- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-23
- Bylos Nr.
- A8.-1084-890/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00938-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. K.
- Institucija
- Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovu, vedusiam, vidurinio išsilavinimo, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 215 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. K. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, turinčios įgalioto siuntėjo statusą, muitinės tarpininko atstovu, 2020 m. rugpjūčio 6 d., 18.06 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neužtikrino, kad prekės (ąžuolinės statinės) nebūtų išgabentos iš muitinės priežiūros zonos, neįforminus tranzito procedūros ir negavus iš išvykimo muitinės įstaigos NTKS priemonėmis atsiųsto elektroninio pranešimo IE029 „Leista gabenti“, tuo pažeisdamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1B-536 patvirtintų „Supaprastintos Bendrijos ir Bendrosios tranzito procedūros, Bendrijos prekių muitinio statuso tvirtinimo, TIR procedūros užbaigimo, naudojantis įgaliotojo gavėjo statusu“ taisyklių 58 punkto nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu T. K. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir gailėjosi. Parodė, kad muitinė konteinerio labai ilgai negalėjo įforminti, nes kažkas buvo su jų sistema. Konteineris buvo patikrintas, tačiau kažkodėl jis vėl turėjo būti patikrintas. Jie dirba su dviem terminalais. Viename terminale be tranzito įforminimo išvažiuoti negali, o kitame gali. Vairuotojas be reikiamų dokumentų išvažiavo, tada jie dėjo visas pastangas, kad vairuotojas kiek galima greičiau grįžtų į terminalą. Tikslo suklaidinti muitinę neturėjo. Prašo skirti įspėjimą. Per jo praktiką, tai yra per 15 metų – pirmas toks nusižengimas, jis turi du vaikus, finansinių įsipareigojimų, atlyginimas nėra didelis. Kitokių muitinių netikslumų yra pasitaikę.
Motyvuojamoji dalis
Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė nurodė, kad T. K. kaltė įrodyta. Prašo T. K. skirti piniginę baudą, o kokį dydį – palieka spręsti teismui.
Teismas konstatuoja:
Be T. K. prisipažinimo, jo paaiškinimo (b.l. 9), taip pat asmens rašytinių paaiškinimų, jo kaltė įrodyta 2020 m. rugpjūčio 6 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. MD-LM00-ANR_P-1129-2020/1(LM06)-794 (b. l. 3-4), vairuotojo paaiškinimu (b. l. 8), Patikrinimo aktais (b.l. 12-14) bei kita rašytine bylos medžiaga. Remiantis nustatytomis bylos aplinkybėmis, pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 215 straipsnio 4 dalyje, sudėtis. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad T. K. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turinčios įgalioto siuntėjo statusą, muitinės tarpininko atstovu, 2020 m. rugpjūčio 6 d., 18.06 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neužtikrino, kad prekės (ąžuolinės statinės) nebūtų išgabentos iš muitinės priežiūros zonos, neįforminus tranzito procedūros ir negavus iš išvykimo muitinės įstaigos NTKS priemonėmis atsiųsto elektroninio pranešimo IE029 „Leista gabenti“, tuo pažeisdamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1B-536 patvirtintų „Supaprastintos Bendrijos ir Bendrosios tranzito procedūros, Bendrijos prekių muitinio statuso tvirtinimo, TIR procedūros užbaigimo, naudojantis įgaliotojo gavėjo statusu“ taisyklių 58 punkto nuostatas. Jam skirtina administracinė nuobauda.
T. K. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę - administracine tvarka baustas, pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, asmuo dirba, teigiamai charakterizuojamas darbovietės. Padarytas nusižengimas yra formalus, padarytas neatsargia kaltės forma.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
Bylos duomenimis nustatyta, kad T. K. atlikti veiksmai nebuvo padaryti piktybiškai, reali žala nei valstybei, nei kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims padaryta nebuvo, patikrinimo metu jokių netikslumų ar klaidų nenustatyta, jis nusižengimą padarė dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, t. y. dėl vairuotojo veiksmų, kuris manydamas, kad turi visus reikiamus dokumentus, išvažiavo iš terminalo. Šios aplinkybės rodo ir tai, kad padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio.
Byloje nustatyta viena administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių. T. K. viso proceso metu pripažino savo kaltę, dėl elgesio gailėjosi, nėra baustas už analogiško nusižengimo padarymą, nusižengimas padarytas dėl žmogiškos klaidos. Teismas įvertina ir tai, kad T. K. išlaiko šeimą, turi finansinių įsipareigojimų, jo gaunamos pajamos nėra didelės, tai yra gerokai mažesnės už ANK 215 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą minimalią - 2800 eurų - baudą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus pažeidėjo asmenybę, nusižengimo pobūdį, teismų praktiką sprendžiant panašias bylas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, jog sankcijoje numatyta net ir minimali nuobauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytam nusižengimui. Nagrinėjamo nusižengimo pavojingumas, atsižvelgiant į jo padarymo būdą, kaltės formą yra žymiai mažesnis negu veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo ANK 215 straipsnio 4 dalies sankcijoje. Todėl taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir T. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 215 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirtina gerokai mažesnė nei sankcijoje nustatyta minimali bauda, kurios dydis pakankamas, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 215 straipsnio 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
T. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 215 straipsnio 4 dalyje, ir jam, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti administracinę nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti T. K., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 20120756612, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.