Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 9 klasių išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, teista 2009-02-18 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str.1 d. laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2009-12-09 Klaipėdos r. apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųsta vykdyti 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.,180 str. 2 d. ir 302 str. 1 d.;

T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2004-10-05 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d.,302 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

kaltinamieji A. A. ir T. S. 2008 m. lapkričio 25 d. užėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį juos pakvietė S. N.. Apie 23 val. išgertuvių metu tarp S. N. ir T. S. kilo konfliktas, kurio metu T. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau kaip du kartus smogė ranka S. N. į galvą ir padarė netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste ir nosies nugarėlės kairėje pusėje, tai atitinka nežymų sveikatos sužalojimą, o A. A., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, dūrė vieną kartą peiliu S. N. į koją, padarydama durtinę-pjautinę žaizdą dešinės šlaunies viršutinio trečdalio vidinio paviršiaus užpakalinėje dalyje su masyvia kraujosruva, t. y. taip pat nežymiai sužalojo S. N..

Netrukus po to A. A. ir T. S., veikdami bendrininkų grupe ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, atliko tokius veiksmus: buto virtuvėje T. S., prispaudęs prie grindų S. N. ir laikydamas peilį prie S. N. kaklo, reikalavo pasakyti, kur yra automobilis, ir peiliu dūrė vieną kartą S. N. į nugarą, padarydamas kiaurinį durtinį-pjautinį krūtinės ląstos sienos sužalojimą su durtine-pjautine žaizda ir dešinio plaučio pažeidimu, dėl to S. N. buvo sunkiai sužalotas. Po to A. A. ir T. S. pagrobė S. N. 40 Lt vertės piniginę, S. N. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), degalinės „Ventus“ nuolaidų kortelę, automobilio „Renault Megane Scenic“ užvedimo raktelius su signalizacijos pulteliu ir (duomenys neskelbtini) namo kieme stovėjusį 11000 Lt vertės automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį D. Ž., iš viso pagrobė turto už 11040 Lt.

Kaltinamasis T. S. parodė, kad 2008 m. lapkričio 25 d. einant kartu su A. A. pas jos brolį laiptinėje sutiko S. N., kuris jiems pasiūlė išgerti. Užėję pas jį į butą išgėrė buteliuką. Po to pritrūko cigarečių ir nuėjo pas A. A. brolį jų pasiimti, kadangi jis gyveno šalia. Grįžęs atgal pas S. N., pamatė verkiančią A. A., kuri pasakė, kad S. N. norėjo ją išprievartauti. A. A. verkė, o šalia jos sėdėjo S. N. su perdurta koja. Ji pasakė, kad prie jos lenda S. N., užlaužęs rankas norėjo ją išprievartauti, guodėsi, kad jį paliko panelė ir nori pasimylėti. Susinervinęs spyrė į televizorių. S. N. iš karto puolė muštis, rankomis jam praskėlė lūpą. Jis gynėsi, sudavė kelis smūgius į galvą. Jie ir toliau gėrė su juo. Po to jis išėjo pas taksistus norėdamas pasiskolinti pinigų. Grįžęs pamatė, kad S. N. sėdėjo virtuvėje. Kas jam įdūrė į nugarą, nematė. Po to jis su A. A. išėjo ir lipant laiptais A. A. pasakė, kad S. N. davė savo automobilio raktelius, motyvuodamas tuo, kad jei ji su juo pasimylės, galės pasivažinėti su mašina. Kaip automobilyje atsidūrė S. N. piniginė ir dokumentai, nežino. Jam matant S. N. padavė A. A. savo automobilio raktelius, norėdamas, kad A. A. su juo pasimylėtų.

Kaltinamoji A. A. parodė, kad 2008 m. lapkričio 25 d. kartu su T. S. stovėjo hole, prie jų priėjo S. N. ir pasiūlė pas jį užeiti. Pas jį sėdėjo ir gėrė alkoholį. S. N. skundėsi, kad jį paliko žmona ar draugė ir pradėjo lįsti prie jos. Jis pagriebė ją už rankos ir vertėsi į lovą. Kai S. N. atsitraukė nuo jos, nubėgo į virtuvę, pasiėmė peilį, sugrįžo į kambarį ir įdūrė jam į koją. Tuo metu, kai dūrė, jau buvo sugrįžęs T. S.. Vos tik įdūrus peilį numetė virtuvėje ant stalo. Šaukėsi pagalbos ir kaip tik tuo metu parėjo T. S., kadangi jis buvo išėjęs cigarečių. Tada T. S. trenkė S. N., jis nukrito ant žemės, bet po to jis atsistojo. Po to jie abu nuėjo į virtuvę, o ji liko stovėti prie tualeto. S. N. jai prižadėjo duoti automobilio raktelius, jeigu ji su juo pasimylės. Tačiau ji jam atsakė, kad neturi teisių ir net nemoka vairuoti. Jai būnant kambaryje girdėjo, kad virtuvėje S. N. pykstasi su T. S.. Tada ji liepė T. S. išeiti iš buto. Pati dar priėjo prie S. N. ir paklausė, ar jam reikia iškviesti greitąją medicinos pagalbą, kadangi buvo sužalota jo koja, tačiau jis atsakė, kad viskas gerai ir jos kviesti nereikia. Tada ji su T. S. išėjo. Kai ji su T. S. išėjo į lauką, pastebėjo, kad pas ją kišenėje yra automobilio rakteliai, kuriuos padavė T. S.. Suradę automobilį sėdo į jį ir išvažiavo.

Nukentėjusysis S. N. parodė, kad 2008 m. lapkričio 25 d. 20.00 val. grįžo iš draugo. Namuose tvarkėsi ir išėjo į lauką išnešti šiukšlių. Grįžtant koridoriaus vestibiulyje sutiko sėdinčius T. S. ir A. A.. Tada jiems pasiūlė užeiti pas jį. Namuose žiūrėjo televizorių, gėrė alkoholį. Išgėrę buteliuką, visi trys išėjo parsinešti dar. Parsinešė 0,5 l talpos butelį degtinės ir visi susėdo prie stalo. Kadangi T. S. neturėjo cigarečių, jis išėjo pas kaimyną jų paprašyti. Užtruko apie porą minučių ir toliau visi sėdėjo ir žiūrėjo televizorių. Staiga T. S. pašoko ir spyrė į televizorių, kadangi jam nepatiko rodoma laida. Jis atsistojo ir su juo susikibo. Stovint su juo susikibus, pajuto dūrį į dešinę koją. Suklupo ir tada A. A. jam su kažkuo sudavė per galvą. Kaip atsidūrė virtuvėje, neprisimena. Būnant virtuvėje T. S. pradėjo jį judinti, prikišo peilį prie gerklės ir reikalavo pasakyti, kur stovi mašina. Buvo labai išsigandęs, todėl jam pasakė, kur ji yra. Vos tik pasakė, T. S. peiliu dūrė į nugarą. Tada neteko sąmonės, bet po kurio laiko išgirdo stiprius smūgius į duris, nes kažkas beldėsi. Jis atšliaužė prie durų ir jas atrakino, pamatė, kad tai buvo jo kaimynas. Nors turėjo automobilio dokumentus, tačiau su juo negalėjo važinėtis, nes buvo praradęs vairuotojo pažymėjimą. Tai, kad rankinėje buvo automobilio dokumentai, jie galėjo pamatyti, kadangi kai parėjo iš parduotuvės, rankinę pakabino ant spintelės. Mano, jog automobilio raktelius ir dokumentus jie patys pasiėmė, pats tikrai jų nedavė. Raktai ir dokumentai buvo rankinėje. Po įvykio pablogėjo sveikata, 3 mėnesius turėjo nedarbingumo lapelį ir negalėjo dirbti. Prieš įvykį buvo susitaręs važiuoti dirbti į Norvegiją, tačiau dėl sveikatos to padaryti negalėjo.

Nukentėjusioji D. Ž. parodė, kad jos sūnus S. N. turėjo automobilį, nors automobilis priklausė jai, bet jis buvo skirtas visiems jos vaikams, kurie juo galėjo naudotis. Apie automobilį sužinojo iš Šilalės r. policijos komisariato. Buvo pranešta, kad automobilis yra saugomas jų aikštelėje. Nuvažiavę pamatė, kad yra išdegintas automobilio vidus, automobilis aplamdytas. Grįžus iš Šilalės, paskambino sūnus S. N. ir pasakė, kad jis guli ligoninėje. Nuvykus pas jį, paaiškino, kad jis į savo namus įsileido vaikiną ir merginą, kad jie ten gėrė ir po to jis buvo sumuštas. Taip pat jie atėmė automobilio raktelius. Minėjo, kad vieną dūrį gavo iš merginos, o kitą iš vaikino.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad automobilio vidus buvo visas išdegintas, išmušta priekinė lempa. Dokumentų automobilyje nebuvo. Posūnis S. N. dokumentus laikydavo vyriškoje rankinėje.

Liudytoja M. S. parodė, kad grįžusi iš darbo rado savo brolį A. S. su jo draugu A. A. namuose. Po to jie vakare išėjo į parduotuvę ir eidami pasibeldė į duris buto, kur gyveno S. N., tačiau durų niekas neatidarė. Pareidami iš parduotuvės pamatė, kad tame bute dega šviesa, ir jie vėl pasibeldė į buto duris. Tada jie išgirdo, kad kažkas dūsauja ir prišliaužęs S. N. atrakino buto duris. Jie visi įėjo ir pamatė, kad jis kraujuoja ir guli virtuvėje. S. N. viena pusė buvo kruvina. Matėsi kruvini drabužiai nugaroje. Jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri atvažiavo su policija.

Liudytojas A. S. parodė, kad 2008 m. lapkričio mėnesį atvažiavo pas savo seserį M. S. ir kartu su A. A. nuėjo į parduotuvę, pareidami iš jos užsuko pas kaimyną S. ir pasibeldė į duris. Jis atšliaužė prie durų ir jas atidarė. Tada jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Virtuvėje, kur jis gulėjo, visur buvo daug kraujo. T. S. pažįsta iš matymo. Tą vakarą apie 20.00–21.00 val. jis buvo atėjęs pas juos paprašyti cigaretės.

Liudytojas A. A. parodė, kad po įvykio praėjus 2–3 d. pas jį į svečius išsigandusi užėjo dukra, kuri papasakojo, kad 2008 m. lapkričio 25 d. jai ir jos draugui T. S. S. N. pasiūlė išgerti ir jie užėjo pas jį į butą. Begeriant jos draugas išėjo ieškoti cigarečių pas jo sūnų, o tu tarpu S. N. norėjo ją išprievartauti. Kadangi ant stalo gulėjo peilis ji peilį sugriebė ir jam įdūrė į koją. Kai grįžo T. S. ir pamatė, kas vyksta, jis susinervinęs pradėjo daužytis, nuvertė televizorių, o po to jie susimušė, tačiau dukra juos nuramino ir toliau visi kartu gėrė. Vėliau jie abu išėjo, kadangi dukra turėjo mašinos raktelius, jie sugalvojo nuvažiuoti pas močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Dukra taip pat minėjo, kad į tą butą nuolat visi užeidavo, būdavo vos ne viešnamis.

Įvykio vietos apžiūros metu virtuvėje aptiktas krauju išteptas čiužinys, kambaryje esanti miegamoji sofa ištepta krauju, ant sofos rastas peilis, ant kurio yra kraujo žymės. Be to, ant sofos guli apverstas televizorius (b. l.23–24, 25–33, t. 1).

Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, jog krūtinės ląstos ir dešinės šlaunies sužalojimai S. N. padaryti kietu aštriu plokščiu daiktu, galbūt suduodant du smūgius peilio geležte. Be to, S. N. buvo padaryti ir kiti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste ir nosies nugarėlės kairėje pusėje, odos nubrozdinimas pakaušio dešinėje pusėje. Dėl krūtinės ląstos sužalojimo ir plaučio pažeidimo S. N. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o galvos ir dešinės šlaunies sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (b. l. 53–54, t. 1).

Specialisto išvada buvo nustatyta, kad ant paimtų iš įvykio vietos peilio ir paklodės yra S. N. kraujas (b. l.120–127, t. 1).

Apžiūrėjus S. N. megztinį ir kelnes, nustatyti rūbų pažeidimai (b. l.101–108, t. 1).

Apžiūrėjus automobilį, jame rasti S. N. asmens tapatybės kortelė ir juodos spalvos rankinė (b. l.182–189, t. 1).

Kaltinamieji A. A. ir T. S. pripažįsta nežymiai sutrikdę S. N. sveikatą: A. A. dūrė jam peiliu į koją, o T. S. kelis kartus sudavė nukentėjusiajam į galvą. Šiose nukentėjusiojo kūno vietose sužalojimus užfiksavo teismo medicinos specialistas. Tad A. A. ir T. S. veika atitinka nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., numatantį baudžiamąją atsakomybę už nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tuo tarpu dėl dūrio peiliu į nukentėjusiojo S. N. nugarą, tai lėmė sunkų jo sveikatos sutrikdymą, susidaro keblesnė situacija. Reikia pasakyti, jog S. N. parodymai ikiteisminio tyrimo metu keitėsi. Antai, pirmą kartą apklausiamas kaip liudytojas jis parodė, kad jam tiek į šoną, tiek į dešinės kojos šlaunį peiliu dūrė moteris, daugiau jis nieko neprisiminė (b. l. 56–57, t. 1). Vėliau jis parodė, kad aštriu daiktu į šlaunį dūrė A., o kas dūrė į nugarą, nematė, bet tuo metu T. jam paėmė už plaukų, atlošė galvą ir kita ranka prie kaklo prikišo peilį ir pagrasino, jog pasakytų, kur yra automobilis (b. l. 61, t. 1). Analogiškus parodymus jis davė dar vienoje apklausoje (b. l. 84–86, t. 1). Galiausiai ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog jam durti į nugarą galėjo tik T. S., kadangi matė T. S. rankoje peilį, kuriuo jam T. S. grasino ir po kelių sekundžių jam buvo durta. Nukentėjusysis manė, kad peiliu durti galėjo tik T. S. (b. l. 91, t. 1). Kaltinamasis T. S. apskritai neigia smogęs peiliu S. N., tačiau keista yra vien tai, jog jis nenurodo, kas tai galėjo padaryti. O bandant tikėti T. S., tai galėjo padaryti tik A. A., tačiau prieš ją T. S. parodymų nedavė. Itin nenuoseklūs yra kaltinamosios A. A. parodymai. Pirmoje apklausoje, apklausiant ją kaip įtariamąją, ji nurodė, kad dūrė kažkur S. N. peiliu, atsineštu iš virtuvės, tačiau į kurią vietą, nepamena. Apie kitą dūrį peiliu neužsimenama (b. l. 62–63, t. 2). Panašūs parodymai užfiksuoti kitose dvejose apklausoje ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 66–68, 112–113,74–79, t. 2). Tačiau paskutinėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 62–64, t. 3.) A. A. parodė, jog T. S. ant grindų gulinčiam S., prispaudęs jį prie žemės, o ranka sugriebęs už plaukų, buvo atlošęs galvą atgal, o kita ranka buvo pridėjęs peilį prie kaklo ir grasindamas, kad nužudys, pareikalavo pasakyti, kur yra automobilis, o paskui dūrė vieną kartą peiliu S. N.. Nepaisant to, jog teismo metu ji taip ir nepasakė, kas vis dėlto dūrė peiliu S. N. į nugarą, tačiau teismas mano, jog parodymai, kurie buvo duoti paskutinėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, yra tikroviški ir jais galima tikėti. Visų pirma, jie atitinka ir S. N. vėlesnius parodymus, kaip ir S. N., kaltinamoji A. A. nurodė ir kai kurias detales (S. N. T. S. buvo prispaudęs prie grindų, buvo atlošęs galvą, kita ranka laikė prie kaklo peilį, reikalavo pasakyti, kur yra automobilis), parodymai duoti dalyvaujant gynėjui. Logiška yra galvoti, jog pirmoje apklausoje S. N. galėjo ir neprisiminti visų aplinkybių, kadangi, kaip jis teigė teisme ir tai pasitvirtina specialisto išvada (b. l.53-54, t. 1), jis buvo apklaustas netrukus po operacijos ir iš pradžių ne viską galėjo prisiminti. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog būtent T. S. dūriu peiliu į nugarą sunkiai sutrikdė sveikatą S. N..

Iš nukentėjusiojo buvo pavogtas ir automobilis, kuris rastas (duomenys neskelbtini). Automobilyje rasta ir nukentėjusiojo asmens tapatybės kortelė. Nors kaltinamieji ir neigia, kad tarp jų buvo susitarimas pagrobti automobilį ir asmens tapatybės kortelę, tačiau jų parodymais teismas nesivadovauja. Atmestina yra A. A. ir T. S. versija tarsi S. N. būtų davęs automobilį už tai, jog A. A. su juo pasimylėtų. Tai visai neatitinka buvusios situacijos. Teismas mano, kad tokią versiją kaltinamieji sukūrė tik tam, kad būtų pateisinti nusikalstami jų veiksmai.T. S., A. A. nebuvo S. N. draugai, todėl nukentėjusiajam duoti automobilį gera valia nebuvo jokio pagrindo. Jeigu jis jį būtų davęs, tai kartu su rakteliais jis būtų davęs ir automobilio dokumentus, o taip neatsitiko. Jau buvo minėta, kad S. N. būnant virtuvėje T. S. laikė prikišęs peilį prie gerklės ir reikalavo pasakyti, kur yra automobilis, o A. A. stovėjo prie durų, todėl nekyla abejonių, kad į nugarą įdūrė T. S. ir savo veiksmais padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sužalojimą iš savanaudiškų paskatų. Po įvykio kaltinamieji sėdo į automobilį ir važiavo pas A. A. močiutę į (duomenys neskelbtini). ir, nesuvaldę automobilio, įvažiavo į griovį. Tokiam automobilio užvaldymui jie abu pritarė. Automobilis ir asmens dokumentas buvo užvaldytas grasinant pavartoti smurtą ir po to pavartojant smurtą, tad abu kaltinamieji turi atsakyti už plėšimą ir asmens dokumento pagrobimą. O T. S. veikoje yra plėšimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo iš savanaudiškų paskatų sudėtis. Jam kyla atsakomybė pagal BK 180 str. 2 d., 135 str. 2 d. 9 p., 302 str. 1 d. A. A. turi atsakyti pagal BK 180 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. Padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį, be to nežymus sveikatos sutrikdymas nuo sunkiausiųjų nusikaltimų labai skiriasi pagal veikos pavojingumo laipsnį ir nusikaltimų kategorijas todėl bendrinant bausmes taikytini BK 63 str. 5 d. 1 p. ir 2 p. reikalavimai.

Nukentėjusioji D. Ž. patyrė turtinę žalą – buvo smarkiai apgadintas jos automobilis. Žala yra įrodyta automobilio vertintojo apskaičiavimais (b. l. 162-178, t. 1), ją visiškai ir solidariai turi atlyginti automobilio pagrobėjai T. S. ir A. A. ( CK 6.263 str. 2 d., 6.279 str.1 d.).

Nukentėjusysis S. N. pareiškė 30000 Lt, prašydamas atlyginti ir neturtinę žalą. CK 6.250 str. numato, kad neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma nusikaltimu. Nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jis buvo operuotas, kūno sužalojimo padarinius jis jaučia iki šiol, todėl jis turi teisę ir į neturtinės žalos atlyginimą. Teismo nuomone, didesnę neturtinės žalos dalį turi atlyginti kaltinamasis T. S., kadangi būtent jis sunkiai sužalojo S. N. ir būtent šis nusikaltimas lėmė didžiąją neturtinės žalos dalį. Tačiau kartu teismas mažina ir pačios atlygintinos žalos dydį, kadangi ir pats S. N. elgėsi ne visai tinkamai: jis į savo namus ir tik norėdamas girtauti įsileido nepažįstamus asmenis, taigi dalį kaltės dėl to, kas vėliau atsitiko, turi prisiimti ir jis pats. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas mažina priteistino civilinio ieškinio dydį ir iš A. A. priteisia 2000 Lt, o iš T. S. – 12000 Lt.

Be to, nukentėjusysis turėjo ir turtinės žalos, kuri turi būti visiškai atlyginama ( CK 6,263 str. 2 d.). Buvo sugadintos jo kelnės, už kurias mokėjo 120 Lt, megztinis už 60 Lt, apatiniai marškinėliai už 35 Lt. Padaryta žala yra reali. Žalą už kelnių sugadinimą turi atlyginti atskirai A. A., kuri dūrė peiliu nukentėjusiajam į koją ir T. S., kuris dūrė S. N. į nugarą (megztinio ir marškinėlių sugadinimas). Kadangi S. N. asmens tapatybės kortelė atsirado, išlaidos, atsiradusios už jos pagrobimą, neatlyginamos.

Asmuo, kurio tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala kito asmens sveikatai, privalo atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, išleistas nukentėjusiųjų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (CK 6.263 str., Sveikatos draudimo įstatymo 27 str.), todėl tenkinamas Valstybinių ligonių kasų civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų už S. N. gydymą atlyginimo. Šiuos nuostolius turi atlyginti tik T. S., kadangi tik dėl jo veiksmų – dūrio peiliu į krūtinę – S. N. buvo gydomas.

Iš kaltinamųjų lygiomis dalimis priteistinos atstovavimo išlaidos, kurias turėjo nukentėjusioji D. Ž. už advokato paslaugas - 2000 Lt (BPK 106 str. 2 d.).

Kaltinamosios A. A. ir T. S. atsakomybę sunkina tai, jog jie nusikaltimą padarė bendrininkų grupe, nusikalto būdami neblaivūs ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Jų atsakomybę lengvina tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo S. N. elgesys.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad buvo padaryti sunkūs nusikaltimai, T. S. anksčiau teistas už analogišką nusikaltimo padarymą, jo teistumas neišnykęs, A. A. taip pat linkusi nusikalsti, nesilaikė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų ir buvo pasiųsta atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimo padarymo metu jie buvos apsvaigę nuo alkoholio, veikė bendrininkų grupe. Kita vertus, reikia atsižvelgti ir į tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo ir neapgalvotas nukentėjusiojo elgesys: jis tik norėdamas išgerti įsileido į butą svetimus asmenis, todėl jis, savaime suprantama, elgėsi rizikingai. T. S. vaidmuo buvo didesnis nei A. A., kadangi jo veiksmai- sužalojimas panaudojant peilį, siekiant atimti automobilį - buvo žymiai pavojingesni. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus kaltinamajai A. A. skiriamos laisvės atėmimo bausmės kiek mažesnės nei T. S..

Bendrinant bausmes A. A., be bausmių už padarytas nusikalstamas veikas apėmimo, teismas taiko ir bausmių sudėjimo būdą, kadangi ji dar buvo teista 2009-02-18 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu (b. l.128-129, t. 2) už nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. 2009 12-09 Klaipėdos r. apylinkės teismo nutartimi (b. l. 125, t. 2) A. A. bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir ji buvo pasiųsta atlikti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. A. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.,180 str. 2 d., 302 str. 1 d. ir nubausti:

pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams;

pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams.

BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d. 5 d. 1 p., 2 p., 6 d. ir 9 d. nustatyta tvarka paskirtas bausmes ir bausmę, paskirtą 2009-02-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti A. A. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į subendrintos bausmės laiką įskaityti pagal 2009-02-18 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendį ir 2009-12-09 Klaipėdos r. apylinkės teismo nutartį paskirtą ir iš dalies atliktą laisvės atėmimo bausmę.

T. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 180 str. 2 d.,135 str. 2 d. 9 p.,302 str. 1 d. ir nubausti:

pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams;

pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 5 metams;

pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p. taikant bausmių apėmimo būdą bausmes subendrinti ir skirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti kardomąjį kalinimą ir bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2009-12-06. Dar į bausmės atlikimo laiką įskaityti ir sulaikymą nuo 2008-12-30 iki 2008-12-31.

Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Iš A. A. ir T. S. solidariai priteisti nukentėjusiajai D. Ž. 8827 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Iš T. S. priteisti Valstybinei ligonių kasai 1549 Lt už S. N. gydymą.

Nukentėjusiajam S. N. iš A. A. priteisti 2000 Lt, o iš T. S. priteisti 12000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Iš A. A. priteisti S. N. 120 Lt turtinės žalos atlyginimo, iš T. S. priteisti S. N. 95 Lt turtinės žalos atlyginimo. Kitą S. N. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Iš A. A. ir T. S. priteisti nukentėjusiajai D. Ž. po 1000 Lt atstovavimo išlaidų.

Daiktinius įrodymus – peilį, du pagalvės užvalkalus, rankšluostį, paklodę, voką su daktiloskopinėmis plokštelėmis, kraujo mėginius, saugomus Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje, sunaikinti, asmens tapatybės kortelę grąžinti jos savininkui S. N..

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.