Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo A. V. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-2610-527/2014 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2014 m. gruodžio 12 d. pareiškė nušalinimą nuo civilinės bylos Nr. 2S-2610-527/2014 (pirmosios instancijos bylos Nr. 2-3979-835/2014) nagrinėjimo visiems Kauno apygardos teismo teisėjams. Tenkinus prašymą dėl nušalinimo, bylą prašoma perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Nesutikdamas su priimtu procesiniu sprendimu, A. V. 2014 m. spalio 21 d. Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą padavė atskirąjį skundą dėl 2014 m. spalio 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties. Be to, Kauno apygardos teismo pirmininkui buvo pateiktas pareiškimas dėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų nušalinimo, t. y. pareikštas nepasitikėjimas Kauno apygardos teismo l. e. p. Civilinių bylų skyriaus pirmininke G. B., šio skyriaus teisėjais R. B., L. J. ir G. K. dėl jų piktnaudžiavimų teisėjo įgaliojimais. Pareiškėjo manymu, šie asmenys patys turėjo nusišalinti nuo atskirojo skundo nagrinėjimo. Atskirajame skunde buvo prašoma apeliacinės instancijos teismo pirmininką N. M. šios civilinės bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Be to, 2014 m. lapkričio 18 d. elektroniniu paštu teismo pirmininkui buvo pateiktas prašymas informuoti pareiškėją apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, jeigu bus paskirtas žodinis šios bylos nagrinėjimo teismo posėdis.

2014 m. gruodžio 12 d. atvykus į Kauno apygardos teismą susipažinti su minėta civiline byla, pareiškėjas A. V. pasigedo joje pareiškimo dėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų nušalinimo ir kitų teismui teiktų dokumentų. Pareiškėjo teigimu, tai liudija, kad apeliacine tvarka byla Kauno apygardos teisme negali būti tinkamai išnagrinėta, be to l. e. p. Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas teisėja G. B., nepaisant jai pareikšto nušalinimo ir pareiškėjo prašymo dėl klausimo nagrinėjimui būtinos sudaryti teisėjų kolegijos, bylą perdavė nagrinėti vienai teisėjai.

Esant minėtoms aplinkybėms, A. V. manymu, akivaizdu, kad Kauno apygardos teismo primininkas N. M. ir l. e. p. Civilinių bylų skyriaus pirmininkė G. B. šiurkščiai pažeidė LR Konstituciją, dėl ko jis reiškia nepasitikėjimą visam Kauno apygardos teismui.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. V. nurodo, jog nušalinimo pareiškimą teikia visam Kauno apygardos teismui, tačiau konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami šio teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikta, t. y. nenurodyta nė vieno iš CPK 65 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų, taip pat neįrodinėjama, kas kelia abejones dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų galimo šališkumo pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjo teigimu, jis kartu su atskiruoju skundu dėl Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties, pateikė ir nušalinimo pareiškimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams, tačiau nušalinimo pareiškimo byloje nėra. Pareiškėjo teigimu, neišsprendę nušalinimo pareiškimo ir neprijungę jo prie bylos Kauno apygardos teismo teisėjai pažeidė pareiškėjo konstitucinę teisę į nešališką teismą. Lietuvos apeliacinis teismas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ susipažinęs su pareiškėjo nurodytomis bylomis (Alytaus rajono apylinkės teismo byla Nr. 2-3979-835/2014 ir Kauno apygardos teismo civiline byla Nr. 2S-2610-527/2014, pradėta pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo byloje Nr. 2-3979-835/2014) nustatė, kad pareiškėjo 2014 m. spalio 22 d. nušalinimo pareiškimas buvo gautas Alytaus rajono apylinkės teisme. Nors remiantis „Liteko“ duomenimis, informacijos apie nušalinimo pareiškimo persiuntimą apeliacinės instancijos teismui (šiuo atveju Kauno apygardos teismui) nepateikta, tačiau tik ši aplinkybė, jog Kauno apygardos teismas, nežinodamas apie jam pareikštą nepasitikėjimą, pradėjo ruoštis bylos, pradėtos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėjimui, nesudaro pagrindo manyti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė pareikšti nušalinimą, kadangi jis šia teise pasinaudojo, nušalinimo pareiškimą pateikdamas tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymi, jog teisėjai nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui. Todėl Kauno apygardos teismo teisėjai, manydami jog egzistuoja įstatymu numatyti nusišalinimo nuo pareiškėjo bylos nagrinėjimo pagrindai, patys būtų nusišalinę nuo bylos nagrinėjimo.

Pareiškėjas pažymi, jog vienas iš Kauno apygardos teisme dirbančių teisėjų yra jo buvęs mokytojas, tačiau tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo nušalinti nuo pareiškėjo bylos nagrinėjimo viso apygardos teismo, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų nepriklausomumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantis asmuo, nei kiti teisėjai, taip pat ir aukštesnės instancijos teismo, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir nurodyti bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), kaip jis turi aiškinti byloje taikytinas materialiosios ir proceso teisės normas, taip pat kaip vertinti vieną ar kitą byloje esančią aplinkybę. Priešingu atveju būtų pažeistas nurodytasis teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2S-2610-527/2014 gali būti išnagrinėta Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą. Todėl nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitos apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo A. V. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-2610-527/2014 nagrinėjimo.