- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-26
- Bylos Nr.
- I2-11251-1066/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07813-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- A. A. D.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės, rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. D. (A. A. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. A. D. (A. A. D.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 23S112094 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (toliau – Sprendimas).
2. Savo skundo reikalavimus pareiškėja grindžia tokiais argumentais:
2.1. Skundžiamu Sprendimu buvo panaikintas pareiškėjui išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris pareiškėjui buvo išduotas dėl to, kad jis studijuoja universitete.
Nesutikdamas su Sprendimu, mano, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
2.2. Nurodo, kad jis šiuo metu studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitete, todėl jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760212773, galiojantis iki 2024 m. rugsėjo 30 d., remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 str. 1 d. 6 p. ir 46 str. 1 d. pagrindu. Pareiškėjas ir toliau tęsia studijas universitete, tai patvirtina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Tarptautinių ryšių ir studijų centro pateiktas raštas Nr. TR-1709-23, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas – nuolatinių studijų studentas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (Odontologijos studijų programa). Tuo tarpu Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nutraukė studijas universitete. Su tokia atsakovo išvada pareiškėjas nesutinka, nes, anot pareiškėjo, jis studijų universitete nenutraukė, taip pat nėra pašalintas iš universiteto ir toliau tęsia studijas.
2.3. Pažymi, kad dėl susiklosčiusios sudėtingos situacijos (turėjo finansinių sunkumų bei sveikatos problemų, dėl kurių negalėjo susikoncentruoti studijoms), pareiškėjas pasiėmė akademines atostogas, kurios buvo suteiktos nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. Tačiau tai dar nereiškia, kad pareiškėjas buvo iš universiteto pašalintas, t. y. jis studijų nenutraukė, kaip nurodoma skundžiamame Sprendime. Taip pat pareiškėjas patvirtina, kad jis turi sveikatos draudimą, gyvenamąją vietą, todėl nėra jokio pagrindo panaikinti jam išduotą laikiną leidimą gyventi.
2.4. Tvirtina, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas pareiškėjui prieš tai nepranešus ir nesuteikiant galimybės pateikti paaiškinimus, jog studijos nėra nutrauktos, neturėjo galimybės pateikti Migracijos departamentui tai patvirtinančių dokumentų. Mano, kad prieš priimant Sprendimą panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, atsakovas turėjo apie tai informuoti ir suteikti galimybę pateikti dokumentus, tačiau to nepadarė, o iš karto panaikino leidimą gyventi Lietuvoje, nors jis toliau studijuoja universitete, nes to reikalauja gero administravimo principas.
2.5. Nagrinėjamu atveju atsakovas atliko formalų duomenų vertinimą, nesiaiškino realių visų reikšmingų faktinių aplinkybių, nesudarė galimybės pateikti paaiškinimų ir papildomų duomenų. Vien formalus duomenų vertinimas negali būti laikomas tinkamu pareigos įgyvendinimu, ko pasekoje, nepagrįstai priėmė Sprendimą panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, kuris pareiškėjui buvo išduotas studijų pagrindu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia tokiais argumentais:
3.1. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo skundo teiginiais, nurodo, kad iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog pareiškėjui leidimas laikinai gyventi, išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto (studijų Lietuvos sveikatos mokslų universitete) pagrindu, o panaikintas dėl to, kad pareiškėjui Lietuvos sveikatos mokslų universitete suteiktos akademinės atostogos nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. Paaiškina, kad toks Sprendimas buvo priimtas remiantis objektyviais duomenimis – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pranešimu Nr. 2304-PRNŠ-2695. Taigi visos aplinkybės dėl pareiškėjo akademinių atostogų Departamentui buvo žinomos ir įvertintos, todėl pareiškėjas ir nebuvo papildomai apklausiamas.
3.2. Pažymi, kad išduodamas leidimas laikinai gyventi atvykimo studijuoti į Lietuvos Respubliką pagrindu turi būti siejamas išimtinai su mokymosi tikslo konkrečioje mokymosi įstaigoje įgyvendinimu – t. y. užsienietis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo todėl, kad jo pastovus gyvenimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas mokymosi tikslams įgyvendinti.
3.3. Pabrėžia, kad akademinių atostogų metu, nors studento statusas ir yra išlaikomas, užsienietis faktinio mokymosi tikslo neįgyvendina. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.
3.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
3.5. Mano, kad Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
5.1. 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo priimtas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu (pareiškėjas priimtas studijuoti į Lietuvos mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas)).
5.2. 2022 m. gruodžio 5 d. pateiktas prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi.
5.3. Departamento 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 22M43205 pareiškėjui buvo pakeistas leidimas laikinai gyventi. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi buvo pakeistas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Dokumentas jam įteiktas 2022 m. gruodžio 27 d.
5.4. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 2023 m. balandžio 25 d. pateikė Departamentui pranešimą Nr. 2304-PRNŠ-2695 apie pasikeitusius duomenis ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vadovo 2022 m. rugsėjo 14 d. įsakymą, kuriuo pareiškėjui buvo suteiktos akademinės atostogos dėl asmeninių priežasčių (toliau – Įsakymas). Minėtu Įsakymu akademinės atostogos pareiškėjui suteiktos nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d.
6. Įstatymo 50 straipsnis numato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuoti ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jei jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 46 straipsnio 1 dalis numato, jog leidimas laikinai gyventi yra išduodamas, jeigu užsienietis yra priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.
Pagal Įstatymo 39 straipsnio 3 punktą užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas leidimą gyventi, kuris yra panaikintas.
7. Bylos duomenys tvirtina ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760212773, galiojantis iki 2024 m. rugsėjo 30 d., tačiau Departamento priimtu sprendimu jis buvo panaikintas, kadangi pareiškėjui nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. buvo suteiktos akademinės atostogos dėl asmeninių priežasčių.
Pareiškėjas tvirtina, kad skundžiamas Sprendimas priimtas neteisėtai, nes jis nenutraukė studijų universitete, kaip teigiama Sprendime. Toks pareiškėjo manymas yra klaidingas, nes skundžiamame Sprendime aiškiai nurodyta, jog pastarasis priimtas, nes asmuo neatitinka sąlygų, kuriomis buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. užsieniečiui suteiktos akademinės atostogos. Pareiškėjo tvirtinimu, jis studijų universitete nenutraukė, taip pat nėra pašalintas iš universiteto ir toliau tęsia studijas, tačiau teismas nesutinka su tokiu pareiškėjo argumentu, pažymėdamas, kad suteiktos akademinės atostogos reiškia, kad studentas tuo laikotarpiu nestudijuoja (faktiškai studijos laikinai yra nutrauktos ir studentas mokymosi proceso nevykdo), kas savaime suprantama, kad tokiu atveju jam tuo laikotarpiu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti išduotas. Teismo vertinimu, dėl šių priežasčių, įvertinus teisinį reglamentavimą, Departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą, panaikindamas pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Tai, kad pareiškėjas turi sveikatos draudimą ir gyvenamąją vietą, kaip jis pats teigia, negali daryti įtakos ginčijamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes šios aplinkybės savaime neįteisina pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina, kad, siekdamas įteisinti savo buvimą Lietuvoje, pareiškėjas turėtų realizuoti galimybę iš naujo gauti leidimą gyventi Lietuvoje.
8. Šiame kontekste teismas tuo pačiu pažymi ir tai, kad valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių tiek atvykimą į jų teritoriją, tiek ir jų gyvenimą pripažįstama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinė byla Nr. A858-1810/2010), tiek EŽTT (žr. 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje. Užsieniečiui įteisinus buvimą, gyvenimą Lietuvos Respublikoje, jis privalo laikytis visų jam buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje Įstatymo nustatytų sąlygų. Institucijoms, vykdančioms užsieniečių buvimo, gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir vykimo per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę, nėra numatyta diskrecijos teisė veikti kitaip, nei šias institucijas įpareigoja Įstatymo nuostatos. Kadangi Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs ir jame nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, Departamentas privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes, kaip jau minėta, leidimas laikinai gyventi galėjo būti išduodamas tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams.
Kilusio administracinio ginčo kontekste, pabrėžtina, kad Departamentas kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Teismo vertinimu, ginčijamam Sprendimui priimti užteko turimų iš oficialių institucijų gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai neįtvirtina Departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016, LVAT 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018), todėl šiuo atveju teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, jog šioje situacijoje buvo privalomai būtina jį apklausti, taip atsakovui pažeidžiant gero administravimo principą.
9. Pagal Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio nuostatas individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, nuostatos taip pat įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).
10. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo išvada, kad Departamentas atliko tik formalų vertinimą, kaip teigia pareiškėjas, nes, teismo vertinimu, atsakovas tinkamai ir atsakingai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėju ir jo siekiu įgyti teisę laikinai gyventi Lietuvoje. Skundžiamas Sprendimas pagrįstas Departamento surinktais duomenimis ir jam pateikta informacija, taip pat teisės aktų normomis, o taikomos priemonės motyvuotos. Sprendimo aiškiai išdėstyti motyvai (išnagrinėti visi argumentai). Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ 10 straipsnio keliamus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
11. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo netenkinamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. D. (A. A. D.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.