Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties atsisakyti priimti ieškinį byloje Nr. e2-1461-513/2017, paduotą ieškovės V. F. atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui V. S., dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. F. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl V. S. – Kauno apylinkės teismo teisėjos, ieškovei daromos žalos, kuri pasireiškia pavėluotu procesinių dokumentų įteikimu, savivaliavimu, piktnaudžiavimu, teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, ieškovės teisių ribojimu, vilkinimu atlikti veiksmus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį dėl to, kad byla neteisminga Klaipėdos apygardos teismui – ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal juridinio asmens, kuris yra atsakovas, buveinę (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 str.) arba pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 str. 7 d.). Nors ieškovė savo gyvenamosios vietos adreso ieškinyje nenurodė, teismas nustatė, kad pagal Gyventojų registro duomenis ieškovės gyvenamosios vietos adresas yra Vilniuje, o kitas adresas Kauno rajone.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė V. F. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ji (ieškovė) dabar negyvena Kaune, nes V. S. netaikė antstolio areštuotam ieškovės turtui ir vaikų būstui Kaune apsaugos priemonių, o Vilniuje ieškovė tik deklaruoja gyvenamąją vietą, tačiau ten negyvena, nes neturi kur gyventi. Kol geras oras, ieškovė gyvena palapinėje Klaipėdos plente ir tai nurodė teismui. Klaipėdos apygardos teismas negali riboti ieškovės teisių, nes susidaro situacija, kad niekas negina ieškovės teisių. Tokiu atveju turėtų būti priimta nutartis, kad joks teismas Lietuvoje nepriims ieškovės ieškinio, kad ieškovė gautų prieglobstį kitoje valstybėje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų numatytos tvarkos. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertina, ar ieškinys reiškiamas tam teismui. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo fizinio asmens gyvenamąja vietą arba atsakovo juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. CPK 30 straipsnyje yra įtvirtinti ir alternatyvaus teritorinio teismingumo atvejai. Šio straipsnio 7 dalyje nustatytas vienas iš tokių atvejų, kai ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui.Nėra abejonių, kad ieškinys pagal CPK 29 straipsnį atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai negalėjo būti pareiškiamas Klaipėdos apygardos teisme, nes šio juridinio asmens buveinė yra Vilniuje. Dėl CPK 30 straipsnio 7 dalies taikymo apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 str. 2 d.). Asmens gyvenamosios vietos nustatymas yra fakto klausimas, kuris kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiamas pagal įrodymų visumą. Ieškovei neįvykdžius jai pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą tenkančios pareigos procesiniame dokumente (ieškinyje) nurodyti savo gyvenamąją vietą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis Gyventojų registro duomenis, nustatė, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra nurodyta Vilniuje ir Kauno rajone, o šios vietos nepatenka į Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritoriją.Fizinio asmens deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta gali nesutapti, tačiau tokiu atveju būtent ieškovui, kuris siekia pasinaudoti CPK įtvirtinta alternatyva pareikšti ieškinį ne pagal atsakovo, o pagal savo, kaip ieškovo, gyvenamąją vietą, tenka pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius faktinę aplinkybę, kad ieškovo gyvenamoji vieta yra teismo, į kurį jis kreipėsi, veiklos teritorijoje. Iš ieškinio turinio matyti, kad fakto apie gyvenimą Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje ieškovė nebuvo nurodžiusi ieškinyje, kaip teigiama atskirajame skunde. Be to, ieškovė, atskirajame skunde teigdama, kad ji negyvena Vilniuje ir Kauno rajone, o gyvena palapinėje Klaipėdos plente, įrodymų, galinčių patvirtinti gyvenimą Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje, nei su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu nepateikė (CPK 178 str.). Iš to, kas pasakyta, prieinama išvados, kad ieškovė nepagrindė savo tikrosios gyvenamosios vietos – ieškinio teismingumo Klaipėdos apygardos teismui. Įvertinęs ieškinio dalyką, pagrindą ir aplinkybes, susijusias su ieškovės gyvenamąja vieta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pareikštas ieškinys neteismingas Klaipėdos apygardos teismui, todėl šis teismas pagrįstai nepriėmė jo nagrinėti. Ieškovė, siekdama apginti galbūt pažeistas savo teises ar įstatymų saugomus interesus, turėtų su CPK reikalavimus atitinkančiu ieškiniu kreiptis į teismą, kuris pagal CPK nustatytas taisykles yra kompetentingas nagrinėti civilinę bylą.Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir ją naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.