Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-03-04 · Civilinė byla Nr. 2A-5-370/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-04
Bylos Nr.
2A-5-370/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Audrius Saulėnas
Pareiškėjas
E. K., A. P., J. P., N. G., O. I. J., I. O. J., P. P.
Suinteresuotas asmuo
Z. J., Klaipėdos apskrities viršininko administracija
Kategorijos
  • 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 34.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-5-370/2009

Teisėjas P.R.Mickus Procesinio sprendimo kategorija 30.4.1; 34.7; 128.2; 99.1.5; 99.9 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. kovo 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant S. Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant pareiškėjams E. K., A. P., J. P., N. G., O. I. J., pareiškėjų atstovui adv. Romualdui Drakšui, suinteresuotam asmeniui Z. J., suinteresuoto asmens atstovei adv. Redai Aleksynaitei, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-362-47/2007 pagal pareiškėjų I. O. J., N. G. (K.), E. K., A. P., P. P. ir J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Z. J., bei pareiškėjų apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2007-06-29 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie paveldėjo teisę reikalauti iš valstybės atkurti jiems nuosavybės teises į jų močiutės O. B. buvusiam sutuoktiniui T. B. iki nacionalizacijos priklausiusį žemės sklypą Palangoje. Savo prašymą grindė tuo, kad po jų močiutės O. B. mirties 1974-07-16 su ja gyvenusi Z. J. pareiškė, kad visas močiutės turtas testamentu paliktas jai. 2006 m. gruodžio mėn. paaiškėjo, kad Z. J. dėl paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo nesikreipė ir palikimo nepriėmė, išskyrus tik kelis apyvokos daiktus. Taip pat paaiškėjo, kad pagal 1972-01-28 testamentą O. B. paliko tik tuo metu turėtą turtą, o ne turtines teises į nacionalizuotą jos sutuoktinio žemės sklypą Palangoje. Po sutuoktinio T. B. mirties 1950 metais O. B. įgijo teisę reikalauti iš valstybės atkurti nuosavybės teises į nacionalizuotą žemę. Po pastarosios mirties šią teisę įgijo kiti likę gyvi T. B. paveldėtojai, t. y. pareiškėjai. Nustačius prašomą juridinį faktą, pareiškėjai galės kreiptis į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo į T. B. iki nacionalizacijos priklausiusį žemės sklypą Palangoje.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Z. J. su pareiškėjų prašymu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjai neturi reikalauti atkurti nuosavybės teises, kadangi O. B. po sutuoktinio T. B. mirties paveldėjo visą jo turtą ir turtines teises, kuriuos testamentu paliko jai. Z. J. palikimą priėmė ir kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo.

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija su pareiškėjų prašymu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjai yra O. B. sūnaus iš pirmos santuokos su J. P. vaikai, T. B. vaikų neturėjo, todėl pareiškėjai, pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, neturi teisės į T. B. iki nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą. Jo turto įpėdine liko sutuoktinė O. B., kuri viską testamentu paliko Z. J.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2007-06-29 sprendimu pareiškėjų prašymo netenkino. Nurodė, kad O. B. jos mirties dieną priklausė ir turtinės teisės į sutuoktinio T. B. iki nacionalizacijos turėtą žemę. Iš O. B. testamento turinio matyti., kad ji Z. J. paliko ne tik nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), Palangoje, bet ir visą kitą turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės. Testamentas yra nenuginčytas, galiojantis, Palangos miesto apylinkės teismo 2007-05-17 sprendimu yra nustatyta, kad Z. J. po O. B. mirties priėmė palikimą valdymu, todėl ji yra vienintelė teisėta O. B. turto ir turtinių teisių paveldėtoja.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo Palangos miesto apylinkės teismas 2007-06-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują – tenkinti jų prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Skundas grindžiamas tuo, kad O. B. negalėjo testamentu palikti turto (turtinės teisės), kuris jai nepriklausė ir negalėjo būti realizuotas bei faktiškai neegzistavo. Apeliantų nuomone, tik po įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo priėmimo sudarytas testamentas išreikštų tikrąją testatoriaus valią. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu – nutartimis: 2004-03-29 c. b. Nr. 3K-3-232/2004 ir 2005-10-24 c. b. Nr. 3K-3-504/2005, kurios buvo nurodytos teismui, dėl jose išdėstytų argumentų nepasisakė, o tiesiog konstatavo, kad į sąvoką „kitas turtas, kuris mirties dieną priklausė“ įeina ir turtinė teisė reikalauti iš valstybės atkurti nuosavybės teises į nacionalizuotą žemę. Šis nepagrįstas konstatavimas nulėmė priimto sprendimo neteisėtumą bei neteisingumą.

Atsiliepimas

Atsiliepime suinteresuotas asmuo Z. J. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apeliantai neteisingai bei netiksliai perteikia nurodytų Aukščiausiojo Teismo bylų turinį, šių bylų faktinės aplinkybės nesutampa su nustatytomis nagrinėjamoje byloje. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumą patvirtina Aukščiausiojo Teismo 2007-05-02 nutartyje išdėstyti motyvai c. b. Nr. 3K-3-178/2007, kurios faktinės aplinkybės sutampa su nagrinėjamos bylos. Pareiškėjai nepaveldėjo teisės reikalauti atkurti nuosavybės teises į T. Beniušio nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą, kadangi O. B. palikimo nepriėmė, testamento neginčijo, savo, kaip įpėdinių, teisių nustatytais terminai negynė, O. B. testamente aiškiai išreiškė savo valią palikti visą turtą Z. J. Be to, pareiškėjai nei pareiškime teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodo, kuriomis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis grindžia savo reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjai teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie paveldėjo teisę reikalauti iš valstybės atkurti nuosavybės teises į jų močiutės O. B. buvusiam sutuoktiniui T. B. iki nacionalizacijos priklausiusį žemės sklypą Palangoje. Nurodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikmę turintis faktas pareiškėjams reikalingas tam, kad jie galėtų kreiptis į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises į T. B. iki nacionalizacijos priklausiusį žemės sklypą.

CPK 444 str. 2 d. 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Pagal pareiškimo reikalavimo formuluotę, pareiškėjai neprašo pripažinti palikimo priėmimo fakto, o prašo pripažinti teisę į palikimo dalį – teisę atkurti nuosavybės teises pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Bylos dėl juridinę reikmę turinčio fakto nustatymo dalykas yra juridinių faktų, t. y. teisiškai reikšmingų aplinkybių, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, nustatymas (CPK 444 str. 1 d.), o ne pačių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos pripažinimas. Be to, teismas negali nustatyti palikimo į konkretų turtą ar turtinę teisę priėmimo fakto, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-09 nutarimas Nr. 56 Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje). Nors pareiškėjų reikalavimas suformuluotas neaiškiai ir šis pareiškimo trūkumas turėjo būti pašalintas pirmosios instancijos teisme, iš viso pareiškimo turinio, teismo posėdžių pirmojoje instancijoje medžiagos, apeliacinio skundo turinio, pareiškėjų ir jų advokato pasisakymų posėdžio apeliacinėje instancijoje metu akivaizdu, kad pareiškėjai teisių pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą įgijimą sieja su nacionalizuoto nekilnojamojo turto savininko T. B. sutuoktinės, pareiškėjų senelės, O. B. palikimo priėmimo faktu.

Asmenų, kurie iki neteisėto nusavinimo buvo nacionalizuoto turto savininkai, teisę į nuosavybės teisių atkūrimą nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Kituose šios dalies punktuose nustatytos kitų asmenų teisės į nuosavybės atkūrimą yra išvestinės iš buvusio turto savininko teisės (turto savininko įpėdinių pagal testamentą, sutuoktinių, tėvų, vaikų, vaikaičių ir kitų asmenų).

O. B., kaip nacionalizuoto nekilnojamojo turto savininko sutuoktinė, galėjo būti ne tik pretendentas (2 str. 1 d. 3 p.), bet ir nuosavybės teisių perėmėjas pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą. O. B. palikimo priėmimo faktas pareiškėjams sukurtų teisę atkurti nuosavybės teises į T. B. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą tik dviem atvejais – jei O. B., kaip T. B. nuosavybės teisių perėmėja, būtų testamentu palikusi turtą pareiškėjams (Įstatymo 2 str. 1 d. 5 p.) arba jei ji nustatytu laiku būtų padavusi prašymą kaip pretendentė atkurti nuosavybės teises (Įstatymo 2 str. 2 d.). Byloje nagrinėjamu atveju minėtos įstatymo nuostatos netaikytinos, nes pareiškėjai neteigia esantys O. B. įpėdiniai pagal testamentą, O. B. iki nuosavybės teisių atkūrimo pradžios jau buvo mirusi ir negalėjo išreikšti savo valios, t. y. paduoti prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Todėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentas, kad O. B. savo 1972-01-28 testamentu neperleido teisės atkurti nuosavybės teises suinteresuotam asmeniui Z. J., nes negalėjo testamentu palikti turto (turtinės teisės), kuris jai nepriklausė ir negalėjo būti realizuotas bei faktiškai neegzistavo, nagrinėjamoje byloje yra teisiškai nereikšmingas, nes netgi tuo atveju, jei O. B. apskritai nebūtų palikusi testamento, pareiškėjai neturėtų teisės atkurti nuosavybės teisių į T. B. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą, nes jie neatitinka pretendento atkurti nuosavybės teises kriterijų pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį.

Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Aukščiausiojo Teismo praktika – nutartimis: 2004-03-29 c. b. Nr. 3K-3-232/2004 ir 2005-10-24 c. b. Nr. 3K-3-504/2005, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad testamento pagrindu įpėdinei pagal testamentą perėjo ir turtinė teisė reikalauti iš valstybės atkurti nuosavybės teises į nacionalizuotą žemę – šis nepagrįstas konstatavimas nulėmė priimto sprendimo neteisėtumą bei neteisingumą.

Teisėjų kolegija su šiuo apeliantų argumentu sutinka tik iš dalies – pirmosios instancijos teismas, pareiškėjų prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo galimybę susiedamas su O. B. palikimo pagal testamentą priėmimo faktu, netinkamai aiškino Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas (CPK 330 str.). Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas yra specialus įstatymas, nustatantis pažeistų nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką. Šio įstatymo nuostatos ne visiškai sutampa su Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius, įstatyme įtvirtintas nuosavybės teisės perėmėjo institutas skiriasi nuo Civiliniame kodekse įtvirtinto įpėdinių instituto. Paveldėjimo teisės normos visa apimtimi pradeda galioti tik esant įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytai sąlygai – įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti Lietuvos Respublikos piliečiai turi būti įstatymo nustatytu laiku padavę prašymus institucijoms, nagrinėjančioms išlikusiojo nekilnojamojo turto atkūrimo klausimus. Tačiau šis pirmosios instancijos teismo neteisingas materialinės teisės normų aiškinimas neturi įtakos pareiškėjų reikalavimo pagrįstumui. Šios bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) nesutampa su apeliantų nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų aplinkybėmis, kadangi minėtose bylose sprendžiamas įpėdinės pagal testamentą teisių pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą klausimas. Suinteresuoto asmens Z. J., kaip O. B. įpėdinės pagal testamentą, teisių apimtis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir, kaip buvo minėta anksčiau, byloje nagrinėjamu atveju jos neturi įtakos pareiškėjų teisių pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą apimčiai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka gali nustatyti ne bet kokius faktus, o tik turinčius juridinę reikšmę, t. y. tokius, nuo kurių priklauso suinteresuotų asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Faktui juridinę reikšmę suteikia teisės aktas, todėl teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi išsiaiškinti, kokia materialioji teisės norma suteikia prašomam nustatyti faktui juridinę reikšmę ir kokios teisės (asmeninės ar turtinės) gali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti prašomo nustatyti fakto pagrindu. Šioje byloje konstatuota, kad pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjams nesukeltų jų siekiamų teisinių pasekmių, t. y. teisės Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pagrindu atkurti nuosavybės teises į T. B. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti pareiškėjų pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jau iškeltą bylą privalėjo nutraukti (CPK 293 str. 1 p.). Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1995-02-10 nutarimu Nr. 6 aprobuoto Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo plenumo 1993-11-26 nutarimo Nr. 2 „Dėl teisminės praktikos turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo bylose“ 1 punktas).

Esant tokioms aplinkybėms, dėl materialinių ir procesinių teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 320 str. 2 d., 326 str. 1 d. 5 p.).

Nutraukus bylą pareiškėjams grąžintinas jų už pareiškimą – 100 Lt (b. l. 5) – ir apeliacinį skundą – 100 Lt (b. l. 96) – sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 4 p.).

Pareiškėjų ir suinteresuoto asmens Z. J. interesai byloje buvo priešingi, todėl konstatavus, kad pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nepagrįstas nei materialiai, nei procesiškai, konstatuotina, kad galutinis teismo procesinis sprendimas byloje CPK 98 straipsnio 1 dalies prasme yra priimtas suinteresuoto asmens Z. J. naudai, todėl jai iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteistinos (CPK 443 str. 6 d.) išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmojoje – 3000 Lt (b. l. 75, 76) – ir apeliacinėje – 900 Lt (b. l. 116) – instancijose, sumažinant priteistinas išlaidas iki bendros 3000 Lt sumos (CPK 89 str. 2, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.

I. O. J., N. G., E. K., A. P., P. P. ir J. P. grąžinti AB banko „Hansabankas“ 2007-03-21 Tuskulėnų KAC ir 2007-07-25 Palangos KAC sumokėtą žyminį mokestį – iš viso 200 Lt.

Iš I. O. J., N. G., E. K., A. P., P. P. ir J. P. priteisti po 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų Z. J.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusAudrius Saulėnas