Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Gražinos Davidonienės ir Nijolios Indreikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. K. ir suinteresuoto asmens J. S. atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. V. , J. S. , D. S. , L. M. , I. M. , Kauno 12-ojo notarų biuro notarei G. K. dėl Jurgio A. M. asmeninio testamento patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja L. K. prašė teismo patvirtinti Jurgio A. M. , mirusio 2007 m. sausio 17 d., 2006 m. gruodžio 28 d. sudarytą asmeninį testamentą.

Kokiom aplinkybėm jis surašė testamentą, ji nežino. J.A. M. jai testamentą perdavęs klinikose.

Prieš atsigulant į ligoninę, J.A. M. buvo suradęs pirkėją, kuris jam pasiūlė už valdą Savanorių pr., Kaune, 2,5 mln. litų. Šią sumą testamente jis ir padalino. Pareiškėjos nuomone, testamentas atitinka CK 5.30 str. 1 d. reikalavimus, todėl prašė teismo J.A. M. asmeninį testamentą patvirtinti.

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 4 d. nutartimi prašymą atmetė. Teismas nustatė, kad po J.A. M. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: ½ d. gyvenamojo namo su kiemo statiniais ir ūkiniais pastatais, esančiais Savanorių pr. 402, Kaune, 2000/2393 dalys 0,2393 ha žemės sklypo, esančio Savanorių pr. 402, Kaune, ir 2/3 sodo pastato, esančio Kauno rajono savivaldybėje, SB "Vingis" 98 skl. (b.l. 9-15). 2007-01-24 Kauno m. 12-ajame notarų biure po J.A. M. mirties užvesta paveldėjimo byla Nr. 2412007, kurioje dėl J.A. M. turto paveldėjimo kreipėsi pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai L.V. ir J. S. (prijungta paveldėjimo byla Nr. 24/2007). Suinteresuoti asmenys J. S. ir L.V. yra J.A. M. dukros, o D. S. - anūkė (b.l. 65-66, 67-69, prijungta paveldėjimo byla Nr. 2412007). Pareiškėja L. K. , suinteresuoti asmenys L. M. , I. M. giminystės ryšiais su J.A. M. nesusiję. Oficialaus testamento J.A. M. nebuvo sudaręs. 2006 m. gruodžio 19 d. J.A. M. buvo paguldytas į VšĮ Kauno apskrities ligoninės Kardiologijos skyrių dėl ūmaus kraujotakos sutrikimo, iš kurio 2006 m. gruodžio 27 d. išrašytas ir perkeltas į KMUK 1-ąjį Kardiologijos skyrių tolimesniam gydymui ir koronarografijos atlikimui (prijungta gydymo stacionare ligos istorija Nr. 06-107729). 2006 m. gruodžio 28 d. KMUK Kardiologijos skyriuje buvo surašytas ginčo asmeninis testamentas (b.l. 16-17). Teismas konstatavo, jog ginčo testamento tekstas neatitinka visų asmeniniam testamentui keliamų būtinų reikalavime, nes testamentu nėra aiškiai ir kategoriškai išreikštos testatoriaus valios dėl nekilnojamojo turto paveldėjimo jo mirties atveju bei konkrečiai nenurodytas paveldimas turtas. Minimo testamento teksto analizė rodo (teiginys … jei būtų kitur…), kad velioniui nebuvo žinomas visas jam priklausantis nekilnojamasis turtas. Teiginys “…šį turtą mano dukros…parduos - jo sau nepasiliks…” leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, kad velionio valia jam priklausantį nekilnojamąjį turtą paveldėtų dukros L. V. ir J. S. , nes parduoti turtą gali tik jo savininkas savo paties valia. Be to, testamente pavartota veiksmažodžio nuosaka nėra liepiamoji, o pareiškėja neįrodė, kad asmeninis testamentas surašytas testatoriaus ranka ir jo pasirašytas. Dalyvaujantys byloje asmenys rašysenos ekspertizės skirti neprašė (CPK 176 str., 177 str. 1 d., b.l. 77), o gydytoja J. P. , kurios spaudas ir parašas yra pirmoje testamento pusėje, parodė, kad J.A. M. tvirtinimui atnešė jau surašytą ir pasirašytą dokumentą (b. l. 85). Teismas pažymėjo, jog tai, kad pardavus nekilnojamąjį turtą palikėjo dukros privalo solidariai išmokėti ginčo dokumente nurodytiems asmenims nurodytas sumas (pirmame lape – trims, antrame- dar vienai), atitiktų CK 5.23 str., įtvirtintos testamentinės išskirtinės požymius, tačiau ši įstatymo nuostata taikoma tik oficialiems testamentams.

Atskiruoju skundu pareiškėja L. K. prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad CK 5. 23 str., (testamentinė išskirtinė) gali būti taikomas tik oficialiems testamentams. Neteisingai nurodyta, jog pareiškėja neįrodė, kad ginčo asmeninis testamentas surašytas testatoriaus ranka ir jo pasirašytas. Byloje dalyvaujantys asmenys šios aplinkybės neginčijo, todėl teismas turėjo pasiūlyti skirti rašysenos ekspertizę. Bylos nagrinėjimo metu abejonių, kad testamentas surašytas ne testatoriaus ranka nekilo. Be to, teismo posėdžio metu liudytoja J. P. patvirtino, kad asmeniniame testamente parašas buvo J. A. M. , nes taip jis pasirašydavo medicininiuose dokumentuose (b. l. 84). Ši liudytoja taip pat nurodė, kad "parašas tikrai buvo jo", "man atrodo jis pasirašė prie manęs ir dar klausė ar rašyti datą" (b. 1. 85). Jeigu teismas abejoja, kad testamentą surašė ir pasirašė ne testatorius, apeliantė sutinka, kad būtų paskirta rašysenos ekspertizė. Be to, CK 5. 30 straipsnis nenumato, kad surašant asmeninį testamentą yra būtinas gydytojo parašas. CK 5. 31 straipsnio 4 dalis numato, jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti minėto straipsnio nustatyta tvarka, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti.

Teismo išvada, jog tikėtinai gydytojai J. P. buvo pateiktas tik vienas dokumento (testamento) puslapis, nepagrįsta. Liudytoja J. P. parodė, kad "man atrodo, kad to lapo antros pusės užpildytos nebuvo... Tvirtinti negaliu" (b. l. 85). Be to, ar gydytojai buvo pateiktas vienas testamento lapas ar abu lapai reikšmės neturi, kadangi įstatymas nenumato, kad asmeninį testamentą privalo patvirtinti gydytojas.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad ginčo teksto analizė rodo (teiginys...jei būtų kitur...), kad velioniui nebuvo žinomas visas jam priklausantis turtas. Priešingai teismas neįsigilino į testamente nurodytą testatoriaus turtą, t.y., " Savo turtą esantį Kaune Savanorių pr. Nr.402 ir jei jis būtų kitur: garažas....". Testatorius, be jam priklausančios namo valdos, esančios Savanorių pr. 402, Kaune, nurodė ir kitą turtą - garažą bei kolektyvinį sodą, esančius kitur.

2007 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio metu L.V. paaiškino, kad buvo pakankamai laiko sudaryti testamentą pas notarą. 2007 m. sausio 15 d. KMUK J.A. M. buvo atlikta širdies operacija, o praėjus dviem dienoms po operacijos, t.y. 2007 m. sausio 17 d., neatgavęs sąmonės, jis mirė. Keista, kad L.V. būdama J.A. M. dukra nežinojo, jog jos tėvas po operacijos gyveno tik dvi paras be sąmonės ir todėl testamento pas notarą sudaryti negalėjo. Taip pat suinteresuotas asmuo L.V. nepagrįstai nurodė, kad jai neaišku, ar asmenys yra tie patys, kurie nurodyti testamente. Teismo posėdžio metu pati L.V. parodė, kad L. K. buvo jos tėvo J.A. M. draugė, su kuria bendravo apie 4 metus bei kuri pas tėvą dažnai ateidavo. Be to, testamente yra testatoriaus išvardintų asmenų nurodyti ne tik vardai, pavardės, bet ir tėvavardžiai bei gimimo datos, kurios sutampa su byloje esančiais pateiktais minėtų asmenų asmens dokumentuose nurodytais įrašais.

Kauno miesto apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad pareiškėja L. K. , suinteresuoti asmenys L. M. , I. M. giminystės ryšiais su J.A. M. nesusiję. Tačiau tai neturi jokios reikšmės nei testamento sudarymui, nei jo patvirtinimui. CK 5.19 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą. Iš suinteresuoto asmens J. S. paaiškinimų matyti, kad testatoriaus valia buvo nenuskriausti L. K. , I. M. , L. M. ir D. S. . Taigi iš J.A. M. surašyto testamento matyti, kad jo valia išreikšta būtent tiems patiems asmenims nurodytiems testamente, kuriuos minėjo J. S. .

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. S. prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos L. K. prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, kadangi šis atitinka visus asmeniniam testamentui keliamus reikalavimus. Testamente yra išreikšta J.A. M. valia kam palikti savo turtą. Aplinkybė, jog asmeninį testamentą surašė testatorius, nepagrįstai nelaikyta įrodyta. Apeliantės nuomone, asmeninis testamentas surašytas jos tėvo J.A. M. ranka ir jo paties pasirašytas. Liudytoja J. P. paaiškino, kad asmeniniame testamente parašas yra tikrai testatoriaus, nes jis testamento patvirtinimo metu klausė gydytojos, ar jam reikia įrašyti datą.

Nepatvirtindamas J.A. M. asmeninio testamento, teismas neįsigilino į visas bylos aplinkybes, dėl ko nutartis turi būti panaikintina, o testamentas patvirtintinas.

Atsiliepimu į atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo L. V. prašo nutarties nekeisti. Pareiškėja nurodo, kad ginčo testamente neaiškiai išreikšta J.A. M. valia, aiškiai nenurodyti asmenys, kuriems J.A. M. palieka turtą. Asmeniniame testamente, testatoriaus valia turi būti taip išreikšta, kad turto paveldėtojai būtų aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti. Be to, turtą testamente galima arba palikti įpėdiniui, arba nepalikti. Uždėti prievolę testamentiniam įpėdiniui parduoti palikimą testatorius negali.

Asmeninio testamento turinys negali leisti daryti prielaidų, net pakankamai tikėtinų. Įstatymas reikalauja, kad testatoriaus valia turi būti išreikšta aiškiai, dėl testamento sąlygų prasmės nekiltų neaiškumų. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė nutartyje, kad CK 5. 23 straipsnis taikytinas tik oficialiems testamentams, nes sutinkamai su CK 5. 24 str., jeigu testamentinė išskirtinė susijusi su nekilnojamuoju turtu, prašymas visais atvejais paduodamas notarui.

Nepagrįstai nurodyta, kad teismui turėtų užtekti vienintelio įrodymo, patvirtinančio, kad testamentas surašytas testatoriaus ranka, tai yra fakto, kad niekas iš byloje dalyvaujančių asmenų neginčija, kad dokumentą surašė pats J. A. M. bei, kad niekas iš dalyvaujančiųjų byloje asmenų neprašė skirti rašysenos ekspertizės. Šie argumentai visiškai nepagrįsti, nes ypatingos teisenos bylose pareiškėjas privalo įrodyti aplinkybes, kurias jis prašo pripažinti. Prie pareiškimo nebuvo pridėta nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad testamentas surašytas paties J.A. M. . Liudytoja J. P. parodė, kad ji nematė, kas surašė dokumentą. Pareiškėjos prašymas apeliacinėje instancijoje paskirti rašysenos ekspertizę yra negalimas, šį prašymą pareiškėja galėjo ir turėjo galimybes pateikti pirmos instancijos teisme CPK 314 str.).

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių (CK 5. 19 straipsnis). Taigi testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testamentas yra pirminis juridinis faktas, kuris, įvykus kitam juridiniam faktui-atsiradus palikimui-sukuria teisinį paveldėjimo santykį-testamentiniai įpėdiniai kviečiami paveldėti. Dėl to įstatymas nustato testamento formos, turinio, kitus reikalavimus. CK numato dviejų rūšių testamentus: oficialiuosius (5. 28 straipsnis) ir asmeninius (5. 30 straipsnis). Asmeninis testamentas- tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5. 30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti CK 5. 31 straipsnyje nustatyta tvarka, po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti (CK 5. 31 straipsnio 4 dalis).

Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, patikrina, ar jis atitinka CK 5. 30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas. Išreikšdamas savo valią nurodo, kam po jo mirties turi atitekti testamente nurodytas turtas. Ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po mirties.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo tekstas neatitinka visų asmeniniam testamentui keliamų būtinų reikalavimų: jame nėra aiškiai ir kategoriškai išreikštos testatoriaus valios dėl nekilnojamojo turto paveldėjimo jo mirties atveju, konkrečiai nenurodytas paveldimas turtas. Teisėjų kolegija su šiuo motyvu sutinka tik dalinai. Iš J. A. M. rašto, kurį jis įvardijo testamentu, matyti, kad jis nenurodė, kam po jo mirties atitenka nurodytas turtas. Tik nurodęs, kad jo dukros L. V. ir J. S. jam priklausančio turto sau nepasiliks, jį parduos, todėl jos privalo solidariai išmokėti žemiau nurodytiems asmenims. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad J. A. M. raštas neatininka asmeniniam testamentui keliamų reikalavimų (CK 5. 30 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė L. K. prašymą patvirtinti J. A. M. asmeninį testamentą.

Teisėjų kolegija sutinka su L. K. atskirajame skunde nurodyta aplinkybe, jog skirti J. A. M. rašysenos ekspertizės nebuvo pagrindo, kadangi niekam nekilo abejonių, kad raštas surašytas ne J. A. M. ranka.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad testamentinė išskirtinė gali būti tik oficialiuose testamentuose. Įstatymas nereglamentuoja, kad testamentinė išskirtinė negalima asmeniniame testamente (CK 5. 23 straipsnis), bet ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, kadangi J. A. M. raštas neatitinka asmeniniam testamentui keliamų reikalavimų (CK 5. 30 straipsnis).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskiruosiuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.