passat” eismo juostos jeigu automobilis ,,VW Passat” būtų važiavęs 90 km/h greičiu (1t. 80-84l.)

2011-03-22 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: nustatyti ar automobilio „VW PASSAT“ priekinių ir posūkio šviesų lemputės buvo techniškai tvarkingos negalima. Nustatyti, ar „VOLVO B10M-60“ prieš rūkinių šviesų žibinto lemputė ir lemputė su lizdu buvo techniškai tvarkingos, negalima. Automobilio „VW PAESAT“ priekinių šviesų lemputė kolbos dužimo momentu degė. Nustatyti kurios- artimo ar tolimos- šviesos degė, negalima. Automobilio „VW PASSAT“ posūkio šviesų lemputė kolbos dužimo momentu degė. „VOLVO B10M-60“ prieš rūkinių šviesų lemputė ir lemputė su lizdu smūgio momentu nedegė ( 3 t. 106- 110 l. ).

2011-08-26 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas važiuodamas tyrimo metu nustatytu greičiu neturėjo techninės galimybės kelio Švenčionys-Vilnius ir privažiavimo prie Nemenčinės nuo šio kelio sankryžoje pasukti į dešinę neprarasdamas judėjimo stabilumo. Įbrėžimus kelio dangoje automobilio „VW Paesat“ ratų stabdymo pėdsakų pabaigoje, kurie užfiksuoti eismo įvykio, paliko automobilis „VW Passat“ susidūrimo su autobusu metu, kai priekinės automobilio „VW Paesat“ dalys buvo gniuždomos ir spaudžiamos žemyn ir slystamai kontaktavo su asfalto danga, judant į priekį ir smailiu kampu į kairę. Susidūrimo metu, autobusas „VOLVO B10M-60“ ir automobilis „VW PASSAT“ judėjo. Susidūrimo metu, autobusas „VOLVO B10M-60“ judėjo. Iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti, ar prieš pat susidūrimą autobusas buvo sustojęs ir kurioje vietoje. Šiomis eismo įvykio aplinkybėmis autobuso „VOLVO B10M-60“ vairuotojo H. J. veiksmai,- išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nedavė kelio automobiliui „VW PASSAT“, artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu, dėl ko įvyko susidūrimas, - techniniu požiūriu turėjo tiesioginį priežastini ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Automobilio „VW PASSAT“ vairuotojo A. B. veiksmai,- važiavo žymiai viršydamas didžiausią leistiną 90 km/h greitį, dėl to neteko techninės galimybės stabdydamas automobilį išvengti atsitrenkimo į pagrindinį kelią išvažiavusį autobusą,- techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

Klausimo sprendimas, kurio asmens veiksmai ir kokie turi priežastinį ryšį su L. A. sunkiu kūno sužalojimu, nėra eismo įvykių tyrimo specialisto kompetencijoje.

2011-03-22 specialisto išvadoje Nr. 11-536 (11) pirmo priedo foto nuotraukoje pažymėtas Nr. 3 automobilio „VW PASSAT“ posūkio šviesų lemputės plastikinis korpusas (ant kurio yra AUDI ir VW logotipas) su įsukta lempute tinka priekiniams kairės ir dešinės pusės posūkių žibintams.

2011-03-22 specialisto išvadoje Nr. 11-536 (11) pirmo priedo foto nuotraukoje pažymėta Nr. 4-5 autobuso „VOLVO B10M-60“ rūko šviesų žibinto dalis su lempute tinka priekiniams kairės ir dešinės pusės žibintams. Iš nuotraukos negalima nustatyti, kurioje vietoje buvo montuojama kita lemputė su lizdu.

2011-03-22 specialisto išvadoje Nr. 11-536 (11) pirmo priedo foto nuotraukoje pažymėtas Nr. 1 automobilio „VW PASSAT“ žibinto šviesų aukščio reguliavimo mechanizmas (ant kurio yra AUDI ir VW logotipai) tinka priekiniams kairės ir dešinės puses žibintams.

2011-03-22 specialisto išvadoje Nr. 11-536 (11) pirmo priedo foto nuotraukoje pažymėtas Nr. 2 automobilio „VW PASSAT“ žibinto stovėjimo šviesų lemputė ( ant kurio yra AUDI ir VW logotipai) ir priekinių šviesų lemputė su jungtimi tinka priekiniams kairės ir dešinės puses žibintams (3t. 138- 145 l. ).

2008 08 07 eksperimento protokolo išvadoje nurodyta: autobusas „VOLVO B10 M“, pradedamas važiuoti nuo pagrindinio kelio važiuojamosios dalies krašto menamos pratęsimo linijos ir darydamas posūkį sankryžoje iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią Švenčionių kryptimi, visiškai atlaisvina kelią į Vilnius kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, t.y. visu korpusu įvažiuoja į pagrindinio kelio važiuojamąją dalį Švenčionių kryptimi per 5,9 s;

autobusas „VOLVO B10 M“, įvažiavęs 1,5 m atstumu į pagrindinio kelio važiuojamąją dalį, pradėdamasi važiuoti ir darydamas posūkį sankryžoje iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini) kryptimi, visiškai atlaisvina kelią Vilniaus kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, t.y. visu korpusu įvažiuoja į pagrindinio kelio važiuojamąją dalį Švenčionių kryptimi per 5,1 s;

matomumas iš lengvojo automobilio, važiuojančio 30 km/h greičiu pagrindiniu keliu Vilnius – Švenčionis, Vilniaus kryptimi, vairuotojo vietos iki autobuso, stovinčio sankryžoje su pagrindiniu keliu ties pagrindinio kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto menama pratęsimo linija, yra 553 m.;

matomumas iš lengvojo automobilio, važiuojančio 30 km/h greičiu pagrindiniu keliu Vilnius – Švenčionis, Vilniaus kryptimi, vairuotojo vietos iki kliūties – stovinčio autobuso, 1,5 m atstumu įvažiavusio į pagrindinio kelio važiuojamą dalį, yra 232 m;

matomumas iš autobuso, stovinčio sankryžoje su pagrindiniu keliu ties pagrindinio kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto menama pratęsimo linija, kabinos (vairuotojo vietos) iki lengvojo automobilio, važiuojančio 30 km/h greičiu pagrindiniu keliu Vilnius – Švenčionis Vilniaus kryptimi, yra 525 m;

matomumas iš stovinčio autobuso, 1,5 m atstumu įvažiavusio į pagrindinio kelio važiuojamąją dalį, kabinos iki lengvojo automobilio, važiuojančio 30 km/h greičiu pagrindiniu keliu Vilnius – Švenčionis Vilniaus kryptimi, yra 510 m. (t.1, l. 180-181, 197-217).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo dėl jam inkriminuoto nusikaltimo kaltė įrodyta specialisto išvada kuria nustatyta, kad 2007-03-27 15 val. 55 min. nukentėjusiojo A. B. kraujyje rasta 1,52 promilių etilo alkoholių, 2007-03-27 15 val. 30 min. nukentėjusiojo L. A. kraujyje rasta 2,51 promilių etilo alkoholių, Vilniaus r. PK tarnybinio patikrinimo išvada dėl policijos pareigūnų A. B. ir L. A. veiksmų, alkoholio matuoklio kvitu, specialisto išvada ir aktu nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus, L. A. spalvotoje nuotraukoje mustatyta, kad ant jo veido ir galvos matomi kūno sužalojimai, eismo įvykio ekspertės L. L. paaiškinimu teismo posėdyje kuri palaikė 2007-11-14 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr.11-1494 (07) ir kita bylos medžiaga (t., b.l. 45, 55, 74-77, 86-88, 156, 161, t. 2, b.l. 96 ).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Pagal BK 281 str. 3 d. asmuo atsako tada, kuomet vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidžia kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jei dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Būtinas BK 281 str. 3 d. numatyto nusikaltimo požymis – priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių pasekmių.

2007 03 27, apie 14.40 val., kaltinime nurodytoje vietoje įvyko eismo įvykis, kurio metu kaltinamojo vairuojamas autobusas, sukdamas sankryžoje į kairę iš šalutinio kelio pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus išvažiuoja į pagrindinį tuo pačiu laiku kai iki autobuso nukentėjusysis A. B. vairuoja automobilį pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus viršijant greitį ko pasėkoje netenka techninės galimybės sustabdyti ir atsitrenkė į autobusą.

Tai nustatyta ikiteisminio tyrimo ir teismo nagrinėjimo metu ir teismo posėdžiuose išanalizuotais įrodymais.

Eismo įvykio metu nukentėjusiajam A. B. nesunkiai sutrikdyta sveikata, o L. A. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tai nustatyta specialistų ir ekspertizės akto išvadomis, šių nukentėjusiųjų parodymais.

Kelių eismo taisyklių:

50 p. numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu;

53 p. - kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių;

196 p. įpareigoja vairuotojus, važiuojančius šalutiniu keliu, nelygiareikšmių kelių sankryžoje duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu;

52. p.-kad eismą keliuose gali apriboti tik kelio ženklai aptarti šių taisyklių 1 priede;

64. p.-kad vairuotojas privalo imtis visų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti;

65. p.; -kad vairuotojas vairuodamas motorinę transporto priemonę su įrengtais saugios diržais privalo būti jus užsisegęs ir nevežti keleivių su neužsegtais saugos diržais;

68. p.;-kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam);

98. p.-kad važiuodami motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus;

172. p.-kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio.

KET 50., 53. punkto kaltinamajame akte įtvirtintų reikalavimų nurodymas yra perteklinis, todėl iš kaltinamojo akto šalintina nuoroda į KET 50., 53. punkto reikalavimų pažeidimą.

Kaltinamasis savo kaltės dėl šio eismo įvykio nepripažino, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje ir teigė, kad dėl autoįvykio kaltas ne jis, o automobilio ,,VW Passat“ vairuotojas, kuris buvo neblaivus ir kurio vairuojamas automobilis važiavo pagrindiniu keliu, viršijo leistiną greitį, pradėjo stabdyti, artėti prie jo autobuso. Kaltinamasis pamatė, kad automobilyje ,,VW Passat” buvo įjungtas dešinysis posūkio žibinto signalas. Automobilis ,,VW Passat” stabdydamas susidūrė su jo autobusu, toje vietoje, kur jis ir stovėjo. Jis, įjungęs kairiojo posūkio žibinto šviesą autobusu privažiavo prie pagrindinio kelio ir, norėdamas pasukti į kairę, sustojo šalutiniame kelyje prie pat įvažiavimo į pagrindinį Vilnius - Švenčionys kelią ir jo autobusas tikrai nestovėjo pagrindiniame kelyje ir netrukdė eismui pagrindiniame kelyje.

Nukentėjusieji parodė, kad A. B. vairavo automobilį „VW Passat” pagrindiniu keliu Vilniaus krytimi būdamas neblaivus, dešinio posūkio žibinto šviesa nebuvo įjungta. Keleiviu šiame automobilyje važiavo L. A.. Abu jie parodė, kad buvo neblaivus ir neprisisegę saugos diržais įrengtais automobilyje „VW Passat”. Nukentėjusiųjų neblaivus įrodyta specialistų išvadomis. Nukentėjusieji parodė, kad į pagrindinį kelią iš dešinės nuo šalutinio kelio kai įvažiavo autobusas, tai automobilio „VW Passat” vairuotojas neturėdamas galimybės apvažiuoti autobusą išvažiuodamas į priešpriešinę kelio važiuojamąją dalį iš pradžių pasuko link kelio centro, po to, staigiau stabdė, ko pasėkoje „VW Passat” atsitrenkė į kairį priekinį šoną autobuso.

Žemesnės instancijos teismas

2011-03-22 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (11) nekonstatuota, kad automobilyje „VW Passat” dešinio posūkio žibinto šviesos lemputė degė ar ne, bet teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad eismo įvykio metu automobilyje „VW Passat” buvo įjungta dešinio posūkio žibinto šviesa, kadangi A. B. jeigu jis norėjo pasukti į šalutinį kelią iš kur atvažiavo autobusas tai jam nebūtų techninės prasmės vairuoti šį automobilį viršijant didžiausią leistiną 90 km/h greitį ir intensyviai stabdyti smailu kampu iš kairės į dešinę. Teismo eismo įvykio specialisto išvadomis įrodyta, kad automobilis „VW Passat” eismo įvykio metu viršijo didžiausią leistiną 90 km/h greitį, o jo judėjimo trajektorija smailu kampu iš kairės į dešinę yra intensyvaus stabdymo pasekmė, o ne judėjimo manevras sukti į dešinę. Liudytojas A. M. parodė, kad jis kaip policijos pareigūnas pirmas atvyko į eismo įvykio vietą ir jam kaltinamasis nesakė, kad artėjant automobiliui „VW Passat” jame buvo įjungtą dešinio posūkio žibinto šviesa. Apžiūrint posūkio jungiklio svirties mechanizmą buvo matyti, smūgio metu į autobusą automobilyje „VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įjungtas posūkio žibintas į dešinę. Netikėti šio liudytojo parodymams nėra teisinio pagrindo.

Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) m. kryptimi nevažiavo transporto priemones ir judėjimas buvo laisvas. Kaltinamasis, kaip jis parodė, kai jis pažiūrėjo į dešinę ir įsitikino, kad judėjimas yra laisvas, o kai pažiūrėjo į kairę ir pamatė, kad automobilis „VW Passat” buvo nuo degalinės iki sustojusio autobuso apie 250 m atstumu, tai jis nesuko į kairę turėdamas tikslą važiuoti į pagrindinio kelio priešpriešinę eismo juostą, nors, kaip konstatuota 2008 08 07 eksperimento protokolo išvadoje autobusas „VOLVO B10 M“, pradedamas važiuoti nuo pagrindinio kelio važiuojamosios dalies krašto menamos pratęsimo linijos ir darydamas posūkį sankryžoje iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią Švenčionių kryptimi, visiškai atlaisvina kelią į Vilnius kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, t.y. visu korpusu įvažiuoja į pagrindinio kelio važiuojamąją dalį Švenčionių kryptimi per 5,9 s. 2008 08 07 eksperimento protokolu nustatytas matomumas iš šalutinio kelio į pagrindinį. 2008 08 07 eksperimento protokolu teismas rėmęsi kaip įrodymu, nors kaltinamasis, jo advokatas ir vienas iš civilinių atsakovo UAB „Almir“ atstovų protokolą nepasirašė, bet jie pastabų nepareiškė, eksperimentas atliktas ir protokolas surašytas vykdant teismo nutartį įpareigoti prokurorą atlikti eksperimentą, baudžiamojo proceso pažeidimų nenustatyta. Liudytojas A. M. parodė, kad jis kaip policijos pareigūnas pirmas atvyko į eismo įvykio vietą ir jam kaltinamasis nesakė, kad pagrindiniu keliu Švenčionių m. kryptimi judėjimas buvo laisvas, kad ar pats buvo įjungęs autobuso kairį posūkio signalą, tik minėjo, kad sankryžoje norėjo pasukti į kairę pusę ir matė jam iš kairės nuo Švenčionių pusės važiuoja link jo automobilis „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau manė, kad spės pravažiuoti per sankryžą, nes lengvąjį automobilį matė esantį dar toli.

Teismas netiki kaltinamojo parodymams, kad jo vairuojamas autobusas eismo įvykio metu neišvažiavo į pagrindinį kelią. Priešingai autobusas išvažiavo į pagrindinį kelią ir kaltinamojo veiksmai buvo pagrindinėje priežastyje su eismo įvykio pasekmėmis. Tai tvirtai įrodyta kelio eismo įvykio protokolais, eismo įvykio schema, foto lentelėmis, specialisto išvadomis ir šie įrodymai tvirtina, kad nukentėjusiųjų parodymai šioje dalyje yra teisingi.

Kelio eismo įvykio vietos apžiūros protokole, foto lentelėse ir schemoje užfiksuota, kad „VW Passat“ dešiniojo stabdymo pėdsako pabaiga yra autobuso „Volvo“ važiavimo dalyje, t.y. šalutiniame kelyje 0,15 m atstumu nuo automobilio „VW Passat“ važiavimo dalies krašto (schema, foto lentelė t. 1, b. l. 17). Šių stabdymo pėdsakų pabaigoje ant automobilio „VW Passat“ važiavimo dalies tarp pėdsakų yra įbrėžimo žymės (schema 10 p., foto lentelė t. 1, b. l. 17). Autobuso važiavimo dalyje yra kelio ženklas Nr. 203 „Sankryža su pagrindiniu keliu“ (schema 12 p., foto lentelė t. 1, b. l. 15). Automobilio „VW Passat“ priekis įsirėžęs visą priekine dalimi į autobuso „Volvo“ kairįjį šoną atstumu nuo priekinio kairio rato iki priekinės dalies (schema 7, 8 p., foto lentelė t. 1, b. l. 8-14, 16-17). Autobuso „Volvo“ ir automobilio „VW Passat“ ištekėję eksploataciniai skysčiai (schema 11 p., foto lentelė t. 1, b. l. 9) yra autobuso „Volvo“ važiavimo dalyje, t.y. šalutiniame kelyje 1,7+0,7=2,4 m. m atstumu nuo automobilio „VW Passat“ važiavimo dalies krašto. Nuo autobuso „Volvo“ nulaužti abu priekiniai langai ir kiti abiejų transporto priemonių dalių nuolaužos yra pagrindinio kelio dešinėje važiavimo dalyje Vilniaus kryptimi (schema 9 p., foto lentelė t. 1, b. l. 7, 14, 16) (t. 1 b. l. 5-18), kelio matomumas didesnis nei 300 metrų į Vilniaus m. pusę, o kelio matomumas didesnis nei 200 metrų į Švenčionių m. pusę (t. 1, b.l. 36-42).

Eismo įvykio specialisto išvada pagrindžiama kelio eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūros protokolais, foto lentelėmis ir schema ir konstatuojama, kad įbrėžimus kelio dangoje automobilio „VW Passat“ ratų stabdymo pėdsakų pabaigoje, kurie užfiksuoti eismo įvykio, paliko automobilis „VW Passat“ susidūrimo su autobusu metu, kai priekinės automobilio „VW Passat“ dalys buvo gniuždomos ir spaudžiamos žemyn ir slystamai kontaktavo su asfalto danga, judant į priekį ir smailiu kampu į kairę. Susidūrimo metu, autobusas „VOLVO B10M-60“ ir automobilis „VW PASSAT“ judėjo. Susidūrimo metu, autobusas „VOLVO B10M-60“ judėjo. Šalutiniame kelyje yra kelio ženklo Nr. 203 „Sankryža su pagrindiniu keliu“.

Vertinant šiuos įrodymus teismas konstatuoja, kad pirminio kontakto (transporto priemonių susidūrimo) metu „VW Passat“ su autobusu „VW Passat“ padėtis buvo įbrėžimų kelio dangoje vietoje kai dešiniojo stabdymo pėdsako pabaiga buvo autobuso „Volvo“ važiavimo dalyje, t.y. šalutiniame kelyje 0,15 m atstumu nuo automobilio „VW Passat“ važiavimo dalies krašto.

Atsižvelgiant į tai, kad automobilio „VW Passat“ priekis įsirėžęs visą priekine dalimi į autobuso „Volvo“ kairįjį šoną atstumu nuo priekinio kairio rato iki priekinės dalies, ko pasėkoje buvo sužalota visa „VW Passat“ priekinė dalis, o autobuse sužalotas kairysis šonas atstumu nuo priekinio kairio rato iki priekinės dalies, tai pirminio kontakto (transporto priemonių susidūrimo) metu autobuso su „VW Passat“ autobuso padėtis buvo tokia, kad jis atstumu nuo priekinio kairio rato iki priekinės dalies buvo įvažiavęs į pagrindinį kelią. Transporto priemonių susidūrimas iliustruojamas eismo įvykio specialisto išvados grafiniu vaizdu 3 pav. (3t. 138- 145 l. ).

Tokiu būdu įrodymai dėl transporto priemonių pirminio kontakto, transportų priemonių ištekėjusių eksploatacinių skysčių (schema 11 p., foto lentelė t. 1, b. l. 9) ir nuo autobuso „Volvo“ nulaužtų abu priekinių langų ir abiejų transporto priemonių dalių nuolaužų padėties, transporto priemonių eksploatacinių skysčių išsiliejimo fakto tvirtai įrodo, kad autobusas susidūrimo metu prekine dalimi buvo pagrindiniame kelyje kaire puse pasukęs Švenčionių kryptimi. Šita aplinkybė iš dalies patvirtina kaltinamojo parodymus, kad jis norėjo sukti autobusu Švenčionių kryptimi link degalinės.

Teismas sutinka su kaltinamojo parodymais, kad pirminio kontakto metu kai lengvasis automobilis atsitrenkė į autobusą, tai galimai jo koja iš pedalo stabdžio nuslydo ant akseleratoriaus ir autobusas pajudėjo į priekį ir buvo pastumtas lengvojo automobilio.

Bet teismas nesutinka su kaltinamojo parodymais, kad iki atsitrenkimo autobusas stovėjo, kurio priekis buvo šalutiniame kelyje, nes šių parodymų dalis prieštarauja kelio eismo įvykio ir transporto apžiūros protokolams, foto lentelėms, eismo įvykio schemai, eismo įvykio specialisto išvadomis, ekspertės L. L. parodymams.

Tokiu būdu šiais išanalizuotais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis turėdamas teisę vairuoti autobusą „VOLVO B10M-60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo vairuodamas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2002-12-11 Nr. 1950 eismo įvykio metu galiojusių patvirtintų Kelių eismo taisyklių 52., 196. p. ir 1 priedo 5 punktuose nurodytus saugaus eismo reikalavimus, t.y. tuo, kad važiuodamas šalutiniu keliu ir įvažiuodamas į nelygiareikšmių kelių sankryžą, neįvykdė kelio ženklo Nr. 203 „Sankryža su pagrindiniu keliu“ reikalavimų, kuris nurodo, kad „Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu“, dėl to įvažiuodamas į pagrindinį kelią, nedavė kelio ir susidūrė su pagrindiniu keliu tiesiai važiavusiu automobiliu „VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. B., ko pasėkoje buvo pastarojo ir L. A. sutrikdyta sveikatą.

Specialisto išvadose konstatuojama, kad šioje eismo situacijoje autobuso vairuotojas, įvažiavęs į pagrindinį kelią sudarė kliūtį automobilio „VW Passat“ vairuotojui, priversdamas automobilio „VW Passat“ vairuotoją sustabdyti, ir važiuodamas 129 km.h greičiu „VW Passat“ vairuotojas neturėjo galimybės sustabdyti automobilį iki kliūties, tačiau važiuodamas maksimaliai leistinu 90 km/h greičiu automobilio „VW Passat“ vairuotojas, reaguodamas stabdymui toje pačioje vietoje būtų turėjęs techninę galimybę sustabdyti automobilį ir taip išvengti susidūrimo, todėl šio jo veiksmai, - viršijo maksimalų leistiną greitį turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

Teismų praktikoje priežastinis ryšys grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykle, kuri įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos kelių eismo taisyklės.

Kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti visų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Kai eismo įvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai, būtinąją padarinių kilimo sąlyga gali būti vieno arba abiejų eismo įvykio dalyvių kelių eismo taisyklių pažeidimai. Taigi teismas turi nustatyti kiekvieno padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo įtaką kilusiems padariniams ir pagrindinę eismo įvykio metu kilusių padarinių priežastį.

Sprendžiant priežastinio ryšio klausimą būtina išsiaiškinti, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio.

Teismas, išanalizavęs įvykio situaciją, daro išvadą, kad nukentėjusysis A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus viršijo didžiausią leidžiamą 90 km/h greitį – važiavo apie 129 km/h greičiu ir vairavo autotransporto priemonę būdamas neblaivus.

Tačiau teismas pripažįsta, kad šie KET 68., 172. punktų pažeidimai nebuvo kilusių pasekmių pagrindinė priežastis, todėl, kad, kaip nurodyta specialisto išvadose ir teisiamajame posėdyje paaiškino ekspertė, automobilio „VW Passat" vairuotojas A. B., važiuodamas didžiausiu leidžiamu 90 km/h greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę sustoti prieš autobusą, įvažiavusį į važiuojamąją kelio dalį, tačiau net jei ir automobilis „VW Passat" būtų važiavęs 90 km/h greičiu, buvusiomis eismo įvykio aplinkybėmis, autobuso vairuotojas vis vien nebūtų atlaisvinęs automobilio „VW Passat" eismo juostos. Tuo tarpu teismas pripažįsta, kad jei kaltinamasis laikytųsi visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas šalutiniu keliu, ir praleistų pagrindiniu keliu važiavusį automobilį „VW Passat ", su juo nesusidurtų. Teismas, įvertindamas specialisto išvadas dėl eismo įvykio, eksperimento ir kelių eismo įvykio protokolus dėl matomumo, paties kaltinamojo parodymus apie tai, kad pamatė automobilį „VW Passat“ , važiuojantį nuo benzino kolonėlės, maždaug apie 250 m atstumu, daro išvadą, kad kaltinamasis šioje eismo situacijoje turėjo realias galimybes numatyti galinčius kilti padarinius, kadangi nebuvo tokias galimybes ribojančių sąlygų. Kiekvienas šių taisyklių pažeidimas padarytas A. B. veiksmais ir jie visi kartu buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio metu kilusiais padariniais, kadangi byloje įrodyta aukščiau išvardintais įrodymais, kad vienu laiku kai kaltinamasis vairavo autobusą judant į pagrindinį kelią, tai A. B. vairavo lengvąjį automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio viršydamas leistiną greitį, dėl ko neturėjo techninės galimybės saugiau sustabdyti automobilį ir išvengti eismo įvykio pasekmių. Priešingai išvengti eismo įvykio pasekmių galėjo jeigu būtum blaivus ir neviršytum leistino greičio.

Taigi kaltinamojo veiksmai – kaltinime nurodytų Kelių eismo taisyklių 52., 196. p. ir 1 priedo 5 punktuose numatyti pažeidimai – buvo būtina kilusių padarinių sąlyga bei šių pasekmių pagrindinė priežastis. Kiekvienas šių taisyklių pažeidimas ir jie visi kartu buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio metu kilusiais padariniais. Padaryto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibūdinama neatsargumu. Pažeisdamas kaltinime nurodytus kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus, t.y. įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, pasikliaudamas kitų eismo dalyvių veiksmais, šiuo atveju automobilio „VW Passat“ vairuotojo veiksmais, ilgamete savo vairavimo patirtimi, neįsitikino, ar jis nesukliudys pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei, ir neabejotinai suprato, kad elgiasi rizikingai, numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti visuomenei pavojingos pasekmės, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Todėl pripažintina, kad jo veika padaryta dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 str. 2 d.).

Ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris padarytas dėl neatsargumo, į jo padarymo aplinkybes, į tai, kad veika sukėlė sunkesnius nei minimalius įstatymo numatytus padarinius, t.y. ne tik sunkų vieno žmogaus sveikatos sutrikdymą, bet ir kito asmens– nesunkų sveikatos sutrikdymą, į kaltinamojo asmenybę, kuris yra jauno amžiaus, sveikas, anksčiau neteistas, iki nusikaltimo padarymo, t.y. iki 2007-03-27 administracine tvarka 2006-09-11 baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, po nusikaltimo padarymo-2009-11-25, dirba vairuotoju (darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu) ir darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai, į tai, kad neatlygino nusikaltimu padarytą žalą, į jo šeimos padėtį- yra vedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą, pastovų pragyvenimo šaltinį, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgta į tai, kad nukentėjusieji eismo įvykio metu tai pat pažeidė KET reikalavimus, į kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo (neatsiprašė nukentėjusiojo), todėl kaltinamajam skirtina piniginė bauda vidurkio ribose.

Nusikalstama veika padaryta naudojantis specialia teise.

Atsižvelgiant, į kaltinamojo teigiamą asmenybę, teisingumo principo įgyvendinimą, kad nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bausmė turi būti paskirta bauda vidurkio ribose, tai, kad kaltinamasis, piktybiškai nepažeidė kelių eismo taisyklių, tiesiog nebuvo pakankamai atidus, padarė nusikaltimą blaivus ir turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, pažeidė tik du KET punkto reikalavimus kurie yra priežastiniame ryšyje su eismo įvykyje pasekmėmis, į jo vairuotojo stažą, kaltinamasis iš eismo įvykio vietos nepasišalino, į tai, kad nukentėjusieji eismo įvykio metu, taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių punktų nuostatas, dėl kurių padarymo L. A. administracine tvarka baustas nebuvo, kaltinamajam būtina tęsti vairuotojo darbą ir, atėmus teisė vairuoti transporto priemones, pastarasis būtų priverstas ieškotis kito darbo, sumažėtų jo pajamos, pablogėtų jo turtinė padėtis, kiltų daugiau problemų dėl baudos sumokėjimo bei žalos atlyginimo nukentėjusiajam LAndrucevič, beveik penki metai praėjo nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio priėmimo, todėl teismas mano, kad kartu su bausme būtų netikslinga ir neteisinga kaltinamajai skirti baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą jam naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nes toks uždraudimas kaip paminėta pasunkintų jo gyvenimą (t. 1, b.l. 101-106, t. 3, b.l. 8-14, 157-160).

Nukentėjusysis L. A. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš atsakovų H. J. ir UAB „Almir“ solidariai 67129,81 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos (t. 1, l. 125 - 134). Ieškovas nurodė, kad turtinę žalą sudarė: kelionės išlaidos- 600 Lt, išlaidos, susijusios su sveikatos grąžinimu, už vaistus – 183, 61 Lt, 66346,20 Lt nagautų pajamų. Teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo „BTA I. C.“ SE atstovas paaiškino teismo posėdyje, kad „BTA I. C.“ SE dabartinio metu yra UAB „BTA Draudimas“ teisių ir pareigų perėmėja, nukentėjusysis L. A. po eismo įvykio kreipėsi į UAB „BTA Draudimas“ ir bendrovė išmokėjo nukentėjusiajam L. A. turtinę žalą 535,86 Lt, kurią sudaro - 89,46 Lt už pirktus vaistus, 446,31 Lt- už transportavimą bei 1726.40 Lt – neturtinės žalos. Kadangi nukentėjusysis L. A. nepateikė visų reikiamų dokumentų dėl netekusių pajamų tai ieškinį teismas negali išspręsti ir turi būti pripažintina ieškovo teisė į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka. Nukentėjusysis L. A. teismui paaiškino, kad jis kreipėsi į savo darbovietę – į Vidaus reikalų ministeriją dėl darbingumo lygio nustatymo ir negautų pajamų dokumentų ir pateikė teismui kai kuriuos dokumentus, kurie prijungti prie bylos, o kiti įrodymai yra pridėti prie ieškinio, prašo ieškinį išspręsti teisme ir tenkinti. Prokuroras prašo taip pat ieškinį tenkinti. Kaltinamasis ir advokatas prašo ieškinį atmesti.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo civilinio ieškinio ir paaiškinimo, jame nurodyta, kad ieškovo gydymas dėl akies sužalojimo pasibaigė. Skaičiuojant iki sužalojimo gautas pajamas apskaičiuojamas vidutinis mėnesio darbo užmokestis. Ieškinyje ir pridėtuose prie jo dokumentų nėra įrodymų apie tai kokiu būdu paskaičiuotas L. A. iki eismo įvykio gautas, atskaičiavus mokesčius iš priskaičiuoto 1460, 9 Lt atlyginimo, 1066,45 Lt mėnesinis atlyginimas. Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nenurodoma, kuo remiantis negautos pajamos buvo apskaičiuotas, t.y. nenurodytas normatyvinis aktas kuris reglamentuotų policijos pareigūno atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašą (Vilniaus apygardos teismo 2011-12-22 nutartis, baudžiamoji byla Nr. 1A-1062/2011).Nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje vadovaudamasis BPK 113 str. kils tokie klausimai, kad L. A. reikia pasiūlyti tikslinti ieškinį ir į atsakovų sąrašą įtraukti A. B.. Teismo manymu A. B. turi būti įtraukiamas į atsakovų sąrašą, kadangi byloje išanalizuotais įrodymais yra abiejų atsakovų H. J. ir A. B. mišrioji kaltė dėl žalos atsiradimo, kadangi įrodyta priežastinė ryšis pastarųjų veiksmų su eismo įvykio pasekmėmis ir teismas turi nustatyti abiejų šių atsakovų žalos procentinę išraišką. Tokiu būdu sprendžiant ieškinį turi atsakyti abu atsakovai: H. J. ir A. B.. Paduodant patikslintą ieškinį teismui turi būti suteikta teisinę galimybę A. B. atsikirsti ieškiniui. Atsižvelgiant į tai, kad, negavęs papildomos medžiagos negali tiksliai apskaičiuoti ieškinio sumos bei dėl kitų aukščiau išvardintų priežasčių, teismas mano būtina L. A. pripažinti teisė į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.), (t. 1, b.l. 125-134, 154-155, t. 2, b.l. 15-18, 38-54, t. 4, b.l. 31-41, 45-55).

Daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-autobuso „Volvo B10M-60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės posūkio rodikliai ir automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės žibinto ir posūkio rodyklių lempučių nuolaužos su laidais kurie saugomi Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugykloje nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (t. 1, b.l. 85, t. 3, b.l. 133-134), (Vilniaus apskrities VPK 2011-06-10 kvitas B serija BBC Nr. 019195).

Dokumentai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-A. B. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas ir automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutarties liudijimas LT/AAA 0132677 nuosprendžiui įsiteisėjus saugotini byloje iki bylos saugojimo pabaigos (t.1 viršelyje).

Kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinas kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsitesėjus priemonė panaikintina (t. 1, b.l. 99-100).

Byloje nėra teisinio pagrindo taikyti BPK 3 str. 1 d. 2) p. ir 257 str., BK 95 str. 1 d. 1) p. b) p.p.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-308, 313 str.,-

nusprendė:

H. J. (H. J.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir skirti jam 37 MGL 4810 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus dešimt) Lt dydžio baudą (2003-04-10 įstatymo redakcija Nr. IX-1495).

Vadovaujantis BVK 22 str. 1-2 d. 37 MGL (4810 Lt) bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6801) per dešimt mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, mokant kiekvieną mėnesį po 481 Lt įmoką.

Kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti H. J. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiajam L. A. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka.

Iš H. J. pareikšto kaltinimo pašalinti nuorodą į Kelių eismo taisyklių 50.53. punkto reikalavimų pažeidimą.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-autobuso „Volvo B10M-60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės posūkio rodiklius ir automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės žibinto ir posūkio rodyklių lempučių nuolaužas su laidais kurie saugomi Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugykloje nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (Vilniaus apskrities VPK 2011-06-10 kvitas B serija BBC Nr. 019195).

Dokumentus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-A. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą ir automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutarties liudijimą (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti byloje iki bylos saugojimo pabaigos (t.1 viršelyje).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis