Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2014-07-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-94-416/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-07-21
Bylos Nr.
1-94-416/2014
Teisminio proceso Nr.
1-06-01025-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Kaltinamasis
A. R.
Kategorijos
  • 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-94-416/2014Proceso Nr.1-06-01025-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.5.;1.2.18.10.;1.1.7.2.4.;1.2.18.8.
NUOSP RENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUMarijampolė2014-07-21

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorui O. V., gynėjui adv. R. U., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1963-06-27 Vilkaviškio raj., LR pilietis, lietuvis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, A. R. prekybos įmonės savininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal LR BK 220 str.1d.; 220 str.1d., 222 str.1d., 222 str.1d.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. R. būdamas A. R. prekybos įmonės, įmonės kodas(duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) Marijampolė, savininku 2010-2012 metų laikotarpiu būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, bei būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą nesivadovavo 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 21 str. 1 d., 14 str. 2 d., dėl ko pažeidė 2002-05-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3, 14, 15 ir 19 str. 1 d. reikalavimus, kadangi privalėdamas organizuoti apskaitą taip, kad pagal Lietuvos Respublikos PVM objektą, paslaugų suteikimo vietą tinkamai būtų pritaikytas apmokestinimo momentas ir PVM tarifai, to nesuorganizavo, dėl ko siekiant išvengti mokesčių, buvo įrašyta į PVM deklaracijas žinomai neteisingi duomenys apie A. R. prekybos įmonės pridėtinės vertės mokestį ir jos pateiktos valstybės įgaliotai institucijai - Valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent:

2010-03-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2010-02-28 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 14 642 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 17 777 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2010-08-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2010-07-31 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 41 966 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 43 922 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2010-09-27 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2010-08-31 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 46 621 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 48 578 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2010-10-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2010-09-30 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 35 014 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 36 242 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2010-11-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2010-10-31 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 34 932 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 36 296 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2010-12-27 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2010-11-01 iki 2010-11-30 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 28 202 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 29 372 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2011-01-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2010-12-31 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 25 707 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 26 772 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2011-05-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-01-31 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 20 406 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 21 323 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2011-05-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2011-02-28 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 19 705 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 20 540 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2011-05-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2011-03-31 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 26 699 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 28 117 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2011-05-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2011-04-30 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 41 343 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 43 194 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2011-06-27 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2011-05-31 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 45 630 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 47 955 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2011-08-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2011-06-30 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 48 346 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 50 316 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2011-08-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2011-07-31 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 26 687 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 27 709 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2011-09-26 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2011-08-31 11 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 21 531 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 22 805 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2011-10-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2011-09-30 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 17 532 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 19 000 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2011-11-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2011-10-31 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 17 143 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 18 394 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2011-12-27 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2011-11-30 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 15 787 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 17 163 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2012-01-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2011-12-31 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 12 886 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 13 596 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2012-03-26 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2012-02-29 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 6 999 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 8 082 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2012-04-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2012-03-01 iki 2012-03-31 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 17 235 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 18 241 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2012-05-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2012-04-30 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 17 481 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 17 879 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2012-07-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2012-06-30 vienuoliktoje eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamus sandorius, nurodant – 22 759 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 23 663 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai, -

dėl ko pateikiant žinomai neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą ir grąžintiną iš biudžeto PVM LR biudžetui buvo padaryta iš viso 5 499,12 Lt žala;

Be to, pažeidė 2001-12-20 Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4, 11 reikalavimus, privalėdamas organizuoti apskaitą taip, kad pagal LR pelno mokesčio bazę, tinkamai būtų apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas, to nesuorganizavo, dėl ko:

2011-05-31 metinėje pelno deklaracijoje, už mokestinį laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 II dalies 1 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie pajamas (įplaukas) iš viso nurodant – 1 054 020 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 1 063 834 Lt suma, II dalies 2 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie apmokestinamąsias pajamas, nurodant – 1 053 655 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 1 063 469 Lt suma, II dalies 3 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie pajamas už parduotas prekes, produkciją, nurodant – 349 763 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 359 577 Lt suma, II dalies 27 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą - pelną (nuostolį) iš viso nurodant - -35 680 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta - -25 866 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai,

2012-06-01 metinėje pelno deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 II dalies 1 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie pajamas (įplaukas) iš viso nurodant – 1 167 503 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 1 181 072 Lt suma, II dalies 2 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie apmokestinamąsias pajamas, nurodant – 1 167 503 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 1 181 072 Lt suma, II dalies 3 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie pajamas už parduotas prekes, produkciją nurodant – 1 091 149 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 1 104 718 Lt suma, II dalies 27 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą - pelną (nuostolį) iš viso nurodant - 2763 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 16 332 Lt suma, II dalies 29 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą, nurodant - 2763 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 16 332 Lt suma, II dalies 60 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos pelno sumą po atskaitymo paramai nurodant - 2763 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 16 332 Lt suma, II dalies 32 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos pelną po nuostolių atskaitymo nurodant - 2763 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 16 332 Lt suma, II dalies 38 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nurodant - 2763 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 16 332 Lt suma, II dalies 63 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie apskaičiuoto apmokestinamojo pelno sumą nurodant - 2763 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 16 332 Lt suma, ir ši deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl ko pateikiant žinomai neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą pelno mokestį LR biudžetui buvo padaryta iš viso 2035 Lt žala.

Be to, A. R., būdamas UAB „JAAVV“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini) Marijampolė, direktoriumi 2010-2012 metų laikotarpiu, būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, bei būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą nesivadovavo 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 21 str. 1 d., 14 str. 2 d., dėl ko pažeidė 2001-12-20 Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4, 11 reikalavimus, kur nurodyta, kad privaloma organizuoti apskaitą taip, kad pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio bazę, tinkamai būtų apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas, to nesuorganizavo, dėl ko:

2011-09-07 metinėje pelno deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 III dalies 1 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotą mokestinių metų pelną (nuostolius) prieš apmokestinimą, nurodant – 157 896 Lt, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 173 296 Lt suma, III dalies 44 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną (nuostolius) nurodant – 166 914 Lt sumą, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 182 314 Lt suma, III dalies 46 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną (nuostolius) su pozityviosiomis pajamomis nurodant – 166 914 Lt sumą, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 182 314 Lt suma, III dalies 48 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną nurodant – 166 914 Lt sumą, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 182 314 Lt suma, III dalies 85 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos pelno sumą po atskaitymų paramai nurodant – 166 914 Lt sumą, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 182 314 Lt suma, III dalies 51 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos pelno sumą po nuostolių atskaitymo nurodant – 166 914 Lt sumą, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 182 314 Lt suma, III dalies 56 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie apmokestinamąjį pelną, apskaičiuotą pelno mokesčio įstatymo 11 str. nustatyta tvarka nurodant – 166 914 Lt sumą, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 182 314 Lt suma, III dalies 88 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie apskaičiuotą apmokestinamojo pelno sumą nurodant – 166 914 Lt sumą, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta - 182314 Lt suma;

2012-06-01 metinėje pelno deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 III dalies 1 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotą mokestinių metų pelną (nuostolius) prieš apmokestinimą nurodant – 237 468 Lt sumą, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 269 436 Lt suma, III dalies 44 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną (nuostolius), nurodant – 237 468 Lt sumą, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 269 436 Lt suma, III dalies 46 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną (nuostolius) su pozityviosiomis pajamomis nurodant – 237 468 Lt sumą, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 269 436 Lt suma, III dalies 85 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos pelno sumą po atskaitymų paramai nurodant – 237 468 Lt sumą, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 269 436 Lt suma, III dalies 51 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos pelno sumą po nuostolių atskaitymo nurodant – 237 468 Lt sumą, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 269 436 Lt suma, III dalies 56 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie apmokestinamąjį pelną, apskaičiuotą pelno mokesčio įstatymo 11 str. nustatyta tvarka nurodant – 237 468 Lt sumą, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 269 436 Lt suma, III dalies 88 eilutėje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie apskaičiuotą apmokestinamojo pelno sumą nurodant – 237 468 Lt sumą, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta – 269 436 Lt suma, tokiu būdu, pateikiant žinomai neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą pelno mokestį LR biudžetui buvo padaryta 7105 Lt žala.

Be to, A. R., jog būdamas A. R. prekybos įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), savininku, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-06-28 apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, t. y. pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 21 str., būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 1999-06-03 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 719 patvirtintos „Inventorizacijos tvarkos“ 9 p. būdamas atsakingas už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizacijos duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, teisingų inventorizacijos rezultatų bei neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į apskaitą, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 30 p. būdamas atsakingas, kad bendrovėje būtų laikomasi šių taisyklių, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str., būdamas atsakingas už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 dvylikto straipsnio 1 d., kur nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu ar jiems pasibaigus ar įvykus;

16 str. 1 d., kur nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys būtų registruojami apskaitos registruose;

16 str. 3 d., kur nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų registruojami pagal apskaitos dokumentus; kadangi neoficialiuose žiniaraščiuose buvo atvaizduotos gautos pajamos už parduotas prekes bei suteiktas paslaugas: 2010 m. vasario mėn. - 3135,38 Lt; 2010 m. liepos mėn. - 1955,57 Lt; 2010 m. rugpjūčio mėn. - 1957,16 Lt; 2010 m. rugsėjo mėn. - 1227,57 Lt; 2010 m. spalio mėn. - 1364,32 Lt; 2010 m. lapkričio mėn. - 1170,28 Lt; 2010 m. gruodžio mėn. - 1064,86 Lt; 2011 m. sausio mėn. - 917,42 Lt; 2011 m. vasario mėn. - 834,61 Lt; 2011 m. kovo mėn. - 1418,46 Lt; 2011 m. balandžio mėn. - 1850,99 Lt; 2011 m. gegužės mėn. - 2325,04 Lt; 2011 m. birželio mėn. - 1969,74 Lt; 2011 m. liepos mėn. - 1022,24 Lt; 2011 m. rugpjūčio mėn. - 1274,10 Lt; 2011 m. rugsėjo mėn. - 1467,75 Lt; 2011 m. spalio mėn. - 1251,45 Lt; 2011 m. lapkričio mėn. - 1376,40 Lt; 2011 m. gruodžio mėn. - 710,40 Lt; 2012 m. vasario mėn. - 1083,30 Lt; 2012 m. kovo mėn. - 1006,45 Lt; 2012 m. balandžio mėn. - 398,20 Lt, kurios neužregistruotos apskaitos registruose;

2012 m. birželio mėn. paviljone, esančiame Kauno g. 142, Marijampolėje, kasos aparatu neapskaityta 604,89 Lt pajamų, paviljone Sporto g. 50, Marijampolėje, kasos aparatu neapskaityta 224,34 Lt pajamų, paviljone, esančiame Pietarių k., Marijampolės sen., kasos aparatu neapskaityta 74,54 Lt pajamų, gautų įplaukų už parduotas prekes, ir tokiu būdu apskaitos dokumentais įmonėje neatvaizduota iš viso 31 685,46 Lt gautų pajamų ir jos neužregistruotos apskaitos registruose,

2012 m. birželio 28 d. kratos metu, rastos piniginės lėšos kasos operacijų atlikimo vietoje prekybiniuose paviljonuose: Klaipėdos g.1, Marijampolėje, prie parduotuvės „Maxima“ rasta 3642,75 Lt, Gamyklų g. 9 Marijampolė, rasta 2696,50 Lt, Kauno g. 132A, Marijampolė, rasta 3055,18 Lt, Taikos g. 135B, Kaunas, rasta 25208,62 Lt, iš viso rasta 34603,05 Lt, buvo neatvaizduotos apskaitos dokumentuose ir dėl to nėra galimybės nustatyti, kiek iš šios sumos priklauso A. R. prekybos įmonei;

2012 m. birželio 28 d. patikrinimo metu rastos piniginės lėšos prekybiniuose paviljonuose: Klaipėdos g.1, Marijampolėje, prie parduotuvės „Maxima“ rasta 36,46 Lt, Gamyklų g. 9 Marijampolė, rasta 13,17 Lt, Kauno g. 132A, Marijampolė, rasta 3,01 Lt, Kauno g. 142, Marijampolė, rasta 0,11 Lt, Pietarių k., Marijampolės sen., rasta 168,90 Lt, Taikos g. 135B, Kaunas, rasta 1,15 Lt, iš viso 222,80 Lt gautų pajamų buvo neužfiksuota elektroniniais kasos aparatais;

2012 m. birželio 28 d. patikrinimo metu pagal kasos aparatų duomenis buvo nustatyta piniginių lėšų trūkumas šiuose prekybiniuose paviljonuose: Klaipėdos g.1, Marijampolė, prie Gedimino / Klaipėdos g. sankryžos, nustatyta 310,00 Lt, Sporto g. 50, Marijampolė, nustatyta 0,19 Lt, Veiverių g. 47B, Kaunas, nustatyta 49,00 Lt, Taikos g. 135B, Kaunas, nustatyta 105,10 Lt, iš viso 474,29 Lt piniginių lėšų;

bei nustačius, kad A. R. pagal avanso apyskaitas išleido pinigų daugiau, nei jų gaudavo: 2010 m. – 17 819,53 Lt daugiau, 2011 m. – 1075,84 Lt daugiau, 2012 m. sausio - birželio mėnesiais – 58 957,02 Lt daugiau nei jų gavo, nustatyta, kad įmonės veikloje buvo naudojama buhalterinėje apskaitoje neapskaityti pinigai ir apskaitos dokumentais registruose neatvaizduota ūkinės operacijos, 77 852,39 Lt piniginių lėšų sumai.

Be to jis pažeidė 1999-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių I skyriaus 3 d., kur nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad būtų privalomai inventorizuotas ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas, žaliavos, medžiagos, prekės, pagaminta produkcija, nebaigta gamyba, nebaigti remonto darbai, nebaigta statyba, grynieji pinigai, gautinos skolos, mokėtinos skolos ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą, kadangi A. R. prekybos įmonėje neatlikta ir tyrimui nepateikta inventorizacija ir jos aprašai už 2010 - 2011 metus, ir dėl minėtų visų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti A. R. prekybos įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio.

Be to, A. R., būdamas UAB „JAAVV“, įmonės kodas 300565084, reg. Gen. A. G. g. 4-2, Marijampolė, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-06-28 apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, t.y. pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str., būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 1999-06-03 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 719 patvirtintos „Inventorizacijos tvarkos“ 9 p. būdamas atsakingas už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizacijos duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, teisingų inventorizacijos rezultatų bei neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į apskaitą, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 30 p. būdamas atsakingas, kad bendrovėje būtų laikomasi šių taisyklių, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str. būdamas atsakingas už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., kur nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad į apskaitą būtų privalomai įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 12 str. 1 d., kur nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai būtų surašyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu ar jiems pasibaigus ar įvykus, neoficialiuose žiniaraščiuose atvaizdavus gautas pajamas už suteiktas draudimo paslaugas, neužregistravo jų apskaitos registruose: 2010 m. vasario mėn. - 935,46 Lt; 2010 m. liepos mėn. - 2823,29 Lt; 2010 m. rugpjūčio mėn. - 2293,28 Lt; 2010 m. rugsėjo mėn. - 2457,27 Lt; 2010 m. spalio mėn. - 2269,83 Lt; 2010 m. lapkričio mėn. - 2364,31 Lt; 2010 m. gruodžio mėn. - 2256,82 Lt; 2011 m. sausio mėn. - 1831,67 Lt; 2011 m. vasario mėn. - 2746,25 Lt; 2011 m. kovo mėn. - 3521,46 Lt; 2011 m. balandžio mėn. - 3103,10 Lt; 2011 m. gegužės mėn. - 2994,70 Lt; 2011 m. birželio mėn. - 3087,90 Lt; 2011 m. liepos mėn. - 2511,80 Lt; 2011 m. rugpjūčio mėn. - 2626,40 Lt; 2011 m. rugsėjo mėn. - 2183,76 Lt; 2011 m. spalio mėn. - 2443,40 Lt; 2011 m. lapkričio mėn. - 2824,00 Lt; 2011 m. gruodžio mėn. - 2093,70 Lt; 2012 m. vasario mėn. - 1885,91 Lt; 2012 m. kovo mėn. - 3001,30 Lt; 2012 m. balandžio mėn. - 1351,00 Lt, dėl ko apskaitos dokumentais bendrovėje neatvaizdavus 53 606,61 Lt gautų pajamų, liko atvaizduotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos - 53 606,61 Lt nuolaidų suteikimas klientams;

Be to apskaitos dokumentais buvo neatvaizduotos bendrovės kasoje 2012-03-31 gautos pajamos - 200,00 Lt iš pil. J. M. už 2012-07-14 limuzino nuomą, bei paviljono, esančio Veiverių g. 47B, Kaunas, UAB „JAAVV“ elektroniniame kasos aparate buvo užfiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, t.y. 2012-06-26d. - 4097,70 Lt, 2012-06-27 - 5043,80 Lt iš viso 9141,50 Lt pinigų atidavimas (išėmimas iš elektroninio kasos aparato), taip pat šiame elektroniniame kasos aparate nebuvo užfiksuota faktiškai įvykusi ūkinė operacija, t.y. 5527,50 Lt pajamų gavimas bei, gavus šias pajamas, bendrovės kasoje neužpajamuotas minėtas 5527,50 Lt piniginių lėšų perteklius;

Paviljono, esančio Pietarių kaime, Marijampolės seniūnijoje 2012-06-28 elektroniniame kasos aparate nebuvo užfiksuotos faktiškai įvykusios ūkinės operacijos, t. y. 89,00 Lt pajamų gavimas iš trijų klientų už išrašytus draudimo sutarties liudijimus bei neišduoti elektroninio kasos aparato kvitai; bei apskaitos dokumentais neatvaizduota 2012-06-28 kratos metu rastų piniginių lėšų kasos operacijų atlikimo vietoje prekybiniuose paviljonuose: Klaipėdos g.1, Marijampolėje, prie parduotuvės „Maxima“ rasta 3642,75 Lt, Gamyklų g. 9 Marijampolė, rasta 2696,50 Lt, Kauno g. 132A, Marijampolė, rasta 3055,18 Lt, Taikos g. 135B, Kaunas, rasta 25 208,62 Lt, iš viso rasti 34 603,05 Lt, be to nėra galimybės nustatyti, kiek iš šios sumos priklauso UAB „JAAVV“.

Be to, pažeidė 1999-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių I skyriaus 3 d., kur nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad būtų privalomai inventorizuotas ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas, žaliavos, medžiagos, prekės, pagaminta produkcija, nebaigta gamyba, nebaigti remonto darbai, nebaigta statyba, grynieji pinigai, gautinos skolos, mokėtinos skolos ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą, kadangi įmonėje UAB „JAAVV“ neatlikta ir tyrimui nepateikta inventorizacija ir jos aprašai už 2010 - 2011 metus ir dėl visų minėtų pažeidimų laikotarpiu nuo 2010 metų sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 28 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „JAAVV“ turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Apklaustas kaltinamuoju teisme A. R. kaltu nė pagal vieną iš kaltinimų neprisipažino. Parodė, kad yra prekybos įmonės savininkas ir bendrovės direktorius. Žino, kad yra atsakingas už apskaitos organizavimą ir teikiamų mokesčiams ataskaitų teisingumą, nežiūrint to, kad šioje srityje dirba ir buhalterė. Abu kaltinimus pagal BK 220 str.1d. neigia. Buhalterė buvo sąžiningas žmogus ir tvarkingai vedė visą apskaitą. Deklaracijos buvo teikiamos tvarkingai. Į jas įrašomi tik teisingi duomenys pagal apskaitą. Jos buvo teikiamos elektroniniu būdu. Tą darė buhalterė. Duomenys jam buvo žinomi, nes pagal juos jis mokėdavo visus mokesčius. Mokesčiai buvo mokėti teisingai pagal apskaitą ir deklaracijas. Todėl šie kaltinimai nepagrįsti. Taip pat nepripažįsta abiejų kaltinimų dėl apgaulingos apskaitos vedimo pagal BK 222 str.1d. Visa apskaita buvo vedama teisingai, niekas nieko tyčia nedaro. Supranta, kad kaip vadovas ir savininkas yra už viską atsakingas. Tačiau neigia bet kokį tyčios buvimą ir piktnaudžiavimus. Viskas prasidėjo dėl liudytojos M. E. keršto. Siekdama su juo suvesti asmenines sąskaitas, ji sugalvojo ir panaudojo tokį būdą. Pateikė netikrus dokumentus ir sugalvotus skaičius. Jo įmonių buhalterijoje viskas sueina ir buvo vedama tvarkingai. Nesutapimai atsiranda, kai viskas lyginama su M. E. pateikta medžiaga. Nesupranta, kodėl ja tikima ir ta medžiaga pripažįstama ir priimama už tikrą pinigą. Visos prekės buvo su dokumentais. Viskas buvo apskaityta ir pajamuojama. Neneigia, kad dėl darbuotojų galėjo būti kokių nors aplaidumo faktų. To neneigia. Aplaidumo galėjo pasitaikyti, nes įmonės veikė per 10 objektų, buvo daug darbuotojų ir jam vienam sunku buvo viską sukontroliuoti. Darbuotojoms, kad būtų lengviau kontroliuoti, buvo davęs pildyti inkasacijos lapus. Visus kitus užrašus vedė pačios darbuotojos savikontrolei. Matomai joms taip lengviau dirbti. Pripažįsta, kad dėl aplaidumo nebuvo padarytos metinės inventorizacijos. Buvo ir prekių judėjimas tarp kioskų. Buvo tų prekių judėjimo dokumentai ir sąskaitos, tik niekas nenorėjo jų surasti. Prekių ženklinti skirtingais lipdukais nurodymo nedavė. Buvo naudojama tokia etikečių juosta, kokią tuo metu nupirkdavo, turi omenyje jos spalvą. Visos prekės buvo apskaitomos. Neatvaizduoti nuolaidų už draudimus taip pat nebuvo davęs nurodymų. Tai galėjo būti ir pačių darbuotojų išmonė. Surasti grynieji pinigai buvo visi apskaityti ir už apskaitytas prekes. Jie rasti, kadangi nebuvo suspėti inkasuoti, nes per daugelį taškų tuo pačiu metu ryte jis fiziškai nespėja pervažiuoti. Galėjo būti neatitikimų dar ir dėl to, kad būdavo įneša savo asmeninių pinigų, kai trūksta lėšų apyvartai. Kasa irgi turėjo sueiti. Galėjo būti neatitikimų tik centų lygmenyje ir tai tik dėl darbuotojų fizinių klaidų. Pripažįsta, kad ne viskas buvo tvarkoje, kad dviejų įmonių neinkasuoti pinigai buvo kioske laikomi vienoje vietoje. Pagal įstatymą tai gal ir pažeidimas, tačiau jam kitaip, kuomet po vienu stogu dvi įmonės, dirbti neišeina. Savo darbuotojams, kurie apklausiami liudytojais, jokios įtakos ar poveikio nedarė. Taip pat ir I. J.. Jai buvo paskolinęs pinigų mokslams, pas jį dirba ir jo motina. Kai jam tapo žinoma apie jos neteisingus pirmus parodymus, jai atėjus į darbą klustelėjo, kodėl ji kalba nebūtus dalykus. Daugiau jokio pokalbio ta tema nebuvo. Kaltės nepripažįsta. Specialistų išvadose teismui pateikti neteisingi duomenys. Jais negalima remtis, kadangi jie gauti lyginant realius apskaitos duomenis su tais duomenimis, kuriuos pateikė kerštaujanti M. E.. Jie vertinami kaip tikri ir lyginami su oficialia apskaita, nors net nežinoma, iš kur M. E. tuos duomenis gavo. Ji gi ne savininkė, direktorė ar buhalterė. Prašo išteisinti pagal visus kaltinimus. Jei kas ir buvo blogai, tai dėl neapsižiūrėjimo ir netyčinių suklydimų.

Liudytoja I. J. apklausiama teisme iš pradžių patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad A. R. prekybos įmonėje ir UAB „JAAVV“ dirbo vadybininke nuo 2012 metų gegužės mėnesio. Dirbo paviljone Kauno g. 142, Marijampolėje, Gamyklų gatvėje prie automobilių turgaus esančiame paviljone, paviljone, esančiame prie UAB „Kapratas“. Darbo grafiką ir darbo laiką nustatė pats A. R. ir pagal šį grafiką dirbo nurodytose vietose ir nurodytu laiku. Ji pardavinėjo draudimo polisus ir prekes (maisto, higienos, alkoholinius gėrimus, cigaretes). Paviljone Kauno g. 142, Marijampolėje, yra du kasos aparatai, vienas priklauso UAB „JAAVV“, o kitas priklauso A. R. prekybos įmonei. Visas gautas pajamas už parduotas prekes apskaito A. R. prekybos įmonės kasos aparatu. O visas draudimo metu gautas pajamas apskaito UAB „JAAVV“ kasos aparatu. Dirbdama paviljonuose direktoriaus nurodymu veda juodraštinius žiniaraščius, kuriuose fiksavo kiekvieną parduotą prekę, tai yra fiksavo parduotų prekių kiekį ir kainas. Kratos metu buvo rasta dalis juodraštinių žiniaraščių iš kurių ji pildė žiniaraščius 2012 m. birželio mėn. 1 d., 5 d., 9 d., 10 d., 14 d., 20 d., 27 d. ir pradėjusi pildyti 28 dienos. Šie žiniaraščiai yra pildomi atskirai kiekvienai dienai, o šių žiniaraščių galutinius duomenis, t. y. bendrą sumą, direktoriaus nurodymu įrašo į juodraštines kiekvieno mėnesio suvestines. Vienoje suvestinėje fiksuojamos pajamos, apskaitytos kasos aparatais, kitoje suvestinėje fiksuojamos pajamos, gautos už parduotas prekes ir kurios nebuvo apskaitytos įmonių kasos aparatais ir neužpajamuotos įmonių kasose. Apskaitytus ir neapskaitytus pinigus paduoda direktoriui A. R. pareikalavus. Priimdamas pinigus, jis pasirašo abejose suvestinėse. Suvestinės už 2012 m. birželio mėnesį rasto kratos metu. Suvestinėse atsispindi už parduotas prekes ir draudimo paslaugas gauti pinigai ir perduoti pinigai direktoriui A. R.. Kasos aparatu neapskaito prekių, kurios yra ženklintos žalios spalvos lipdukais, ant kurio yra nurodyta prekės kaina, o prekes, kurios ženklintos baltos spalvos lipdukais, apskaito kasos aparatu. Baltos spalvos lipduku ženklintas alus, cigaretės, dalis nealkoholinių gėrimų, dalis maisto prekių, fasuotų prekių, o didžioji dalis prekių pažymėtos žalios spalvos lipduku. Prekes ženklina ji ar kitos vadybininkės, o ant kurių uždėti baltos spalvos lipdukus ir žalios spalvos lipdukus, nurodo A. R.. Visas prekes į paviljonus veža pats A. R., o tiekėjai prekių neveža. Tokiu pačiu principu prekes apskaitė ir kituose paviljonuose, o taip pat ir kitos vadybininkės analogiškai prekes priiminėjo. Nurodė, kad 2012-06-01 neapskaitė 61,03 Lt, birželio 5 d. neapskaitė 61,56 Lt, birželio 9 d. neapskaitė 98,66 Lt, birželio 10 d. neapskaitė 54,29 Lt, birželio 14 d. neapskaitė 168,07 Lt, birželio 20 d. neapskaitė 122,41 Lt, birželio 27 d. neapskaitė 38,87 Lt. Šie duomenys užfiksuoti 2012 m. birželio mėnesio suvestinėse. Taip pat nurodė, kad šie duomenys yra kompiuteryje, t. y., juodraštiniai variantai. Toliau duodama parodymus, šiuos savo parodymus pradėjo neigti, tai motyvuodama tuo, kad apklausose jai buvo daromas spaudimas. Neigė, kad buvo vadinama juodoji buhalterija, teigė, kad užrašus vedė tik sau. Nurodė, kad negali paaiškinti, kodėl buvo neapskaičiusi prekių, kurios buvo pažymėtos žaliais lipdukai. Vėliau vėl patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu užrašyti jos parodymai yra teisingi, nes pareigūnai viską užrašė iš jos žodžių. Jos pasakojimas buvo užrašytas ir po to duotas jai perskaityti. Tik perskaičius parodymus, juos pasirašė. Jau po savo apklausos teismui pateikė raštišką pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi jie yra teisingi. Kaitalioti parodymus teisme per apklausą ją įtakojo A. R..

Liudytojas D. J. parodė, kad nepatvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie tai, kad UAB „JAAVV“ vadybininku dirbo apie du metus. Į jo pareigas įeina prekyba draudimo produktais. Primena seniems klientams apie pasibaigusius draudimus bei ieško naujų klientų. UAB „JAAVV“ pagrindinis veiklos pobūdis yra draudimo paslaugų teikimas. Kartais savininko A. R. ar direktorės R. M., ar darbuotojo prašymu pavaduoju įmonės kioskuose dirbančius darbuotojus. Per 3 mėnesius kartais tenka dirbti kioske 3-5 dienas. UAB „JAAVV“ priklauso kioskai Marijampolėje. Kioskuose yra teikiamos draudimo paslaugos bei prekiaujama įvairiais fasuotais maisto produktais, šokoladais, sumuštiniais, cigaretėmis, alumi, bei smulkiomis kanceliarinėmis prekėmis bei auto priemonių priedais. Ši prekyba vykdoma ne per UAB „JAAVV“, o per A. R. įmonę. Paviljone Sporto g. 50 dirba nuo 2012-06-25. Kadangi paviljonuose dirba retai, prekių neužsakinėja. Prekes užsako įmonės savininkas A. R.. Pardavimo kainas nustato arba tiekėjai, arba A. R.. Pats asmeniškai nėra klijavęs lipdukų ant prekių su nurodytomis kainomis. Lipdukai ant prekių yra baltos spalvos ir žalios. Balti lipdukai yra klijuojami ant įmonės apskaitytų prekių, žali ant prekių, kurios yra neapskaitytos įmonės buhalterijoje. Dirbant paviljone, kiekvieną dieną yra pildomas lapas, kuriame yra nurodomos visos už parduotas prekes gautos pajamos. Paskutinis jo pildytas lapas yra 2012-06-27. Lapas yra padalintas į kelias grafas, kurio kairėje pusėje yra surašyta visos parduotos prekės ir už kurias gautos pajamos yra įmuštos į EKA. Būtent 2012-06-27 viso į EKA buvo įmušta 96,84 Lt, nors tą dieną prekių buvo parduota daugiau – už 224,34 Lt, tas matosi dešinėje lapo pusėje. Taigi, 2012-06-27 viso prekių buvo parduota 96,84 Lt + 224,34 Lt = 321,18 Lt. Tai atliekama kiekvieną dieną A. R. nurodymu. Neapskaitytus pinigus pasiima A. R. maždaug kartą per savaitę. A. R. paima pinigus tiek iš įmonės kasos aparato, tiek ir neapskaitytas pinigines lėšas. Pasiimdamas pasirašo paviljone dirbančių asmenų pildomuose apyvartos lapuose. Kadangi jis paviljone dirba nepastoviai, tai surinktus pinigus, dažniausiai perduoda po jo dirbančiam paviljone asmeniui. Kas kokius konkrečiai pildė lapus, nepasakys, bet galiu teigti tik tiek, kad tai yra asmenys, kurie tuo metu dirbo paviljone. Prekių įsigijimo dokumentai yra saugomi paviljone. Atlikus asmenų draudimą viso gautos draudimų pajamos yra mušamos į kasos aparatą. Kasdien pildomame lape telefonų kortelės: EXTRA, PILDYK, LABAS, yra išskirta, o kito prekės, kurios neapskaitytos, yra pavadintos „centro prekės“, būtent 2012-06-27 jis pardavė įvairių neapskaitytų maisto, kanceliarijos prekių už 47,69 Lt. Parodė, kad apklausos protokolą su tokiu turiniu jis pasirašė, tačiau prieš pasirašydamas jo neskaitė. Pasirašyti pareigūnai jam davė per prievartą. Atsisakymo atveju buvo grasinama kažkur išvežti. Tiesą atitinka tik tai, kad dirbo UAB „JAAVV“ ir užsiėmė išimtinai draudimo produktų platinimu. Apie apskaitymus ar neapskaitymus jam nieko nežinoma, kadangi prekyba ne draudimo produktais buvo ne jo pareigos. Buvo atvejų, kad kažką iš A. R. įmonės pavadavo, bet tokio pavadavimo metu nieko nėra pardavęs. Teisingi tik šie jo parodymai.

Liudytoja G. N. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad teta S. J. žinojo firmą, kuri nuomoja limuzinus. Gal ji ir pažinojo tos firmos savininką vardu A., jo pavardės nežino. S. J. jai davė telefono numerį, kuriuo ji paskambino tiesiai A. R.. Limuzino jai reikėjo krikštynoms. Susitarė, kad jis už valandą ims po 100 litų. Suderino 2012-07-20, kad krikštynų proga pavežios. Sutarė penkių valandų laikui, kadangi vėliau limuzinas buvo užsakytas vestuvėms. 2012-07-20 juos pavežiojo jų numatytu maršrutu pats A. R.. Tą pačią dieną jos vyras M. N. sumokėjo 500 litų grynais pinigais, paduodamas pinigus A. R. į rankas. Sumokėjus pinigus, jokios sutarties ar pinigų priėmimo kvito, jai atrodo, jis A. R. nedavė. Apklausos metu jai buvo parodyta sutartis, kurioje yra nurodyta jos vardas ir pavardė bei jos telefono numeris, sutartyje nurodyta 2012-05-22 sudarymo data, nurodyta pinigų suma 500 Lt, tai gali pasakyti, kad šios sutarties ji nėra mačiusi ir joje nėra pasirašiusi, nes joje nėra jos parašo. 2012-05-22 nurodyta diena, galėjo būti ta diena, kai ji skambino A. R. ir susitarė dėl limuzino nuomos, nes ji tą padarė iš anksto. Jų vestuvių diena buvo 2010-04-10 dieną, tai mergvakaris buvo savaitę prieš vestuves. Kuri iš draugių užsakinėjo limuziną, kuri ir kiek pinigų sumokėjo, to nežino, nes tuo nesidomėjo. Tų draugių tada buvo gal koks 12 su ja, tai kuri galėjo padaryti užsakymą tikrai nepasakys. Tą kartą limuziną vairavo taip pat A. R..

Liudytoja R. A. parodė, kad dirbo vadybininke UAB ,,Jaavv‘‘ ir A. R. prekybos įmonėje. Darbo vieta buvo net keli kioskai pagal grafiką. Patikrinimo metu dirbo vadinamame „Kaprato“ kioske. Tikrinimo metu pareigūnai susirinko dokumentus ir tiek.. Pas ją jokių didelių pažeidimų nesurado, išskyrus, kad buvo „nenusiėmusi kasos“. Taip atsitiko, kadangi tuo metu laukėsi ir nuo pat ryto blogai jautėsi. Ne tas rūpėjo. Kadangi buvo daug klientų, tai ji nespėjo į kasą sumušti visų pinigų už parduotus draudimo produktus. Tai čia buvo pareigos UAB Jaavv“. Kas liečia darbą A. R. įmonėje, tai jis buvo vykdomas tame pačiame kioske tik naudojant kitą kasos aparatą. Buvo prekiaujama įvairiomis maisto ir ne maisto prekėmis. Taip pat alumi ir cigaretėmis. Prekes vežė tiekėjai ir A. R.. Sąskaitos patikrinimo metu buvo segtuve kioske. Ranka užrašų nevedė. Visos prekės buvo mušamos į aparatą. Tačiau rado neįmuštų į kasą pinigų. To nespėjo padaryti, nes skubėjo aptarnauti daug klientų ir norėjo nueiti į tualetą. Todėl buvo parduotos prekės, paimti pinigai, bet neįmušti per skubėjimą į kasą. Ant prekių iš tikro buvo dviejų spalvų lipdukai su kainomis, bet tai nieko nereiškė. Nežino, kodėl jie buvo spalvoti. Buvo pildomi inkasacijos lapai. Buvo rašoma, kiek išprekiavo prekių, draudimų. Prie tų lapų z ataskaitos nesegdavo. Ta ataskaita yra kasos knygoje. Tuos lapus rašėm iš čekių ir su z ataskaita viskas atitikdavo. A. R. žiūrėdavo į kasos knygą. Draudimo klientai buvo skatinami vaišinant juos kava. Dėl vaišinimų apskaitos, tai lapus pildydavo sau. Lapus dėl prekių ranka pildė ne sau, pagal A. R. nurodymą. Jie buvo reikalingi dėl tikslumo. Patvirtino, kad atėjus dirbti buvo reikalaujama ranka pildyti nurodytus lapus, todėl juos ir pildė. Vienur buvo rašoma draudimo suma, kitur prekės. Buvo surašomos parduotos prekės. Tačiau tie lapai buvo rašomi ranka, kad susitikrinti prekes. Buvo viskas mušama į kasą. Dėl z ataskaitos, buvo atskiras lapas. Pasibaigus darbo dienai tą lapą palikdavo arba išmesdavo. A. R. nurodymu dienos lapą pildė. Gale mėnesio tą lapą jis pasiimdavo.

Liudytoja D. K. apklausoje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad nuo 2006-02-07 pradėjo dirbti pas A. R. vadybininke. Ar dirbo jo individualioje įmonėje, ar bendrovėje, dabar neprisimena. Gal po pusmečio buvo įdarbinta ir antroje įmonėje, bet datos tiksliai pasakyti negali. Kiekvienoje iš darboviečių buvo apiforminta puse etato. A. R. įmonės savininkas buvo A. R., o UAB „JAAVV“ akcininkas. Bet to tiksliai nežino. Jos tiesioginis vadovas ir jai darbinius nurodymus duodavo N. A., kuri buvo, kaip jai atrodo, A. R. įmonės direktoriaus pavaduotoja. Ji dirbo Kaune. Marijampolėje vyriausia yra R. M., kuri ten, atrodo, yra direktorė. A. R. yra kaip įmonės savininkas ir jos santykiai su juo buvo kaip su įmonės savininku, gauna nurodymus dėl kokių nors pakeitimų ir pan. Šių įmonių buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė F. Ž.. D. K. mieste esančiuose prekybiniuose paviljonuose. Pagrindinė jos darbovietė buvo Taikos pr. 135B, Kaune, automobilių turgavietės teritorijoje. Ten yra du prekybiniai kioskai ir vienas iš jų buvo jos pagrindinė darbovietė. Paprastai ji jame dirbo ir keitėsi su kita ten dirbančia darbuotoja S. J.. Kad būtų kuri nors paskirta vyresniąja, tai to nebuvo. Jos abi pasibaigus mėnesiui skaičiuoja vienodai. Pagal išdirbamas darbo valandas yra sudarytas grafikas, kurį sudaro N. A., tai tenka dirbti ir kitame Taikos pr. 135B, Kaune, esančiame paviljone, bei Aleksote prie to pagrindinio turgaus esančiame paviljone - Veiverių 47B, Kaune. Tai daryti tekdavo į savaitę kartą. A. R. įmonė ir UAB „JAAVV“ veiklą vykdo kartu tuose pačiuose paviljonuose, kuriuose tuo pačiu metu yra po vieną, kiekvienos įmonės elektroninį kasos aparatą. Jos apklausos metu Kaune buvo trys prekybiniai paviljonai, tačiau anksčiau buvo keturi. Vienas dar buvo automobilių turgavietės teritorijoje, tačiau teko uždaryti, nes neapsimokėjo. Kaune dirba keturios darbuotojos, kurios dirba trijuose paviljonuose. I. G. dirba Veiverių 47B, Kaunas. Kad atskirus paviljonus būtų galima atskirti vieną nuo kito, jie tarpusavyje vadinami sutrumpintai, t. y., automobilių turguje esantys paviljonai žymimi K2 ir K3. K2 yra arčiau Taikos prospekto tvoros, K3 - gilesnėje turgavietės dalyje nuo Taikos prospekto. Šiame K3 yra pagrindinė jos darbovietė. Paviljoną Veiverių 47B, Kaune, vadina Aleksotu, arba sutrumpintai „A“, nes taip grafike žymima. A. R. įmonės veikla yra BTA draudimų įforminimas, o prekybinė veikla prekyba cigaretėmis, alumi, gaiviaisiais gėrimais, saldumynais, automobilinių reikmenų ir kitomis įvairiomis smulkiomis prekėmis. UAB „JAAVV“ veikla yra AB „Lietuvos draudimas“ draudimų įforminimas. Šių įmonių patikrinimo metu 2012-06-28 ji dirbo paviljone, esančiame Veiverių 47B, Kaune,. Ji pasirašė VMI specialistų surašytame prekių likučių patikrinimo akte. Apklausos metu jai buvo parodytas šis prekių likučių patikrinimo aktas, tačiau ką reiškia stulpelyje „Pastabos“ prie prekių duomenų nurodytos raidės R arba B, paaiškinti negali, nes nežino. Patikrinimo metu iš šio paviljono buvo paimtas kompiuteris ir keletas kažkokių dokumentų. Kompiuterį paėmė dėl to, kad rado jame dienos apyvartos lentelę. Nes kompiuteryje yra ir likučių apyvartos lentelės. Dienos apyvartos lentelę jos vesdavo visą laiką kompiuteryje savininko A. R. nurodymu visuose kioskuose atskirai juose esančiuose kompiuteriuose. Tą lentelę įvardindavo kaip apyvartą, kaip pavyzdžiui K2 apyvarta, K3 apyvarta, Aleksoto apyvarta. Šiose lentelėse buvo grafos: kortelės, alus, maisto prekės, cigaretės, draudimai ir pan. paeiliui kas eilutė šios lentelės buvo vedamos už kiekvieną dieną ir visam mėnesiui. Šios apyvartos lentelės buvo vedamos bendrai abiejų įmonių, tik atskiros skiltys draudimų būdavo. Kiekvieno mėnesio paskutinę dieną jos skaičiuoja paviljone esančių prekių likučius, kuriuos suveda į kompiuteryje esančią lentelę pavadinimu likučių lentelės. Ranka jokių lentelių nepildydavo. Dėl prekių kainų lipdukų, tai gali pasakyti, kad kokių spalvų kainų lipdukus atveža įmonės savininkas, tai tokius ir klijuoja ant prekių. Prekes į kioskus atveža pagal užsakymus atskiri tiekėjai. Jie atveža cigaretes, alų. Kitas prekes atveža įmonės savininkas A. R., su kuriuo paprastai atvažiuoja ir V. Š., kurio pareigų nežino, bet jį vadina lyg ir ūkvedžiu. Kokias kainas klijuoti ant šių prekių, nurodo A. R.. Be įsigijimo dokumentų prekių į paviljonus neatveža, visada paduoda sąskaitas, kurias jos turi visoms prekės, esančioms kioske. Nurodymo, kad klijuoti vienoms prekės baltus kainų lipdukus, kitoms spalvotus, kad dalį prekių nemušti į kasos aparatą, nei iš įmonės savininko, nei iš ko nors kito, nebuvo. Pasibaigusiais galiojimo terminais prekėmis neprekiaudavo, nebent neapsižiūrėdavo. Būdavo retų atvejų, kad skirtinguose kioskuose trūkstant prekių, jų būdavo atvežta iš kito kiosko, tačiau tai būdavo daroma su sąskaitomis. Su BTA draudimų įforminimu dirbo labai mažai, nebent jei klientas labai to pageidaudavo arba Lietuvos draudimo sistema neveikdavo. Paskutiniu metu BTA draudimų gal apie 4-5 mėnesius iš viso nepardavusi. O anksčiau būdavo, kad į mėnesį 2-3 draudimus parduoda. Savininko nurodymu pagrinde forminami AB „Lietuvos draudimas“ polisai. Dėl nuolaidų skambinasi į Marijampolę R. M., nes pačios nei moka tai daryti, nei prie to prieina. Pirmiausiai susiderina su klientu draudimo kainą, o po to skambina į Marijampolę, kokias gali duoti nuolaidas. Jei pavyzdžiui klientui padaroma iš karto 10 procentų nuolaida, tai draudimo sistemoje supildžius klientui atspausdinamas su nuolaida 180 litų draudimo polisas, tai į kasos aparatą muša 180 litų, tačiau jei klientui vėliau padaroma nuolaida ir jau būna atspausdintas polisas 200 litų, tai į kasos aparatą įmuša 200 litų ir iš karto kasos aparate darydavo funkciją minus 10 procentų ir iš kliento paimdavo 180 litų, nes kasos aparate ir vėliau Z ataskaitose jau rodo, kad padaryta ir kokia padaryta nuolaida. Būdavo, kad klientai buvo vaišinami kava, tai iš jų pinigai nebūdavo imami ir tai niekur fiksuojama nebūdavo.

Liudytoja L. A.-Dumbliauskienė apklausiama teisme parodė, kad pilnai patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad nuo 2009 m. vasario mėn. dirbo A. R. priklausančioje individualioje įmonėje bei jam priklausančioje UAB „JAAVV“ vadybininke. Visą laiką dirbo abiems įmonėms priklausančiame prekybos kioske, esančiame Marijampolėje prie Gedimino-Klaipėdos gatvių sankryžos. Nuo 2012-06-28 pradėjo dirbti minėtoms įmonėms priklausančiame kioske, esančiame Marijampolėje, Kauno g. 132A. Prekes kioskuose užsakinėja telefonu jos pačios bei A. R.. Dažniausiai visos užsakytos prekės yra atvežamos į kioską, esantį prie Klaipėdos-Gedimino g. sankryžos, o vėliau jas iš ten po visus kioskus išvežioja pats A. R.. Prekių įsigijimo dokumentai turi būti laikomi kioske, esančiame Klaipėdos-Gedimino g. sankryžoje. Kadangi kioske Kauno g. 132A dirba tik nuo 2012-06-28 d. ryto, todėl tiksliai nurodyti, ar yra visoms ten esančioms prekėms jų įsigijimo dokumentai, pasakyti negali, nes gerai dar visko nežino. Ant prekių esančius kainų lipdukus klijuoja pačios vadybininkės. Kokios spalvos juostos tuo metu turi, tai tokios spalvos lipdukai ir yra klijuojami. Kratos metu rastos lentelės – ataskaitos, yra pildomos A. R. nurodymu. Ataskaitose esantys A. R. parašai reiškia, kad jis nurodytomis dienomis inkasavo lentelėse prie jo parašų nurodytas pinigų sumas. Tos lentelės – ataskaitos yra pildomos pagal dienos ataskaitos čekį ir jos turi sutapti su tos dienos ataskaitos čekiu. Apklausos metu jai parodyti lapai, kuriuose buvo surašoma abiejų įmonių kasos aparatuose suprekiauti pinigai, tik čia daugiau išskaidyta pagal atskiras prekių rūšis. Ji tokius lapus irgi pildydavo. Šie įrašai būdavo pildoma kiekvieną dieną už mėnesį laiko ir kiekviena iš dirbančiųjų nurodydavo savo vardą. Kas pildė stulpelį „Inkasacijos data“, ji nežino. Taip pat nežino, kad čia pasirašydavo, o pinigus pasiimdavo A. R.. Apklausos metu jai buvo parodyti lapai, kurie pildomi kiekvieną dieną, tai tokius lapus, kiekviena pildydavo tiks sau, jei to norėdavo. Tokius lapus pildydavo ir ji pati, kad ko nors nepraleistų, kad jei liktų pinigų kasoje, kad atsirinktų ir pan. Apklausos metu jai buvo parodyta suvestinė, kuri buvo pildoma už mėnesį laiko, ji turėjo tokius stulpelius: „Diena“, „Kava“, „Kopijos“, „Žalia korta“, „Z K %, „Kasos likutis“, „Kortelės“, „Prekės“, „Kito“, „Darbuotojo vardas“, „Kasacijos data“. Tokių lapų ji nepildydavo. A[pie juos tik gali pasakyti, kad grafose „Kava“ buvo nurodoma, kiek klientų vaišinta kava vienetais. Klientai būdavo vaišinami, jei sudarydavo transporto draudimo sutartį. Grafoje „Kopijos“ buvo nurodoma komiso rašymo metu padarytų žmogaus dokumentų kopijų vienetai, grafoje „Žalia korta“ galėjo būti daromi įrašai, kai užsieniečiai vėliau ateidavo jos įsigyti. Grafa „Z K % - nuolaidos nuo draudimo litais. Grafa „Kasos likutis“ pildoma, jei žmogus palieka pinigų. Tačiau to tiksliai nežino. Grafoje „Kortelės“ būdavo nurodoma suma litais už suprekiautus telefoninių kortelių papildymus, tačiau į kasą mušdavosi pavyzdžiui ne lyginė suma o 10,99 Lt. Grafa „Prekės“ pildoma tuomet, jei kituose kioskuose būdavo prekių per daug ir neišsiparduoda, tai jos būdavo patiekiamos į kitą kioską. Išpardavus kito kiosko prekes, pinigai būdavo perduodami tam kioskui ir ten įmušami į kasą. Šioje grafoje nurodoma pinigų suma litais. Kad nesusimaišyti, kad prekės iš kito kiosko, tai ji asmeniškai susirašydavo ant lapuko. Kiek jai žinoma, kitos darbuotojos prekes, gautas iš kitų kioskų pasiženklindavo, jas pažymėdamos skirtingų spalvų kainų lipdukais. Grafos „Kito“ reikšmės nežino. Grafoje „Bendrai iš viso“ –būdavo suma tos dienos, o kaip dėl kavos ir kopijų, tai nežino, gal jas prilygindavo litui, nežino, nes gaunasi įpliusuota į bendrą sumą. Grafoje „Darbuotojo vardas“ pasirašo savo vardą, kas pildė. „Kasacijos data“ – gal patikrina ir pažiūri kokia čia gaunasi suma, tačiau kas šiame stulpelyje darydavo įrašus, to nežino. Jai parodytose suvestinėse toje vietoje, kur yra nurodyta vardas „Lina“, tačiau šioje eilutėje yra tikrai ne jos ranka daryti įrašai. Tokių įrašų čia tikrai nedarė. Šie įrašai pagal skaičius labai panašūs į gretimus įrašus, nes jei vieną dieną atėjusi darbuotoja buvo pamiršusi padaryti įrašus, galėjo ir vardą kitą nurodyti. Parduodant draudimus visus gautus pinigus įmušdavo į kasą, nes vėliau tuos pinigus reikėdavo į draudimą pervesti. Darant nuolaidas, jei Lietuvos draudimo polise būna nurodyta 100 litų, tai į kasos aparatą įmušdavo 100 litų ir padarydavo iš karto kasos aparato pagalba nuolaidą 10 procentų ir iš kliento paimdavo tik 90 litų. Kaip ten šie pinigai susidengia toliau, to nežino. BTA draudimas leidžia šias nuolaidas padaryti pačioje kompiuterinėje draudimo sistemoje, todėl kasos aparatu nuolaidų nedaro. Papildomai parodė, kad patikrinimo metu rasti pinigai buvo kelias dienas neinkasuoti. Jie buvo laikomi aplanke kartu su „Z“ čekiais. „Z“ ataskaita būdavo daroma kiekvieną dieną.

Liudytoja N. A. apklausos teisme metu parodė, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad dirbo UAB „JAAVV“, kurios direktoriumi yra A. R. ir individualioje A. R. įmonėje. UAB „JAAVV“ pagrindinė veikla yra draudimo polisų pardavimas, o A. R. individuali įmonė prekiauja įvairiomis prekėmis. Šios dvi įmonės veiklą vykdo Kauno automobilių turguje, kur turi du prekybos taškus. Taip pat Marijampolėje, tačiau, kiek prekybos taškų yra čia, nežino. Ji dirbo kioskelyje automobilių turguje Taikos pr. 135B, o pagal vidinę įmonės statistiką - kioske Nr. 2. Jame ji ir dirba bei prekiauja draudimo polisaiskaip UAB „JAAVV“ darbuotoja, o įvairias prekes parduoda, kaip individualios A. R. įmonės darbuotoja. Kioske yra du kasos aparatai, su kuriais yra apskaitomos gaunamos prekės pagal jų rūšį. Parduodant draudimo polisą už jį gautos lėšos apskaitomos vienu kasos aparatu išmušant kasos kvitą, kuris yra pridedamas poliso gavėjui. Į kasą yra mušama visa už polisą gauta suma, o vėliau už polisus gautos lėšos, jas paėmus iš kasos aparato, yra atiduodamos direktoriui A. R., kuris jau atsiskaito pats su draudimo įstaiga. Gauti pinigai yra suskaičiuojami ir direktoriui pasirašius ant lapelio, yra atiduodami. Taip pat A. R. į kioską pristato įvairias prekes: alų, cigaretes, gėrimus, kitas prekes. Tos prekės, kurias jis pats atveža, yra atžymimos geltonos spalvos kainų lipdukais, o tos prekės, kurias pristato kiti tiekėjai, atžymimos baltos spalvos lipdukais, ant kurių nurodomos kainos. A. R. pristatomos prekės yra atvežamos su prekių įsigijimo dokumentais, t. y. išrašius vidinį įmonės važtaraštį, kadangi dalis prekių yra paliekama Marijampolėje, o dalis vežama į Kauną. Visi pristatytų prekių dokumentai yra laikomi jos darbo vietoje. Patikrinimo metu jos darbo vietoje buvo rastos įvairios pinigų sumos, kurios buvo surinktos vykdant prekybą draudimo polisais ir prekėmis. Taip buvo, kadangi dažniausiai A. R. kartą per savaitę atvažiuodavo pas ją ir minėtus pinigus pasiimdavo, pasirašydamas ant jos ranka pildytų lapų, kuriuos ji surašo pagal dienas, kiek gauta pinigų. Šiuos lapus su vadovo parašais ji pildo pati. Geltonai pabrauktos dienos reiškia, kad iki tada pinigai buvo paimti A. R.. Visos šios nurodytos sumos buvo apskaitytos kasos aparatu. Šiuose lapeliuose matosi data, dienos uždirbta suma ir didėjančia tvarka einanti suma. Vėliau ji surašo vieną sumą už įvairias prekes, antrą sumą, gautą už draudimo polisus ir jas sudeda ir ši suma pasirašius direktoriui, yra jam atiduodama. Apklausos metu papildė, kad nesureikšmina prekių kainų lipdukų spalvų. Jų pagalba buvo lengviau apskaityti prekes ir tai darydavo tik dėl savęs.

Liudytoja E. V. apklausiama teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad dirbo UAB „JAAVV“ vadybininke ir A. R. prekybos įmonės vadybininke. Abiejose įmonėse puse etato. Ji kaip vadybininkė privalėjo prekiauti draudimo polisais bei pardavinėti prekes. Gautus pinigus ji apskaito kasos aparatu, taip pat apie gautus pinigus ji padaro įrašą vadinamame inkasacijos lape. Inkasacijos lapas tai vidaus dokumentas - tiesiog lentelė, kurioje atsispindi gautos pajamos, o paskutinėje grafoje „Inkasacijos data“ atsispindi pinigų iš kasos aparato paėmimas. Šiuose inkasacijos lapuose nurodytos pinigų sumos sutampa su EKA žurnale nurodytomis sumomis. Inkasacijos lapo vienoje pusėje rašomas A. R. IĮ, o kitoje UAB „JAAVV“ pajamos. Ji asmeniškai darbo vietos neturi, dirba tai viename, tai kitame kioske. Patikrinimo dieną ji dirbo kioske Klaipėdos g. 1, Marijampolėje. Ji čia dirbo pirmą dieną, nes nuolatinė darbuotoja R. P. paėmė tą dieną išeiginę. Daugiausiai ji dirba bendrovės patalpose prie mašinų aikštelės „Ridma“. Visos prekės jos darbo vietoje priklauso A. R. įmonei, jų pardavimas apskaitomas panaudojant šios įmonės kasos aparatą. Prekes pristato A. R.. Visos prekės būna pirktos pagal PVM sąskaitas faktūras. Ji rašydavo vadinamus inkasavimo lapus, taip pat pildydavo ir kitus lapus, t.y. viename iš jų žymėdavo draudimų kainas, vienetus, prekių pardavimo sumas. Tuos lapus palikdavo tame kioske, kuriame dirbo. Dirbdama kiekviename skirtingame kioske tą dieną darydavo kiekviena savo dienos įrašus. Skirtingi prekių kainų lipdukai buvo dėl tos priežasties, kad prekės buvo atvežtos iš kitų kioskų. Tai daroma, kad nesimaišytų esančios ir atvežtos prekės. Todėl ir buvo jos žymimos spalvotais kainų lipdukais. Iš kitų kioskų prekes atveždavo dėl to, kad būdavo kioskai uždaryti ir dėl to perveždavo dalį prekių, nes ir dabar uždarytų kioskų yra. Tai būdavo daroma, kad prekės nestovėtų ir jomis eitų prekiauti. Dalis prekių taip pat būdavo atvežama iš kitų kioskų, jei jomis nevykdavo ten prekyba ir ten prekės ilgai užsistovėdavo. Tokių prekių nebūdavo daug ir tai nebuvo pastoviai. Šių parduotų prekių pinigų į kasos aparatą nemušdavo, šie pinigai buvo perduodami į tą kioską iš kurio būdavo atvežtos prekės, kad būtų įmušta į to kiosko kasos aparatą, į kurio ir priklausė įmušti. Joms tokios tvarkos niekas nenustatė, jos pačios taip susigalvojo ir taip darė, kad nesusimaišytų joms prekės. Kadangi ji dirba įvairiuose kioskuose, tai paprastai tuos pinigus kitą dieną, dirbant kitame kioske, nuveždavo ir įmušdavo į kitą kasos aparatą, o jei kioskas uždarytas, tai buvo įmušama tada, kai kioskas atsidarydavo. Kad nesusimaišytų, be spalvotų kainų lipdukų, dar papildomai ant lapuko užsirašydavo, kokios prekės yra iš kokio konkretaus kiosko. Dėl draudimo paslaugų, tai pastoviai klientui daromos nuolaidos, tačiau klientas sumoka tik tą sumą kuri jam mokėti priklauso pagal kasos aparato čekį jau su nuolaida, nes kitaip kasos aparate neišmuši. Apklausos metu jai buvo parodyti „inkasavimo lapai“, apie kuriuos ji buvo davusi anksčiau parodymus. Juose buvo surašoma abiejų įmonių kasos aparatuose suprekiauti pinigai. Šie įrašai būdavo pildomi kiekvieną dieną už mėnesį laiko ir nurodydavo kiekviena savo vardą ir tos eilutės kur nurodyta vardas „Edita“ yra pildytos jos ranka. Tą stulpelį „Inkasacijos data“ pildė A. R., savo ranka parašydamas datą, kada inkasuojami pinigai ir pasirašydavo. Apklausos metu jai buvo parodyta lapai, kurie pildomi kiekvieną dieną. Jie buvo pildomi savo nuožiūrai, kad galima būtų viską susitikrinti ir nesusimaišyti. Apklausos metu jai buvo parodyta suvestinė, kuri buvo pildoma už mėnesį laiko. Ji turėjo tokius stulpelius: „Diena“ – čia buvo nurodyta mėnesio atskiros dienos, „Kava“ – čia būdavo pasižymima klientų išgertos kavos kaina, kuria vaišindavo klientus jiems draudžiantis, tačiau šių pinigų į kasą nemušdavo, nes pinigų už tai iš kliento neimdavo, „Kopijos“ – kai žmogui forminamas komisas, reikia žmogui atšviesti dokumentą, tai čia buvo žymima kaina kopijų, tačiau šių pinigų atskirai už kopijavimą iš kliento neimdavo, tai įeidavo į tą pačią kainą už komiso įforminimą, „Žalia korta“ - čia nieko nepildydavo, „Z K % - čia būdavo nurodoma kokią padarė nuolaidą tą dieną Lietuvos draudime, „Kasos likutis“ - čia nieko nerašydavo, nežino, „Kortelės“ - čia būdavo nurodomos pajamos gautos už telefoninius papildymus, atvežtus iš kitų kioskų, „Prekės“ - čia būdavo nurodomos pajamos gautos už parduotas įvairias prekes, kurios, kaip minėjo, atvežtos iš kitų kioskų, „Kito“ - čia nieko nerašo, nežino, „Bendrai iš viso“ - čia būdavo nurodoma sudėta tos dienos bendra suma, „Darbuotojo vardas“ - čia būdavo nurodomas darbuotojos vardas, kuris dirbo tą dieną tame kioskelyje ir užpildė tos dienos eilutę ir kuri padarė įrašus savo ranka šiame žiniaraštyje tą dieną. Visose jai parodytose suvestinėse tose eilutėse, kuriose yra nurodyta jos vardas „Edita“, tai yra jos ranka daryti įrašai; „Kasacijos data“ - čia yra A. R. ranka pildyta, jis sumą nurodydavo, kurią pasiimdavo tą dieną iš kioskelio, tą sumą jis apibraukdavo, parašydavo tos dienos datą ir pasirašydavo. Tačiau ji dabar neprisimena, ar prie jos buvo tokių atvejų, kad pasiimtų pinigus, tačiau galėjo būti, tiksliai pasakyti negali. Šiuo metu veda tik tuos pagrindinius inkasavimo lapus, o kitų neveda, be to, jie, kaip minėjo, buvo vedami sau, kad susitikrinti.

Liudytoja N. T. apklausos teisme metu pilnai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. dirba UAB „JAAVV“ vadybininke. Pagrindinė įmonės veikla yra draudimo paslaugų pardavimas. Šios paslaugos teikiamos Gamyklų g. 9, Marijampolėje, esančiame prekybos kioske. Jame taip pat yra vykdoma mažmeninė prekyba maisto, tabako gaminiais, alumi. Be draudimo polisų išrašymo į jos funkcijas įeina ir prekių užsakymas. Esant prekių trūkumui, ji skambina bendrovės vadybininkams ir prašo, kad jie atvežtų. Vadybininkai atveža šias prekes su PVM sąskaitomis faktūromis, iš kurių viena lieka prekybos kioske, o kita vežama buhalterei F. Ž.. Ji savo ruoštu gautą prekių kiekį įsirašo į jos vedamą sąsiuvinį. Prekės parduodamos per kasos aparatą. Ji dar papildomai rašosi duomenis apie parduotų prekių pavadinimus ir kainą. Tai daroma, jei ji dėl kokių nors priežasčių nespėja įmušti į kasą. Pinigus iš kasos aparato pasiima direktorius A. R.. Šie pinigai iš pradžių yra inkasuojami ir įrašomi į kasos operacijų žurnalą. Kiekvieną dieną A. R. neatvažiuoja, būna atvejų, kad inkasuotus pinigus jis pasiima tik po kelių dienų. Patikrinimo metu išimti įrašai yra ne kas kita, kaip gautų ir parduotų prekių kiekiai ir kaina.

Liudytoja K. Š. apklausos teisme metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad nuo 2007 m. birželio mėnesio iki 2007 m. gruodžio mėn., o po to nuo 2008 m. balandžio mėnesio iki šiol ji dirba A. R. įmonėje ir UAB „JAAVV“ vadybininke po pusę etato. Nuo 2010-11-18 išėjo gimdymo ir vaiko auginimo atostogų. Dirbo įvairiuose paviljonuose. Prekybos paviljonuose A. R. įmonė prekiaudavo prekėmis su įsigijimo dokumentais, t.y., visos prekės buvo su sąskaitomis, joms į kioskus atveždavo arba sąskaitų originalus, arba jų kopijas. Jeigu pas juos trūksta prekių, o kitame kioske jų per daug, tai susiskambindavo ir tokių prekių jiems atveždavo. Kad būtų aišku, kurios prekės iš kitų kioskų, jas, įmonės savininko A. R. nurodymu, ji žymėdavo spalvotais kainų lipdukais, kad nesusimaišytų su savo kiosko prekėmis ir, kad eitų rasti galus. Šias prekes iš kitų kioskų pardavus, gautų pinigų neįtraukdavo į kasos aparatą, o atiduodavo A. R., kuris žinojo, kokios prekės iš kokio kiosko ir kuriam kioskui atiduoti pinigus. Buvo atvejų, kad ir iš jos kiosko imdavo prekių, o vėliau įmonės savininkas atveždavo pinigus įmušti į kasos aparatą. Dažniausiai prekes veždavo iš centrinio kiosko, esančio prie „Garnio“ parduotuvės, nes jų ten daugiau buvo. Prekėmis su pasibaigusiais terminais neprekiaudavo, jos jas nurašydavo ir savininkas išsiveždavo. Dėl draudimo paslaugų įforminimo paslaugų teikimo, tai tiksliai nelabai gali pasakyti, nes ten dirbo prieš du metus ir jau tiksliai neprisimena, kaip forminti draudimus, tačiau būdavo, kad darydavo per kasos aparatą draudimo nuolaidas, gal 10 procentų, tiksliai jau neprisimena. Pavyzdžiui, polise esant 100 litų sumai, į kasos aparatą įmušdavo 100 litų ir kasos aparato pagalba padarydavo nuolaidą, nes ten tokia funkcija buvo, ir iš žmogaus paimdavo sumą su nuolaida, jei 10 procentų nuolaida, tai iš žmogaus paimdavo 90 litų. Pas juos anksčiau T. J. suvedinėjo tuos polisus, o toliau perduodavo į draudimą. Vesdavo kioskuose kasos aparato žurnalą, toliau tokius lapus – ataskaitas su lentelėmis ir po to gale mėnesio šias lenteles su likučiais su viskuo atiduodavo savininkui. Šiuos lapus, kol ji dirbo, tai pildydavo ir ranka ir kompiuteriu. Jei buvo pildoma kompiuteriu, tai įmonės savininkui būdavo siunčiama į elektroninio pašto adresą, kurio neprisimena. Pašto dėžutėje būdavo sąrašas adresų. Apklausos metu jai buvo parodyti pajamų bei prekių žiniaraščiai. Tokius žiniaraščius įmonės savininko nurodymu pildydavo kasdien, nes jis paskui iš jų kažką susirašydavo, susivesdavo į savo kompiuterį. Viename iš žiniaraščių, kuris turėjo tokius stulpelius: „Diena“ – čia buvo nurodyta mėnesio atskiros dienos, „Kava“ – čia būdavo nurodoma kavos puodelių vienetai, kiek klientus pavaišindavo kava, „Kopijos“ - čia būdavo nurodoma vienetai kopijų, kiek padarė prie komiso dokumentų, „Žalia korta“ - čia nebūdavo pildoma, „Z K % - čia būdavo nurodoma nuolaidos, kad savininkui lengviau būtų suskaičiuoti, nes jis prašė taip pildyti, „Kasos likutis“ - čia būdavo nurodoma matyt, kiek liko kasoje tų centų, nes paprastai žmogus grąžos centų nepaima ir lieka kažkiek, „Kortelės“ - čia būdavo nurodoma pajamos gautos už telefoninius papildymus, tačiau pas juos jų pardavimo kaina būdavo pavyzdžiui 10,99 Lt, „Prekės“ - čia būdavo nurodomos pajamos gautos už parduotas įvairias kitas prekes, atvežtas iš kitų kioskų, „Kito“ - čia nebūdavo pildoma, „Bendrai iš viso“ - čia būdavo nurodomos susumuotos tos dienos visos gautos pajamos, tačiau čia būdavo susumuota ir ir kavos bei kopijų vienetai, nes taip buvo liepęs įmonės savininkas, tačiau jis kažkaip visa tai atminusuodavo, kaip jis tai darydavo tiksliau nežino, nes kaip liepė, taip jos darė, „Darbuotojo vardas“ - čia būdavo nurodomas darbuotojos vardas, kuri dirbo tą dieną ir pildė tą eilutę, „Kasacijos data“ - čia būdavo A. R. ranka pildoma ir jis nurodydavo datą, pasirašydavo, nurodydavo suskaičiavęs kažkokią tai sumą, kuri ką reiškia, nežino, jis tai darydavo atvykęs į kioską, paeidavo į šoną ir parašęs atiduodavo. Tuo metu ji dirbdavo ir neturėdavo laiko žiūrėti, ką jis ten daro. Jis tuo metu paimdavo kažkiek tai pinigų, tačiau kiek nežinojo, nes jis yra viršininkas ir jam geriau žinoti, kas ir kaip yra. Apklausos metu jai parodytuose žiniaraščiuose jos ranka darytų įrašų nėra, nes vadinamame kampiniame kioske ji labai mažai laiko dirbo. Apklausos metu jai taip pat buvo parodyti pajamų bei prekių žiniaraščiai, kurie buvo pildomi kiekvieną dieną, tai iš pradžių buvo kitokios tos lentelės, o vėliau, subendrino, kad visi kioskai pildytų vienodas, kad nebūtų makalynės. Tie kasdieniai lapai buvo pildomi tik jų, nes su jais buvo patogiau joms apskaičiuot. Apklausos metu jai taip pat buvo parodyti pajamų bei prekių žiniaraščiai, kuriuose būdavo duomenys pajamų, gautų iš vienos įmonės vienoje lapo pusėje, pajamų gautų iš kitos įmonės kitoje lapo pusėje, kuris taip pat būdavo pildomas kasdieną už mėnesį laiko ir pildydavo ta darbuotoja, kuri tą dieną dirbo. Paskutiniame stulpelyje A. R. savo ranka nurodydavo datą ir pasirašydavo bei pasiimdavo inkasuojamas nurodytas pinigų sumas. Viename šių žiniaraščių 2010-07-17 yra ir jos ranka daryti įrašai, nes tą dieną šiame kioske matyt dirbo.

Liudytoja R. V. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad A. R. įmonėje dirbo nuo 2004 m. iki 2008 m., o vėliau, atsiradus UAB „JAAVV“, metus ten dar dirbo iki išėjimo iš darbo. Šiose įmonėse buvo apiforminta vadybininke. Iš pradžių A. R. įmonėje dirbo pilnu etatu, vėliau pradėjus dirbti UAB „JAAVV“, dirbo abiejose įmonėse po pusę etato. Ji buvo atsakinga už draudimo polisų pildymą ir pardavimą klientams. Šių įmonių savininkas buvo A. R., tačiau kokios jo buvo pareigos pasakyti negali. Nežino ir kas tvarkė buhalterinę apskaitą, tik žino, kad labai keitėsi buhalterės. Šios įmonės abi tuo pačiu metu savo veiklą vykdė bendruose prekybiniuose paviljonuose, kurių, kai ji pradėjo dirbti, buvo 5 paviljonai Marijampolėje. Buvo kioskų ir Kaune. Kai pradėjo dirbti, tai pinigų priėmimo kvitukus ji pildė ranka ir tik vėliau kiekviename iš šių paviljonų buvo pastatyta po vieną kiekvienos iš įmonių elektroninį kasos aparatą. Ji dirbo Gamyklų gatvėje prie automobilių turgavietės, Marijampolėje, Kauno gatvėje prie autoserviso Marijampolėje, Klaipėdos gatvėje vadinamame centriniame kioske, Marijampolėje. Taip pat dirbo Klaipėdos g. prie baldų parduotuvės. Pamena, kad viena iš įmonių prekiavo BTA draudimu, o kita pardavinėjo „Lietuvos draudimo“ polisus. Taip pat viena iš įmonių prekiavo įvairiomis prekėmis: cigaretėmis, alumi, gaiviaisiais gėrimais ir pan. Prekybos paviljonuose A. R. įmonė prekiaudavo prekėmis su įsigijimo dokumentais, nes jai tai visą laiką atveždavo dokumentus. Turėjo segtuvą su dokumentais darbo vietoje. Kažkada ir mokesčių inspekcija tikrino prekes, tai prekių be dokumentų nerado, tačiau rado apie 10 butelių alaus su pasibaigusiu galiojimo terminu. Prekių pasibaigusiais terminais pas ją nebūdavo, tai buvo vienintelis kartas. Ant prekių buvo klijuojami skirtingų spalvų kainų lipdukai, tačiau kam tai buvo daroma, ji nežino. Prekes jai atveždavo iš centrinio kiosko vairuotojas Vaidas. Jo atvežtos prekės būdavo su suklijuotais kainų lipdukais. Ji visas gautas pajamas įmušdavo į kasos aparatą, ką kiti darė, to nežino, be to pas ją tų prekių buvo minimaliai. Neprisimena, kad būtų buvęs įmonės savininko nurodymas, kad prekes be įsigijimo dokumentų, kurios būdavo žymimos spalvotais kainų lipdukais, jas pardavus, gautų pinigų neįtraukti į kasos aparatą, o prekes su įsigijimo dokumentais, kurios būdavo žymimos baltos spalvos kainų lipdukais, jas pardavus gautus pinigus įtraukti į kasos aparatą. Ji buvo principinga, dėl ko Savininkas jos nemėgo. Parduodant „Lietuvos draudimo“ polisus ji neturėjo teisės daryti nuolaidų, tačiau forminant metinius draudimus, klientui prašant nuolaidų, ji turėdavo skambinti į Lietuvos draudimą, ten vadybininkas jei sutikdavo, tai keleto minučių bėgyje, padarydavo nuolaidą ir tai matydavosi kompiuterinėje sistemoje. Kiek polise buvo nurodyta pinigų, tiek ji paimdavo iš kliento, tiek įtraukdavo į kasos aparatą. Dėl BTA draudimų pardavimo neprisimena. Ji atspausdindavau kasos aparato ataskaitas ir įklijuodavo į kasos aparato žurnalą ir atitinkamai užpildydavo žurnalą. Buhalterė laikas nuo laiko pasiimdavo tuos žurnalus ir išsirašydavo iš jų reikiamus duomenis. Kuomet dirbo šiose įmonėse, buvo nepatenkinta darbo valandomis, kadangi ji įstatymiškai turėjo išdirbti po 176 darbo valandas per mėnesį, tačiau realiai kartais išeidavo po 224 valandas ir pan., todėl ji savininkui per susirinkimą pareiškė pretenzijas, kad arba jis sumažintų jos darbo valandas, arba už perdirbtas darbo valandas apmokėtų. Po to susirinkimo gana greitai jai sureguliavo darbo valandas. Kadangi kitos pardavėjos tylėjo ir nieko nesakė, tai apie kitų darbo valandas nieko nežino. Apklausos metu jai buvo parodyti neapskaitytų pajamų žiniaraščiai pildomi už mėnesį, neapskaitytų pajamų bei prekių žiniaraščiai, pildomi kiekvieną dieną, oficialių pajamų, gautų už draudimus žiniaraštis, kuris taip pat būdavo pildomas už mėnesį laiko. Tokių žiniaraščių ji nepildė, tačiau patvirtina, kad gautų pinigų už kavą ir už dokumentų kopijų padarymą, tai tikrai nemušdavo į kasos aparatą. Taip buvo nurodžiusi R. M. iš centrinio kiosko. Mano, kad R. M. taip buvo nurodęs daryti savininkas. Gautus pinigus už kavą ir kopijas atiduodavo pačiam A. R., tačiau tų pajamų ten būdavo labai minimaliai, kiek tiksliai, neprisimena. Be to pačioje pradžioje kai pradėjo dirbti, prisimena, dar net elektros nebuvo tame paviljone, kur pradėjo dirbti, todėl kurį laiką tokių pajamų net nebuvo. Tačiau panašiuose blankuose pildomuose kiekvieną dieną, žymėdavosi draudimų pardavimo pajamas, nes ir įmonės savininkui tai buvo įdomu ir jai pačiai susitikrinti su kasos aparatu buvo patogu, ar viskas įtraukta į kasos aparatą.

Liudytoja R. M. parodė, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad A. R. prekybos įmonėje dirba apie devynis metus, o UAB „JAAVV“ dirba nuo jos įsteigimo. Iš pradžių abejose įmonėse dirbo vadybininke, gal po kokių metų buvo padalinio vadove, o po to – direktoriaus pavaduotoja. Pareigos keitėsi abejose įmonėse. UAB „JAAVV“ buvo paskirta direktore, o 2013 metais paskirta direktoriaus pavaduotoja. UAB „JAAVV“ visus draudimo klausimus spręsdavo ji, nes A. R. nei jų pildyti mokėjo, nei žinojo reikalavimų, nei domėjosi naujovėmis. A. R. yra A. R. prekybos įmonės savininkas ir UAB „JAAVV“ generalinis direktorius. R. prekybos įmonės direktorė yra Z. P.. Šių įmonių buhalterinę apskaitą tvarko buhalterė F. Ž.. Šios įmonės abi tuo pačiu metu savo veiklą vykdo bendruose prekybiniuose paviljonuose. Kiekviename paviljone yra po du elektroninius kasos aparatus - atskiras A. R. prekybos įmonės ir atskiras UAB „JAAVV“. Visą laiką dirba vadinamame centriniame paviljone, kuris yra Gedimino-Klaipėdos gatvių sankryžoje Marijampolėje. Ji kaip A. R. prekybos įmonėje direktoriaus pavaduotoja už nieką nėra atsakinga, yra kaip eilinė pardavėja ir tos pareigos nieko nereiškia, jos tik popierinės. Ji tik parduoda prekes savo kioske ir viskas. Retais atvejais dar yra parduodami ir BTA draudimai. Kaip UAB „JAAVV“ direktorė, yra atsakinga už AB „Lietuvos draudimas“ draudimo paslaugų teikimą, kad tvarkingai pagal įstatymus būtų išrašyti draudimo polisai. Ji gauna iš „Lietuvos draudimo“ visas ataskaitas apie jų įmonės atliktus draudimus, apie teisingai ar neteisingai išrašytus draudimus, įvairias akcijas, naujoves, ir apie tai informuoja visas savo įmonės darbuotojas. A. R. įmonės veikla yra smulki prekyba įvairiomis prekėmis ir BTA draudimui. UAB „JAAVV“ veikla yra tarpininkas „Lietuvos draudimo“. Iš viso Marijampolėje buvo septyni paviljonai, Kauno mieste trys. Už centrinį kioską atsakinga paskirta D. V., o kas yra atsakingas už kitus kioskus, pasakyti negali, nes jos ten mainosi. Rūpintis prekėmis jai nepriklausė. Tai ne jos sfera. Prekes paprastai atveža tiekėjai, dalį prekių atveža A. R.. Ji prekes tik prisiima ir palieka, o ateina kitos darbuotojos ir jas susitvarko. Ar dalį šių prekių išveža kas nors į kitus kioskus, ar neišveža, to nežino. Kas liečia kainas ant prekių, tai kieno nurodymu ir kokios jos nustatomos, ji nežino. O kas liečia kainų lipdukų spalvą, tai naudojama tokia spalva, kokios spalvos juostelę tuo metu turi. Prekėmis pasibaigusiais galiojimo terminais neprekiaudavo. Forminant draudimus stengiamasi išlaikyti klientą, todėl draudimų įforminimo metu tiek BTA draudimo, tiek „Lietuvos draudimo“ sistemose yra padaromos nuolaidos. Tačiau „Lietuvos draudimo“ sistemoje nelabai ką galima padaryti su nuolaidomis, todėl UAB „JAAVV“ nuo savęs daro draudimo nuolaidas. Tokiu atveju, būtina kiekvienam klientui, kad padaryti draudimą, gauti iš A. R. leidimą, todėl jam paprastai skambinama ir klausiama. Nuolaidos daromos įvairaus dydžio. Tai priklauso nuo situacijos, nuo to, kaip su klientu sugeba susitarti. Būna 10 ir 20 procentų nuolaidų. Jei kitų kioskų darbuotojos nori padaryti nuolaidą, tai būna du atvejai. Jei nuolaida daroma per draudimo sistemą, tai darbuotojos susisiekia su ja, o jei nuolaida daroma nuo įmonės, tai klausimas derinamas tiesiogiai su A. R.. Kuomet nuolaidos daromos nuo įmonės per kasos aparatą, kaip savininkas atsiskaito su Lietuvos draudimu, to nežino ir pasakyti negali, nes visais piniginiais reikalais su „Lietuvos draudimu“ bendrauja A. R.. Apklausos metu jai buvo parodyti žiniaraščiai pildomi už mėnesį laiko. Tokių žiniaraščių ji nėra mačiusi ir kas juose pildoma, to pasakyti negali, nes tokių ji nepildė. Apklausos metu jai buvo parodyti žiniaraščiai, pildomi už kiekvieną dieną, tai tokių nėra pildžiusi ir apie juos nieko pasakyti negali. Gal tai pardavėjų asmeninė iniciatyva. Apklausos metu jai buvo parodyti žiniaraščiai, pildomi kas mėnesį kiekvieną dieną iš abiejų lapo pusių, tai tokių taip pat nėra pildžiusi.

Liudytoja I. G. apklausiama teisme pilnai patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad nuo 2008 m. spalio mėn. pabaigos A. R. įmonėje ir UAB „JAAVV“ vadybininke, kiekvienoje iš jų po pusę etato. Pagrindine darboviete buvo UAB „JAAVV“. A. R. tikslių pareigų kiekvienoje iš įmonių nežinojo. Jos tiesioginis vadovas ir jai darbinius nurodymus duodavo N. A., kuri dirbo Kaune ir buvo direktoriaus pavaduotoja kažkurioje įmonėje. Pats A. R. nurodymus jai duodavo labai retai. Kaune jis lankosi kartą arba du per mėnesį. Kai mokėsi Žemės ūkio akademijoje, tai atvažiuodavo dažniau, tai buvo maždaug prieš metus laiko. Įmonių buhalterinę apskaitą tvarko vyr. buhalterė Filomena, pavardės nežino. Būtent jai siunčia el. paštu kompiuterinius išdirbtus apyvartos žiniaraščius kas mėnesį į Marijampolę. Ji pati dirba Kauno mieste esančiame prekybiniame paviljone, kuris yra prie Aleksoto turgavietės. Kuomet jai būna išeiginės, vietoj jos dirba D. K.. A. R. įmonė ir UAB „JAAVV“ veiklą vykdo kartu tuose pačiuose paviljonuose, kuriuose tuo pačiu metu yra po vieną kiekvienos įmonės elektroninį kasos aparatą. Šiuo metu Kaune yra trys prekybiniai paviljonai. Kaune dirba keturios darbuotojos. Trys dirba paviljonuose ir viena per išeigines ateina pakeisti..A. R. įmonės veikla yra prekyba gėrimais, maisto produktais, tabaku, kitomis įvairiomis prekėmis, tame tarpe autokosmetika, kitais reikmenimis automobiliams bei BTA draudimo polisais. UAB „JAAVV“ veikla yra AB „Lietuvos draudimas“ draudimų platinimas. Apyvartos lentelę jos vesdavo visą laiką kompiuteryje. Jai pradėjus dirbti, ta forma jau buvo ir su ja supažindino A.. Tą formą visą laiką pildė. Šioje lentelėje buvo duomenys vienoje dalyje A. R. įmonės, kitoje dalyje „JAAVV“ bendrovės. Šios lentelės yra ir dabar dar vedamos. Darbuotoja, kuri tą dieną dirba, suveda į lentelę tos dienos duomenis. Lentelės pildomos už mėnesį. Šiose lentelėse buvo tokios grafos: darbuotojo pavardė, data, dirbtos valandos pagal grafiką, faktiškai dirbtos valandos, ir toliau išskirstyta grafos pagal kasos aparato skyrius. Ranka jokių žiniaraščių nevesdavo, viskas būdavo vedama kompiuteriu. Dar kompiuteriu vesdavo lenteles „Aleksotas LD draudimai“ ir „Aleksotas BTA draudimai“, kuriose būdavo suvedami kliento duomenys, pagrinde kad būtų telefono numeris ir kada baigiasi draudimas, kad būtų jam galima paskambinti ir priminti, kada baigiasi draudimo terminas. Kiekvieno mėnesio paskutinę dieną jos skaičiuoja paviljone esančių prekių likučius, kuriuos suveda į kompiuteryje esančią lentelę pavadinimu „Aleksotas likučiai“. Pagal jas pardavimus susitikrindavo su apyvartos lentelėmis. Kainų lipdukų spalvos nieko nereiškė. Jai buvo svarbi pati kaina. Jei prekes atveždavo prie jos, tai ji pati klijuodavo kainų lipdukus, o kainas sužinodavo paskambinusi į Marijampolę. Jei prekes atveža A. R., tai kainos paprastai būna surašytos ant sąskaitų. Jei prekės pirktos centralizuotai, tai atveža savininkas į kioską bendros sąskaitos kopiją, daugiau jokių dokumentų neatveža. Jei veža prekes tiekėjai, tai atveža ir palieka sąskaitos originalą. Prekes į kioskus atveža pagal užsakymus atskiri tiekėjai, o kitas prekes atveža įmonės savininkas A. R., kuris atveža ir priemones – popierių, blankų, įmautes, kavą, cukrų, nes klientus visada kava vaišina, jei jie draudžiasi. Kartais savininkas atvažiuodavo ir su V. Š.. Jis atlikdavo reikalingus ūkinius darbus. V. Š. prekių neveždavo. Sąskaitas visą laiką turi vietoje visoms prekės, esančioms kioske. Aleksote maža apyvarta, gal 20 litų į dieną. Pasibaigus galiojimo terminui, prekėms rašydavo nurašymo aktą ir pridėdavo prie apyvartos žiniaraščių siųsdama buhalterei. Prekes išmesdavo į konteinerį. Savininkui jų atiduoti nereikėdavo, nes jis atvažiuodavo retai, o turguje vaikšto ir tikrina higienos centras. Jos praktikoje nebuvo atvejų, kad prekes atvežtų iš kitų kioskų. Jos kioskui nieko netrūkdavo. Taip pat ir iš jų kiokso niekur nebuvo vežama. Su BTA draudimu dirbo mažai, nebent tik tada, kai klientas būtent jo pageidaudavo ar neveikdavo „Lietuvos draudimo“ kompiuterinė sistema. Pagrinde pardavinėjo „Lietuvos draudimo“ polisus. Pačioje kompiuterinėje sistemoje padaryti nuolaidos ji neturėjo teisės, išskyrus tuos atvejus, kuomet būna akcijos. Būna tokių atvejų, kai žmogaus nuolaida netenkina, tai ji turi teisę savarankiškai padaryti klientui nuolaidą per kasos aparatą iki 10 procentų. Jei daugiau procentų, tai tokiu atveju, turi skambinti į Marijampolę į centrinį kioską, ir iš ten dirbančio darbuotojo turi gauti leidimą padaryti didesnę nei 10 procentų nuolaidą. Tai priklausė nuo to, kokia suma draudžiamasi. Jei būna 200-300 litų, galima padaryti su centro leidimu iki 30 procentų nuolaidą. Kartais padaro tokią nuolaidą ir klientui, kuris draudžiasi net ir už 20 litų, jei jis pastoviai draudžiasi pas ją. Jei būna atspausdintas polisas 200 litų sumai, tai į kasos aparatą įmuša 200 litų ir iš karto kasos aparate daro funkciją minus 10 procentų ir iš kliento paimdavo 180 litų. Kasos aparate irgi matosi šios sumos ir kokia buvo padaryta nuolaida. Visą laiką klientui prisegdavo prie poliso ir kasos aparato čekį. Jei draudžiasi įmonė, tai paprašo ir išrašyti sąskaitą. Ji daro sugretinimus tų polisų, tai ima tą minėtą pavyzdyje 200 litų sumą, jei ant poliso yra 200 litų, tai 200 ir gretina. Ji po to padaro suvestinę per draudimo sistemą ir išsiunčia į Lietuvos draudimą ir direktoriui išsiunčiu atskirą lentelę su duomenimis už savaitę laiko su bendra polisų kiekio suma ir kokiai bendrai sumai išrašyta polisų, t.y., kiek pinigų reikia pervesti draudimo bendrovei.

Liudytoja R. P. parodė, kad 2009-2010 metais yra dirbusi direktoriaus pavaduotoja. Dėl spalvotų kainų lipdukų gali pasakyti, kad jie buvo priklausomai nuo to, kokią juostą naudodavo. Spalva nieko nereiškė. Reiškė tik skaičiai užrašyti ant to lipduko. Tai buvo prekės kaina. Dirbant kioske, ranka buvo pildomi apyvartų lapai. Taip pat kompiuteriu buvo pildoma lentelė. Visa tai buvo daroma dėl savęs. Užpildyti lapai buvo naudojami patikrinimui inkasuojant pinigus. Ji pati dirbo kioske Gedimino gatvėje, kur buvo prekiaujama maisto prekėmis. Visos prekės buvo su dokumentais. Gauti pinigai apskaitomi kasos aparatu. Iš kitų kioskų ir į kitus kioskus prekės jai dirbant vežiojamos nebuvo. Per patikrinimą pas ją kioske buvo rasti pinigai. Tai buvo inkasuoti pinigai, tačiau savininko nesuspėti paimti.

Liudytojas J. M. apklaustas teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad žinojo, jog Marijampolėje prie turgavietės yra kioskas, teikiantis draudimo paslaugas. Ten buvo iškaba, kad nuomojami limuzinai. Prieš savo vestuves, kurios vyko 2012-07-14, nuėjo į kioską. Kioske dirbusių moterų pasidomėjo dėl limuzino nuomos. Suderinus datą, sumokėjo 200 Lt. Kai sumokėjo pinigus, to tiksliai neprisimena, moteris arba išmušė kasos aparato čekį, arba išrašė kvitą. Kiek atsimena, išrašė sutartį ir davė jam pasirašyti. Prieš pat vestuves vėl nuvyko į kioską patikslinti maršruto. Ten buvusiai moteriškei pasakė maršrutą, o ji prie jo akių ant jo sutarties tą maršrutą užrašė. Daugiau pinigų tą dieną nemokėjo. Vestuvių dieną jo užsakytas limuzinas atvyko, pavežiojo jo nusakytu maršrutu ir grįžus po kelionės jis sumokėjo likusius 800 litų limuzino vairuotojui. Kas buvo limuzino vairuotojas, jis nežino. Gerai neatsimena, bet gali būti, kad limuzino vairuotojas išrašė jam pinigų paėmimo kvituką. Kaip atrodė limuzino vairuotojas, kokio jis mažiaus, pasakyti negali, nes su juo nebendravo. Apklausos metu jam buvo parodyta sutartis, kurioje yra jo ranka parašyta jo pavardė ir yra šalia jo parašas. Šioje sutartyje prie jo avansu sumokėtos nurodytos 200 litų sumos yra nurodyta kovo 31 diena, tai galėjo ir būti ta diena, kai jis sumokėjo šį avansą. Kitą likusią sutartą sumą sumokėjo vestuvių dieną limuzino vairuotojui. Todėl iš viso šiai įmonei jis sumokėjo vieną tūkstantį litų. Kiek prisimena, jam buvo duotas vienas sutarties egzempliorius, tačiau jo neišsaugojo. Kokių nors kitų dokumentų, jei jam juos ir kas nors būtų davęs, taip pat neišsaugojo.

Liudytojas V. Š. parodė, kad dirba abejose A. R. įmonėse ūkvedžiu. Kartais vykstant tarnybiniais reikalais į kurį nors iš kioskų tekdavo nuvežti ir prekių, nes pakeliui. Prekės visuomet būdavo su lydinčiaisiais dokumentais ir su lipdukais, ant kurių nurodyta kaina. Detaliai prekybos reikalų nežino. Tik žino, kad tiekėjai prekes atveždavo į centrinį kioską Klaipėdos gatvėje, Marijampolėje, o po to jos būdavo išskirstomos po kitus prekybos taškus. Kiek jis veždavo prekes, tai jų pats asmeniškai su dokumentais nesutikrindavo. Tai padarydavo jas kioske priimantis žmogus, kuris už jas ir pasirašydavo. M. E. pažinojo, nes ji dirbo vadybininke taške, esančiame Gamyklų gatvėje, Marijampolėje.

Liudytoja M. E. apklausiama teisme pilnai patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad nuo 2007-01-15 iki 2012-07-03 dirbo A. R. įmonėje ir UAB „JAAVV“ po pusę etato vadybininke kiekvienoje. Šių įmonių savininkas ir generalinis direktorius buvo A. R.. A. R. įmonės direktorė buvo Z. P., UAB „JAAVV“ direktorė buvo R. M.. Viską tvarkydavo A. R., o direktorės darydavo tik tai, ką jis joms liepdavo. Šių įmonių buhalterinę apskaitą tvarkė ir tvarko savo namuose F. Ž.. Pradėjus dirbti, buvo kita buhalterė, tačiau kokia jos pavardė pasakyti negali. Šios įmonės abi tuo pačiu metu savo veiklą vykdė bendruose prekybiniuose paviljonuose, kurių paskutiniu metu iš viso buvo dešimt. Marijampolėje buvo septyni paviljonai, Kaune buvo trys paviljonai. Beveik kiekviename iš šių paviljonų buvo po vieną kiekvienos įmonės elektroninį kasos aparatą, tačiau kai kuriuose atrodo, kad lyg ir nebuvo. Juose buvo pildomi pinigų paėmimo kvitukai. Kad atskirus paviljonus būtų galima atskirti vieną nuo kito, jie buvo vadinami sutrumpintai ir kad būtų aišku kuris dokumentas iš kurio paviljono, jie buvo žymimi sutrumpinimais. Klaipėdos g. 1, Marijampolės mieste prie Gedimino bei Klaipėdos gatvių sankryžos – raide „C“, nes tai buvo kaip ir centrinis kioskas. Klaipėdos g. 1, Marijampolės mieste prie „Maxima“ parduotuvės – MM. Sporto g. 50, Marijampolės mieste – R, nes grreta bendrovės „Ridma“. Gamyklų g. 9, Marijampolės mieste prie automobilių turgavietės – T, nes nuo žodžio turgus. Kauno g. 132A, Marijampolės mieste prie Kauno, Gamyklų ir Statybininkų gatvių sankryžos – K, nes tai siejama su gatvių kampu. Kauno g. 142, Marijampolės mieste – RG, nes greta VĮ „Regitra“. Kioskas Pietarių kaime, Marijampolės sav., prie automobilių eksponavimo aikštelės – KP, nes greta bendrovės „Kapratas“. Veiverių g. 47B, Kauno mieste prie Aleksoto turgavietės – tiksliai pasakyti negali. Taikos pr. 135B, Kauno mieste, automobilių turgavietės teritorijoje tiksliai nežino, bet lyg ir buvo sąlyginis žymėjimas K1, K2 ir pan. Jai yra tekę dirbti vadinamame kampe, prie serviso anksčiau dar buvusiame, centriniame, t. y., beveik visuose, išskyrus, kad neteko dirbti Kaune, Kaprate, Regitros ir turgaus. A. R. įmonės veikla buvo BTA draudimų forminimas, prekyba telefoniniais papildymais, cigaretėmis, alumi, gaiviaisiais gėrimais, tepalais, trosais ir įvairiomis kitomis prekėmis, kurioms buvo paklausios tarp automobilių pirkėjų, bet atveždavo prekių ir kurioms nebuvo paklausos. UAB „JAAVV“ veikla buvo: AB „Lietuvos draudimas“ draudimų įforminimas. Prekybos paviljonuose A. R. įmonė prekiaudavo prekėmis be įsigijimo dokumentų. Kad būtų aišku, kurios prekės be įsigijimo dokumentų, o kurios prekės su įsigijimo dokumentais, jos, įmonės savininko nurodymu, būdavo žymimos skirtingais kainų lipdukais, t.y., prekės be įsigijimo dokumentų būdavo žymimos spalvotais kainų lipdukais. Jas pardavus gautų pinigų neįtraukdavo į kasos aparatą, prekės su įsigijimo dokumentais buvo žymimos baltos spalvos kainų lipdukais, jas pardavus gautus pinigus įtraukdavo į kasos aparatą. Prekes į paviljonus atveždavo įmonės savininkas A. R. ir atveždavo ūkvedys V. Š.. Dar būdavo, kad A. R. atostogų metu prekes atveždavo R. M., kartais net ir su savo drauge R. P.. Atvežęs prekes, A. R. asmeniškai parodydavo, kurioms prekėms kokius kainų lipdukus klijuoti. Atvežus ir kitiems prekes, jie taip pat žinodavo kokioms prekėms kokius lipdukus klijuoti ir jiems pasakydavo. Taip pat dalis prekių būdavo su pasibaigusiais galiojimo terminais, tai tokiomis prekėmis taip pat buvo vykdoma prekyba ir šios prekės taip pat buvo iš karto žymimos spalvotais kainų lipdukais, net jei prieš tai ir buvę su baltais kainų lipdukais, t.y., iki pasenimo legalios. A. R. pats tokiais atvejais liepdavo nuvalyti nuo prekių galiojimo terminų žymes, ką jos padarydavo su nagų lako nuėmėju ir grąžindavo jas į prekybą. Taip pat į kasos aparatą nebuvo įtraukiamos sumos ne tik už prekes, pažymėtas spalvotais kainų lipdukais, tačiau ir už telefoninių sąskaitų papildymus, už kopijavimo paslaugas, už kavą, už vadinamo „kauferio“(pirkimo pardavimo sutarties) blanko pardavimą, kuris kainuodavo po 3 litus, draudimų 10 procentas. Dėl draudimo paslaugų įforminimo, tai BTA draudimų įforminimo metu visa gauta pinigų suma yra įtraukiama į A. R. įmonės kasos aparatą. Tačiau forminant AB „Lietuvos draudimas“ polisus, įmonės savininkas buvo nurodęs, kad įforminus visus reikiamus klientui draudimo dokumentus ir paėmus iš jo draudimo polise nurodytą draudimo sumą, kad į elektroninį kasos aparatą visų pajamų neįtraukti. Tai jei, pavyzdžiui, būdavo klientui atspausdinamas 200 litų draudimo polisas, tai į kasos aparatą mušdavo 200 litų, po to kasos aparate iš karto darydavome funkciją minus 10 procentų, tai gaudavosi taip, kad iš kliento vis viena paimdavo 200 litų, tačiau į kasos aparatą papuldavo tik 180 litų, o likusi suma eidavo A. R. į kišenę. Klientui tokių kasos aparato čekių išdavimas A. R. buvo griežtai draudžiamas, todėl jų klientams neduodavo ir išmesdavo į šiukšlių dėžę. Apie tai, ar klientui reikės čekio, paprastai paklausdavo iš anksto. Šiuo atveju iš kliento jos turėdavo ir paimti tik 180 litų, bet, kaip minėjo paimdavo 200 litų. Kaip jis atsiskaitydavo su „Lietuvos draudimu“, to ji nežino. Kai būdavo daug klientų, tai būdavo dažnai taip, kad neturi laiko ir iš karto neįmuša gautų pinigų už keletą draudimų, nes kiekvienas klientas nori greičiau susitvarkyti, tai mesdavo į vieną krūvą draudimus, o vėliau, kai eilė baigiasi, vienu metu sumušdavo į kasos aparatą ir 5 – 6, kartais ir 10 klientų draudimo sumas paeiliui vienas po kito ir visus su 10 procentų nuolaida. Likusi nuolaidos suma nėra apskaitoma ir buvo atiduodama A. R.. Neretais atvejais pažįstamiems ar kitiems patikimiems klientams būdavo neįtraukiama į kasos aparatą net 30 procentų nuo draudimo sumos. Taip būdavo daroma pagrindiniame centriniame kioske, kur dirbo R. M., tai ten būdavo daroma ir 20 ir 30 procentų. Savininkas sakydavo, kad jei pažįstami, tai niekur nesikreips, todėl galima daryti ir 30 procentų, tačiau ji tokios nuolaidos niekam nedarė. 30 procentų nuolaidą tik pasidarydavo sau, kaip darbuotojos, tačiau mokėdavo tik tą sumą, kuri jau išeina su nuolaida, tos 30 procentų dalies A. R. neduodavo, o jis sakydavo, kad kaip darbuotojoms, tą sumą jau padengs pats iš savo kišenės. Atskirai už draudimo dokumentų įforminimą atskiras užmokestis nebuvo imamas. Įmonėms tai rašydavo sąskaitą faktūrą ir jokių nuolaidų ir išminusavimų negalėdavo daryti, nes iš karto būtų išaiškėjusi apgavystė. Kad būtų aišku kiek tiksliai ir kokių pajamų neįtraukta į apskaitą, A. R. nurodymu kiekvieną dieną, kiekviename paviljone atskirai būdavo pildomi neoficialūs neapskaitytų pajamų bei prekių žiniaraščiai. Tuščius blankus atsispausdindavo iš įmonės kompiuterių ir kiekviename paviljone ten dirbusi pardavėja kiekvieną dieną darė atitinkamus įrašus savo ranka. Susirinkus tam tikram kiekiui neoficialių pinigų, juos paviljonų darbuotojos atiduodavo A. R., kuris savo ranka ant neoficialių žiniaraščių užrašydavo paimamą neoficialių pinigų sumą, ją savo ranka apibraukdavo ir šalia pasirašydavo. Neoficialius mėnesio laiko žiniaraščius pasibaigus einamam mėnesiui, kito mėnesio pradžioje pasiimdavo A. R., kad jų nerastų tikrinančios institucijos. Kur jis juos dėdavo, pasakyti negali, nes nežino. Jis juos paprasčiausiai pasiimdavo ir išsiveždavo, būdavo griežtai sakydavo, kad jam atiduoti visus lapus. Kiekviename kioske būdavo po vieną paskirtą atsakingą darbuotoją, kuri pildydavo neapskaitytų pajamų žiniaraštį, išskyrus tuos atvejus, jei susirgdavo ar nebūdavo dėl kitų priežasčių, tai šiuos žiniaraščius pildydavo kitas darbuotojas. Apklausos metu jai buvo parodyti žiniaraščiai. Jie buvo pildomi už mėnesį laiko ir turėjo tokius stulpelius: „Diena“ –buvo nurodyta mėnesio atskiros dienos, „Kava“ – čia būdavo nurodomos pajamos gautos už parduotus kavos puodelius, kurių kaina buvo po 1 litą, o buvo tokia balta kava iš pakelių, tai jos kaina buvo po pusantro lito, „Kopijos“ - čia būdavo nurodomos pajamos gautos iš klientų už padarytas dokumentų kopijas, vienos kopijos kaina buvo 1 litas, „Žalia korta“ - čia būdavo nurodomos pajamos gautos už prie civilinės atsakomybės draudimo atspausdinamą žalios spalvos kortą, pagal kurią draudimas galioja užsienyje, tačiau čia dar anksčiau imdavo apgaudami kelintą po 20 litų, nors realiai ši žalia korta nieko nekainavo ir buvo poliso sudėtinė dalis, tačiau vėliau, klientams pakėlus triukšmą, šie pinigai daugiau nebebuvo imami iš klientų, „Z K % - čia būdavo nurodomos pajamos gautos už draudimus tas 10 procentas, kur A. R. eidavo į kišenę, „Kasos likutis“ - čia būdavo nurodoma, kas lieka kasoje, t. y. A. R. norėdavo, kad parašytų likutį pinigų, kuris lieka kasoje nuo klientų, kurie nepasiima grąžos, nes jei daikto kaina yra 99 centai, tai to vieno cento nei vienas klientas neima, tačiau jos paprastai į šį stulpelį nieko nerašydavo, o kartais kai būdavo trūksta kitam klientui, pridėdavo, „Kortelės“ - čia būdavo nurodomos pajamos gautos už nepajamuotus telefoninius papildymus, kurie buvo pažymėti spalvotais kainų lipdukais, ant šių kertelių kainų dar būdavo uždėta po litą brangiau, nei būdavo šios pakuotės kaina, net ir klientai klausdavo, kodėl visur 10 litų kainuoja, o čia vienuolika, „Prekės“ - čia būdavo nurodomos pajamos gautos už parduotas įvairias vadinamas kitas prekes, kurios buvo nepajamuotos ir kurių pajamų netraukdavo į kasos aparatą ir kurios būdavo žymimos spalvotais kainų lipdukais, „Kito“ - čia turėjo būti susumuota kortelės ir prekės, tačiau jos paprastai to nedarydavo, nors savininkas ir pykdavo, „Bendrai iš viso“ - čia būdavo nurodomos suminės tos dienos visos gautos nelegalios pajamos, kurios buvo sutraukiamos iš to vadinamo kasdieninio lapo, kuriame viskas būdavo žymima labai detaliai, „Darbuotojo vardas“ - čia būdavo nurodomas darbuotojos vardas, kuri dirbo tą dieną ir suskaičiavo nelegalias pajamas, tačiau įrašus paprastai šiame žiniaraštyje rašydavo to kiosko atsakingas asmuo, kuriam visus duomenis surašius ant lapuko paduodavo tame kioske dirbusi pardavėja, taip pat palikdavo tuos vadinamus kasdieninius žiniaraščius, kuriuos jau pildydavo tik ta darbuotoja, kuri dirbo tą dieną tame kioske, „Kasacijos data“ - čia būdavo A. R. ranka pildoma ir jis nurodydavo datą, kada būdavo atiduodami gryni nelegalūs pinigai A. R., taip pat jis nurodydavo pinigų sumą, kurią pasiimdavo, paprastai tą pinigų sumą dar apibraukdavo ovalu ir šalia tos sumos pasirašydavo. Jis atvažiuodavo ir paprašydavo pinigų, todėl būdavo paskaičiuojami turimi pinigai, padaroma apvali sumą ir atiduodama A. R. į rankas. Paskutinę mėnesio pinigų sumą reikėdavo atiduoti nesuapvalinus, o tokią kokia realiai likusi. Tačiau būdavo atvejų, kad likusi suma persikeldavo ir į kitą mėnesį. Todėl pagal šiuos žiniaraščius yra labai lengva nustatyti ir suskaičiuoti kada ir kiek nelegalių, į įmonių apskaitą neįtrauktų pajamų pasisavino A. R., nes šiame stulpelyje nurodyta suma sutapdavo su apačioje šios lentelės suskaičiuota suma eilutėje „VISO“. Tokie nelegalių pajamų žiniaraščiai buvo pildomi kiekviename paviljone kiekvieną dieną ir nelegalios pajamos buvo šiuose žiniaraščiuose abiejų A. R. įmonių, t. y. ir A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“. Kad šie žiniaraščiai A. R. būtų aiškūs ir nesusimaišytų, tai viršutiniame kairiame kampe būdavo nurodoma kurio jie yra paviljono ir šalia būdavo nurodyta kokių metų, o viršutinėje dalyje, maždaug per centrą, būdavo nurodyta kokio jie mėnesio. Stulpelyje „Darbuotojo vardas“ kur yra nurodytas vardas M., ji yra dirbusi tą dieną, kur nurodytas vardas T., T. J., kur nurodytas vardas Z. - Z. P., kur nurodytas vardas Rūta - R. B.. B. po santuokos dabar kita pavardė. Edita - tai. E. V., Lina - L. A., K. - K. S., o po santuokos K., D. - D. V., Jolita – jos pavardės nežino. Šiuose žiniaraščiuose, kur nurodytas jos vardas, tai visur jos ranka daryti įrašai. Tačiau galėjo būti ir Z. P. ranka padarytų įrašų, tačiau nurodant jos vardą. Yra kita dalis įrašų darytų Z. P. ranka, kitų darbuotojų ranka šiose žiniaraščiuose įrašų nelabai matyti, kad būtų, nes darbuotojos palikdavo lapuką, iš kurio jos į šį žiniaraštį reikiamus duomenis susirašydavo. Papildomai parodė, kad tuos nelegalius žiniaraščius, kuriuos pateikė tyrimui, specialiai išsaugojo savo namuose. A. R. neapsižiūrėjo ir tie dokumentai liko pas ją kaip nelegalios veiklos įrodymas. Kioskuose legalūs pinigai, tai yra, tie, kurie būdavo nuėmus kasą, buvo saugojami kioske aplanke. Juos vadinamo inkasavimo metu pasiimdavo A. R.. Tačiau paėmęs šiuos legalius pinigus, visuomet sakydavo: “Duokit kitus pinigus“, kas reiškė, kad reikia perduoti ir nelegaliai suprekiautus pinigus. Kuomet A. R. atveždavo nelegalių prekių, pinigus už kurių pardavimą nebuvo galima mušti į kasą, sutartinai jas vadindavo „centro“ arba „spalvotomis“ prekėmis. Darbuotojos turėdavo suprasti, kokios tai prekės. Įkasą būdavo pajamuojami pinigai tik už legalias prekes. Visos legalios prekės buvo pažymėtos baltais lipdukais, ant kurių buvo rašoma jų kaina. Visuose kioskuose, kuriuose jai teko dirbti buvo būtent tokia tvarka. Taip pat R. M. jai yra asmeniškai sakiusi, kad pinigų už parduotas prekes su spalvotais lipdukais negalima apskaityti(„įmušti“)kasoje. Iš darbo išėjo, nes A. R., būdamas darbdaviu, prie jos bandė seksualiai priekabiauti. To negalėjo pakęsti. Taip pat nepriimtinas buvo šitas sukčiavimas ir algos mokėjimas vokeliuose. Todėl pareiškė, kad išeina ir išėjo iš darbo. Jam nekerštauja, pretenzijų neturi.

Liudytoja F. Ž. parodė, kad patvirtina visus savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad nuo 2007-05-03 dirbo A. R. prekybos įmonėje ir UAB „JAAVV“ buhaltere. A. R. yra A. R. prekybos įmonės savininkas ir UAB „JAAVV“ direktorius. A. R. prekybos įmonės direktorė yra Z. P.. Ji pati, dirbdama namuose, tvarkė šių įmonių buhalterinę apskaitą. Apskaitos dokumentus, pagal kuriuos tvarkė apskaitą, dažniausiai sąskaitas, ji pati nuvykusi pasiimdavo iš centrinio kiosko, esančio Gedimino Klaipėdos gatvių sankryžoje. Kartais reikalingus dokumentus pateikdavo A. R.. Kiekvienas kioskas kartą į mėnesį atskenuoja elektroninių kasos aparatų žurnalus ir atsiunčia į jos elektroninį paštą. Tai yra visi jai reikalingi dokumentai, kad sutvarkyti apskaitą. Iš viso prekybinių paviljonų yra dešimt, iš jų trys Kaune, septyni Marijampolėje. Šios įmonės abi tuo pačiu metu savo veiklą vykdo bendruose prekybiniuose paviljonuose. Kiekviename paviljone yra po du elektroninius kasos aparatus, t. y. atskiras A. R. prekybos įmonės ir atskiras UAB „JAAVV“. Kaip organizuojamas darbas kioskuose, ar yra kioskų atsakingi darbuotojai ir pan., apie tai ji nieko pasakyti negali, nes to nežino. Apskaitą tvarkė tik pagal jai pateikiamus dokumentus. Įmonėse jokios įtakos neturėjo ir jokių valdingų nurodymų duoti niekam negalėjo. A. R. įmonės veikla yra mažmeninė prekyba įvairiomis prekėmis ir BTA draudimai. UAB „JAAVV“ veikla yra „Lietuvos draudimo“ paslaugų platinimas. UAB „JAAVV“ yra kaip „Lietuvos draudimo“ tarpininkas. Dėl daromų draudimų per kasos aparatą, tai kokios yra sumos ir kaip jos atitinka su polise nurodytomis sumomis, ji nežino, nes pačių polisų ji nemato, nežino, kaip ten jie išsirašo. Polisus sutikrina Z. P., kuri juos sutikrinusi jai atsiunčia suvestinę, kurios duomenys turi sutikti su kasa. Ji sutikrina ir jei kas nesutinka aiškinasi. Šiose ataskaitose būna trys sumos: be nuolaidos, su nuolaida ir bendra. Tokio kaip kasininko įmonėje nėra. Ji nei grynų pinigų, nei esančių sąskaitose nevaldo ir tai nėra jos žinoję. Tai daro A. R.. Jis pervedinėja pinigus ir draudimo bendrovėms. Draudimai turi būti visi sugretinti, t. y. toks draudimo terminas, kuris reiškia, kad klientas yra neapmokėjęs arba jau apmokėjęs už draudimo polisą. Tokias ataskaitas daro T. J., kuri turėtų tas ataskaitas perduoti ir draudimui, ir A. R., nes jis pagal kažką turi atsiskaityti su draudimu. Iš jos jis negauna jokių atskaitų, pagal kurias jis atsiskaito su draudimo bendrovėmis, nes ji, kaip sakoma, nepačiupinėju gryno produkto ir apie tai tiksliai nieko nežino, be to T. J. ataskaitų ji negauna ir negali pasakyti kokias tiksliai sumas už atskirą konkretų draudimą draudimo bendrovėms perveda A. R., ar be nuolaidos, ar su nuolaida, ar bendrą, nes šių ataskaitų negauna. Ji mato tik visą bendrą pervedamą sumą, tačiau, negaudama atskaitų, todėl detalizuoti šios bendros pervedamos sumos negali. Nuolaidos per kasos aparatą daromos tik Lietuvos draudimo polisams. Dėl to ar prekybos paviljonuose A. R. įmonės vardu nebuvo prekiaujama prekėmis be įsigijimo dokumentų, ar prekiaujama prekėmis pasibaigusiais galiojimo terminais, dėl spalvotų kainų lipdukų klijavimo aplinkybių, to ji paaiškinti negali, nes apie tai nieko nežino. Uždarant kioskus ar dėl kitų priežasčių esant poreikiui, dėl prekių pervežinėjimo iš vieno kiosko į kitą, dėl jų žymėjimo spalvotais kainų lipdukais ir pan., ji tikrai nieko nežino, nes jai tai nebuvo būtina žinoti. Apie jokių atskaitų, žiniaraščių ar lentelių apie gautas oficialias ar neoficialias pajamas, prekių likučius kioskuose ir panašiai, pildymą, tai ji nieko pasakyti negali, nes nežino, jai tokių ataskaitų niekas nepateikdavo ir ji nieko apie tai nežino. Jai buvo pateikiamos tik sąskaitos ir kasos aparatų žurnalai. Apklausos metu jai buvo parodyta dokumentai, tačiau ji tokių nėra mačiusi. Niekada neteko matyti grynų pinigų inkasavimo. Dirbo tik su jai oficialiai teikiamais dokumentais, reikalingais buhalterinei apskaitai tvarkyti. Informuodavo A. R. apie balansą – jis teigiamas, ar neigiamas. Per visą jos darbo laiką nebuvo atvejų, kad A. R. būtų įnešęs savo pinigus į įmones ir jie patekę į balansą. Dirbdama namuose ir esant dešimčiai kioskų, iš kurių dalis Kaune, neturėjo galimybės daryti inventorizacijų. Dalis kioskų jai siuntė savo inventorizacijų medžiaga, o dalis - ne. Ji inventorizacijų nedarė. Kadangi nebuvo pakankamai reikli, dėl to nukentėjo ir už tai jau yra nubausta. Taip pat negali pasakyti, kokiu būdu prekės judėjo tarp kioskų ir iš vieno į kitą. Tokios dokumentacijos nematė. Tačiau žino ir mano, kad tokiam prekių judėjimui reikalingi vidiniai važtaraščiai, kurių nematė. Deklaracijos mokesčių administratoriui buvo teikiamos elektroniniu būdu. Tam parašo nereikėjo. Tačiau apie teikiamus deklaracijose duomenis, A. R. informuodavo. Jis viską žinojo, nes ji neturėjo teisės daryti mokestinių pavedimų. Juos darydavo pats A. R.. Kadangi deklaracijose nurodytas sumas reikėdavo pravesti, todėl pavedimus darydamas A. R. jas būtinai žinojo. Tuos duomenis jam žinoti buvo būtina, nes be to neitų žinoti reikalingos pravesti sumos.

Liudytojas V. M. parodė, kad yra FNTT pareigūnas ir nagrinėjamoje byloje atliko procesinius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tyrimo metu gauta medžiaga bei buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pateikti specialistei. Ji atliko tyrimą, paskaičiavimus ir pateikė savo tyrimo išvadas. Specialistės tyrimo metu nustatyti faktiniai duomenys dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną bei neapskaitytų pajamų buvo panaudoti formuojant pranešimą apie įtarimą, kurie vėliau tapo kaltinimais. Specialistės gauti duomenys buvo gauti jai tyrimui pateikus A. R. įmonės ir UAB ,,JAAVV‘‘ dokumentus. Buvo atliktos kratos, VMĮ operatyvūs patikrinimai ir apklausti liudytojai. Šių veiksmų metu buvo gauti įrodymai, kad slepiamos pajamos. Tai daroma vykdant prekybą neapskaitytomis prekėmis bei slepiant ir neįtraukiant į apskaitą už jas gautas prekes. To pasekmė buvo įrašymas į deklaracijas neteisingų (sumažintų duomenų apie pajams) ir to rezultatas – mokesčių išvengimas. Kiekvieno paviljono patikrinimo metu buvo rastos neapskaitytos pajamos kasos aparatu. Buvo, kiek pamena, rasta apie 30 000 litų. Kiekviename paviljone kasos aparate irgi buvo neatitikimų. Iš liudytojų parodymų nustatyta, kad dalis pajamų neįtraukiama į apskaitą, vedama dviguba buhalterija. Visuose paviljonuose buvo kasos aparatai ir visi gauti pinigai turėjo būti apskaityti kasoje ir sutapti su kasos parodymais – fiskaline atmintimi, bet to nebuvo. Už visą ūkinę, finansinę veiklą, buhalterinę apskaitą yra atsakingas bendrovės direktorius ar įmonės savininkas. Bylos medžiaga nustatyta, kad visi pažeidimai buvo daromi ne darbuotojų iniciatyva ar dėl aplaidumo, o A. R. nurodymu. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta kokios prekės buvo be dokumentų, tai atliko VMĮ pareigūnai. Jie neatliko prekių sulyginimo su dokumentais, nes buvo netinkamai vedama apskaita. Nebuvo važtaraščių prekių išvežiojimui. Todėl nepavyko nustatyti prekių likučių. Tyrimo metu nustatyta, kad nebuvo jokių krovinių ir prekių vidaus judėjimo važtaraščių. Buvo ne vienas paviljonas, todėl nebuvo galima nustatyti rezultatų. Byloje yra specialisto išvada tuo klausimu. Faktas, kad nebuvo atliekamos metinės inventorizacijos tik patvirtina tyčios elementą veiksmuose. Vadovas ar savininkas turi duoti nurodymą tai atlikti, bet tai daroma ir to reikalaujama nebuvo. Radus grynus pinigus dėl tinkamo apskaitos nebuvimo net nėjo nustatyti, kuriam iš ūkio subjektų – bendrovei ar prekybos įmonei - jie priklausė. Jie buvo vienoje vietoje ir net patys darbuotojai nepajėgė to tinkamai paaiškinti. Visų darbuotojų apklausos, apklausiant juos, liudytojais, buvo užrašytos iš jų žodžių. Tai patvirtina faktas, kad jie nurodė tokias aplinkybes, kurios darbuotojams net nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir lietė tik tikrinamuose objektuose savininko nustatytas taisykles ir tvarką.

Liudytoja S. J. apklausos teisme metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2007 m. iki 2009 m. vasario bei nuo 2012 m. kovo mėn. dirbo UAB „JAAVV“ ir A. R. prekybos įmonėse vadybininke. Nuo 2009 m. vasario iki 2012 m. kovo buvo vaiko auginimo atostogose. Ji pardavinėjo maisto ir ne maisto prekes bei teikė draudimo paslaugas, yra „Lietuvos draudimo“ ir „BTA draudimo“ tarpininkė. Priimdama pardavimui prekes, jas priimdavo pagal jai pardavėjų pateiktus dokumentus. Darbo vietoje – kioske - yra 2 kasos aparatai. Viename jų apskaito UAB „JAAVV“ pajamas, kitame – A. R. įmonės pajamas. UAB „JAAVV“ pajamos yra tik iš „Lietuvos draudimo“ paslaugų. O maisto ir ne maisto prekės bei BTA draudimo paslaugų pajamos apskaitomos A. R. įmonės kasos aparatu. Ji pati tiesiogiai su prekių tiekėjais nebendrauja, prekių neužsakinėja. Tai daro pats A. R., kai apsilanko šiame kioske arba ji jam paskambina ir pasako, kokių ir kiek prekių reikėtų. Iš kur jis gauna prekes, ji nežino. Prekes pristato patys prekių tiekėjai ir jas priima pagal jų pateiktus dokumentus bei juose pasirašo. Visus dokumentus, susijusius su prekių atvežimu, laiko šio kiosko patalpose ir juos atidavė pareigūnams kratos metu. Lipdukus su kainomis ant prekių klijuoja pačios darbo metu. Gavus prekes arba prieš jų gavimą A. R. nurodo konkrečios prekės kainą, tada ji ir užklijuoja lipduką ant kainos su aparatu, nustačiusi jame atitinkamus skaičius. Lipdukus klijuoja tokius, kokius turi. Tai yra, naudoja darbdavio atvežtą lipdukų juostą. Ji būna įvairių spalvų arba balta. Dalis prekių yra apklijuotos baltais lipdukais, nurodančiais kainą, tačiau tai nieko nereiškia. Visas parduotas prekes apskaito kasoje. Kiekvieno mėnesio pabaigoje suskaičiuoja prekių likučius ir juos suveda į kioske esantį kompiuterį ir juos ji pateikė kratos metu už 2011 – 2012 metus. Patikrinimo metu jokių trūkumų ar neapskaitytų pinigų nerado.

Specialistė Z. B. parodė, kad pilnai patvirtina pagal užduotis atliktų tyrimų išvadas bei savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad specialisto išvadoje dėl A. R. įmonės ūkinės finansinės veiklos 2013 m. balandžio 22 d. Nr. 5-2/76 nurodyta, kad pelno mokestis nuo 2012 m. tyrimo metu nustatytų neapskaitytų pajamų nepaskaičiuojamas, nes pagal 2001 m. gruodžio 20d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 53 straipsnio 1 dalį pelno mokestis mokamas pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją ir turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos, t. y. iki 2013m. spalio mėn. l d., taip pat pagal šio įstatymo 51 str. 2 dalį pelno mokesčio deklaraciją privalo pateikti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos, t.y. iki 2013m. birželio mėn. l d., todėl nebuvo paskaičiuotas pelno mokestis nuo 2012 m. tyrimo metu nustatytų neapskaitytų pajamų, kadangi 2001m. gruodžio 20d. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 6 str. l dalyje nurodyta, kad „Mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai." A. R. įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimas buvo atliekamas tik iki 2012m. birželio mėn.28d. Šiuo atveju abiejose įmonėse, nei tyrimo metu, nei kratų metu inventorizacija nebuvo atliekama. Todėl nebuvo lyginami prekių likučiai su gavimo dokumentais. Tyrime rėmėsi Kauno mokesčių inspekcijos atliktų patikrinimų medžiaga, kur buvo nurodyta, kad rasta prekių be įsigijimo dokumentų. Jos kompetencijai nepriklauso vesti apskaitą už tikrinamą įmonę, o tik pareiga nustatyti ir aprašyti nustatytus pažeidimus. Buhalterinė apskaita turi būti tokia, kad joje turi būti atvaizduota viskas. Įmonės padėtis turi būti matyti iš apskaitos. Tikrinimo paskirtis ne apskaitos už įmonę sutvarkymas, o jos būklės konstatavimas. Pažeidimus įrodo ne tik pateikti dokumentai buvę įmonėse, bet ir faktinė padėtis per patikrinimą. Kratų metu rasti neapskaityti pinigai. Jie nefiksuoti dokumentuose apskaitos. Suskaičiavus pinigus iš kasos aparatų, sumos neatitiko. Iš bylos medžiagos matėsi, kad liudytojai parodė apie dvigubą buhalterinę apskaitą. Judant prekėms iš vieno paviljono į kitą, trukdo nustatyti kiek kuriame paviljone buvo prekių. Tas judėjimas turėjo būti užfiksuotas dokumentais, tokių dokumentų nebuvo. Inventorizaciją turi atlikti atsakingi asmenys, prekės tikrinamos pagal atsakingą asmenį. Nebuvo ūkinės apskaitos. Rasti pinigai nesutapo su kasos žurnalu. Liudytojų parodymai buvo sutikrinti su dokumentais. Parodymai pasitvirtino. Išimti dokumentai neatitiko, jų nebuvo galima palyginti. Dėl limuzinų nuomos, nebuvo atvaizduotas gautas 200 litų užstatas. Dėl draudimo operacijų, iš liudytojų nustatyta, kad buvo sudaromos draudimo sutartys. Ten įrašyta bendra suma, o į kasą buvo įmušama suma mažesnė 10 procentų, skaitant kad ten buvo nuolaida. Iš liudytojų nustatyta, kad nuolaidų nebuvo. Tai nustatyta iš apskaitos žiniaraščių, kad nebuvo apskaityta dalis įplaukų. Liudytoja M. E. pateikė neoficialius žiniaraščius. Iš tyrimui pateiktų dokumentų matėsi, kad prekės buvo vežamos į paviljonus, o ne į sandėlį. Pagal kiekvieną materialiai atsakingą asmenį dokumentų nebuvo. Ir tai tik kaip kurie pažeidimai. Detaliai su sumomis jie nurodyti išvadų tiriamose dalyse.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2013-04-22 specialisto išvada Nr. 5-2/76 dėl A. R. įmonės ūkinės finansinės veiklos, iš kurios matyti, kad A. R. įmonė nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 (2008-04-17 nutarimo Nr. 370 red.) patvirtintų inventorizacijos taisyklių, I skyriaus 3 dalies nuostatų, kuriose yra nurodyta, kad įmonės privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą. Įmonė tyrimui nepateikė inventorizacijos aprašų už 2010-2011 metus. 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal to paties įstatymo 12 str. 1 dalį “visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”. Tyrimo metu nustatyta, kad A. R. įmonė nesilaikė šio įstatymo nuostatų - apskaitos dokumentais neatvaizdavo 31 685,46 Lt gautų įplaukų ir jas neužregistravo apskaitos registruose. Viso tyrimo metu priskaityta 7534,12 Lt mokesčių, t.sk. 5499,12 Lt PVM ir 2035,00 Lt pelno mokesčio. Įmonėje nebuvo laikomasi Buhalterinės apskaitos įstatymo 17 str. nuostatų, reglamentuojančių finansinių ataskaitų sudarymą, kuriame nurodyta, kad finansinės ataskaitos turi būti sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka. 2001-11-060 Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (2008-06-26 Nr. X-1633 red.). Šio įstatymo 10 str. nurodyta, kad apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Įmonė tyrimui nepateikė inventorizacijos aprašų už 2010-2011 metus. Dėl šių aukščiau išvardintų priežasčių iš dalies negalima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio tiriamuoju laikotarpiu, t.y., nuo 2010 metų sausio 1d. iki 2012 metų birželio mėn. 28d. Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str. 1 d. už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu A. R. įmonėje vadovu buvo įmonės savininkas A. R.. Šio įstatymo 11 str. 1 dalyje nurodyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris arba struktūrinio padalinio, tvarkančio buhalterinę apskaitą, vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu A. R. įmonėje buhalterinę apskaitą vedė buhalterė F. Ž. (t. 11, b.l. 118-178); 2013-04-22 specialisto išvada Nr. 5-2/75 dėl UAB „JAAVV“ ūkinės finansinės veiklos, iš kurios matyti, kad UAB „JAAVV“ 2010m. 15 400,00 Lt sumažino apmokestinamąjį pelną ir nepriskaitė 2310,00 Lt pelno mokesčio, o 2011m. 31 968,00 Lt sumažino apmokestinamąjį pelną ir nepriskaitė 4795,00 Lt pelno mokesčio. Iš viso už 2010-2011m. nepriskaitė 7105,00 Lt pelno mokesčio. 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. 1d. nurodyta, kad ūkio subjektas apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama. 4 str. 3d. nurodyta, kad ūkio subjektas apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal to paties įstatymo 12 str. 1 dalį “visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”. UAB „JAAVV“ tyrimui pateikta buhalterinė apskaita neatitiko šių reikalavimų, nes tyrimui pateikti oficialios buhalterinės apskaitos registrai neinformatyvūs, apskaitos informacija neišsami. Pagal tyrimui pateiktus kasos dokumentus nustatyta, kad įmonės kasoje apskaitomas pinigų likutis pagal kasos išlaidų orderius buvo išduodamas direktoriui A. R., nurodant, kad išduodamas avansas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintose „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse“ II skyriaus 9 punkte nurodyta, kad ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams (atskaitingiems asmenims), kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė atlikti šias operacijas: mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir priimti pinigų įplaukas. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiam buhalteriui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso apyskaitą. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka bei terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. UAB „JAAVV“ nebuvo laikomasi šių taisyklių nuostatų, nes pagal tyrimui pateiktas A. R. avanso apyskaitas nustatyta, kad pas A. R. avansinėse apyskaitose yra apskaitomi dideli nepanaudotų pinigų likučiai. Pagal UAB „JAAVV“ buhalterinės apskaitos duomenis nustatyta, kad 2010-01-01 (tiriamojo laikotarpio pradžiai A. R. turėjo 405 843,74 Lt nepanaudoto avanso. Iš lentelės duomenų nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu iš kasos jam buvo išduota 5.206 777 Lt, iš kurių panaudojo tik 5.115 521,04 Lt, todėl tiriamojo laikotarpio pabaigai likutis nepanaudoto avanso išaugo iki 497 099,70 Lt. Nepanaudotas pinigų likutis neįnešamas į kasą. Tyrimui pateiktos avanso apyskaitos nepasirašytos atskaitingo asmens, t.y. A. R.. Bendrovėje nebuvo laikomasi Buhalterinės apskaitos įstatymo 17 straipsnio nuostatų, kurios reglamentuoja finansinių ataskaitų sudarymą, kuriame nurodyta, kad finansinės ataskaitos turi būti sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka. 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (2008-06-26 Nr. X-1633 red.). Šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyta, kad apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Įmonė neatliko skolų inventorizavimo. Dėl šių aukščiau išvardintų priežasčių iš dalies negalima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros tiriamuoju laikotarpiu, t.y. nuo 2010 metų sausio 1d. iki -2012m. birželio mėn. 28d. Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str. 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „JAAVV“ vadovu buvo A. R.. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris arba struktūrinio padalinio, tvarkančio buhalterinę apskaitą, vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „JAAVV“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė F. Ž. (t. 12, b.l. 3-46); 2012-06-08 tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad prie ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos pridėta 2010-2011 m. žiniaraščiai, prekių sutikrinimo lapai, sąsiuvinis „prekių gavimai“(t.1, b.l.7 iki t. 3, b.l. 88); 2012-06-21 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu, iš kurio matyti, kad gauta informacija apie A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietas bei apie šių įmonių naudojamų elektroninių kasos aparatų tikslias registracijos vietas(t.3, b.l. 90-91); 2012-07-05 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu, iš kurio matyti, kad gauta operatyvaus patikrinimo medžiaga apie A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietose adresais Klaipėdos g. 1, Marijampolė (prie sankryžos) ir Klaipėdos g. 1, Marijampolė (prie Maxima parduotuvės), 2012-06-28 atliktus patikrinimus: operatyvaus patikrinimo pažymos, prekių likučių patikrinimo aktai, kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktas(t.3, b.l. 106-123, 132-146); 2012-07-10 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu, iš kurio matyti, kad gauta operatyvaus patikrinimo medžiaga apie A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietoje adresu Sporto g. 50, Marijampolė, 2012-06-28 atliktą patikrinimą: operatyvaus patikrinimo pažyma, prekių likučių patikrinimo aktas, kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktas (t.3, b.l.164-179); 2012-07 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu, iš kurio matyti, kad gauta operatyvaus patikrinimo medžiaga apie A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietose adresais Gamyklų g. 9, Marijampolė, ir Kauno g. 132A, Marijampolė, 2012-06-28 atliktus patikrinimus: operatyvaus patikrinimo pažymos, prekių likučių patikrinimo aktai, kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktai(t. 4, b.l. 16-36, 42-62); 2012-07-10 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu, iš kurio matyti, kad gauta operatyvaus patikrinimo medžiaga apie A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietoje adresu Kauno g. 142, Marijampolė, 2012-06-28 atliktą patikrinimą: operatyvaus patikrinimo pažyma, prekių likučių patikrinimo aktas (t. 4, b.l. 76-89); 2012-07-18 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu, iš kurio matyti, kad gauta operatyvaus patikrinimo medžiaga apie A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietoje adresu Pietarių k., Marijampolės sav., 2012-06-28 atliktą patikrinimą: operatyvaus patikrinimo pažymos, prekių likučių patikrinimo aktas, kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktas (t.4, b.l. 104-126); 2012-07-02 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu, iš kurio matyti, kad gauta operatyvaus patikrinimo medžiaga apie A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietoje adresu Veiverių g. 47B, Kaunas, 2012-06-28 atliktą patikrinimą: operatyvaus patikrinimo pažymos, prekių likučių patikrinimo aktai, kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktai (t. 4, b.l. 140-169); 2012-07-04 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu, iš kurio matyti, kad gauta operatyvaus patikrinimo medžiaga apie A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietoje adresu Taikos pr. 135B, Kaunas, 2012-06-28 atliktą patikrinimą: operatyvaus patikrinimo pažyma, prekių likučių patikrinimo aktas, kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktas, daiktų paėmimo protokolas (alaus be dokumentų) (t. 5, b.l. 8-23); 2012-07-17 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu, iš kurio matyti, kad gauta informacija, kad A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietoje adresu Taikos pr. 135B, Kaunas, rasto alaus be įsigijimo dokumentų, A. R. pateikti dokumentai negali būti pripažinti patikrinimo metu išimtam alui(t. 5, b.l. 24-25); 2012-09-03 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu, iš kurio matyti, kad gauta informacija, jog A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietoje adresu Taikos pr. 135B, Kaunas, rastas alus be įsigijimo dokumentų, 2012-11-30 sunaikintas (t.5, b.l. 28-30); 2012-07-10 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu, iš kurio matyti, kad gauta operatyvaus patikrinimo medžiaga apie A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietoje adresu Taikos pr. 135B, Kaunas (II paviljonas), 2012-06-28 atliktą patikrinimą: operatyvaus patikrinimo pažymos, prekių likučių patikrinimo aktas, kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktai (t. 5, b.l. 49-71); 2012-06-28 kratos protokolu, iš kurio matyti, kad iš A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietos adresu Klaipėdos g. 1, Marijampolė (prie sankryžos), paimta USB atmintinė „ADATA C802“ su informacija iš kompiuterio DELL OPTIPLEX QX270, įvairūs dokumentai(t.3, b.l. 94-95); 2012-06-28 kratos protokolu, iš kurio matyti, kad iš A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietos adresu Klaipėdos g. 1, Marijampolė (prie Maxima parduotuvės), paimta 3642,75 Lt, įvairūs dokumentai bei užrašai(t. 3, b.l. 100-101); 2012-06-28 kratos protokolu, iš kurio matyti, kad iš A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietos adresu Sporto g. 50, Marijampolė, paimti įvairūs dokumentai bei užrašai, kompiuteris DELL Nr. S89L21(t. 3, b.l.159-161); 2012-06-28 kratos protokolu, iš kurio matyti, kad iš A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietos adresu Gamyklų g. 9, Marijampolė, paimti įvairūs dokumentai bei užrašai (t.4, b.l. 4-5); 2012-06-28 kratos protokolu, iš kurio matyti, kad iš A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietos adresu Kauno g. 132A, Marijampolė, paimti įvairūs dokumentai bei užrašai(t.4, b.l.11-12); 2012-06-28 kratos protokolu, iš kurio matyti, kad iš A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietos adresu Kauno g. 142, Marijampolė, paimti įvairūs dokumentai bei užrašai, kompiuteris DELL Nr. 3VJ961J(t.4, b.l. 72-73); 2012-06-28 kratos protokolu, iš kurio matyti, kad iš A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietos adresu Pietarių k., Marijampolės sav., paimti įvairūs dokumentai bei užrašai(t.4 b.l.100-101); 2012-06-28 kratos protokolu, iš kurio matyti, kad iš A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietos adresu Veiverių g. 47B, Kaunas, paimti įvairūs dokumentai bei užrašai, kompiuteris DELL Nr. 97CLH1J (t. 4, b.l. 136-137); 2012-06-28 kratos protokolu, iš kurio matyti, kad iš A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietos adresu Taikos pr. 135B, Kaunas, paimti 25208,62 Lt, USB atmintinė „pq1 Traveling Disc U172P“ su informacija perkelta iš kompiuterio HP Compaq Nr. C2C5200HCJ, įvairūs dokumentai bei užrašai(t.5, b.l. 43-44); 2012-06-28 kratos protokolu, iš kurio matyti, kad iš A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietos adresu Taikos pr. 135B, Kaunas (II paviljonas), paimti kompaktinis diskas Nr. (00) 340167370072698445 su informacija, perkelta iš kompiuterio DELL Nr. (duomenys neskelbtini), įvairūs dokumentai bei užrašai (t. 5, b.l. 4-5); 2012-10-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų paėmimo protokolu, iš kurio matyti, kad iš A. R. įmonės savininko A. R. ir buhalterės F. Ž. paimti A. R. įmonės apskaitos dokumentai (t. 11, b.l. 53-58); 2012-10-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų paėmimo protokolu, iš kurio matyti, kad iš UAB „JAAVV“ direktoriaus A. R. ir buhalterės F. Ž. paimti UAB „JAAVV“ apskaitos dokumentai (t. 11, b.l. 60-64); 2013-03-01 daiktų, dokumentų paėmimo protokolu, iš kurio matyti, kad iš liudytojos M. E. paimti A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ kompiuteriniai apskaitos dokumentai(t.11, b.l. 65); 2013-03-07 reikalaujamų dokumentų paėmimo protokolu, iš kurio matyti, kad iš A. R. įmonės buhalterės F. Ž. paimti A. R. įmonės apskaitos dokumentai (t.11, b.l. 68); 2013-03-07 reikalaujamų dokumentų paėmimo protokolu, iš kurio matyti, kad iš UAB „JAAVV“ buhalterės F. Ž. paimti UAB „JAAVV“ apskaitos dokumentai(t. 11, b.l. 70); 2013-03-08 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad iš A. R. įmonės vadybininkės S. J. paimti A. R. įmonės apskaitos dokumentai(t.11, b.l. 71); 2013-03-08 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad iš UAB „JAAVV“ vadybininkės S. J. paimti UAB „JAAVV“ apskaitos dokumentai(t.11, b.l. 72); 2013-03-29 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad iš iš A. R. įmonės buhalterės F. Ž. paimti A. R. įmonės apskaitos dokumentai (t. 11, b.l. 74); 2013-03-29 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad iš UAB „JAAVV“ buhalterės F. Ž. paimti UAB „JAAVV“ apskaitos dokumentai (t. 11, b.l. 73); 2013-04-05 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad iš A. R. įmonės buhalterės F. Ž. paimti A. R. įmonės apskaitos dokumentai(t.11, b.l. 78); 2013-04-05 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad iš UAB „JAAVV“ buhalterės F. Ž. paimti UAB „JAAVV“ apskaitos dokumentai(t.11, b.l. 80); 2013-04-05 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu, iš kurfio matyti, kad iš UAB „JAAVV“ buhalterės F. Ž. UAB „JAAVV“ apskaitos dokumentai(t.11, b.l. 81); 2012-08-01 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta 2012-06-28 kratos metu dalis paimtų iš A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietos adresu Klaipėdos g. 1, Marijampolė (kampas), įvairių dokumentų bei užrašų(t. 11, b.l. 24); 2012-08-01 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta 2012-06-28 kratos metu dalis paimtų iš A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietos adresu Klaipėdos g. 1, Marijampolė (kampas), įvairių dokumentų bei užrašų (t. 11, b.l. 32); 2012-08-01 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta 2012-06-28 kratos metu dalis paimtų iš A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietos adresu Klaipėdos g. 1, Marijampolė (prie Maxima parduotuvės), įvairių dokumentų bei užrašų (t. 11, b.l. 27); 2012-08-17 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta 2012-06-28 kratos metu dalis paimtų iš A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietos adresu Klaipėdos g. 1, Marijampolė (prie Maxima parduotuvės), įvairių dokumentų bei užrašų (t. 11, b.l. 40); 2012-08-20 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta 2012-06-28 kratos metu paimti iš A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietos adresu Gamyklų g. 9, Marijampolė, įvairūs dokumentai bei užrašai (t. 11, b.l. 43-44); 2012-07-31 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta 2012-06-28 kratos metu paimti iš A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietos adresu Sporto g. 50, Marijampolė, įvairūs dokumentai bei užrašai(t. 11, b.l. 12-13); 2012-08-20 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta 2012-06-28 kratos metu paimti iš A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietos adresu Kauno g. 132A, Marijampolė, įvairūs dokumentai bei užrašai(t.11, b.l. 46); 2012-07-31 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta 2012-06-28 kratos metu dalis paimtų iš A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietos adresu Pietarių k., Marijampolės sav., įvairių dokumentų (t. 11, b.l. 17); 2012-07-31 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta 2012-06-28 kratos metu dalis paimtų iš A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietos adresu Pietarių k., Marijampolės sav., įvairių dokumentų bei užrašų (t. 11, b.l. 21); 2012-07-31 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta 2012-06-28 kratos metu paimti iš A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietos adresu Veiverių g. 47B, Kaunas, įvairūs dokumentai bei užrašai (t. 11, b.l. 7-8); 2012-08-01 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta 2012-06-28 kratos metu dalis paimtų iš A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietos adresu Taikos pr. 135B, Kaunas, įvairių dokumentų bei užrašų (t. 11, b.l. 29-30); 2012-08-03 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta 2012-06-28 kratos metu dalis paimtų iš A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietos adresu Taikos pr. 135B, Kaunas, įvairių dokumentų bei užrašų (t. 11, b.l. 35); 2012-08-03 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta 2012-06-28 kratos metu paimti iš A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietos adresu Taikos pr. 135B, Kaunas (II paviljonas), įvairūs dokumentai bei užrašai (t. 11, b.l. 37-38); 2013-03-14 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta iš A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ paviljono, esančio Taikos pr. 135B, Kauno mieste, kompaktiniame diske “Verbatim CD-R” įrašyta informacija apie A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ paviljono, esančio (II paviljono) Taikos pr. 135B, Kauno mieste, apskaitą(t. 6, b.l. 11-94); 2013-03-15 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas iš A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ paviljono, esančio Klaipėdos g. 1, Marijampolės mieste prie Gedimino bei Klaipėdos gatvių sankryžos paimtoje USB atmintinėje ADATA C802 įrašyta informacija apie A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ paviljono, esančio Klaipėdos g. 1, Marijampolės mieste, apskaitą (t. 5, b.l. 191-192); 2013-03-18 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta iš A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ paviljono, esančio Taikos pr. 135B, Kauno mieste, paimtoje USB atmintinėje “pg1 Traveling Disk U172P” įrašyta informacija apie A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ paviljono, esančio Taikos pr. 135B, Kauno mieste, apskaitą (t. 6, b.l. 1-10); 2013-03-19 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta iš liudytojos M. E. gautame kompaktiniame diske “Verbatim CD-R” NII8PKOID8II2472AI įrašyta informacija apie A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ paviljono, esančio Kauno g. 132A, Marijampolės mieste, apskaitą (t.5, b.l. 101-190); 2013-04-08 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta iš A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ paviljono, esančio Kauno g. 142, Marijampolė, paimtame stacionariajame kompiuteryje DELL Optiplex GX270 Nr. 3VJ961J (08437138903) įrašyta informacija apie A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ paviljono, esančio Kauno g. 142, Marijampolės mieste, apskaitą (t. 6, b.l. 95-176); 2013-04-09 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta iš A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ paviljono, esančio Sporto g. 50, Marijampolė, paimtame stacionariajame kompiuteryje DELL Optiplex GX270 Nr. 989L21J (20272267927) įrašyta informacija apie A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ paviljono, esančio Sporto g. 50, Marijampolės mieste, apskaitą(t.7, b.l.1-27); 2013-04-10 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta iš A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ paviljono, esančio adresu Veiverių g. 47B, Kaunas, paimtame stacionariajame kompiuteryje DELL Optiplex GX280 Nr. 97CLH1J (20035461511) įrašyta informacija apie A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ paviljono, esančio Veiverių g. 47B, Kauno mieste, apskaitą(t.7, b.l. 28-33); 2012-07-20 BTA draudimo lydraščiu, iš kurio matyti, kad pateikta informacija bei dokumentai apie tarpusavio ūkinius finansinius santykius su A. R. įmone(t.7, b.l. 35 iki- t. 9, b.l. 144); 2012-08-30 AB „Lietuvos draudimas“ lydraščiu, iš kurio matyti, kad pateikta informacija bei dokumentai apie tarpusavio ūkinius finansinius santykius su UAB „JAAVV“ (t. 9, b.l. 146-168); 2013-03-29 AB „Lietuvos draudimas“ raštu, iš kurio matyti, kad pateikta informacija apie atsiskaitymų duomenis su UAB „JAAVV“(t.9, b.l.170-181); 2013-04-04 AB „Lietuvos draudimas“ raštu, iš kurio matyti, kad pateikta informacija apie CD laikmenoje pateiktas lentelės stulpelių reikšmes apie UAB „JAAVV“ tarpusavio ūkinius finansinius santykius(t. 9, b.l. 183); 2012-07-12 UAB „Lyoness Lietuva“ lydraščiu, iš kurio matyti, kad pateikta informacija bei dokumentai apie tarpusavio ūkinius finansinius santykius su UAB „JAAVV“ (t. 10, b.l. 2-25); 2013-02-08 Marijampolės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos lydraščiu, iš kurio matyti, kad pateiktos A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčių deklaracijos už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-06-30 (t. 10, b.l. 27-94); 2013-09-19 Marijampolės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos lydraščiu, iš kurio matyti, kad pateikta informacija apie A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ elektroninio deklaravimo sistemos prisijungimo duomenis(t.9, b.l. 186-188); 2013-02-13 VĮ Registrų centrui elektroniniu būdu pateiktomis UAB „JAAVV“ finansinėmis ataskaitomis už 2010-2011 metus(t. 10, b.l. 95-111).

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, teismas laiko ją pilnai įrodyta. Kaltinamojo parodymais kaip įrodymais teismas nesiremia, nes vertina juos kaip kaltinamojo siekį išvengti atsakomybės. Jo parodymai nenuoseklūs ir nelogiški, prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms jų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

A. R. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 220str.1d., padarymu. Viena susijusi su A. R. prekybos įmone, o antroji su UAB „JAAVV“. Įstatymų leidėjas nustatė, kad pagal šią baudžiamosios teisės normą atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Tyrimo metu nustatyta, kad tokie, tikrovės neatitinkantys duomenys į deklaracijas buvo įrašyti ir pateikti valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kaltinamasis, būdamas A. R. prekybos įmonės savininku ir, būdamas UAB „JAAVV“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2010 iki 2012 metų buvo atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, bei būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Dėl ko, dėl jo veiksmų, prekybos įmonės atveju, pateikus žinomai neteisingą deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai apie mokėtiną į biudžetą pelno mokestį LR biudžetui buvo padaryta 2035,00 Lt žala. UAB „JAAVV“ atveju pateikiant žinomai neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą pelno mokestį LR biudžetui buvo padaryta 7105 Lt žala. Pats kaltinamasis savo kaltę neigia. Nurodo, kad jam buvo žinomos teisės aktų jam, kaip dviejų ūkio subjektų savininkui ir vadovui, nustatytos pareigos šioje sferoje ir jas vykdė. Duomenys buvo įrašyti teisingi, o jų pagrindu mokami tinkamo dydžio mokesčiai ir žala nepadaryta. Tačiau šiuos kaltinamojo teiginius paneigia ištirti teismui byloje pateikti įrodymai.

Iš aukščiau detaliai pateiktų ir analizuotų įrodymų matosi, kad specialistė Z. B. per apklausą teisme patvirtino savo pateiktas išvadas ir patvirtino, jog pelno mokestis nuo 2012 m. tyrimo metu nustatytų neapskaitytų pajamų nepaskaičiuojamas, nes pagal 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 53 straipsnio 1 dalį pelno mokestis mokamas pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją ir turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos, t. y. iki 2013-10-01, taip pat pagal šio įstatymo 51 str. 2 dalį pelno mokesčio deklaraciją privalo pateikti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos, t.y. iki 2013-06-01, todėl nebuvo paskaičiuotas pelno mokestis nuo 2012 m. tyrimo metu nustatytų neapskaitytų pajamų, kadangi 2001-12-20 Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 6 str. l dalyje nurodyta, kad „Mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai“. Iš 2013-09-19 Marijampolės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos apie A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ elektroninio deklaravimo sistemos prisijungimo duomenis matosi, kad duomenys buvo teikiami neteisingai. Iš liudytojos F. Ž. parodymų seka, kad ji buvo abiejų ūkio subjektų buhalterė ir kategoriškai patvirtino, kad apie visas PVM ir Pelno mokesčio deklaracijas, teikiamas VMI, A. R. buvo informuotas, žinojo kiek mokesčių nuo kokių sumų yra deklaruojama ir pats sumokėdavo pagal deklaruotus duomenis mokesčius. Tą neginčytinai patvirtina faktas, jog pavedimams daryti bankinio prisijungimo instrumentų buhalterė neturėjo. Jais naudojosi asmeniškai A. R.. Jo atlikti bankiniai pinigų pavedimai ir sumos neginčytinai įrodo, kad jam buvo žinomi į deklaracijas įrašyti duomenys, nes būtent pagal juos atlikti bankiniai pavedimai. Šios veikos glaudžiai susijusios su kitomis 2 veikomis pagal LR BK 222 str.1d., kurių padarymu kaltinamas A. R..

Pagal LR BK 222 str. 1d. baudžiama tvarka atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuo konkrečiu atveju A. R. kaltinamas apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitą tuose pačiuose aukščiau paminėtuose ūkio subjektuose.

Ir nors A. R. dėl jų kaltę taip pat neigia, teismas ir šias veikas laiko neginčytinai ištirtų įrodymų pagrindu įrodytomis. Iš 2013-04-22 specialisto išvados Nr. 5-2/76 dėl A. R. įmonės ūkinės finansinės veiklos seka, kad įmonė tyrimui nepateikė inventorizacijos aprašų už 2010-2011 metus. Dėl šių aukščiau išvardintų priežasčių iš dalies negalima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio tiriamuoju laikotarpiu, t.y., nuo 2010-01-01 iki 2012-06-28. Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str. 1 d. už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Iš 2013-04-22 specialisto išvados Nr. 5-2/75 dėl UAB „JAAVV“ ūkinės finansinės veiklos seka, kad įmonėje buvo daromi įvairūs buhalteriniai pažeidimai, įmonė neatliko skolų inventorizavimo, todėl iš dalies negalima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros tiriamuoju laikotarpiu, t.y. nuo 2010-01-01 iki 2012-06-28. T.y., nustatytas akivaizdus ryšys tarp veiksmų ir kilusių pasekmių - iš dalies negalima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros tiriamuoju laikotarpiu. Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str. 1 d. už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Byloje pateikta iš Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos gauta operatyvaus patikrinimo medžiaga apie A. R. įmonės ir UAB „JAAVV“ veiklos vykdymo vietose atliktus patikrinimus. Buvo surašytos operatyvaus patikrinimo pažymos, prekių likučių patikrinimo aktai, kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktai. Iš šių dokumentų viseto matyti, kad A. R. įmonėse buvo daromi sistemingi pažeidimai, kas sąlygojo buhalterinius pažeidimus. 2012-06-28 kratų protokolais, reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolais, apžiūros protokolais byloje nustatyta, kad apskaita A. R. ūkio subjektuose buvo vykdoma pažeidžiant įstatymų reikalavimus, kadangi rasta prekių be įsigijimo dokumentų, atskiruose užrašuose buvo vedama papildoma, įstatymo nenumatyta apskaita, vadinamoji „juodoji buhalterija“, kurioje buvo fiksuojamas neapskaitytų prekių judėjimas, realizavimas ir už jas gautos pajamos. S. Z. Baniulienė patvirtino, kad atlikus tyrimą ir pateiktos medžiagos analizę, nustatyta, jog kratų metu surasti pinigai buvo oficialiai, įstatymo tvarka, neapskaityti. Jie neįtraukti į buhalterinę apskaitą, kas reiškia, kad jie reikalaujamai neatvaizduoti pinigų ir prekių judėjime tarp įmonės kioskų, tai nebuvo fiksuojama jokiais buhalteriniais dokumentais, dėl ko negalima nustatyti įmonės veiklos ir rezultatų. Liudytoja M. E. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausos teisme metu patvirtino, kad prekybos paviljonuose A. R. įmonė prekiaudavo prekėmis be įsigijimo dokumentų. Kad būtų aišku, kurios prekės be įsigijimo dokumentų, o kurios prekės su įsigijimo dokumentais, jos, įmonės savininko nurodymu, būdavo žymimos skirtingais kainų lipdukais, t. y. prekės be įsigijimo dokumentų būdavo žymimos spalvotais kainų lipdukais, jas pardavus gautų pinigų neįtraukdavo į kasos aparatą, o prekės su įsigijimo dokumentais buvo žymimos baltos spalvos kainų lipdukais, jas pardavus gautus pinigus įtraukdavo į kasos aparatą. Susirinkus tam tikram kiekiui neoficialių pinigų, juos paviljonų darbuotojos atiduodavo A. R., kuris savo ranka ant neoficialių žiniaraščių užrašydavo paimamą neoficialių pinigų sumą, ją savo ranka apibraukdavo ir šalia pasirašydavo. Neoficialius mėnesio laiko žiniaraščius pasibaigus einamam mėnesiui, kito mėnesio pradžioje pasiimdavo A. R., kad jų nerastų tikrinančios institucijos. Nors A. R. šias liudytojos nurodytas aplinkybes kategoriškai neigia, motyvuodamas, kad tai jį kaltinantys parodymai šios liudytojos duodami siekiant jam atkeršyti dėl nesėkmingai susiklosčiusių asmeninių santykių. Teismas šią kaltinamojo versiją atmeta ir vadovaujasi šios liudytojos parodymais, nes juos pilnai patvirtina kiti bylos įrodymai. O būtent, liudytojos I. J. apklausa, kurioje ji parodė, kad dirbdama paviljonuose direktoriaus nurodymu vedė juodraštinius žiniaraščius, kuriuose fiksavo kiekvieną parduotą prekę, tai yra fiksavo parduotų prekių kiekį ir kainas. Kratos metu buvo rasta dalis juodraštinių žiniaraščių kuriuos ji pildė. Apskaitytus ir neapskaitytus pinigus ji paduodavo direktoriui A. R. pareikalavus. Priimdamas pinigus jis pasirašydavo abejose suvestinėse. Suvestinės už 2012 m. birželio mėnesį rastos kratos metu. Suvestinėse atsispindi už parduotas prekes ir draudimo paslaugas gauti pinigai ir perduoti pinigai direktoriui A. R.. Kasos aparatu neapskaitydavo prekių, kurios yra ženklintos žalios spalvos lipduku, kuriame yra nurodyta prekės kaina, o prekes, kurios ženklintos baltos spalvos lipduku, apskaito kasos aparatu. Baltos spalvos lipduku ženklintas alus, cigaretės, dalis nealkoholinių gėrimų, dalis maisto prekių, fasuotų prekių, o didžioji dalis prekių pažymėtos žalios spalvos lipduku. Šie jos parodymai idealiai sutampa su liudytojos M. E. parodymais ir vieni kitus papildydami sudaro vientisą ir darnią įrodymų grandinę. Juos patvirtina jau minėta patikrinimų ir kratų metu surasta dokumentinė medžiaga. Ir nors ši liudytoja apklausos metu bandė atsižadėti šių parodymų, tačiau jau po apklausų, dar nesibaigus įrodymų tyrimui, teismui pateikė raštišką pareiškimą pilnai vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi juos teisme keitė tik įtakota asmeninio A. R. poveikio(t.13,b.l.117). Analogiškus kaip I. J. parodymus ikiteisminiame tyrime buvo davęs ir liudytojas D. J., tačiau teisme juos paneigė, motyvuodamas, jog nuo tyrėjų patyrė psichologinį spaudimą ir pasirašė protokolą neskaitęs. Teismas taip pat vadovaujasi šio liudytojo pirminiais parodymais, kadangi jie sutampa su kitų liudytojų parodymais. Apklausta FNTT tyrėjas V. M. paneigė bet kokį psichologinį smurtą apklausos metu. Nurodė, jog duomenis, kurie buvo fiksuoti apklausoje, žinojo tik liudytojas D. J.. Apklausos metu tokios aplinkybės tyrėjams žinomos nebuvo, todėl prieš D. J. valią į apklausos protokolą negalėjo būti įrašytos. Todėl D. J. atsisakymas nuo pirminių parodymų teismo nepriimamas ir vertinamas, kaip siekis, paneigiant teisingus pirminius savo parodymus, padėti A. R. išvengti atsakomybės.

Tai, kad A. R. vadovaujamų ūkio subjektų veikloje jo nurodymu buvo sąmoningai ir tikslingai pažeidžiami privalomi buhalterinės apskaitos reikalavimai ir surinkta medžiaga, dėl kurios buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas D. V., R. M., E. V. ,R. P., N. T., L. A., I. J., D. J., R. A., D. K., I. G., S. J., N. A. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų padarymo ir medžiagos perduotos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka spręsti dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų(t.5, b.l.78-99).

Vertindamas įrodymus šioje byloje teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Šioje byloje nustatyti aktyvūs ir kryptingi kaltinamojo veiksmai organizuojant prekybą neapskaitytomis prekėmis ir gautų už jas pinigų neapskaitymas, reikalavimas iš vadybininkių kioskuose vesti alternatyvią apskaitą, gautų pajamų neapskaitymą kasos aparatais, grynųjų pinigų atskirą kaupimą ir jų nelegalų surinkimą, darant apie tai atžymas, neginčytinai įrodo A. R. veikus tiesiogine tyčia. Be to, šioje byloje nagrinėtos veikos, atsakomybė už kurias numatyta BK 220 str.1d. ir 222 str.1d., yra tarpusavyje glaudžiai susijusios. Buhalteriniai pažeidimai daromi ir apgaulingai vedama buhalterinė apskaita turint vienintelį tikslą – parodyti kuo mažesnes oficialias pajamas, gaunamas iš ūkinės komercinės veiklos. Neapskaičius visų realių pajamų, jų tik dalis parodoma teikiant duomenis apie pajamas, pelną ir turtą valstybės įgaliotai institucijai. Tokiu būdu neteisėtai mažinama mokėtinų mokesčių našta ir daroma turtinė žala valstybės biudžetui. Taigi, šiuo konkrečiu atveju nustačius, kad abiejuose A. R. ūkio subjektuose tyčia apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita yra kartu įrodoma, kad taip pat tyčia teikiami neteisingi duomenys apie pajamas, pelną ir turtą, žinomai neteisingus duomenis įrašius į deklaracijas.

Tokiu būdu, ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad A. R. veiksmuose yra visi būtini LR BK 222 str.1d. ir LR BK 220 str.1d. numatytų nusikaltimų požymiai ir jie yra tiek vykdant A. R. prekybos įmonės, tiek ir UAB „JAAVV“ ūkinę-komercinę veiklą. Todėl A. R. veikos abiem atvejais pagal LR BK 220 str.1d. ir 222 str.1d. kvalifikuotos tinkamai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti A. R. prekybos įmonės ir UAB „JAAVV“ buhalteriniai dokumentai, paimti poėmių ir kratų metu bei saugomi FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos tarnybinėse patalpose, grąžintini ūkio subjektams, iš kurių paimti.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, teisiamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. R. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų(BK 222 str.1d.) padarymu, kurios įstatymo priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str.4d.) bei dviejų nusikalstamų veikų(BK 220 str.1d.), kurios įstatymo priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str.4d.). Atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. R. neteistas, administracine tvarka baustas, charakterizuojamas teigiamai yra dirbantis. Teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimus bei juos įvykdžiusius asmenis, daro išvadą, kad bausmė bus individualizuota ir bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam už kiekvieną iš veikų paskyrus baudos bausmę, kurios dydis, atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančių ir ją lengvinančių aplinkybių nebuvimą, skirtinas artimas baudos už tyčinius apysunkius ir tyčinius nesunkius nusikaltimus vidurkiui. Kadangi skirtina bauda yra pakankamai didelė, nustatytinas ilgesnis laiko tarpas jos sumokėjimui. Kadangi padarytos trunkamojo pobūdžio nusikalstamos veikos, baudos dydžio apskaičiavimui taikytina LR BK 47 str. redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų iškilimo aikštėn dienai, t.y., aktuali BK 47 str.3d.2p. ir 3p.redakcija(2011-04-21 d. įst.Nr. XI-1350 red.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304, 305,307, 308str.1d., teismas

nusprendė:

A. R. pripažinti kaltu pagal LR BK 222 str.1d.(Dėl A. R. įmonės) ir nuteisti 320 (trijų šimtų dvidešimties) MGL – 41 600,00(keturiasdešimt vieno tūkstančio šešių šimtų) litų bauda.

Pripažinti kaltu pagal LR BK 220 str.1d.(Dėl A. R. įmonės) ir nuteisti 180(vieno šimto aštuoniasdešimties)MGL – 23 400,00(dvidešimt trijų tūkstančių keturių šimtų)litų bauda.

Pripažinti kaltu pagal LR BK 222 str.1d.(Dėl UAB „JAAVV“) ir nuteisti 320 (trijų šimtų dvidešimties) MGL – 41 600,00(keturiasdešimt vieno tūkstančio šešių šimtų) litų bauda.

Pripažinti kaltu pagal LR BK 220 str.1d.(Dėl UAB „JAAVV“) ir nuteisti 180(vieno šimto aštuoniasdešimties)MGL – 23 400,00(dvidešimt trijų tūkstančių keturių šimtų)litų bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str.1d., 4d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios iš dalies pridedant švelnesnes ir subendrintą bausmę skirti 400(keturių šimtų)MGL – 52 000,00(penkiasdešimt dviejų tūkstančių)litų baudą.

Paskirtoji bauda per 18(aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į VMI prie LRFM sąskaitą, Įmonės kodas-188659752, Swedbank banko kodas-7300, atsiskaitomoji sąsk.- LT 247300010112394300, įplaukos kodas - 6801, kvitas pateiktas teismui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - A. R. prekybos įmonės ir UAB „JAAVV“ buhalterinius dokumentus, paimtus poėmių ir kratų metu bei saugomus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos tarnybinėse patalpose, grąžinti ūkio subjektams, iš kurių jie paimti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą (Turto arešto akto identifikavimo kodas Nr.2013052978) 28 851,37 Lt., esantiems FNTT prie LR VRM depozitinėje sąskaitoje AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. R., a/k (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimondas Noreika