- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-22
- Bylos Nr.
- 1-180-1046/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35444-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Kaltinamasis
- K. R.
- Civilinis ieškovas
- T. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis K. R. 2017 m. birželio 13 d. į internetinį puslapį (duomenys neskelbtini) patalpinęs užklausimą, jog ieško pirkti automobilio (duomenys neskelbtini) kablio bei nurodęs savo kontaktinį abonentinį telefono numerį 8 616 22699, po ko 2017 m. birželio 13 d. T. B. telefonu pranešus, kad pastarasis parduoda minėtą automobilio detalę už 250 eurų, 2017 m. liepos 13 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), atvykęs į S. B. priklausantį garažą apžiūrėti automobilio kablio, pasiėmė minėtą detalę ir nesumokėjęs už įsigytą daiktą sutartos piniginės sumos, pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą T. B. priklausantį, turtą – (duomenys neskelbtini) kablį, 250 eurų vertės.
Kaltinamasis K. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dėl automobilio kablio pateikė užklausą internetu (duomenys neskelbtini) ir gavo el. laišką, kad tokį kablį turi vienas žmogus. Tas žmogus atsiuntė nuotraukas kablio ir tada jau pradėjo dėl automobilio kablio pardavimo tartis telefonu. Dėl kainos taip pat tarėsi telefonu, bet kaina galėjo būti nurodyta ir el. laiške. Mano, kad kaina buvo 150 eurų, nors iš pradžių galėjo būti ir didesnė, bet paskui sumažinta. Galutinę prekės kainą suderino tą pačią dieną prieš važiuojant į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo pirkti, bet išvažiavo nesumokėjęs, t. y. pasisavino automobilio kablį. Tą kablį pardavė išvežiau į (duomenys neskelbtini). Galėjo per apklausą įvardinti, kad pardavė į Norvegiją už 250 eurų. Nelabai sutinka su prašoma kablio kaina, t. y. 5250 Eur, nes su nukentėjusiuoju buvo sutarę kablio kainą 150 Eur. Su 250 eurų suma sutiko todėl, kad galvojo, jog su nukentėjusiuoju pavyks susitaikyti. Žalos anksčiau atlyginti niekas netrukdė, tiesiog įvyko nesusipratimas. Galvojo, kad proceso eigoje bus kažkoks susitikimas su nukentėjusiuoju ir susitars, todėl pats neskambino. O vėliau, kai paskambino ir žadėjo atlyginti 250 eurų žalą, nukentėjusysis nebenorėjo taikytis, sakė, kad jau per vėlu. Savo poelgį vertina neigiamai.
Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Iš nukentėjusiojo T. B. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2017 m. birželio 13 d. į savo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) iš internetinio puslapio (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą, kad asmuo ieško pirkti įtaiso priekabai užkabinti, t. y automobilio kablio. Skelbime buvo nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Yra išsisaugojęs minėtą skelbimą. 2017 m. birželio 13 d. paskambino nurodytu telefono numeriu asmeniui, kuris ieško pirkti minėtos detalės ir pasakė, kad tokią turi. Į skambuti atsiliepė vyriškis, kuris neprisistatė. Vyriškis paprašė atsiųsti dalies nuotraukas. Nusiuntė nuotrauką į tą patį telefono numerį per programą (duomenys neskelbtini). Per šią programą susirašinėjo su tuo vyriškis, kadangi šis klausė, kur yra minėta detalė. Parašė, kad dalis yra (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos 13 d. į mobiliojo ryšio telefoną iš anksčiau nurodyto telefono numerio paskambino minėtas vyriškis ir paklausė, ar jis (T. B.) dar turi tą detalę, t. y automobilio (duomenys neskelbtini) kablį. Atsakė, kad turi ir ją vis dar gali parduoti. Su vyriškiu bendravo telefonu ir pokalbio metu suderėjo kainą, tai yra 250 eurų už minėtą detalę. Asmuo paklausė, ar gali atvažiuoti pasižiūrėti kablio ir pasakė, jei tiks, tada jį nusipirks. Atsakė, kad gali atvažiuoti. Vyriškis nepasakė, kada tiksliai atvažiuos. Po to minėtas asmuo paprašė atsiųsti adresą, kur yra laikomas automobilio kablys. Nusiuntė jam adresą: (duomenys neskelbtini), kur gyvena tėvas S. B.. 2017 m. liepos 13 d., apie 15.20 val., į mobiliojo ryšio telefoną paskambino minėtas vyriškis ir pasakė, kad yra atvykęs nurodytu adresu. Tuo metu S. B. namuose buvo vienas. Jis (T. B.) pasakė vyriškiui, kad pats yra išvykęs, tačiau paaiškino, kad namuose yra jo tėvas S. B., kuris galės parodyti parduodamą automobilio kablį, esantį (duomenys neskelbtini), garaže. Po to, tą pačią dieną atvykęs pas tėvą sužinojo, kad 2017 m. liepos 13 d., apie 15.20 val., S. B. įsileido į namo garažą minėtą asmenį aprodyti automobilio kablį. Asmuo, apžiūrėjęs dalį, ją pasiėmė ir išsivežė. Automobilio kablys buvo laikomas garaže ant grindų prie sienos, kurioje yra langas. S. B. nurodė, kad vyriškis automobilio kablį išsivežė su mėlynos spalvos automobiliu, tačiau nei markės, nei valstybinių numerių neįsidėmėjo. S. B. sakė, kad galvojo, jog jis (T. B.) buvo susitaręs su minėtu vyriškiu dėl atsiskaitymo už dalį. Prieš tai tėvui nepasakė, kad į namus atvažiuos asmuo pirkti dalies, todėl šis net nesuprato, kad asmuo turėjo atsiskaityti už dalį. Sužinojęs, kad asmuo pavogė automobilio kablį, skambino tam vyriškiui į mobiliojo ryšio telefoną, tačiau pastarasis į skambučius neatsakė. Su kablį pagrobusiu asmeniu susisiekti nebepavyksta. Automobilio, (duomenys neskelbtini) kablio vertė 250 eurų. Automobilio kablys yra juodos spalvos. Minėtą kablį tikrai galėtų atpažinti. Dėl vagystės padaryta 250 eurų turtinė žala, ji neatlyginta. Nesutinka taikytis su įtariamuoju, kadangi šis elgiasi įžūliai, paskambinęs pasakė „jei tau reikia, tai aš galiu tau pinigus sumokėti“, tačiau iš minėto asmens neišgirdo nei vieno atsiprašymo žodžio (b. l. 53-55, 57-58, 59-60).
Iš liudytojo S. B. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2017 m. liepos 13 d., apie 13 val., į mobiliojo ryšio telefoną paskambino sūnus T. B. ir pasakė, kad į jo (S. B.) namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), atvažiuos vyriškis, kuris nori apžiūrėti automobilio kablį, priklausantį T. B.. Sūnus paprašė tik parodyti automobilio detalę ir dar pasakė, kad vyriškis yra detalės pirkėjas. Apie 15 val. į namus atvyko nepažįstami vyriškiai, apie 35 – 40 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, nuo 175 iki 180 cm ūgio, trumpais rudos spalvos plaukais. Vyriškis, kuris norėjo apžiūrėti kablį, vilkėjo tamsios spalvos drabužius. Atvažiavo tamsiai mėlynos spalvos lengvuoju automobiliu. Vyriškis dar davė savo telefonu pakalbėti su sūnumi T. B., kuris pasakė, kad leistų apžiūrėti detalę. Vyriškį nusivedė iki garažo ir parodė, kur yra detalė. Vyriškis apžiūrėjo detalę ir, pasakęs, kad jam tinka, išėjo su detale iš garažo. Detalę įsidėjo į automobilį ir išvažiavo. Pagalvojo, kad vyriškis yra sūnaus pažįstamas ir jie yra atsiskaitę už minėtą detalę. Po kurio laiko atvažiavęs sūnus T. B. pasakė, kad vyriškis yra nesusimokėjęs už detalę. Nepagalvojo, kad vyriškis vagia detalę. Minėtą vyriškį gal ir galėtų atpažinti, nors jį matė pirmą kartą. Detalė priklauso sūnui T. B., todėl žala padaryta sūnui (b. l. 67-68).
Iš liudytojos I. R. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog turi sūnų K. R., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Sūnus naudojasi jos abonentiniu telefono numeriu 8 616 22699. K. R. važinėja juodos spalvos automobiliu Audi A4, kurio valstybinių numerių liudytoja nežino (b. l. 70).
Iš liudytojo M. Z. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2017 m. liepos 13 d. draugas K. R. buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini). Tą dieną kartu buvo Bendruomenių rūmuose, kur vyko K. sesers išleistuvės. Kai abu su K. išėjo į kiemą parūkyti. K. R. pasakė, kad reikia nuvažiuoti ir pasiimti kablį. Pats tuo metu turėjo (duomenys neskelbtini), tamsiai mėlynos spalvos, valstybinių numerių neatsimena, bet automobilis buvo registruotas Lietuvoje. Šiuo automobiliu kartu su K. R. nuvažiavo paimti detalės. Adreso neatsimena, bet tai buvo privatus namas. Pats iš automobilio išlipęs nebuvo. K. R. išlipo iš automobilio ir kažką kalbėjo su vyriškiu, vėliau detalę įdėjo į automobilio bagažinę ir abu išvažiavo. K. R. neklausė, kiek šis turėjo pinigų, kiek mokėjo už detalę ir ar išvis mokėjo už detalę. Taip pat neklausė, kam K. R. reikalinga minėta detalė ir nežino, kur K. R. ją padėjo. Žino, kad K. R. nuolat perka ir parduoda automobilių detales. Paėmę kablį abu grįžo į Bendruomenių rūmus (b. l. 72-73).
Iš 2017 m. liepos 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis S. B. priklausantis garažas. Apžiūros metu nuo garaže stovinčio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimti rankų pėdsakai (b. l. 13-17).
Iš 2017 m. lapkričio 10 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo B. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus naudojimosi mobiliojo ryšio telefono abonentiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) analizę nustatyta, jog:
2017 m. liepos 13 d., 09.10 val., jungdamasis prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), K. R. pirmą kartą paskambino nukentėjusiajam T. B. ir 09.13 val. gavo iš T. B. SMS pranešimą. Antrą kartą įtariamasis K. R. nukentėjusiajam T. B. skambino 2017 m. liepos 13 d., 15.19 val., jungdamasis prie bazinės stoties, esančios Panevėžyje, Respublikos g. 58. 2017 m. liepos 14 d. įtariamasis K. R. iš nukentėjusiojo T. B. gavo du SMS pranešimus. Taip pat 2017 m. liepos 13 d., po vagystės, naudojantis nukentėjusiojo abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), keturis kartus bandyta prisiskambinti į įtariamojo K. R. naudojamą abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 14 d. užfiksuoti aštuoni bandymai prisiskambinti įtariamajam. Iš įtariamojo K. R. naudojamo mobilaus ryšio telefono numerio išklotinės matyti, kad jis nusikaltimo padarymo dieną (2017 m. liepos 13 d.), po pietų, buvo Panevėžio mieste (b. l. 37).
Iš 2017 m. liepos 20 d. Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių valdybos viršininko V. R. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedo matyti, kad mobiliojo ryšio telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas kaip priklausantis I. R., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) (b. l. 39-40).
Iš 2017 m. liepos 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis T. B. pateikė automobilio, (duomenys neskelbtini) kablio, kuris buvo pagrobtas 2017 m. liepos 13 d., atspausdintą fotonuotrauką. Fotonuotrauka pridėta prie bylos medžiagos (b. l. 41-42).
Iš 2017 m. rugsėjo 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis T. B. pateikė mobiliojo ryšio telefone išsaugotas 4 fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas jo susirašinėjimas dėl kablio pirkimo su abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) naudotoju K. R. (b. l. 43).
Iš 2017 m. rugsėjo 25 d. apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiojo T. B. pateiktose 4 fotonuotraukose užfiksuotas tokio turinio susirašinėjimas:
1 Nuotrauka. Viršuje nurodytas adresatas kam siunčiama nuotrauka, tai adresatas „Perka kablį“. Pranešimas išsiųstas 2017 m. birželio 13 d., nuotrauka ir apačioje jos prierašas „Labas siunčiu (duomenys neskelbtini) kablio nuotraukas“. Pranešimas rašytas T. B..
„Perka kablį“ – Labai gerai. Pasižymiu numerį, per šiandien atskambinsiu. Koks miestas?
„Perka kablį“ - I (duomenys neskelbtini), bet ne problema pasiimti is jusu.
3 Nuotrauka. Matoma 2 nuotraukoje rašyto pokalbio tęsinys.
T. B. – (duomenys neskelbtini).
T. B. – Vakar pasiėmiai (duomenys neskelbtini) kablį ir nesumokėjai, jeigu neatsiliepsi telefonu, darysiu išvadą, kad pavogei (b. l. 44-48).
Pagal BK 178 straipsnį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Turto grobimas – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad K. R. 2017 m. liepos 13 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), atvykęs į S. B. priklausantį garažą apžiūrėti automobilio kablio, pasiėmė minėtą detalę ir nesumokėjęs už įsigytą daiktą sutartos piniginės sumos, pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą T. B. priklausantį, turtą – (duomenys neskelbtini) kablį, 250 eurų vertės. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo K. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Nukentėjusysis T. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 250 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl pavogto automobilio kablio (b. l. 64). Rašytiniame prašyme nagrinėti bylą jam nedalyvaujant nukentėjusysis nurodė, kad savo civilinį ieškinį palaiko (b. l. 129). Teismo vertinimu, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl pavogto automobilinio kablio yra pagrįstas nukentėjusiojo parodymais, be to, pats kaltinamasis K. R. nurodė, jog pavogtą kablį kitam asmeniui pardavė už 250 Eur. Tuo tarpu kaltinamojo parodymai, kad su nukentėjusiuoju kalbėjo apie 150 Eur dydžio kablio kainą yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, nes nukentėjusysis T. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad kablio kaina yra 250 Eur. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, nes žala padaryta tyčiniais tiesioginiais kaltinamojo veiksmais, iš kaltinamojo K. R. nukentėjusiojo T. B. naudai priteisiant 250 Eur turtinei žalai atlyginti.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis K. R. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, yra neteistas (b. l. 78), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 79-82), yra nevedęs, teismo posėdžio metu nurodė, kad niekur nedirba, nesimoko, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 75-77), į psichikos sveikatos centro apskaitą neįrašytas, priklausomybės ligų kabinete neregistruotas (b. l. 84, 86). Atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis neteistas, nedirba, nesimoko, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam K. R. parenkant bausmės rūšį skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, skiriant atitinkamus įpareigojimus, nes teismo vertinimu, ši bausmės rūšis esant minėtoms aplinkybėms užtikrintų teisingumo principą, labiausiai atitiktų bausmės paskirtį nubausti ir paveikti kaltinamąjį. Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad neigiamai charakterizuojančių kaltinamąjį duomenų byloje iš esmės nėra, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtinas bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis K. R. savo kaltę pripažino visiškai ir dėl to byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam K. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo K. R. išieškotinos 5,20 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 309 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nusprendžia:
K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam T. B. padarytą 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) turtinę žalą ir visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. R. paskirti laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam T. B. padarytą 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) turtinę žalą ir visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo T. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš K. R. nukentėjusiojo T. B. naudai priteisti 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.
Išieškoti iš K. R. 5,20 Eur (penkis eurus 20 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.