- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-17
- Bylos Nr.
- eI3-2406-595/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08092-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Polymer Recycling“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 14.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1Teismo sprendimas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Polymer Recycling“ atstovei advokatei D. M.,
atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei J. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Polymer Recycling“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Polymer Recycling“ (toliau – ir UAB „Polymer Recycling“, ir Įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir Departamentas) 2023-07-27 raštą Nr. AD5-16411 „Dėl UAB „Polymer Recycling“ privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo“ (toliau- ir Sprendimas).
Skunde nurodo, kad Departamento Aplinkos kokybės departamento Panevėžio aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyr. specialistė 2023-06-09 surašė privalomąjį nurodymą, kuriame nurodė iki 2023-07-28 pateikti Departamentui sudarytą galiojančią laidavimo draudimo sutartį ir (arba) banko garantiją, ir (arba) maksimaliąją hipoteką, užtikrinančią prievolių, nustatytų Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo finansavimą Įmonės bankroto atveju (toliau – ir Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas). Pareiškėja 2023-07-21 raštu kreipėsi į Departamentą prašydama pratęsti terminą privalomojo nurodymo vykdymui. Prašyme nurodė, kad Įmonė pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – ir Agentūrai) prievolių užtikrinimo sumos skaičiavimus, tačiau pagal leidime nurodytus perdirbimo skaičius ir atsižvelgiant į pakeitimus, prievolių užtikrinimo suma viršijo 90 tūkst. eurų draudimo sumą. Įmonė priėmė sprendimą iš esmės mažinti taršos leidime nurodytus kiekius ir pasilikti tik eksperimentinės gamybos apimtis. Šiuo metu yra ruošiami dokumentai esminiams taršos leidimo pakeitimams, t.y. laikomo atliekų kiekio mažinimui ir atliekų tipų siaurinimui. Dėl rinkoje susidariusios situacijos, kai didelis kiekis mažų perdirbėjų keičia leidimus, procesas Agentūroje užtrunka ir planuojamas ekologų terminas pateikti dokumentus Agentūrai yra 2-3 mėn. Pažymėjo, kad iki bus gautas atnaujintas leidimas bei įvykdytos prievolės, Įmonė nevykdo jokių perdirbimo veiklų, nesukelia jokios žalos gamtai ar grėsmės jai atsirasti, be to, Įmonė pripažįsta pažeidimą bei deda visas pastangas išspręsti šį neatitikimą.
Sprendime atsakovas atsisakė terminą pratęsti, nurodydamas, kad vykdant Privalomąjį nurodymą nėra prievolės ir (ar) pareigos keisti Taršos leidimą.
Pareiškėjos vertinimu Sprendimas nėra aiškus, išsamus, jame pateikti argumentai prieštarauja faktinėms aplinkybės.
Šalies argumentai
Teigia, kad, priešingai nei nurodoma Sprendime, pareiškėja prašyme nurodė objektyvias priežastis ir aplinkybes, kuriomis remdamasi, kreipėsi dėl termino įvykdyti privalomąjį nurodymą pratęsimo. Pareiškėja pažymi, kad ji niekada neneigė ir neginčijo Patikrinimo akte nustatyto pažeidimo, t.y. to, kad Įmonė nuo 2022-05-01 iki patikrinimo pabaigos nebuvo pateikusi įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento (laidavimo draudimo sutarties ir (arba) banko garantijos, ir (arba) maksimaliosios hipotekos), užtikrinančio Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto atveju. Pareiškėja teikė paaiškinimus Departamentui, nurodydama, kad: (i) Įmonė šiuo metu (kaip ir patikrinimo metu) perdirbimo veiklos nevykdo ir atliekų nepriima; (ii) Įmonė susiduria su objektyviais sunkumais norėdama pašalinti nustatytus pažeidimus - Įmonė yra suskaičiavusi prievolių užtikrinimui reikalingą sumą bei paruošusi dokumentus derinimui, tačiau visi apklausti tiekėjai atsisakė suteikti draudimo paslaugą (tokia informacija nurodyta Įmonės 2023-05-05 pranešime, adresuotame Departamentui).
Akcentuoja, kad Įmonė bando išspręsti technologinius pakeitimus įrangoje siekiant pritaikyti liniją stabiliam veikimui ir surasti ekonominį modelį su pasikeitusiomis elektros energijos kainomis. Įmonė 2023-05-25 pateikė Agentūrai prievolių užtikrinimo sumos skaičiavimus, tačiau perskaičiavus šias sumas pagal iš Agentūros gautas pastabas ir papildomai įvertinus leidime nurodytus perdirbimo būdus, prievolių užtikrinimo suma viršijo 90 tūkst. eurų draudimo sumą. Pareiškėjos žiniomis, Lietuvoje nėra nei vienos draudimo bendrovės, kuri suteiktų draudimo paslaugą, o ne pasiūlytų banko garantiją ar panašų modelį, sulaikant maksimalios rizikos sumą atitinkančią sumą. Ši suma, atsižvelgiant į Įmonės dydį, nėra racionali, todėl Įmonė priėmė sprendimą iš esmės mažinti taršos leidime nurodytus kiekius ir pasilikti tik eksperimentinės gamybos apimtis, o tai atitinkamai reiškia, kad bus reikalingas gerokai mažesnės vertės prievolės užtikrinimas. Nurodo, kad šiuo metu yra ruošiami dokumentai esminiams taršos leidimo pakeitimams, t.y. laikomo kiekio mažinimui ir atliekų tipų siaurinimui. Dėl rinkoje susidariusios situacijos, kai didelis kiekis mažų perdirbėjų keičia leidimus, procesas užtrunka ir planuojamas ekologų terminas pateikti dokumentus Agentūrai per 2 mėn.
Teigia, kad Sprendime tik labai formaliai nurodyta, kad vykdant Privalomąjį nurodymą nėra prievolės ir (ar) pareigos keisti Taršos leidimą, o Įmonė neturi prievolių užtikrinimo dokumento nuo 2022-05-01. Pareiškėja ir neteigia, kad ji turi prievolę keisti Taršos leidimą, tačiau nurodo, kad neturėdama teisėto pagrindo stabdyti Taršos leidimo galiojimo ir siekdama sumažinti prievolių užtikrinimo sumą, kuri šiuo metu yra neproporcinga Įmonės veiklos apimtims, ji to negali padaryti be Taršos leidimo pakeitimo. Tai, kad dabartinis TIPK leidimas yra neproporcingas vykdomai veiklai, dėl ko Įmonė pagrįstai inicijuoja jo pakeitimą, patvirtina ir ta aplinkybė, kad Patikrinimo akte konstatuota, jog Įmonės teritorijoje yra 11.2 tonų atliekų, o esamas TIPK leidimas išduotas 1450 tonų. Šių aplinkybių Departamentas Sprendime tinkamai neįvertino ir dėl jų nepasisakė, formaliai nurodydamas jau minėtas aplinkybes apie poreikio keisti Taršos leidimą nebuvimą.
Pažymi, kad nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjo individualūs verslo interesai negali būti vertinami kaip svaresni už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (53 straipsnio 1, 3 dalys) bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą (2016-09-07 nutartis administracinėje byloje AS-810-146/2016; 2017-07-12 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-570-525/2017), šiuo atveju svarbu yra tai, kad pareiškėja nuo 2021 metų nevykdo atliekų perdirbimo veiklos ir atliekų saugojimui nepriima, todėl pratęsus privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, jokia grėsmė žmonių sveikatai nekyla. Tai reiškia, kad šiuo konkrečiu ir individualiu atveju, nėra objektyvaus poreikio žmonių sveikatos ir aplinkos interesu paneigti Įmonės verslo ir ekonominį interesą. Tuo tarpu poreikis užtikrinti teisės aktų laikymąsi yra suprantamas, tačiau jis gali ir turi būti derinamas ir su privačių ūkio subjektų interesu nepatirti pernelyg didelių ir neadekvačių išlaidų šalinant nustatytus teisės aktų pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė skundą palaikė jame išdėstytais argumentais ir prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja 2023-10-13 pateikė Agentūrai prašymą pakeisti leidimą, kuris vėliau buvo tikslinamas pagal pastabas ir paskutinis prašymas pateiktas 2024-03-19, dėl kurio, atstovės teigimu, yra likę tik kelios pastabos. Akcentavo, kad Įmonė netvarko dabartiniam leidime nurodyto kiekio atliekų, todėl žala negali atsirasti.
Atsiliepimas
Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai Privalomasis nurodymas duotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu, tai yra kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes. Pareiškėja Privalomojo nurodymo neskundė, todėl jis yra teisėtas, pagrįstas, galiojantis ir nėra šios bylos dalykas.
Pabrėžia, kad LVAT formuojamoje praktikoje akcentuojama, kad privalomasis nurodymas gali būti prevencinė priemonė, duodama ne tik teisės aktų pažeidimo atvejais, bet ir pažeidimų prevencijos tikslais, o prevencija, tai vienas svarbiausių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų.
Pažymi, kad įstatymas privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimą sieja su objektyviomis aplinkybėmis, kurios asmeniui trukdo tokį nurodymą vykdyti. Departamento vertinimu, pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių Privalomojo nurodymo vykdymo terminas turėtų būti pratęstas, nelaikytinos itin svarbiomis.
Šalies argumentai
Nurodo, kad Komisija, svarstydama Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo klausimą, patikrinusi prašyme nurodytą informaciją, išsiaiškino, kad pareiškėja 2023-05-25 kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, atlikusi prievolių užtikrinimo sumos paskaičiavimus (11 000 Eur), tačiau 2023-06-07 dokumentai grąžinti pareiškėjai su pastabomis užtikrinimo sumą perskaičiuoti. Patikslinto paskaičiavimo įmonė Aplinkos apsaugos agentūrai nepateikė.
Akcentuoja, kad Privalomasis nurodymas pareiškėjai buvo duotas pateikti Departamentui prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Departamento Sprendime teisingai nurodyta, kad vykdant Privalomąjį nurodymą, pareiškėjai nėra prievolės ir (ar) pareigos keisti taršos leidimo, tai ji siekia atlikti savo iniciatyva. Pareiškėja neturi prievolių užtikrinimo dokumento nuo 2022-05-01. Apie tai, kad pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka turi gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, draudimo įmonės išduotą laidavimo draudimo sutartį ar banko išduotą garantiją ir pateikti Departamentui, pareiškėja buvo informuota jau Departamento 2022-11-04 raštu. Nors Privalomasis nurodymas pareiškėjai duotas 2023-06-09, pareiškėja atlikti prašyme nurodytus veiksmus ir įvykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimą faktiškai turėjo daugiau nei metus laiko. Tiek Komisijos protokole, tiek Sprendime yra nurodoma, kad nuo Privalomojo nurodymo davimo dienos pareiškėja neatliko jokių veiksmų, jog jį įvykdytų ir nenurodo jokių objektyvių kliūčių, dėl kurių pareiškėjai neįmanoma gauti prievolių užtikrinimo dokumento. Pareiškėja privalo teisės aktų nustatyta tvarka turėti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, nepriklausomai nuo faktinio veiklos vykdymo ir daromos žalos aplinkai. Pažymi, kad Departamento pareigūnai patikrinimo akte yra užfiksavę, kad Įmonės veiklavietėje laikomos atliekos, medžiagos, permaltos medžiagos, tai yra bendrovė vykdo atliekų laikymo veiklą. Aplinkybė, kad pareiškėja kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą su paraiška taršos leidimui pakeisti nėra pagrindas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kadangi Privalomasis nurodymas buvo duotas pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, o ne taršos leidimui gauti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento rašto, kuriuo atsisakyta pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, teisėtumo bei pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Departamento pareigūnai atliko pareiškėjos planinį patikrinimą ir 2023-05-15 surašė patikrinimo aktą Nr. PA-2011 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nurodė, kad pareiškėja nuo 2022-05-01 iki patikrinimo pradžios (2023-04-17) nebuvo pateikusi Aplinkos ministro įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento (laidavimo draudimo sutarties ir (arba) banko garantijos, ir (arba) maksimaliosios hipotekos), užtikrinančio Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto atveju, tuo pažeisdama Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
2023-06-09 privalomuoju nurodymu Nr. PN-490 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) pareiškėja buvo įpareigota iki 2023-07-28 pateikti Departamentui sudarytą galiojančią laidavimo draudimo sutartį ir (arba) banko garantiją, ir (arba) maksimaliąją hipoteką, užtikrinančią prievolių, nustatytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo finansavimą Įmonės bankroto atveju, parengtą pagal Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos vienai tonai numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų dydžio nustatymo ir prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų rūšis, kiekį ir tvarkymo būdus, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022-08-17 įsakymu Nr. D1-265 „Dėl Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo“, reikalavimus, kartu su Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo suderinti apskaičiavimo formą elektroninio dokumento nuorašu ir lydraščiu. Teikiant draudimo įmonės išduotą laidavimo draudimo sutartį ar banko išduotą garantiją, kartu pateikti įmokos už šių dokumentų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (banko mokėjimo pavedimo kopiją arba sąskaitos išrašą). Įvykdžius privalomąjį nurodymą, jį davusiai pareigūnei pateikti įrodymus apie privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymą.
Pareiškėja 2023-07-21 raštu kreipėsi į Departamentą, prašydama pratęsti terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti. Pareiškėja nurodė, kad ji pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai prievolių užtikrinimo sumos skaičiavimus, tačiau pagal leidime nurodytus perdirbimo skaičius ir atsižvelgiant į pakeitimus prievolių užtikrinimo suma viršijo 90 tūkst. Eur draudimo sumą. Įmonė priėmė sprendimą iš esmės mažinti taršos leidime nurodytus kiekius ir pasilikti tik eksperimentinės gamybos apimtis. Šiuo metu yra ruošiami dokumentai esminiams leidimo pakeitimams, tai yra laikomo kiekio mažinimui ir atliekų tipų siaurinimui. Dėl rinkoje susidariusios situacijos kai didelis kiekis mažų perdirbėjų keičia leidimus, procesas užtrunka ir planuojamas ekologų terminas pateikti dokumentus Aplinkos apsaugos agentūrai 2-3 mėn. Pažymėjo, kad iki bus gautas atnaujintas leidimas bei įvykdytos prievolės, įmonė nevykdo jokių perdirbimo veiklų, nesukuria jokios žalos gamtai ir įmonė pripažįsta pažeidimą bei deda visas pastangas išspręsti šį neatitikimą. Atsižvelgiant į tai, prašo pratęsti terminą įvykdyti Privalomąjį nurodymą.
Pareiškėjai Privalomasis nurodymas buvo duotas remiantis minėto įstatymo 18 straipsnio1 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes.
Privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminą pareiškėja siekia pratęsti, buvo priimtas nustačius, kad pareiškėja nuo 2022-05-01 iki patikrinimo pradžios (2023-04-17) nebuvo pateikusi Aplinkos ministro įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento (laidavimo draudimo sutarties ir (arba) banko garantijos, ir (arba) maksimaliosios hipotekos), užtikrinančio Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto atveju, tuo pažeisdama Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Pareiškėja Privalomojo nurodymo neskundė, todėl jis yra teisėtas, pagrįstas, galiojantis ir nėra šios bylos dalykas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje praktikoje akcentuoja, jog privalomasis nurodymas gali būti prevencinė priemonė, duodama ne tik teisės aktų pažeidimo atvejais, bet ir pažeidimų prevencijos tikslais, o prevencija, tai vienas svarbiausių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas aplinkos apsaugos srityje apibendrinimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 28).
Kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip vienas mėnuo, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti.
Žemesnės instancijos teismas
Kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti privalomojo nurodymo, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į Komisijos dėl privalomųjų nurodymų terminų nustatymo siūlymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai nuo prašymo gavimo iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos liko mažiau kaip 5 darbo dienos, – tokiu atveju sprendimą priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.
Ginčo atveju pažymėtina, kad pareiškėja prašyme dėl termino pratęsimo nenurodė jokių objektyvių priežasčių, lemiančių negalimumą nustatytu laiku įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Priežastimi nurodė tai, kad ji siekia keisti taršos leidimą, siekiant sumažinti taršos leidime nurodytus kiekius ir pasilikti tik ekserimentinės gamybos apimtis.
Pažymėtina, kad įstatymas privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimą sieja su objektyviomis aplinkybėmis, kurios asmeniui trukdo tokį nurodymą vykdyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos nurodyta priežastis – taršos leidimo keitimas, ginčo atveju nelaikytina objektyvia priežastimi, leidžiančia nevykdyti privalomojo nurodymo reikalavimų.
Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad aplinkybė, jog pareiškėja siekia pakeisti taršos leidimą nėra pagrindas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kadangi Privalomasis nurodymas duotas ir nustatytas terminas ne taršos leidimui gauti, bet pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, draudimo įmonės išduotą laidavimo draudimo sutartį ar banko išduotą garantiją.
Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir vėliau neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. Jeigu įmonė nori ar privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, įmonė privalo sutvarkyti atliekas, uždaryti ir sutvarkyti atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius, prižiūrėti juos po jų uždarymo, išvalyti užterštą gruntą ir dirvožemį, įgyvendinti kitas šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytame atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente išdėstytame atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane nurodytas priemones, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.
Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių, kurios privalo turėti leidimą pagal šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, išskyrus nuotekų dumblo apdorojimą vykdančias savivaldybės valdomas įmones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančia laidavimo draudimo sutartimi ir (arba) banko garantija, ir (arba) maksimaliąja hipoteka (toliau – prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas). Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytos įmonės privalo pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą vadovaudamosi šio straipsnio 5 dalyje nurodyta atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarka. Prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti apskaičiuota vadovaujantis šio straipsnio 5 dalyje nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų rūšis, kiekį ir tvarkymo būdus, tvarka. Prievolių įvykdymo užtikrinimas turi būti taikomas nuo atliekų tvarkymo veiklos pradžios iki tol, kol bus panaikintas šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodyto leidimo galiojimas ir įgyvendintos šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytame atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente išdėstytame atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane nurodytos priemonės. Pažeidę šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ar šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką, įmonė, įmonės vadovas ar kiti atsakingi asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.
Pareiškėja neginčija, kad ji prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento neturi nuo 2022-05-01. Pažymėtina ir tai, kad Komisija įvertino aplinkybę, kad Įmonė apie tai, kad turi turėti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą buvo informuota dar 2022-11-04 Departamento raštu Nr. AD5-21586. Departamentui prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas nebuvo pateiktas iki patikrinimo pabaigos, tai yra, 2023-05-15.
Aplinkybė, kad pareiškėja dėl Privalomojo nurodymo vykdymo gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjos individualūs verslo interesai negali būti vertinami kaip svaresni už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (53 str. 1 d., 3 d.) bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-09-07 nutartis administracinėje byloje AS-810-146/2016; 2017-07-12 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-570-525/2017).
Nors pareiškėja prašyme nurodė, kad iki bus gautas atnaujintas leidimas bei įvykdytos prievolės ji nevykdo jokių perdirbimo veiklų, tačiau Komisija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja privalo teisės aktų nustatyta tvarka turėti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, nepriklausomai nuo faktinio veiklos vykdymo ir daromos žalos aplinkai. Be to, Komisija pastebėjo, kad Patikrinimo akte užfiksuota, kad pareiškėja veiklavietėje laiko atliekas, medžiagas, permaltas medžiagas, tai yra vykdo atliekų laikymo veiką. Teismas pažymi, kad pareiškėja, kaip ūkio subjektas, prieš pradėdama verslą turėjo įsivertinti jos apimtis ir galimybes jį vystyti bei užtikrinti, kad veikla būtų vykdomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Teismas, ištyręs bylos aplinkybes, įvertinęs Sprendimo turinį ir vadovaudamasis ginčo klausimą reglamentuojančiais teisės aktais, konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje apibrėžti skundžiamo akto panaikinimo pagrindai. Atitinkamai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad atsakovas iš esmės teisingai taikė teisės normas, tinkamai įgyvendino savo, kaip įgaliotos institucijos, funkcijas, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėja skunde išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Polymer Recycling“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.