- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-17
- Bylos Nr.
- 1S-120-634/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- V. K.
- Advokatai
- Jonas Špelveris
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2026 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. sausio 27 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. K. nuteistas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2023 m. gruodžio 4 d., bausmės pabaiga – 2027 m. birželio 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. sausio 27 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis yra teistas 4 kartus, atlieka trečią laisvės atėmimo bausmę, jam būdingas nusikaltimų pasikartojimo modelis. Kaltę pripažįsta tik iš dalies, linkęs atsakomybę perkelti aplinkybėms ar institucijoms, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas ir neutralizavimas. Nuteistojo motyvacija iš esmės yra išorinė ir siejama su lengvesnių bausmės atlikimo sąlygų tikslu. Nuteistasis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, bausmės atlikimo metu fiksuoti vartojimo atvejai (už narkotikų vartojimą skirtos 2 drausminės nuobaudos). Ankstesnės bausmės ir poveikio priemonės, įskaitant bausmės vykdymo atidėjimą, korekcinio tikslo nepasiekė. Bausmės atlikimo metu jis 10 kartų pažeidė vidaus tvarką, 4 kartus buvo baustas, neskatintas, buvo perkeltas į drausmės grupę, vėliau grąžintas į paprastąją grupę. 2026 m. sausio 6 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, išlieka daug reikšmingų dinaminių kriminogeninių veiksnių. Nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų lygtinio paleidimo kriterijų, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 10 d. nutartimi nuteistojo V. K. skundo dėl Komisijos 2026 m. sausio 27 d. nutarimo netenkino. Teismas konstatavo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų efektyvus.
Šalies argumentai
5. Skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas įvertino tik neigiamas aplinkybes, nevertino teigiamų jo charakterio bruožų, charakteristikos ir pažymos dėl įsidarbinimo lygtinio paleidimo metu, nesigilino į jo asmenybę, neatsižvelgė į advokato pateiktą atsiliepimą. Nuteistojo teigimu, teismas klaidingai interpretavo tiek teigiamas tiek neigiamas aplinkybes, nekorektiškai įvertino jo akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, darbinę patirtį laisvėje, neatsižvelgė į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo susijusi su narkotinių medžiagų vartojimu ir jam reikalingas gydymas laisvėje.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.
6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
7. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jo nusikalstamo elgesio rizika žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, bei yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pastaroji aplinkybė nustatoma, atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei nuteistojo pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų tiek formaliųjų, tiek materialiųjų sąlygų visumą.
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su bylos duomenimis, sprendžia, kad priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į socialinio tyrimo išvadoje išdėstytus duomenis, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir kitus reikšmingus duomenis, tinkamai aiškino ir taikė lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų efektyvus. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie buvo įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis skunde nurodo, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į jo atstovo advokato Jono Špelverio pateiktą atsiliepimą, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas vertino byloje esančios medžiagos visetą, o ne tam tikrus dokumentus selektyviai. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą, kadangi teismas tiek skundą, tiek atsiliepimą vertina iš esmės visų duomenų kontekste. Vien tai, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju nuteistojo atstovo advokato Jono Špelverio atsiliepimo, neįvertino taip, kaip tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta.
9. Nustatyta, kad nuteistasis V. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, priskiriama vidutinei, todėl privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
10. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, turi deklaruotą gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su artimaisiais (mama), vykdė darbinę veiklą įkalinimo įstaigoje, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, stebimas asmens įsitraukimas į resocializacijos procesą. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje V. K. stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga.
11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei jo elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu V. K. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako. Įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, tam pritaria ir aukštesnysis teismas.
12. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas iš viso keturis kartus - 2024 m. birželio 3 d., 2025 m. balandžio 23 d., 2025 m. liepos 15 d. ir 2026 m. sausio 6 d. Tik 2025 m. liepos 15 d. buvo atliktas pilnas nuteistojo elgesio rizikos vertinimas, nes iki tol atlikti vertinimai, nuteistajam atsisakius bendradarbiauti, buvo tik daliniai. Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam visus keturis kartus buvo nustatyta vidutinė (išliekanti) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tokie rezultatai, aukštesniojo teismo vertinimu, rodo, kad nuteistasis neparodė pakankamo progreso nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo srityje. Nuteistojo dedamos pastangos, nors ir vertintinos teigiamai, nemažina nusikalstamo elgesio rizikos.
13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistajam nustatyta 15 dinaminių kriminogeninių veiksnių (nepastovi gyvenamoji vieta; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; apsunkinti/konfliktiški santykiai su artimaisiais; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; piktnaudžiavimas narkotikais; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas; neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai). Šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai tęsiant pataisos procesą įkalinimo įstaigoje turi būti koreguojami, tokiu būdu rodant akivaizdžias pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką.
14. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar kitais, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais, duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti, o šiuo atveju esantis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.
15. Nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Tiek pirmos instancijos teismas, tiek apygardos teismas vertina, kad disponavimas narkotinėmis medžiagomis savaime kelia pavojų visuomenei. Narkotinės medžiagos daro neigiamą poveikį žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai, skatina priklausomybę, mažina savikontrolę, didina kitų nusikalstamų veikų riziką bei prisideda prie šešėlinės rinkos palaikymo. Nuteistasis susiduria su problemomis dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, bausmės atlikimo metu buvo fiksuoti narkotinių medžiagų vartojimo atvejai. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tai gali įtakoti pakartotinį nuteistojo nusikalstamumą.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skunde nurodyta aplinkybė, kad padaryta nusikalstama veika buvo susijusi su narkotinių medžiagų vartojimu ir nuteistajam reikalingas gydymas laisvėje, nėra pakankama taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo motyvacija spręsti priklausomybės problemą yra vidutinė ir labiau išorinė nei vidinė. Akcentuotina ir tai, kad nuteistasis turi galimybę dalyvauti ir dalyvauja tikslinėse programose, skirtose mažinti priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų, kreiptis dėl problemų, susijusių su narkotikų vartojimu, sprendimo, gydytis nuo priklausomybės ir būdamas įkalinimo įstaigoje.
17. Nors nuteistąjį paleidus lygtinai jis būtų toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų, tačiau apygardos teismas pažymi, jog ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, nuteistasis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.
18. Lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Nors byloje esančios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia tam tikrus teigiamus V. K. elgesio pokyčius, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, jų dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga yra akivaizdi ir sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals.
19. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu procesiniu sprendimu nėra. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo V. K. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. kovo 10 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.