Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (pirkėjo) uždarosios akcinės bendrovės „Best Fert“ atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio agrochemija“ skundą dėl antstolio veiksmų ir antstolio Arūno Balčiūno prašymą patvirtinti aktą dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui, kiti byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys – skolininkas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Suvalkijos agrocentras“, kreditoriai Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, uždaroji akcinė bendrovė „Neksalita“, uždaroji akcinė bendrovė „Agrochema“, uždaroji akcinė bendrovė KESKO AGRO LIETUVA, uždaroji akcinė bendrovė „Vijazas“, uždaroji akcinė bendrovė „Euler Hermes Services Lietuva“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panaikinti 2008 m. kovo 26 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą;

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 3 d. teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Tokių draudimų tikslas - užtikrinti, kad pagal įstatyme nustatytą eilę ir tvarką būtų patenkinami visų, o ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, reikalavimai. Nors pirkėjas UAB “Best Fert” 2008-03-26 įmokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą parduodamo turto vertei prilygintą sumą, tačiau vykdomosios bylos nėra užbaigtos, todėl negali būti laikoma, kad išieškojimas iš skolininko yra baigtas piniginėms lėšoms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. Esant nurodytoms aplinkybėms, kai teismas 2008-03-26 priėmė ieškovo UAB “Aletovis” ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo tuo iškeldamas civilinę bylą ir 2008-03-27 nutartimi uždėjo areštą skolininko turtui (lėšoms), siekiant apsaugoti visų galimų skolininko kreditorių interesus bankroto procedūroje, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsisakytina tenkinti antstolio prašymą patvirtinti 2008-03-26 turto pardavimo aktą skolininko BUAB “Suvalkijos agrocentras” pasiūlytam pirkėjui “UAB “Best Fert”.

Atmetęs antstolio reikalavimą dėl 2008 m. kovo 26 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto patvirtinimo, teismas pažymėjo, kad šis aktas teisinės galios neįgijo, todėl suinteresuoto asmens UAB „Joniškio agrochemija“ argumentai dėl akto panaikinimo nesvarstytini.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė LR įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalį. Teismas neįvertino, kad LR įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalis prieštarauja CPK 626 straipsnio 1 d. 3 p.Patvirtinus 2008 m. kovo 26 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kreditorių turtiniai interesai nenukentės. Suinteresuoto asmens (bendraturčio) argumentai dėl jo pirmumo teisės pirkti turtą nepagrįsti, nes CK 4.79 straipsnis numato, kad varžytinių atveju bendraturčio pirmumo teisė pirkti turtą netaikoma.

Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo atsisakymu patvirtinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui motyvuoja netinkamu ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies aiškinimu ir taikymu. Teisėjų kolegija su šiais argumentais iš dalies sutinka, nes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino, tačiau netinkamai taikė ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatas.

ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Analizuojant šią įstatymo normą, akivaizdu, kad tam, jog atsirastų teisinės pasekmės, t. y. būtų sustabdytas turto realizavimas, pakanka vienintelės sąlygos – teismas turi priimti nagrinėti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadinasi, jeigu teismas priima nagrinėti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo tam tikrai įmonei, tai antstolis negali priimti sprendimų dėl šios įmonės turto realizavimo pagal vykdomuosius dokumentus. Būtent tokį šios teisės normos aiškinimą yra pateikęs pirmosios instancijos teismas ir jis yra teisingas.

Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai išaiškinęs ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, netinkamai jas pritaikė šios bylos faktinėms aplinkybėms. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apygardos teismo teisėjas 2008 m. kovo 26 d. rezoliucija priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Suvalkijos agrocentras“ (T.I, 104 b.l.). Tą pačią dieną, t.y. 2008 m. kovo 26 d., antstolis surašė Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr.0087/08/00032 (T.I, 26 b.l.). Taigi, šiuo atveju iškyla klausimas kuris 2008 m. kovo 26 d. atliktas veiksmas (teisėjo rezoliucija ar turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymas) buvo ankstesnis. Nuo to priklauso antstolio veiksmų teisėtumo vertinimas.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nustatyti tikslų rezoliucijos uždėjimo ar turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymo momentą nėra galimybių, nes rašytiniuose įrodymuose yra fiksuota tik šių veiksmų atlikimo data (T.I, 26, 104 b.l.), bet ne jų atlikimas valandų ar minučių tikslumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, ėmesis visų įmanomų priemonių, kitų įrodymų, kurie leistų nustatyti tikslų veiksmų atlikimo laiką ir nekeltų teismui abejonių, surinkti neturi galimybių. Byloje dalyvaujančių asmenų (antstolio, skolininko, pirkėjo) paaiškinimai dėl veiksmų atlikimo laiko be abejonės būtų šališki ir negalėtų būti pagrindu daryti vienokias ar kitokias išvadas. Todėl šiuo atveju teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 12 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu bei CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, konstatuoja, kad asmuo, prašantis antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais, turi tai įrodyti. Pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė, o, kaip minėta, teismas, ėmesis visų įmanomų priemonių, tokių įrodymų surinkti taip pat neturi galimybių (CPK 443 str. 8 d.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog antstolis 2008 m. kovo 26 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą surašė vėliau nei Kauno apygardos teismas priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, todėl šiuo atveju ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis negalėjo būti pagrindu pirmosios instancijos teismui atsisakyti tvirtinti 2008 m. kovo 26 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą.

Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, kad tuo atveju, jei turtas realizuotas iki teismas priėmė nagrinėti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 9 str. 3 d.), lėšų, gautų už turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui, buvimas pas antstolį neturi jokios įtakos turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto tvirtinimui. Todėl priešinga pirmosios instancijos išvada nepagrįsta. Pabrėžtina, kad ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje yra kalbama tik apie turto realizavimo ir išieškojimo sustabdymą, t.y veiksmus, kuriais randamas ir realizuojamas skolininko turtas. Taigi, kai turtas realizuotas iki teismas priėmė nagrinėti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o lėšos bus skirstomos po to, kai teismas priėmė nagrinėti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, gautas lėšas antstolis turi paskirstyti CPK IV dalyje „Vykdymo procesas“ nustatyta tvarka, o bankroto įstatymo nustatyta tvarka tokiu atveju negali būti taikoma.

Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kad antstolis, surašydamas 2008 m. kovo 26 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, pažeidė kokius nors kitus teisės aktų reikalavimus.

Įstatymas numato galimybę iki varžytinių pradžios skolininkui pačiam ar pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją (CPK 704 str. 1 d.). Pagal CPK 704 straipsnio 2 dalį iki varžytinių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą turi būti sumokėta ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms (CPK 704 str. 2 d.). Taigi skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas turi būti parduodamas už ne mažesnę pinigų sumą nei nurodyta turto arešto akte, arba mažesnę sumą, tačiau šios sumos turi pakakti visiškai padengti įsiskolinimą.

Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr.0087/08/00032 medžiagos, antstolis 2008 m. kovo 12 d. patvarkymu Nr. Nr.0087/08/00032 dėl ekspertizės turto vertės nustatymui skyrimo, vadovaudamasis CPK 681 ir 682 straipsniais skyrė skolininko UAB „Suvalkijos agrocentras“ areštuoto turto: 1) ½ dalies geležinkelio atšakos pravažiuojamo kelio Nr. 12, unikl. Nr.4400-0020-2220; 2) ½ dalies geležinkelio atšakos pravažiuojamo kelio Nr. 14, unikl. Nr.4400-0020-2251, vertinimą. Turto vertintojui atlikus turto vertinimą, UAB „Suvalkijos agrocentras“ areštuoto turto:

1) ½ dalies geležinkelio atšakos pravažiuojamo kelio Nr. 12, esančio Stoties g. 38, Pilviškių miestelyje, Vilkaviškio r. sav. unikl. Nr.4400-0020-2220 - rinkos vertė nustatyta 105000,- Lt;

2) ½ dalies geležinkelio atšakos pravažiuojamo kelio Nr. 14, esančio Stoties g. 38, Pilviškių miestelyje, Vilkaviškio r. sav. unikl. Nr.4400-0020-2220 - rinkos vertė nustatyta 33000,- Lt;

Minėtas turtas 2008 m. kovo 26 d. Turto pardavimo skolininko UAB „Suvalkijos agrocentras“ pasiūlytas pirkėjui aktu buvo parduotas pirkėjui UAB „Best Fert“ už kaina, kuri nurodyta turto vertintojo ataskaitoje. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antstolis, surašydamas 2008 m. kovo 26 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytas pirkėjui aktus, CPK 704 straipsnio reikalavimų laikėsi, t.y. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą surašė, kai buvo sumokėta realizuojamojo turto vertė, kuri nurodyta atlikus turto įkainojimą.

Pasisakydama dėl CK 4.79 straipsnio taikymo teisėjų kolegija pažymi, kad ši teisės norma suteikia bendraturčiui pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių. Įstatymo leidėjas nustatė, kad vieninteliu atveju, t.y. kai turtas parduodamas iš viešųjų varžytinių, bendraturtis negali pasinaudoti pirmenybės teise pirkti tokį turtą. Vadinasi, tuo atveju, kai skolininko turtas parduodamas ne varžytinėse, o skolininko pasiūlytam pirkėjui, CPK 704 straipsnio pagrindu bendraturčio pirmumo teisė pirkti turtą išlieka.

Kita vertus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad CK 4.79 straipsnio 2 dalyje numatyta pardavėjo, esančio bendrosios nuosavybės dalies savininku, bet jokiu būdu ne antstolio, pareiga raštu informuoti bedraturčius apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Todėl ir šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolis, surašydamas 2008 m. kovo 26 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytas pirkėjui aktą, nesilaikė teisės aktų reikalavimų.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nutarties dalis dėl atsisakymo tvirtinti 2008 m. kovo 26 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr.0087/08/00032 naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – patvirtinti 2008 m. kovo 26 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu ir 337 straipsnio 4 punktu, kolegija

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį pakeisti.

P. Š. rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta patvirtinti 2008 m. kovo 26 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr.0087/08/00032.

Patvirtinti 2008 m. kovo 26 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr.0087/08/00032.

Kitoje dalyje Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.