- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-01
- Bylos Nr.
- N1-157-448/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Kaltinamasis
- J. S.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė, bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažino su baudžiamąja byla, kurioje J. S. ir L. S. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras perdavė teismui su kaltinamuoju aktu baudžiamąją bylą, kurioje J. S. ir L. S. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 d.
L. S. kaltinamas tuo, kad 2017 m. balandžio 17 d. apie 16.00 val. prie autobusų sustojimo aikštelės, esančios Alytus, Žiedo gatvėje, bendrais veiksmais su J. S., dėl asmeninių priežasčių, sudavė kumščiu ne mažiau penkis kartus į galvą stovinčiam prie automobilio nukentėjusiajam D. Š., po ko šiam nukritus ant kelio bei L. S. suduodant nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į galvą, spardant kojomis į nugarą, jis tęsdamas savo veiksmus, devynis kartus įspyrė į nugarą, sudavė kumščiu keturis kartus į galvą, dėl ko D. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos abiejose pusėse, kairės ausies kaušelio – kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, dešiniame dilbyje ir kairiame žaste, kraujosruvos apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje, odos nubrozdinimo kairiame kelyje, ir tuo pačiu sukėlė fizinį skausmą; J. S. kaltinamas tuo, kad 2017 m. balandžio 17 d. apie 16.00 val. prie autobusų sustojimo aikštelės, esančios Alytus, Žiedo gatvėje, bendrais veiksmais su L. S., dėl asmeninių priežasčių, sudavė kumščiu ne mažiau penkis kartus į galvą stovinčiam prie automobilio nukentėjusiajam D. Š., po ko šiam nukritus ant kelio bei L. S. suduodant nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į galvą, spardant kojomis į nugarą, jis tęsdamas savo veiksmus, devynis kartus įspyrė į nugarą, sudavė kumščiu keturis kartus į galvą, dėl ko D. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos abiejose pusėse, kairės ausies kaušelio – kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, dešiniame dilbyje ir kairiame žaste, kraujosruvos apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje, odos nubrozdinimo kairiame kelyje, ir tuo pačiu sukėlė fizinį skausmą.
Teismas, susipažinęs su byla ir prokuroro surašytu kaltinamuoju aktu, daro išvadą, kad byla perduodama prokurorui, nes kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 219 straipsnio reikalavimų bei yra kitų esminių proceso pažeidimų, kurie teismui trukdo nagrinėti bylą.
Kaltinamuoju aktu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos, todėl kaltinamojo akto turinys turi atitikti įstatymo keliamus kaltinamojo akto turinio reikalavimus. Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą, 5 punktą, kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas. Susipažinus su kaltinamuoju aktu, turi būti aišku, kas ir kokios konkrečiai veikos padarymu yra kaltinamas. Surašius kaltinamąjį aktą, įtariamasis tampa kaltinamuoju ir, gavęs kaltinamąjį aktą, jis galutinai sužino, kuo jis yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami.
Kaltinamajame akte, be BPK 219 straipsnio 1 punkte, 2 punkte, 6 punkte ir 7 punkte nurodytų formaliųjų jo turinio elementų, svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu asmuo yra kaltinamas. Todėl kai akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, tai vertinama kaip BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas, nes dėl to yra suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą. Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2006).
Nagrinėjamu atveju teismui su kaltinamuoju aktu perduotoje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, kadangi inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašytos ir kaltinimai suformuluoti neapibrėžtai, netiksliai. Tiek L. S., tiek J. S. kaltinimai yra pateikti vienodai, veikos aprašytos neaiškiai ir klaidžiai.
Kaltinimas pradedamas aprašant, kad abu kaltinamieji stovinčiam nukentėjusiajam „sudavė kumščiu penkis kartus į galvą“. Pagal tokią kaltinimo formuluotę seka, kad kumščiu suduoti galėjo tik kažkuris vienas iš kaltinamųjų. Vėliau aprašoma, kad nugriuvusiam nukentėjusiajam L. S. suduoda į galvą, „spardant kojomis į nugarą, jis, tęsdamas savo veiksmus, devynis kartus įspyrė į nugarą, sudavė kumščiu keturis kartus į galvą“. Neaišku, ar spardė tik L. S., ar ir J. S., vėlgi neaišku pagal tokią formuluotę, kuris iš jų sudavė kumščiu, nes vienoda kaltinimo formuluotė nurodyta kaltinime tiek J. S., tiek L. S.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ne visi šie veiksmai buvo atlikti abiejų kaltinamųjų kartu, taigi šioje dalyje kaltinimas turi būti patikslintas nurodant, kokius konkrečiai veiksmus atliko kiekvienas kaltinamasis, kokia smurtinių veiksmų seka. Kaip matyti iš surinktos bylos medžiagos, kiekvieno kaltinamojo nusikalstamus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atskirti galima ir tuos veiksmus detalizuoti kaltinime būtina. Tai, kad galima atskirti kiekvieno kaltinamojo veiksmus, matyti iš prie bylos pridėto vaizdo įrašo ir fotonuotraukų, juolab kad ikiteisminio tyrimo metu šių duomenų apžiūros protokole išanalizuoti kiekvieno kaltinamojo nusikalstami veiksmai.
Kaltinimas abiem kaltinamiesiems pareikštas nusikaltus dėl asmeninių priežasčių. Ši kaltinimo formuluotė netiksli, nes iš bylos medžiagos seka, kad smurto veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu pradėjo vienas iš kaltinamųjų, tik vėliau prie jo prisijungė kitas. Kaltinimas, kaip minėta, abiem kaltinamiesiems pareikštas formuluojant analogiškus teiginius. Jeigu vienas kaltinamasis pradėjo smurtauti vedamas asmeninių priežasčių, neaišku, kodėl ir kito vėliau prisijungusio kaltinamojo veika kvalifikuota taip pat kaip nusikalstama veika dėl asmeninių priežasčių.
Ikiteisminio tyrimo metu padaryta eilė proceso pažeidimų, kurie užkerta kelią teismui nagrinėti bylą teisme ir pažeidžia proceso dalyvių teises.
Ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas 2017 m. gegužės 26 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (nors BK 284 straipsnis dalių neturi), prokurorui panaikinus 2017 m. gegužės 5 d. policijos tyrėjo nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Pranešimai apie įtarimus pagal BK 284 straipsnį J. S. ir L. S. įteikti 2017 m. birželio 16 d., įtariamuoju L. S. apklaustas 2017 m. birželio 22 d., papildomai-2017 m. liepos 28 d., J. S. įtariamuoju apklaustas 2017 m. birželio 16 d., papildomai-2017 m. rugsėjo 27 d.
J. S. 2017 m. spalio 5 d. prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą. 2017 m. spalio 23 d. prokuroras nutraukia ikiteisminį tyrimą vadovaudamasis BPK 232 straipsnio 8 punktu, kai yra BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti pagrindai, 2017 m. spalio 26 d. ikiteisminio tyrimo teisėja nutarimą atsisako patvirtinti.
Kitas pranešimas apie įtarimą pagal BK 284 straipsnį L. S. įteiktas 2017 m. lapkričio 13 d., tą pačią dieną jis apklaustas įtariamuoju, o J. S.-2017 m. lapkričio 10 d., tą pačią dieną jis apklaustas įtariamuoju.
Vėliau gi 2017 m. gruodžio 21 d. J. S. ir L. S. įteikti pranešimai jau pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Byloje nepateikta jokių duomenų, kada ir dėl kokių priežasčių nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį ir kodėl tęsiamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teismui gavus prieigą prie IBPS sistemos, nustatyta, kad prokuroras 2017 m. gruodžio 20 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl BK 284 straipsnio, nesant šio nusikaltimo sudėties požymių, nes, kaip nurodė nutarime prokuroras, J. S. ir J. S. veiksmai vertintini pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Nutarime prokuroras nurodė, kad apie priimtą nutarimą turi būti pranešta suinteresuotiems asmenims ir nutarimas per 20 dienų gali būti apskųstas vyriausiajam prokurorui, tačiau jau sekančią dieną , t. y. 2017 m. gruodžio 22 d. surašomas kaltinamasis aktas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teismui pateiktoje byloje yra 2017 m. gruodžio 21 d. prokuroro pavedimas supažindinti proceso dalyvius su bylos medžiaga iki 2017 m. gruodžio 21 d., t. y. pavedimo data ir susipažinimo data nurodyta ta pati diena. Nukentėjusiajam D. Š. ir jo atstovei advokatei bei nepilnamečio J. S. advokatui pranešimai apie ikiteisminio tyrimo baigimą datuoti 2017 m. gruodžio 21 d., tačiau iš metaduomenų matyti, kad pranešimų nuorašai IBPS sistemoje suformuoti 2017 m. gruodžio 22 d., t. y. jau po nustatyto termino susipažinti su bylos duomenimis, kaltinamojo akto surašymo dieną. Tokia ikiteisminio tyrimo veiksmų skuba lėmė, kad buvo pažeista BPK 218 straipsnio 1 dalyje proceso dalyvių teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo.
Nukentėjusysis D. Š. liudytoju buvo apklaustas 2017 m. gegužės 2 d. ir 3 d. dar iki tyrėjo nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, nukentėjusysis D. Š. 2017 m. birželio 1 d. buvo papildomai apklaustas liudytoju ir tą pačią dieną pripažintas nukentėjusiuoju. 2017 m. lapkričio 6 d. D. Š. vėl papildomai apklausiamas liudytoju, nors, kaip minėta, 2017 m. birželio 1 d. jis jau buvo pripažintas nukentėjusiuoju.
Nepilnamečio įtariamojo J. S. apklausos protokoluose 2017 m. lapkričio 10 d. ir 2017 m. gruodžio 21 d. nurodoma, kad jo apklausose niekas nedalyvauja, tačiau protokole vienu atveju yra advokato, kitu-įstatyminio atstovo parašai, taigi neaišku, ar tikrai šie proceso dalyviai dalyvavo apklausose ir ar šie įrašai neatsirado jau po apklausų.
Taigi teismui pateiktoje byloje yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kas trukdo teismui nagrinėti bylą, be to, kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, todėl byla, vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, perduodama prokurorui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
perduoti bylą prokurorui.
Nutarties nuorašą pasiųsti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.