Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-03-09 · Civilinė byla Nr. 2S-331-492/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-09
Bylos Nr.
2S-331-492/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Petras Jaržemskis, Virginija Volskienė, Rasa Gudžiūnienė
Kreditorius
UAB „Parex faktoringas ir lizingas“
Skolininkas
UAB „Stogida“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-331-492/2009Procesinio sprendimo kategorija:
110.1.; 122.2; 122.4.(S).VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. kovo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Petro Jaržemskio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-14508-592/2008 pagal kreditoriaus UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ pareiškimą skolininkui UAB „Stogida“ dėl skolos išieškojimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

kreditorius UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ pareiškimu prašė priteisti iš skolininko UAB „Stogida“ 2 793,60 Lt skolos, 547,91 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, 25 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko turto bei piniginių lėšų areštą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino. Nurodė, jog kreditoriaus prašoma priteisti suma nėra ženkli. Aplinkybė, jog skolininkas geruoju nesumoka kreditoriui jo reikalaujamų pinigų sumų, yra pagrindas kreiptis į teismą, o ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi nėra aplinkybių, patvirtinančių realią grėsmę teismo įsakymo įvykdymui, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ( LR CPK 144 str. 1 d.).

Kreditorius UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštą. Nurodė, jog skolininkas nuolat vėlavo mokėti lizingo įmokas, nereagavo į kreditoriaus raštiškus prašymus sumokėti skolą, tai pat yra skolinga kitomis įmonėms. Minėtos aplinkybės leidžia teigti, jog 3 341,51 Lt suma skolininkui yra didelė ir jis negalės jos tinkamai įvykdyti, todėl padidėja teismo įsakymo neįvykdymo rizika. Atsisakius teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kreditoriaus reikalavimų įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Kreditoriaus UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ atskirąjį skundą atsisakytina tenkinti.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimas, išduodant teismo įsakymą, yra sprendžiamas CPK nustatyta bendra tvarka (CPK 436 str. 1 d.), tai yra teismas, esant kreditoriaus prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti, ar tam yra pagrindas. CPK 433 str. 1 d. 5 p. nurodyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodytas motyvuotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tam yra pagrindas, bei duomenys apie skolininko turtą. Šioje byloje kreditorius pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nenurodė jokio pagrindo, pagrindžiančio jo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra pateikė nemotyvuotą prašymą. CPK 144 str. 1 d. yra įtvirtinta nuostata, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo galimai palankaus ieškovui (kreditoriui) procesinio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Konkrečiu atveju kreditorius UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ prašė priteisti iš skolininko UAB „Stogida“ 2 793,60 Lt skolos, 547,91 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, 25 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino, nurodė, jog prašoma priteisti suma nėra ženkli, todėl grėsmės realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra. Nemaža ieškinio suma turtinio pobūdžio ginčuose teismų praktikoje yra vienas pagrindinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, nes ieškovui gresia rizika dėl atsakovo nemokumo ateityje patirti didelius nuostolius, kuriuos dar labiau padidins bylos nagrinėjimo eigoje išaugančios bylinėjimosi išlaidos. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė sąžiningo kreditoriaus interesus sauganti priemonė. Tačiau teismas kiekvienos konkrečios bylos atveju turi atsižvelgti ne tik į ieškinio (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo) sumos dydį kaip absoliutų ir vienintelį kriterijų, bet ir į kitas konkrečias aplinkybes, tai yra ar konkretaus atsakovo (skolininko) atžvilgiu ieškinio (pareiškimo) suma gali būti traktuojama kaip didelė, lyginant su atsakovo (skolininko) asmeniu, veikla, gaunamų pajamų, turimo turto, kreditorinių reikalavimų verte ir t.t. Remiantis bylos duomenimis, pateikto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo suma yra 3341,51 Lt, kuri šiuo konkrečiu atveju skolininko kaip juridinio asmens atžvilgiu, teismui neturint kitų duomenų apie skolininko finansinę padėtį, nėra laikytina didele. Kreditorius UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ nurodė, jog skolininkas UAB „Stogita“, remiantis 2007 m. rugpjūčio mėn. UAB „Creditinfo Lietuva“ pateikta informacija, yra skolingas kitiems kreditoriams, tačiau tai neturi reikšmės, sprendžiant apie skolininko prastą finansinę būklę, nes skolininko kaip juridinio asmens įsiskolinimo sumos kitiems kreditoriams taip pat yra mažos. Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino kreditoriaus prašymo taikyti skolininko turto ir piniginių lėšų areštą pareiškimo reikalavimo sumos ribose, nes kreditorius nepateikė jokių skolininko prastą finansinę padėtį patvirtinančių įrodymų, o pareiškimo sumos dydis esamų duomenų byloje visumoje pats savaime neturi realios grėsmės teismo įsakymo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjai Rasa GudžiūnienėPetras Jaržemskis