Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-11-10 · Byla Nr. N-444-1830-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-10
Bylos Nr.
N-444-1830-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius
Administracinė byla Nr. N1-1830/2007Procesinio sprendimo kategorija 37. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutarimo R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. balandžio 17 d. surašė R. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, būdamas neblaivus, 2007 m. balandžio 13 d., apie 23.20 val., Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos Operatyvaus valdymo poskyrio patalpose, esančiose Vytauto g. 6, Vilkaviškyje, policijos pareigūnų E. R. , S. Z. ir L. A. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, pastariesiems pareikalavus nutraukti tokius neteisėtus veiksmus, R. L. mėgino suduoti smūgius pareigūnams, panaudojus specialiąsias priemones, asmuo savo veiksmų nenutraukė – spardė laikinojo sulaikymo patalpos duris, toliau keikėsi, susiplėšė drabužius, trankė galvą į laikinojo sulaikymo patalpos sienas, taip nevykdydamas teisėto pareigūno nurodymo, įžeisdamas pareigūnų garbę ir orumą, bei padarydamas veiką, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, 2007 m. balandžio 18 d. nutarimu pripažino R. L. kaltu padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką ir skyrė jam 300 litų baudą. Tokį sprendimą teismas priėmė nustatęs, jog asmens kaltė įrodyta bylos medžiaga, o nuobauda, nustačius administracinę atsakomybę sunkinančias aplinkybes - pažeidimas padarytas neblaivaus asmens, asmuo yra padaręs nusikaltimą, turi neišnykusį baustumą, paskirta maksimali.

II.

R. L., nesutikdamas su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 18 nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 1) būtent prieš jį pareigūnai naudojo psichologinį ir fizinį smurtą siekdami išgauti prisipažinimą, jog jis įvykdęs vagystę; 2) pareigūnų surašytoje medžiagoje fiksuojamas akivaizdus melas, t. y. pažymėta, jog jis neva atsisakęs tikrintis alkotesteriu, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole įrašyta, kad nustatytas 1,59 promilių girtumas; 3) protokolas buvo surašytas tik po keletos dienų, kai jam dėl patirtų sumušimų pablogėjo sveikata ir pagrasino kreiptis į prokuratūrą; 4) teisme jam nebuvo suteikta galimybė pasisakyti, turėti gynėją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne sykį yra nurodęs, kad ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (žr. biuletenį Administracinių teismų praktika Nr.9, 27 psl.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą, suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. L. kaltu padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, nurodė, kad jo kaltė yra įrodyta bylos medžiaga, tačiau jos ne tik kad neįvardijo, bet ir nenurodė, kokios buvo nustatytos veikai kvalifikuoti reikšmingos bylos aplinkybės, kokie įrodymai tai pagrindžia ir t.t., taip neatsakant į visus, ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytus, būtinus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, klausimus. Pažymėtina, jog visų pareigūnų tarnybiniai pranešimai surašyti atskleidžiant iš esmės tas pačias įvykio aplinkybes, tačiau asmeniui neigiant pažeidimą iš esmės, apklaustas tik vienas pareigūnas. Be to, nuobauda skirta pritaikius administracinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę - pažeidimas padarytas neblaivaus asmens, tačiau asmuo tokią aplinkybę neigia, tarnybiniuose pranešimuose įrašyta, jog girtumas nustatytas alkotesterio „Alcotest 7410“ Nr.ARLK-0151 pagalba, tačiau byloje jo kvito nėra, o R. L. savo paaiškinime net kelis kartus pabrėžė, jog buvo išgėręs vieną butelį alaus, tačiau alkotesteris jokių promilių nerodė, o jo prašymas pristatyti medikams girtumui nustatyti netenkintas. Tokios aplinkybės teismo netikrintos. Pažymėtina, jog ATPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Teisėjų kolegijos nuomone, teismas šią pareigą bei pareigą tinkamai motyvuoti savo nutarimą pažeidė.

Taip pat atkreiptinas teismo dėmesys į tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokole iš esmės atskleista ir kito pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, esmė, t. y. įvardinti aktyvūs pasipriešinimo veiksmai (pakankamai detalizuoti tarnybiniuose pranešimuose) pareigūnų, ėjusių viešosios tvarkos saugojimo pareigas, atžvilgiu. Teismas tokios situacijos neaptarė, nors ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia galimybę, nustačius visus būtinus pažeidimo sudėties elementus, ištaisyti pastebėtus administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus.

Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog protokolas surašytas ne iš karto po tariamo įvykio, o praėjus kelioms dienoms, jam nesuteikta teisė pasisakyti bei turėti atstovą byloje, pasakytina, jog ATPK nenumato, per kiek laiko administracinio teisės pažeidimo protokolas turi būti surašytas, tačiau turint omeny tai, jog po ginčijamo pažeidimo padarymo buvo savaitgalis, tinkamam protokolo surašymui rinkta medžiaga, t. y. surašyti trijų pareigūnų tarnybiniai pranešimai, 2007 m. balandžio 17 d. paimtas asmens paaiškinimas, darytina išvada, jog protokolas surašytas operatyviai. Iš skundžiamo akto matyti, jog asmuo nutarimo priėmime dalyvavo ir, skirtingai nei pats teigia, pasisakė, kuo pasireiškė jo teisės naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba suvaržymas nenurodė, o byloje nėra duomenų, jog asmuo būtų reiškęs kokį nors, su tuo susijusį, prašymą. Taigi, šie apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytus pažeidimus, darytina išvada, jog skundžiamas teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o byla perduotina nagrinėti teisme iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

nutaria:

R. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius