Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3124-806/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-11-06
Bylos Nr.
1-3124-806/2017
Teisminio proceso Nr.
1-02-5-00119-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
S. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3124-806/2017Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00119-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.29.1.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Kęstučio Gudžiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje S. K., gim. (duomenys neskelbtini), Tadžikistano Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K., 2012 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku Tadžikistano Respublikoje, Dušanbe mieste už 150 dolerių iš nepažįstamo asmens įgijęs, laikė prie savęs ir gabeno vykdamas iš Sankt Peterburgo miesto, esančio Rusijos Federacijoje į Dortmundo miestą, esantį Vokietijoje per Lietuvos Respubliką 2017 m. kovo 11 d., kur Marijampolėje persėdo į autobusą, vykstantį į Vokietiją bei 2017 m. spalio 19 d. grąžinamas reisu LH 886 iš Frankfurto pagal 2017 m. rugsėjo 19 d. MD prie LR VRM PRS raštą „ Dėl perdavimo pagal Dublino III Reglamentą“ Nr. (15/6-11)40PR-89 į Lietuvos Respublikos teritoriją per VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto PKP, esantį Rodūnios kelias 10 A, Vilniuje, laikė tarp asmeninių daiktų ir gabeno žinomai netikrą Tadžikistano Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2012 m. rugpjūčio 9 d. S. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, iki tol, kol pasienio tikrinimo metu, 2017 m. spalio mėn. 9 d., apie 19.45 val., minėtą dokumentą paėmė pasienio pareigūnai. Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog psichiatrinėse ir narkologinėse įskaitose nėra įrašytas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, galvos traumų nėra turėjęs. Jis yra Tadžikistano Respublikos pilietis, gim. (duomenys neskelbtini). Turėjo Tadžikistano Respublikos pasą, bet jį pametė būdamas Vokietijoje. Iš Tadžikistano atvažiavo į Rusiją, į Sankt Peterburgo miestą šių metų pradžioje, vasario mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena. Atvažiavo pas savo draugą. Tadžikistane turi asmeninių problemų, todėl norėjo važiuoti į Vokietiją. Norėjo gyventi Vokietijoje. Rusijoje, Sankt Peterburge, pasidarė Lietuvos Respublikos vizą. Jam padėjo mano draugas Rusijoje. Draugas jam pasakė, kad jis gali pasidaryti Lietuvos vizą ir su ja važiuoti į Vokietiją. Maždaug prieš 7 mėnesius atvyko į Vokietiją. Vokietijoje pasiprašė prieglobsčio, prieglobstis nebuvo suteiktas. Gyvendamas Vokietijoje, mokėsi vokiečių kalbos, niekur nedirbo. Šiuo metu niekur nedirba, gyvenamosios vietos, draugų, pažįstamų Lietuvoje neturi. Teisės vairuoti neturi, vairuotojo pažymėjimas jam niekada nebuvo išduotas. Žino ir supranta, jog norint gauti vairuotojo pažymėjimą, reikia kreiptis į oficialią įstaigą. Tadžikistane užtenka turėti pinigų ir gali vairuotojo pažymėjimą nusipirkti. 2012 metais, tikslios datos nepamena, Tadžikistane, Dušanbe mieste, jis nusipirko Tadžikistano Respublikos vairuotojo pažymėjimą už 150 dolerių. Davė nuotrauką kažkokiam asmeniui, kurio nepamena ir pažymėjimą gavo. Šiuo pažymėjimu naudojosi vairuodamas automobilį Tadžikistane. Turėdamas šį dokumentą važiavo iš Tadžikistano į Rusiją. Būdamas Vokietijoje jį laikė tarp savo asmeninių daiktų, automobilio neturėjo, nevažinėjo, niekam nepateikinėjo. Atvykdamas į Lietuvą jį laikė ir gabeno savo kelioniniame krepšyje tarp asmeninių daiktų. Kai važiavo į Vokietiją, Sankt Peterburge nusipirko autobuso bilietą iki Marijampolės. 2017 m. kovo 11 d. autobusu atvyko į Marijampolę. Marijampolėje nusipirko bilietą vykti atgal į Vokietiją, ir po keleto valandų išvyko. Ir važiuodamas į Vokietiją ir grįždamas atgal, jis šitą netikrą vairuotojo pažymėjimą vežėsi su savim, visą laiką turėjo jį prie savęs. Kad vairuotojo pažymėjimas netikras, jis žinojo, bet turėjo su savim, kadangi naudojosi juo Tadžikistane, Rusijoje, galvojo, kad jo gali prireikti ateityje. Dėl savo veiksmų gailisi (b. l. 59-61, 66-67).

2017 m. spalio 9 d. vyr. tyrėjos G. K.-Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2017 m. spalio 9 d. 14.52 val. į Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos veikimo teritorijoje esantį Vilniaus oro uosto PKP reisu LH 886 iš Frankfurto pagal 2017 m. rugsėjo 19 d. MD prie LR VRM PRS raštą „ Dėl perdavimo pagal Dublino III Reglamentą“ Nr. (15/6-11)40PR-89 grąžintas Tadžikistano pilietis S. K., gim. (duomenys neskelbtini), laissez-passer Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2017 m. rugpjūčio 29 d. Vokietijoje. 2017 m. spalio 9 d. 18 val. pilietis raštu tadžikų kalba pateikė prieglobsčio prašymą. Daiktų apžiūros metu apie 19.45 val. piliečio bagaže buvo rastas įtariamai suklastotas Tadžikistano Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2012-08-09 S. K., gim. (duomenys neskelbtini) vardu.

2017 m. spalio 11 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog daiktų apžiūros metu apžiūrėtas Tadžikistano Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas S. K., gim. (duomenys neskelbtini) vardu, yra stačiakampio formos 75x105 mm. dydžio iš abiejų pusių laminuotas popierinis blankas. Dokumento averso pusėje viršuje yra išspausdintas valstybės kodas ,,TJ“, trimis kalbomis užrašytas dokumento pavadinimas - vairuotojo pažymėjimas, įklijuota vyro iki krūtinės spalvota nuotrauka, išspausdinti asmens ir dokumento išdavimo duomenys. Visi duomenys yra atspausdinti tadžikų kalba. Vairuotojo pažymėjimas išduotas 2012 m. rugpjūčio 9 d., galioja iki 2022 m. rugpjūčio 9 d.. Kortelės averso pusėje apačioje yra asmens parašas. Kortelės reverso pusėje dviem kalbom yra užrašytas valstybės pavadinimas – Tadžikistano Respublika, nurodytos leidžiamų vairuoti transporto priemonių kategorijos, bendra informacija. Minėtas vairuotojo pažymėjimas suteikia teisę vairuoti B ir C kategorijos transporto priemones (b. l. 10-14).

2017 m. spalio 13 d. specialisto išvada Nr. 109 (KTS)-113 nustatyta, jog pateiktas tirti Tadžikistano Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas S. K., gim. (duomenys neskelbtini) vardu, yra pagamintas ne pagal Tadžikistano Respublikos vairuotojo pažymėjimo blankų gamybos reikalavimus ir jis yra netikras. Pateiktame tirti Tadžikistano Respublikos vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame S. K., gim. (duomenys neskelbtini)vardu, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra (b. l. 17-19).

2017 m. spalio 18 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog daiktų apžiūros metu apžiūrėti dokumentai: kvietimas Nr. (duomenys neskelbtini), patentas Nr. (duomenys neskelbtini), sveikatos draudimo polisas (duomenys neskelbtini), išrašas iš asmens sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Ecolines“ bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), „Ecolines“ bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), paimti iš Tadžikistano Respublikos piliečio S. K., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kratos metu. Apžiūrėtas kvietimas Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytas S. K., gim. (duomenys neskelbtini) vardu. Kvietimo tikslas – šeimos ar draugų lankymas. Kvietime nurodyta atvykimo data 2017 m. vasario 24 d., išvykimo data 2017 m. gegužės 10 d., buvimo Lietuvoje dienų skaičius 30 dienų. Apžiūrėtas Federalinės migracijos tarnybos patentas Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduotas 2016 m. gegužės 11 d. Sankt-Peterburgo mieste. Dokumente nurodyta profesija/ specialybė/ pareigos/ darbinės veiklos rūšis – pagalbinis darbininkas. Apžiūrėtas savanoriškas sveikatos draudimo polisas (duomenys neskelbtini), išduotas S. K., gim. (duomenys neskelbtini) vardu draudimo bendrovėje Renessans. Draudimo laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas Rusijos taupomojo banko išrašas iš asmens sąskaitos indėlio Nr. (duomenys neskelbtini). Indėlininkas S. K.. Išrašo surašymo data 2017-02-24. Apžiūrėtas „Ecolines“ bilietas Nr. (duomenys neskelbtini). Biliete nurodytas keleivis S. K.. Išvykimo data – 2017-03-10 22.50 val. Vykimo maršrutas – Sankt Peterburgas – Marijampolė. Atvykimo į Marijampolę data – 2017-03-11 16.30. Apžiūrėtas „Ecolines“ bilietas Nr. (duomenys neskelbtini). Biliete nurodytas keleivis S. K.. Išvykimo data – 2017-03-11 18.15 val. Vykimo maršrutas –Marijampolė - Dortmund. Atvykimo į Dortmund data – 2017-03-12 16.40 (b. l. 35-49).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad S. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Pažymėtina, kad pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako ir tas, kas žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą vairuotojo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pirmiau nurodyti BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kaltinamasis S. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad išties, neturėdamas teisės vairuoti, 2012 metais, tikslios datos nepamena, Tadžikistane, Dušanbe mieste, jis nusipirko Tadžikistano Respublikos vairuotojo pažymėjimą už 150 dolerių, kurį, keliaudamas kaltinime nurodytomis vietomis bei maršrutais, laikė tarp savo asmeninių daiktų ir vežėsi kartu. Aplinkybė, jog tarp Tadžikistano Respublikos piliečio S. K., kuris buvo grąžinamas iš Vokietijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, daiktų rastas galimai netikras jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, užfiksuota tarnybiniame pareigūnės pranešime. Galimai netikras dokumentas buvo apžiūrėtas ir apžiūros rezultatai užfiksuoti daiktų apžiūros protokole. 2017 m. spalio 13 d. specialisto išvada Nr. 109 (KTS)-113 nustatyta, jog pateiktas tirti Tadžikistano Respublikos vairuotojo pažymėjimas, išduotas S. K., gim. (duomenys neskelbtini) vardu, yra pagamintas ne pagal Tadžikistano Respublikos vairuotojo pažymėjimo blankų gamybos reikalavimus ir jis išties yra netikras, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra. Tyrimo metu buvo apžiūrėti ir kiti tarp S. K. daiktų rasti dokumentai (bilietai ir kt.), patvirtinantys ir kaltinamojo ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodytas aplinkybes dėl jo kelionės. Apibendrinant, S. K. laikė ir gabeno žinomai netikrą jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 99-101).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, susijęs su disponavimu netikru, asmens tapatybę bei teisę vairuoti transporto priemones patvirtinančiu dokumentu, veika baigta). Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį S. K. – užsienio valstybės pilietis, Lietuvos Respublikoje socialinių ryšių neturi, jauno amžiaus, nedirbantis, pareiškimo duomenimis, Lietuvos Respublikoje neteistas, administracine tvarka nebaustas, pasak paties kaltinamojo, psichikos sveikatos bei priklausomybės ligų įstaigose negydytas. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas skirtinos bausmės – arešto, dydis (45 paros), atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas bausmės tikslams pasiekti ir tokia bausmė nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam S. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2017 m. spalio 11 d. 9.53 val. (b. l. 28-29), 2017 m. spalio 11 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos (b. l. 82-84). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikas išbūtas laikinajame sulaikyme bei suėmime įskaitytinas į paskirtą bausmę.

S. K. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas pratęstina iki bausmės vykdymo pradžios, atsižvelgiant į tai, kad neišnyko suėmimo pagrindas numatytas LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir kitomis priemonėmis neįmanoma pasiekti LR BPK 119 str. numatytų tikslų užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, Tadžikistano Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas S. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, saugomas voke su baudžiamąja byla, perduotinas VSAT prie LR VRM Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui, naudoti kaip metodinę priemonę specialistų tarnybinėje veikloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. K. galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos.

S. K. taikytą kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į S. K. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. spalio 11 d. 9.53 val. iki 2017-11-06, vieną laikinojo sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant vienai arešto parai.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, Tadžikistano Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, saugomą voke su baudžiamąja byla, perduoti VSAT prie LR VRM Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui, naudoti kaip metodinę priemonę specialistų tarnybinėje veikloje.

Išaiškinti S. K., kad:

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo (išskyrus atvejį, kai teismas nustatė atlikti areštą poilsio dienomis) suimami. Arešto bausmę vykdo policijos įstaiga, kurios teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji vieta.

2. Nesutikdamas su arešto paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė