Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-12-30 · Civilinė byla Nr. 2A-549-227/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-30
Bylos Nr.
2A-549-227/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Laimantas Misiūnas
Atsakovas
A. M.
Trečiasis asmuo
A. M.
Ieškovas
B. M.
Advokatai
Valentinas Baltrūnas

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A – 549 – 227 / 2008

Eigirdas Činka Procesinio sprendimo kategorija:(S)75.8; 121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Laimanto Misiūno,sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

dalyvaujant atsakovui A. M., jo atstovui advokatui Valentinui Baltrūnui, trečiajam asmeniui A. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovui A. M., trečiajam asmeniui A. M. dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovė, sutikslinusi ieškinį, prašė priteisti atsakovui gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), o jai už jos dalį - 36 000 Lt piniginę kompensaciją. Nurodė, jog su atsakovu santuoka nutraukta 2000-10-05, bet tada pasidalijo ne visą bendrą turtą, t. y. liko nepasidalintas gyvenamasis namas su priklausiniais bei traktoriaus. Po ištuokos ji name nebegyveno. Su atsakovu susitarė, kad namą parduos, o pinigus pasidalins. Ji davė skelbimus į spaudą, kur nurodė atsakovo telefono numerį, nes jis turėjo tartis su pirkėjais. Juos dėjo iki maždaug 2002 m. pavasario. Konkrečios sumos, kurią gaus pardavę namą, nebuvo sutarę, bet ji tikėjosi gauti apie 50 000 Lt. Atsakovas sakė, jog namu domėjosi K., bet nepirko, kokiomis sąlygomis jie tarėsi, nežino. 2005 m. atsakovas kvietė ją vykti pas notarą, sakė ims paskolą, kad su ja atsiskaityti, o namą įkeis. Buvo kalba apie 15 000 Lt. Ji išsigando būti apgauta ir pas notarą nevyko. Kiek ji supranta, name atlikti nežymūs pertvarkymai. Ji ne kartą skambino atsakovui ir prašė pervesti pinigus už namus bei traktorių. Per keletą kartų buvo pervesti 4 000 Lt. Jos nuomone, atsakovas pervedė pinigus tik už traktorių, bet ne už namą. Traktorius jų ištuokos metu buvo veikiantis, geras, jo vertė buvo apie 10 000 – 12 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė atsakovui gyvenamąjį namą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovo ieškovei 1000 Lt, kaip likusią nesumokėtos kompensacijos dalį už gyvenamąjį namą su priklausiniais.

Nustatė, kad šalys yra buvę sutuoktiniai, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys iš bendrų lėšų įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), bei traktorių T-150K, kurių nutraukiant santuoką natūra nepasidalijimo. Vadovaudamasis atsakovo ir liudytojo V. M. parodymais, nustatė, kad iki santuokos nutraukimo šalys už 2 000 Lt pastarajam pardavė traktorių. Tik 2008 metų pradžioje traktorius buvo suremontuotas, atlikta techninė apžiūra, ką patvirtino traktoriaus registravimo pažymėjimo nuorašas, iš kurio matyti, jog paskutinė techninė apžiūra prieš tai daryta 1995 m. Teismas sprendė, jog iki 1999 m. įvykusio traktoriaus pardavimo jis sugedo ir nebetiko naudojimui pagal tiesioginę paskirtį, todėl buvo nebrangiai parduotas. Šio sandorio ieškovė neginčijo, priteisti kompensacijos neprašė.

Teismas turto dalinimo klausimus sprendė vadovaudamasis CK, galiojančio nuo 2001-07-01, taisyklėmis, nes LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. nustatė, jog Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Nurodė, jog pagal CK 3.100 str. 3 p., bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, ko pasekoje turi būti dalijamas toks turtas, koks buvo santuokos nutraukimo metu. Kadangi CK 3.119 str. nustato, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, todėl turtas turi būti dalijamas pagal tą vertę, kuri buvo santuokos nutraukimo metu. Tokiu būdu, šalims sutariant dėl turto padalijimo būdo, jį natūra priteisė atsakovui, o ieškovei už jai priklausančio turto dalį – piniginę kompensaciją.

Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktą UAB Korporacija „Matininkai“ atliktą turto vertinimą, kuriame nurodyta, jog namo su priklausiniais rinkos vertė 2000-10-05 buvo 11 000 Lt, į atsakovo ir liudytojų St. L., A. Z. S. paaiškinimus apie ketinimą pirkti už 8, 10 bei 12 tūkstančių litų, padarė išvadą, jog gyvenamojo namo su priklausiniais vertė santuokos nutraukimo dienai buvo 11 000 Lt ir pagal šią vertę turtas galėtų būti dalijamas. Pažymėjo, kad pastatų vertė nustatyta be žemės vertės (žemė priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir nedalijama). Be to, UAB „Liturta“ pateiktas turto vertinimas šio ginčo atveju netinkamas, nes jame vertės paskaičiuotos 2008 m. rugpjūčio mėn. stoviui, į vertinimą įtraukta ir žemės vertė, nors ji negali būti dalijama.

Laikė, jog šalys susitarė, kad šio susitarimo metu namo ir priklausinių vertė yra 10 000 Lt ir jie natūra lieka atsakovui, o pastarasis turi išmokėti ieškovei 5 000 Lt kompensaciją. Toks susitarimas neprieštaravo įstatymams, nepažeidė nė vieno iš sutuoktinių interesų bei teisių, atitiko to meto realijas. Teismas apie tai sprendė atsižvelgdamas į atsakovo aiškinimą dėl tokio susitarimo, ieškovės pripažinimą, kad prieš pervedant atsakovui pinigus ji telefonu prašė pervesti kompensaciją už namą bei traktorių, kad 2004-2005 metais atsakovas siūlėsi imti kreditą ir su ja atsiskaityti, bet tas nebuvo padaryta ieškovei nesutinkant, į St. L. parodymus, kad atsakovas kalbėjo jam, jog liko skolingas ieškovei už namus 1 000 Lt, trečiojo asmens A. M. parodymus, kurie patvirtino atsakovo teiginius dėl tokio susitarimo buvimo, į faktą, jog 2005-09-16 ieškovei padarytas 2 000 Lt mokėjimas, nurodant, kad tai mokėjimas už gyvenamąjį namą. Iš pastarojo dokumento sprendė, jog jau 2005 m., priešingai nei teigia ieškovė, tarp šalių buvo atliekami kompensacijos už namą mokėjimai, kurie galėjo būti atliekami tik susitarus dėl galutinio mokėjimo dydžio. Be to, tokio šalių susitarimo dėl 5 000 Lt, kaip pakankamos kompensacijos sumokėjimo faktą, netiesiogiai patvirtino ir aplinkybės, jog po santuokos nutraukimo 2000 m. ieškovė jokia forma nesirūpino šios nuosavybės išlaikymu, išsaugojimu ar pagerinimu, nemokėjo mokesčių, neinvestavo į šį turtą. Priešingai, atsakovas pastatais, kaip ir jo žmona pardavusi savo namą, rūpinosi kaip savo nuosavybe, juos pagerino, ten nuolat gyvena, prie jų nusipirko žemę. Teismas laikė tikėtinu atsakovo teiginį, jog jis nesumokėjo ieškovei likusios 1 000 Lt kompensacijos, t. y. susitarimą įvykdė dalinai, nes šią sumą palikęs kaip priemonę paskatinti ieškovę nuvykti pas notarą turto jam perleidimo sutarties surašymui, tuo labiau, kad šalys neatliko procedūrų, atitinkančių įprastinės šeimos turto pasidalijimo procedūras, nors realiai turtą dalijosi. Tokiu būdu, atsakovui sumokėjus ieškovei ne visą sutartą kompensaciją, likusią jos dalį priteisė (CK 3.127 str.).

Teismas atmetė ieškovo atstovo nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-869, kaip taikytiną šiame ginče, pažymėdamas, jog bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra skirtingos, joje skelbiamas principas, jog bendras turtas gali būti pasidalijamas ir po santuokos nutraukimo, bet nesuformuluotos turto vertės nustatymo laiko prasme rekomendacijos.

Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria jai priteista 1 000 Lt, kaip likusi nesumokėtos kompensacijos suma už gyvenamąjį namą su priklausiniais, ir šioje dalyje prašo priimti naują sprendimą – papildomai priteisti 34 000 Lt piniginę kompensaciją už namą ir priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini).

Skunde teigia, kad sprendimas nepagrįstas, be motyvų, priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas. Teismas, taikydamas CK 3.100 str. 1 d. 4 p., o ne CK 3.100 str. 1 d. 6 p., pažeidė įstatymą, o būtent – 2000 m. nutraukus santuoką, turtas bylos iškėlimo metu dar nebuvo padalintas, todėl buvo išsaugojęs bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statusą. Būtent bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia ne nuo santuokos nutraukimo, o tik teismo sprendimu padalijus bendrą turtą. Teismas, konstatuodamas, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė santuokos nutraukimo momentu, nepasisakė, kokį teisinį statusą ginčo turtas turėjo nuo santuokos nutraukimo momento (2000 m.) iki bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m.). Be to, teismas aiškiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuoto CK 3.100 str. 4 d. išaiškinimo 2003-09-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-869/2003 (analogiška 2008-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008), kurioje, kaip ir nagrinėjamoje byloje, turtas, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, dalijamas praėjus tam tikram laikui po santuokos nutraukimo, ir išaiškinta, kad bendroji sutuoktinių nuosavybė jos nepadalijus nutraukiant santuoką teisinės formos nepakeičia. Teismas, spręsdamas, kad turtas dalijamas kainomis, egzistavusiomis santuokos nutraukimo momentu, pažeidė ir CK 3.119 str. Priešingai, dalintino turto vertė nustatoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje - šiuo atveju 2008 m., kuriais jo vidutinė rinkos vertė yra 70 000 Lt. Tokiu būdu, priteisus jai turto už 1 000 Lt, o atsakovui - už 69 000 Lt, pažeistas sutuoktinių lygybės principas.

Teigia, jog susitarimo parduoti sodybą už 10 000 Lt nebuvo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tokio susitarimo buvimą. Tik pirmais po santuokos nutraukimo metais buvo sutarta parduoti už pačią įmanomai aukščiausią kainą, tačiau tuomet nepavyko to padaryti dėl atsakovo kaltės, kuris pats planavo gyventi, dėl ko vykdė ne pirkėjų paiešką, o tik imitavo, kad stengiasi parduoti. Todėl, susitarimo nepavykus realizuoti, jis, nesukūręs teisinių pasekmių, nustojo egzistuoti, ir sprendžiant bendrosios jungtinės nuosavybės pasidalijimo klausimus jis jokios teisinės reikšmės neturi. Be to, kadangi pats atsakovas naudojosi namais, juos apleido, todėl ir privalėjo atlikti kosmetinį remontą.

Teismas, spręsdamas, kad traktorius buvo pirktas dalimis, todėl nupirktas labai pigiai, kaina žemesnė už metalo laužą, pažeidė CPK 185 str. Teismas net netyrė, ar V. M. turėjo kitą traktorių, kuriam būtų buvę reikalingos nupirkto traktoriaus detalės, netyrė ir kaip pirktas traktorius detalėmis 2008 m. vėl tapo techniškai tvarkingas. Šiuo atveju, būtent policijai sugriežtinus kontrolę, eksploatuoti traktorių be techninės apžiūros buvo nesaugu, todėl naujasis savininkas jį tik nuplovė ir pateikė techninei apžiūrai. Kad sprendimo nereikėtų grįsti prielaidomis, teismas privalėjo pareikalauti pirminių registracijos dokumentų iš Registro tvarkytojo, tuo labiau, kad traktoriai privalomai registruojami, jo įregistravimui privaloma rašytinė pirkimo – pardavimo sutartis. Be to, neatsižvelgta į tai, kad atsakovas ir liudytojas V. M. yra giminės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad skundo teiginiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir nepaneigia teismo sprendime konstatuotų faktinių aplinkybių.

Apeliacinis skundas netenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su esminėmis pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl šios dalies teismo sprendimo argumentų ir motyvų išsamiai nekartoja.

Teismas sprendime nurodė konkrečius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, tinkamai motyvavo savo išvadas ir nurodė teisės normas, kuriomis vadovaujasi, kas ir sudarė faktinį bei teisinį pagrindą ieškinį tenkinti iš dalies. Todėl apeliantė nepagrįstai nurodo, kad apylinkės teismas priėmė nepagrįstą ir be motyvų sprendimą, pažeidė materialines ir procesines teisės normas. Dėl šių priežasčių atmestinas apeliantės prašymas papildomai priteisti 34 000 Lt piniginę kompensaciją už namą ir priklausinius.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, kad vadovaujantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d., kur nustatyta, jog Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, šiam ginčo išsprendimui taikomos Civilinio kodekso normos, galiojusios nuo 2001 m. liepos 1 d. Todėl, pagal CK 3.100 str. 3 p., bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, o dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.), t. y. 2000 m. spalio 5 d. nutraukiant santuoką. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra skirtingos, principas, jog bendras turtas gali būti pasidalijamas ir po santuokos nutraukimo, bet nesuformuluotos turto vertės nustatymo laiko prasme rekomendacijos, pagrįstai atmetė ieškovės nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-869/2003, kaip analogiškai taikytiną šiame ginče, su kuo kolegija visiškai sutinka.

Šalies argumentai

Apeliantė teigia, jog susitarimo parduoti sodybą už 10 000 Lt nebuvo, ir atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tokio susitarimo buvimą. Priešingai, teismas šiuo aspektu pagal įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ištyrė įrodymus ir teisingai sprendė, kad toks susitarimas buvo, o būtent – pati atsakovė pripažino, jog pervedant atsakovui pinigus ji telefonu prašė pervesti kompensaciją už namą bei traktorių, 2004-2005 metais atsakovas siūlėsi imti kreditą ir atsiskaityti su ieškove, liudytojai, kurie patvirtino tokio susitarimo buvimo faktą ir pan., kas leido atsakovui nedviprasmiškai suprasti, jog susitarimo metu namo ir jo priklausinių vertė yra 10 000 Lt, jie natūra lieka atsakovui, kuris turi išmokėti ieškovei 5 000 Lt kompensaciją. Be to, po santuokos nutraukimo ieškovė 7 metus turtu nesinaudojo, juo niekaip nesirūpino, nemokėjo mokesčių, ką ji pati pripažino teismo posėdžio metu. Priešingai, atsakovas investavo nemažai lėšų namo būklei pagerinti ir išlaikyti. Pažymėtina tai, kad atsakovas šiuo metu teismo sprendimą jau yra įvykdęs pilnai, t. y. sumokėjęs ieškovei 1 000 Lt, kaip likusius nesumokėtos kompensacijos už gyvenamąjį namą su priklausiniais dalį.

Kolegija kritiškai vertina skundo argumentą, kad teismas netyrė, kokiu būdu pirktas traktorius vėl tapo techniškai tvarkingas, ar V. M. turėjo kitą traktorių, kuriam būtų reikalingos nupirkto traktoriaus detalės. Byloje nustatyta, kad šalys pardavė traktorių V. M. už 2 000 Lt. Šio sandorio šalys neginčija, kompensacijos už traktorių priteisti taip pat neprašo, ieškovė teigia, kad ją jau yra gavusi. Esant šioms aplinkybėms, atskirai dėl ieškovės ginčijamų aplinkybių pasisakyti pagrindo nėra.

Iš to kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada priimant skundžiamą procesinį sprendimą pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialines ir procesines teisės normas. Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 236 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės priteistinos atsakovo turėtos atstovavimo išlaidos (CPK 93 str.) ir teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 600,00 Lt (šešis šimtus litų) atstovavimo išlaidų A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 13 Lt (trylika litų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Teisėjai Margarita DzelzienėBirutė JonaitienėLaimantas Misiūnas