Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovėms Aušrai Kazlauskaitei ir Daivai Levinskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. S. prašymą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Kelprojektas“, rengdamas žemės sklypo planą pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą, atliko veiksmus iki teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo, nes įgyvendinant Lietuvos vyriausiojo administracijos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje A525-838/2014 Vilniaus miesto savivaldybėje rengiamas naujas teritorijų planavimo dokumentas, keičiantis teritorijų planavimo dokumentą, patvirtintą 2012 m. sausio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-68 „Dėl žemės sklypo Svajonių g. l3A plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui tvirtinimo“.

Pareiškėjos nuomone, tai patvirtina, kad žemės sklypo planas, pateiktas Vilniaus miesto skyriui derinti, buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus Geodezijos ir kartografijos poskyrio vedėja 2015 m. kovo 5 d. ir su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Miesto tvarkymo skyriaus Želdinių poskyrio specialistu.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad ženklinimo aktas buvo suderintas 2014 m. rugsėjo 1 d., o nuo kadastro duomenų byloje esančių dokumentų suderinimo praėjo daugiau nei 6 mėn., todėl, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, nenagrinėtini.

Paaiškina, kad žemės sklypo plane nurodyta, kad „žemės sklypo planas sudarytas remiantis žemės sklypo planu, sudarytu 2014 m. gegužės 22 d. SĮ „Vilniaus planas“ mat. A. K.“. Atkreipia dėmesį, kad šių žemės sklypų planai dėl užsitęsusio teismų proceso buvo rengiami ne kartą ir ne visų jų dokumentai yra Vilniaus miesto skyriuje, todėl galimai kartu su SĮ „Vilniaus planas“ matininko A. K. parengtais minėtais žemės sklypų planais buvo pateikti kiti dokumentai, kuriais remiantis buvo atliktas minėtas įrašas, kadangi SĮ „Vilniaus planas“, kurioje dirbantys asmenys turi teisę atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus, taip pat kaupia duomenis ir informaciją apie inžinerinius tinklus, todėl neaišku, kokiais galimai papildomais dokumentais ir informacija A. A. vadovavosi tikrindamas žemės sklypo planą.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė prašymą ir prašė jį patenkinti vadovaudamiesi jame išdėstytais motyvais.

Kadangi žemės sklypui teritorijų planavimo dokumente nebuvo suprojektuotas servitutas (teritorijų planavimo dokumente prie žemės sklypo yra numatytas privažiavimas Smilgų g., besiribojančia su šiuo žemės sklypu), atsakovė konstatuoja, kad žemės sklypo planuose, komplektuojamuose šio žemės sklypo kadastro duomenų bylose, išbraižyti atitinkamai teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose ne suprojektuotą servitutą nebuvo pagrindo. Vilniaus miesto skyriaus vyriausiasis specialistas, tikrindamas žemės sklypo kadastro duomenų bylas, nenustatė, kad žemės sklypo planai, komplektuojami šių žemės sklypų kadastro duomenų bylose, neatitinka Nuostatų 36.3.7 ir 37.9 papunkčiuose nurodytų reikalavimų, todėl pareiškėja negalėjo suderinti žemės sklypo kadastro duomenų bylose esamų planų. Taigi pareiškėja pažeidė Taisyklių 11 punktą ir Nuostatų 67 punktą.

Atsakovė taip pat nustatė, kad žemės sklypo plane, prilygintame detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, nėra nurodytos žemės sklypui taikytinos minėtos specialiosios žemės naudojimo sąlygos plotas. Be to, įvertinus žemės sklypo Nr. 2 kadastro duomenų byloje esančius dokumentus, matyti, kad matininkas Š. L. neteisingai nurodė šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos užimamą plotą, nes žemės sklypo Nr. 2 kadastro duomenų bylos dokumentuose nurodyta, kad minėtoji specialioji žemės naudojimo sąlyga yra taikoma visam šių žemės sklypų plotui, įskaitant ir pamatais / griuvėsiais bei kiemu (užstatyta teritorija) užimamą žemę. Dėl to pareiškėja, priėmusi sprendimą suderinti žemės sklypo kadastro duomenų bylose komplektuojamus planus, kuriuose žemės sklypų kadastro duomenų formose ir šių žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose yra įrašytas neteisingai nustatytas specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pažeidė Nuostatų 67 punktą.

Atsakovė pažymi, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra tik vienas iš privalomai komplektuojamų žemės sklypo kadastro duomenų bylos dokumentų, tačiau esminiu dokumentu laikytinas žemės sklypo planas, kuris visais atvejais yra parengiamas vėliau nei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas ir tik sukomplektavus žemės sklypo kadastro duomenų bylą yra teikiamas Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui patikrinti ir, jeigu nenustatoma pažeidimų, suderinti.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėta siekiant nustatyti, ar ši valstybės tarnautoja, suderinusi žemės sklypų Smilgų g. 24, Smilgų g. 28 ir Smilgų g. 30 kadastro duomenų bylose, parengtose atlikus šių žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje esamus minėtų žemės sklypų planus, tinkamai vykdė savo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei tinkamai taikė teisės aktus. Tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra pradėta dėl žemės sklypų planų suderinimo, o ne dėl žemės sklypų kadastro duomenų bylose komplektuojamų žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktų suderinimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja žemės sklypo plano derinimo lentelėje pasirašė 2015 m. kovo 20 d., tarnybinė nuobauda jai skirta 2015 rugsėjo 18 d., t. y. nepasibaigus 6 mėnesių terminui nuo pažeidimo padarymo dienos, todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad yra praleistas terminas nuobaudai paskirti.

Atsakovės nuomone, pareiškėjos argumentas, jog žemės sklypo kadastro duomenų bylą kameraliai buvo patikrinęs, suderinęs žemės sklypo planą jame pasirašydamas Vilniaus miesto skyriaus vyriausiasis specialistas, todėl pareiškėja preziumavo, kad dokumentai parengti teisingai, patikrinti tinkamai, nepaneigia fakto, kad pareiškėja, būdama Vilniaus miesto skyriaus vedėjo pavaduotoja ir turėdama pareigą atidžiai kontroliuoti Vilniaus miesto skyriaus specialistų, atsakingų už žemės sklypų kadastro bylų patikrinimą, darbą ir, derindama žemės sklypų planus, įsitikinti, kad jie neturi akivaizdžių trūkumų ir neatitikimų, o pastebėjusi neatitikimus, inicijuoti žemės sklypų kadastro duomenų grąžinimą patikslinti, šios pareigos neįvykdė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. lPSl-920-(2.1.) pareiškėjai skirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Rizikų vertinimo departamento Veiklos kokybės užtikrinimo skyriaus vyriausioji specialistė 2015 m. liepos 31 d. tarnybiniu pranešimu Nr. lVV-326-(5.41.) „Dėl galimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo pavaduotojos Ž. S. ir vyriausiojo specialisto A. A. tarnybinio nusižengimo“ Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui pasiūlė pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Vilniaus miesto skyriaus vedėjo pavaduotojos Ž. S. ir vyriausiojo specialisto A. A.. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba patikrino Vilniaus miesto skyriui pateiktų tikrinti 0,1079 ha ploto sklypo, esančio Smilgų g. 24, Vilniuje, 0,0869 ha ploto žemės sklypo, esančio Smilgų g. 28, Vilniuje, ir 0,0841 ha ploto žemės sklypo, esančio Smilgų g. 30, Vilniuje, kadastro duomenų bylas, kurias Vilniaus miesto skyrius patikrino ir nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti šiose bylose esamus minėtų žemės sklypų planus, juos suderino.

Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad, patikrinus 0,0869 ha ploto žemės sklypo, esančio Smilgų g. 28, Vilniuje, kadastro duomenų bylą, nustatyta, kad matininkų Š. L. ir E. G. sudarytame žemės sklypo plane M 1:500 yra įbraižytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) „proj. S1=45 m²“, kuris nebuvo numatytas teritorijų planavimo dokumente (konkrečiu atveju žemės sklypo plane, prilyginamam detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtintam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 30-68 „Dėl žemės sklypo Svajonių g, 13A plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“). Skaitmenine forma parengtame žemės sklypo plane, kuris komplektuojamas šio žemės sklypo kadastro duomenų byloje, duomenų apie pirmiau minėtą servitutą nėra. Taip pat spausdintine ir skaitmenine forma parengtame žemės sklypo Nr. 2 plane nesutampa ir kiti duomenys (apie šio plano rengėją, apie žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinio (pastato) kerčių numerius, savininkus (naudotojus) ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad kadastro duomenų formos Nr. 24 lentelėje nurodyta, kad šį žemės sklypą sudaro 0,0569 ha ploto nenaudojama žemė ir 0,0300 ha ploto užstatyta teritorija, tačiau duomenų, kad šį žemės sklypą sudaro ir želdinių, kuriems taikytina pirmiau minėta specialioji žemės naudojimo sąlyga, naudmenos, šioje lentelėje nėra. Pagal žemės sklypo kadastro duomenų byloje esančius duomenis, specialioji žemės naudojimo sąlyga – saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, – taikytina visam žemės sklypui, tačiau, kaip matyti grafinėje plano dalyje, kiemu ir statinio (pastato) pamatais užimtoje žemėje želdinių nėra. Plane sutartiniu ženklu taip pat yra išbraižytas dujotiekis, tačiau įrašo, kokia medžiaga panaudota jį žymint, nėra. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos abiejuose egzemplioriuose esamuose dokumentuose ir žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamoje skaitmeninėje laikmenoje tarpusavyje nesutampa duomenys apie šiame žemės sklype esančius statinius ir žemės sklypo savininkus (naudotojus) (2 t., b. l. 11–13).

Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2015 m. rugpjūčio 7 d. priėmė įsakymą Nr. lPSl-780-(2.1.) „Dėl komisijos galimam Ž. S. ir A. A. tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“, kuriuo buvo sudaryta komisija tarnybiniams nusižengimams tirti (2 t., b. l. 14). Apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėja buvo informuota 2015 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 1PS17-28-1-(2.30.), kuris jai pasirašytinai įteiktas 2015 m. rugpjūčio 12 d. (2 t., b. l. 15).

Pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 19 d. pateikė paaiškinimą „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“ (2 t., b. l. 29–42).

2015 m. rugsėjo 17 d. komisija surašė išvadą Nr. 1PS17-28-13-(2.30) „Dėl Vilniaus miesto skyriaus vedėjo pavaduotojos Ž. S. tarnybinio nusižengimo tyrimo“, kurios 3 punkte konstatuota, kad pareiškėja, 2015 m. kovo 20 d. suderindama žemės sklypo planą, pažeidė Nuostatų 67 punkto ir Taisyklių 11 punkto reikalavimus, netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.2, 7.27 ir 7.31 papunkčių nuostatas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, nustatytą Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktuose ir 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose. Išvados 4 punkte pasiūlyta skirti jai tarnybinę nuobaudą – pastabą – už išvados 3 punkte nurodytą tarnybinį nusižengimą (2 t., b. l. 43–69).

Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2015 m. rugsėjo 18 d. priėmė įsakymą Nr. lPSl-920-(2.1.) „Dėl Ž. S. tarnybinio nusižengimo tyrimo“, kurio 3 punkte pripažinta, kad pareiškėja, 2015 m. kovo 20 d. suderindama žemės sklypo planą, pažeidė Nuostatų 67 punkto ir Taisyklių 11 punkto reikalavimus ir netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.2, 7.27 ir 7.31 papunkčių nuostatas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, nustatytą Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktuose ir 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose. Įsakymo 4 punktu jai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba – už įsakymo 3 punkte nurodytą tarnybinį nusižengimą (2 t., b. l. 70–71).

Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Įstatymų leidėjas apibrėžė, kad tarnybinis nusižengimas yra valstybės tarnautojų pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 12 d.). Bendrosios valstybės tarnautojų pareigos įtvirtintos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1–11 punktuose. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų pareigų. Viešojo administravimo atitinkamas sritis reglamentuojantys įstatymai nustato specialiąsias tik tos srities valstybės tarnautojų pareigas. Kiekvienai valstybės tarnybos pareigybei priskirtos funkcijos pagal suvienodintų pareigybių sąrašus nurodomos pareigybių aprašymuose, kurias valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai turi parengti ir patvirtinti vadovaudamiesi Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi bei Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (galioja 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 356 redakcija), nuostatomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs valstybės tarnautojo pareigų apibrėžtumo bei konkretumo nustatymo svarbą ir būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio ar blanketinę teisės normą, ne kartą yra akcentavęs būtinumą tarnybinio patikrinimo metu nustatyti, kokias konkrečias teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-706/2010, 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A62-3777/2011, 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A146-2476/2012, 2014 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A146-037/2014 ir kt.).

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies atitinkamuose punktuose įtvirtintos valstybės tarnautojų bendrosios pareigos gali būti pažeistos valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtą veiką, t. y. pažeidžiant atitinkamo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu pažeidęs įstatymu nustatytą bendrąją pareigą ar blanketinę įstatymo normą, tarnybinio patikrinimo metu nustatyta veika (konkretus tarnybinis nusižengimas) tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti kvalifikuota ne tik pagal blanketinę normą, o ir pagal atitinkamo teisės akto konkrečią (pažeistą) normą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (inter alia 2015 m. rugsėjo 17 d. komisijos išvados Nr. 1PS17-28-13-(2.30) „Dėl Vilniaus miesto skyriaus vedėjo pavaduotojos Ž. S. tarnybinio nusižengimo tyrimo“) ir šalių paaiškinimų (pareiškėjos skundas ir atsakovės atsiliepimas į skundą, taip pat šalių paaiškinimai teismo posėdyje) matyti, kad skundžiama tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta už tai, kad:

1) pareiškėja suderino UAB „Kelprojektas“ 2014 m. lapkričio 7 d. parengtą žemės sklypo planą, kuriame buvo įbraižytas kelio servitutas, kurio nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 30-68 „Dėl žemės sklypo Svajonių g, 13A plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“, nei šiuo įsakymu patvirtintame žemės sklypo plane nebuvo;

2) pareiškėja nepastebėjo, kad duomenys žemės sklypo kadastro duomenų bylos dokumentuose ir komplektuojamoje skaitmeninėje laikmenoje esančiuose dokumentuose tarpusavyje nesutampa;

3) pareiškėja suderino žemės sklypo planą, nors jame sutartiniu ženklu yra įbraižytas dujotiekis, o įrašo apie tai, kokia medžiaga panaudota žymint jį, nėra;

4) pareiškėja suderino žemės sklypo planą, kuriame nurodyta, kad žemės sklypui yra taikoma 869 kv. m ploto specialioji žemės naudojimo sąlyga – saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, nors žemės sklypo kadastro duomenų formoje ir žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte yra įrašytas neteisingai nustatytas specialiosios žemės naudojimo sąlygos (saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje) plotas.

Ginčijamo įsakymo 3 punkte konstatuota, kad minėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėja pažeidė Nuostatų 67 punkto ir Taisyklių 11 punkto reikalavimus, netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.2, 7.27 ir 7.31 papunkčių nuostatas.

Nuostatų 67 punkte nustatyta, kad jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Žemėtvarkos skyrius privalo patikrinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir suderinti žemės sklypo planą per 10 darbo dienų nuo jo gavimo.

Taisyklių 11 punkte nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

Pareigybės aprašymo 7.2 papunktyje nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas padeda Vilniaus miesto skyriaus vedėjui organizuoti, kontroliuoti ir koordinuoti skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, o nesant Vilniaus miesto skyriaus vedėjo vadovauja minėtų darbų atlikimui; 7.27 papunktyje nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas pagal kompetenciją nagrinėja ir dalyvauja nagrinėjant piliečių, kitų asmenų, įstaigų ir institucijų pateiktus prašymus, paklausimus, pareiškimus ir skundus bei rengia ir dalyvauja rengiant atsakymus į juos; 7.31 papunktyje nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas pagal savo kompetenciją vykdo kitus su Vilniaus miesto skyriaus funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio skyriaus vedėjo pavedimus, kad būtų pasiekti strateginiai Tarnybos tikslai.

Pareiškėja, remdamasi Tvarkos 106¹ punktu, nurodo, kad teisėtai ir pagrįstai suderino žemės sklypo planą, kuriame yra įbraižytas servitutas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 30-68 „Dėl žemės sklypo Svajonių g, 13A plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ nėra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto žemės sklype projektuojamo servituto (2 t., b. l. 139–140).

Iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad šis įsakymas turėjo būti patikslintas vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-838/2014.

Kaip matyti iš projektuojamo žemės sklypo plano, kurį derino pareiškėja, naujas sklypas nebuvo formuojamos, o nustatomos jau esamo žemės sklypo dalys. 2012 metų įsakymas gali būti keičiamas tik kitu jį priėmusio subjekto – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus – įsakymu. Iki įsakymo pakeitimo turėjo būti atlikti žemės sklypo plano parengimo tvirtinti Nuostatų 32.1.8. papunktyje nustatyti veiksmai – projektuojamo žemės sklypo, kuriame nustatytos dalys, suderinimas su žemėtvarkos skyriumi.

Atsakovė teigia, kad matininkai, atliekantys žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo darbus, neturi teisės nustatyti servituto ir negali žemės sklypo plane žymėti žemės sklypui teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nesuprojektuoto servituto. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad žemės sklypo planas, kurį derino pareiškėja, yra skirtas patikslinti jau esamą teritorijų planavimo dokumentą padalijant žemės sklypą į dvi dalis, kurių viena dalis projektuojama nuosavybės teisėms atkurti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pagal Tvarkos 106¹ punktą turi teisę patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame suprojektuoti siūlomi servitutai (jeigu jų reikia).

Nuostatų 36.3.7 papunktyje taip pat nustatyta, kad žemės sklypo plane sutartiniais ženklais išbraižomi žemės servitutai.

Priešingai, nei teigia atsakovė, sklypo plane servitutas yra tik projektuojamas, o ne nustatomas (1 t., b. l. 130). Žemės sklypo planą su projektuojamu servitutu turi patvirtinti savivaldybės administracijos direktorius. Tada atsakovė jį administraciniu sprendimu gali nustatyti, kaip nustatyta Tvarkos 106¹ punkte.

Taigi ši pareiškėjos tarnybinio nusižengimo dalis yra neįrodyta.

Dėl antrojo pareiškėjos tarnybinio pažeidimo konstatuotina, kad ji neneigia fakto, jog duomenys žemės sklypo kadastro bylos dokumentuose ir šio žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamoje skaitmeninėje laikmenoje esančiuose dokumentuose tarpusavyje nesutampa, tačiau nurodo, kad jų sutapimas yra nebūtinas. Be to, teigia, kad už minėtų duomenų patikrinimą buvo atsakinga ne ji, o patikrinimą atlikęs vyriausiasis specialistas. Teritorinio padalinio darbuotojas atliko patikrinimą kameraliai, surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą, nenustatė pažeidimų, suderino byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą ir jį pasirašęs perdavė pareiškėjai, todėl nebuvo tikslinga pakartotinai tikrinti jau patikrintus dokumentus.

Teismo nuomone, ši pareiškėjos pozicija yra nesuderinama su Pareigybės aprašymo 7.2 papunktyje nustatyta pareiga, nesant Vilniaus miesto skyriaus vedėjo, organizuoti, kontroliuoti ir koordinuoti skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą.

Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kontrolė yra viena iš valdymo funkcijų ir suprantama kaip procesas, užtikrinantis, kad reali veikla atitiktų planuojamą ar nustatytą tam tikruose teisės aktuose (žr. 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1614/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo pareigą kontroliuoti skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, į tai įeina ir darbuotojų, kuriems yra pavestos konkrečios užduotys, kontrolė. Ji turėjo patikrinti, ar atsakingas darbuotojas tinkamai, t. y. remdamasis teisės aktais, patikrino žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Sutiktina su komisijos išvada, kad pareiškėja privalėjo suprasti, kad, norint teisingai ir tiksliai nustatyti žemės sklypų kadastro duomenis, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, todėl privalėjo ne tik atidžiai kontroliuoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus specialisto, atsakingo už žemės sklypo kadastro bylos patikrinimą, darbą, bet, derindama žemės sklypo planą, įsitikinti, kad jis neturi akivaizdžių trūkumų ir neatitikimų, o pastebėjusi neatitikimus, inicijuoti žemės sklypo kadastro duomenų grąžinimą patikslinti. Taigi ši pareiškėjos tarnybinio nusižengimo dalis laikytina įrodyta.

Pareiškėja suderino žemės sklypo planą, nors jame sutartiniu ženklu yra įbraižytas dujotiekis, o įrašo, kokia medžiaga panaudota žymint jį, nėra. Pareiškėja šioje dalyje nurodo, kad nėra aišku, kokiais galimai papildomais dokumentais ir informacija A. A. vadovavosi tikrindamas žemės sklypo planą. Tą patį paaiškinimą pareiškėja pateikė ir komisijai. Komisija išvadoje nurodė, kad „kadastro duomenų bylose nėra sukomplektuotas Ž. S. paaiškinime nurodytas SĮ „Vilniaus planas“ matininko A. K. 2014-05-22 parengtas planas, taip pat pirmiau minėtas planas Komisijai nebuvo pateiktas“, taigi, aiškiai įvardijo, kokie dokumentai turėjo būti komplektuojami byloje. Pareiškėja žemės sklypo planą suderino neįsitikinusi, ar panaudota tinkama medžiaga žymint dujotiekį ir ar teisingai dujotiekis buvo pažymėtas, ir nekontroliavo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus specialisto, atsakingo už žemės sklypo kadastro bylos patikrinimą. Taigi, ši pareiškėjos tarnybinio nusižengimo dalis taip pat laikytina įrodyta.

Pareiškėja taip pat teigia, kad atsakovė nepagrįstai nustatė, kad ji padarė tarnybinį nusižengimą suderindama žemės sklypo planą, kuriame nurodyta, kad visam žemės sklypo plotui, t. y. 869 kv. m, yra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, tačiau plano 2 grafinėje dalyje kiemu ir statinio (pastato) pamatais užimtoje žemėje želdinių nėra (2 t., b. l. 130). Kadangi žemės sklype yra pastatas, neteisingai nustatytas specialiosios žemės naudojimo sąlygos (saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje) plotas.

Pažymėtina, kad pareiškėja prašyme teigė, kad yra praleistas Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas terminas tarnybinei nuobaudai skirti, nes jai skirti terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2014 m. rugsėjo 1 d., kai buvo suderintas ženklinimo aktas, tačiau teismo posėdyje pripažino, kad terminas nėra praleistas ir tarnybinei nuobaudai skirti terminą atsakovė pagrįstai skaičiuoja nuo žemės sklypo plano suderinimo datos, todėl teismas šio argumento plačiau nenagrinėja.

Nors atsakovė nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą suderindama UAB „Kelprojektas“ 2014 m. lapkričio 7 d. parengtą žemės sklypo planą, kuriame buvo įbraižytas kelio servitutas, tačiau, teismo nuomone, tai nekeičia tarnybinio nusižengimo kvalifikavimo, nes jai skirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba yra proporcinga padarytiems pažeidimams. Byloje yra nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių. Taigi, pareiškėja nekontroliavo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus darbuotojo, atsakingo už žemės sklypo kadastro bylos tikrinimą, suderino žemės sklypo planą neįsitikinusi, ar jis atitinka teisės aktus, o dėl šių neteisėtų pareiškėjos veiksmų (neveikimo) kilo pasekmės – nebuvo užtikrintas tinkamas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, vykdant žemės reformą (Vilniaus miesto skyriaus nuostatų 3.1 punktas).

Įvertinęs išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad 2015 m. rugsėjo 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. 1PS1-920-(2.1.) 3 ir 4 punktai yra teisėti ir pagrįsti, jų panaikinimo pagrindų nenustatyta.

Pažymėtina, kad nors ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiškėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminą, todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),

nusprendžia:

Pareiškėjos Ž. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.