- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-05
- Bylos Nr.
- e2-1678-905/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18694-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.19Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 2.6.11.5Energijos pirkimas–pardavimas
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje mišria-nuotoline vaizdo konferencijos forma išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui R. S. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 30 504,46 Eur žalos atlyginimo ir penkių procentų procesines palūkanas. Ieškovės teigimu, 2024 m. kovo 15 d. atsakovui priklausančiame pastate nustatytas slaptas neteisėtas prisijungimas prie elektros tinklo apeinant elektros apskaitos prietaisą, t. y. atsakovui naudojant elektros energiją be apskaitos. Ieškovė pažymėjo, kad jos darbuotojas surašė elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, nurodė objekte veikiančių atsakovo elektros imtuvų sąrašą. Atsakovo sunaudotą elektros energiją perskaičiavus pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse įtvirtintą metodiką, iš atsakovo priteistina 30 504,46 Eur žalos, kurios dydžio atsakovas ilgą laiką neneigė-neginčijo.
Atsakovas nurodė, kad jis sutinka mokėti ieškovei, tačiau ne tokią didelę sumą, kuri priskaičiuota. Atsakovas pažymėjo, kad jis pripažino savo kaltę ir padėjo atskleisti įvykio aplinkybes.
Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad atsakovui nuosavybės teisėmis priklausančiame name (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 15 d. buvo nustatytas slaptas, savavališkas neteisėtas prisijungimas prie elektros tinklo, t. y. elektros energijos vartojimas neprisijungus prie įvadinio apskaitos prietaiso. Dėl to ieškovė surašė elektros energijos suvartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 1000603, kuriame užfiksuotos-atskleistos apžiūros metu nustatyto Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių pažeidimo aplinkybės. Prie šio apžiūros akto pridėtas pažeidimo metu atsakovo patalpose buvusių veikiančių imtuvų sąrašas. Pažymėtina, kad atsakovas be jokių pastabų pasirašė tiek 2024 m. kovo 15 d. aktą, tiek jo priedus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. baudžiamajame įsakyme nustatyta, kad tokiu būdu buvo neteisėtai sunaudota ne mažiau kaip 110 514 kWh elektros energijos, kurios vertė 30 504,46 Eur (baudžiamoji byla Nr. e1-3361-1242/2024). Pažymėtina, kad nurodytoje baudžiamojoje byloje sprendžiant dėl atsakovo baudžiamosios atsakomybės atsakovas sutiko su visomis nurodytomis aplinkybėmis, įskaitant ir aptariamą žalos dydį, t. y. nurodytos baudžiamajame įsakyme nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovo nusikalstamų veikų padariniais, šioje civilinėje byloje turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 3 punktas).
Energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 131.13 papunktyje (2024 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. 1-37 redakcija, galiojanti nuo 2024 m. vasario 10 d.) nustatyta, kad: „kai nustatoma, kad, siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros apskaitos prietaiso rodmenis, <...> elektros imtuvai prijungti prieš elektros apskaitos sistemos įrengimo vietą, arba be jos, arba padaryta kitų Taisyklių 8.10.3 papunktyje nurodytų pažeidimų, operatorius turi teisę perskaičiuoti tokiam buitiniam vartotojui patiektos elektros energijos kiekį, elektros energijos vertę Taisyklių 131.12 papunktyje nustatyta tvarka per laikotarpį nuo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų dienos, bet ne ilgesnį kaip 3 (treji) metai. Galutinis perskaičiuojamo laikotarpio terminas nustatomas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus surašytą Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, jame išdėstytas aplinkybes bei su tuo susijusius kitus duomenis ir įrodymus, vartotojo ar jo atstovo papildomai pateiktus paaiškinimus (jei jie pateikiami)“.
Civiliniame procese vyraujant šalių rungimosi principui (CPK 12, 178 straipsniai), atsakovas nepaneigė ieškovės pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad ieškovės reikalaujama atlyginti žala, jos dydis, buvo tinkamai apskaičiuotas būtent vadovaujantis nurodytų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių atitinkamomis nuostatomis, t. y. šiuo aspektu atsakovas neteigė ir neįrodinėjo, jog, pavyzdžiui, žalos dydis turėtų būti apskaičiuojamas už trumpesnį negu trijų metų laikotarpį, jog ieškovė, apskaičiuodama žalos dydį, nepagrįstai įtraukė kokius nors atsakovo patalpose rastus elektros energijos imtuvus ar kt. Pabrėžtina, kad nagrinėjamą žalos dydį ieškovė apskaičiavo būtent vadovaudamasi norminiu teisės aktu – energetikos ministro įsakymu patvirtintomis taisyklėmis, kuriose įtvirtinti konkretūs žalos apskaičiavimo kriterijai. Pažymėtina, kad ieškovė, atsižvelgdama į atsakovo pateiktus duomenis-įrodymus apie atitinkamų elektros prietaisų įsigijimo laiką ir naudojimo intensyvumą, jau atitinkamai sumažino-perskaičiavo elektros energijos kiekį, kaip tai nurodyta pacituotame taisyklių 131.13 papunktyje, t. y. perskaičiavo žalą pagal atsakovo nurodomą kriptovaliutų kasimo įrangos veikimo laiką po 13 val. per parą (o ne 24 val. per parą). Toks jau sumažintas žalos dydis patvirtintas prie ieškinio pridėtame komisijos 2024 m. gegužės 6 d. nutarime Nr. L-2024-2415. Jokių kitų teisinių ar faktinių pagrindų-prielaidų ieškovės nurodomos žalos dydžio mažinimui atsakovas neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai). Nors šiuo aspektu atsakovas ir kėlė deklaratyvaus pobūdžio abejonių, kad ieškovės reikalaujamas žalos dydis nepagrįstas-nerealus ir pan., tačiau teismas neturi pagrindo nesutikti (ir teismo posėdžio metu atsakovas taip pat iš esmės sutiko) su ieškovės argumentais, jog elektros vartojimas (suvartojamos elektros energijos kiekiai) skiriasi, kai vartojama apeinant apskaitos prietaisus (vartotojui žinant, jog jam nereikės apmokėti už faktiškai suvartotą energiją) ir kai elektra vartojama už ją tiksliai atsiskaitant įprasta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus-neįrodytus atsakovo atsikirtimus, kuriais apeliuojama į atsakovo suvartojamos elektros energijos kiekius (vidutinius suvartojimo rodiklius) po nustatyto pažeidimo. Pakankamai akivaizdu, kad tokie vidutiniai suvartojimo rodikliai gali būti pasiekiami atsakovui sąmoningai sumažinant elektros vartojimą. Be to, pažymėtina, kad iš 2024 m. kovo 15 d. elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto priedo – veikiančių imtuvų sąrašo – matyti, jog neteisėtai naudodamasis elektros energija atsakovas (jo šeimos nariai) naudojosi kriptovaliutos kasimo įranga, t. y. iš tokių neteisėtų veiksmų atsakovas (jo šeimos nariai) gavo turtinės-finansinės naudos, kurios dydžio atsakovas šioje byloje neatskleidžia, nors šios atsakovo ar jo šeimos narių gautos turtinės-finansinės naudos dydis taip pat turėtų būti pripažįstamas ieškovės nuostoliais (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 2 dalis). Taigi ne tik nėra pagrindo-prielaidų mažinti ieškovės reikalaujamą žalos dydį, bet, priešingai, konstatuotinas pagrindas į atlygintinos žalos dydį dar įtraukti ir atsakovo (jo šeimos narių) neteisėtais veiksmais gautą turtinę-finansinę naudą, susijusią su kriptovaliuta.
Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis ir tinkamai perskaičiavo atsakovo neteisėtai suvartotos elektros energijos kiekį. Dėl to ieškinys tenkinamas, įskaitant ir ieškinio reikalavimų dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kitus dalyvaujančių byloje asmenų nurodomus argumentus ir aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys tenkinamas, tai ieškovei iš atsakovo priteisiama 683 Eur žyminio mokesčio. Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis šia CPK nuostata, valstybei iš atsakovo priteisiama 20,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma įmokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, j. a. k. 304151376, iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 30 504,46 Eur (trisdešimt tūkstančių penkis šimtus keturis eurus 46 ct) žalos atlyginimo už be apskaitos sunaudotą elektros energiją, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 30 504,46 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 683 (šešis šimtus aštuoniasdešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 20,18 Eur (dvidešimt eurų 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.