- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- I-1950-473/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00579-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Kęstutis Petrauskas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) Imigracijos skyriaus 2018 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-81(37)/17I-LIG „Dėl atsisakymo pakeiti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nacionalinės vizos Nr. 002537118 panaikinimo Rusijos Federacijos piliečiui A. B.“; 2) įpareigoti Departamentą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti jam daugkartinę nacionalinę vizą (I t., b. l. 1–6).
1.1. Skunde nurodė, kad nesutinka su Departamento sprendimu, kadangi jis yra grindžiamas ne visapusiškais ir išsamiais faktiniais duomenimis, o prielaidomis. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad pareiškėjas nenurodė bendrovės akcijų kiekio, jų nominalios vertės, nuosavo kapitalo dydžio. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Avisela“ akcininkai yra pareiškėjas ir jo sutuoktinė, taigi jiems nėra būtinybės žinoti akcijų kiekio ir nominalios vertės, taip pat nuosavo kapitalo dydžio, nes jie žino, jog bendrovė priklauso jiems, ir tik jie gali priimti visus su bendrovės veikla susijusius sprendimus, bei gauti dividendus. Šiuo atveju akcijų kiekis ir jų nominali vertė, o taip pat nuosavo kapitalo dydis įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms neturi, todėl jam ši informacija nėra aktuali, dėl to jis šios informacijos gali ir neprisiminti.
1.2. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog pareiškėjas nurodė neteisingą informaciją apie bendrovėje dirbančius darbuotojus. Jis nurodė bendrovėje dirbančius darbuotojus bei jų darbines funkcijas, o ta aplinkybė, kad jis nurodė anksčiau atleistą darbuotoją reiškia ne tai, kad jis nežino kokie darbuotojai dirba bendrovėje, bet reiškia, jog atsakovas jam uždavė neaiškius ir klaidinančius klausimus. Faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas atsiminė jau atleisto darbuotojo duomenis ir jo funkcijas reiškia, kad pareiškėjas realiai vadovavo atleistam darbuotojui ir pačiai bendrovei.
1.3. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad bendrovės darbuotojas D. V. nežinojo, kas yra bendrovės akcininkai ir kokias funkcijas jie vykdo, o darbuotojas B. B. nežinojo, kas yra akcininkai, kas tvarko buhalteriją. Natūralu, kad paprasti darbuotojai gali nežinoti duomenų apie bendrovės akcininkus, kas tvarko buhalteriją, kadangi darbuotojai nesusiję su buhalterinės apskaitos tvarkymu.
1.4. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad internetiniame bendrovės tinklapyje, kuriame talpinami bendrovės sukurti internetiniai žaidimai, jokių duomenų apie bendrovę nėra. Tačiau tokių duomenų ir neturi būti, kadangi bendrovė yra intelektinių produktų – kompiuterinių žaidimų tiekėja. Akivaizdžiai matyti, kad internetinio tinklapio valdytoja yra tarpininkė tarp kompiuterinių žaidimų kūrėjų ir jų naudotojų, todėl natūralu, kad ji neatskleidžia vieniems kitų duomenų, kadangi kūrėjai ir vartotojai susisiektu tarpusavyje vieni su kitais ir ši tarpininkė nebūtų reikalinga ir negautų pajamų iš tarpininkavimo. Todėl natūralu, kad internetiniame tinklapyje nėra duomenų apie bendrovę. Susipažinus su minėtu internetiniu tinklapiu matyti, kad jame skelbiama informacija apie kompiuterinių žaidimų pardavimus, o tai įrodo, kad bendrovė veiklą vykdo realiai.
1.5. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad bendrovė veiklos Lietuvoje nevykdo, bendrovė gauna pajamas iš užsienyje registruotų įmonių – Google, Apple. Tačiau norint eksportuoti produktus, pirmiausia reikia juos sukurti ir būtent produktų kūrimu užsiima bendrovė Lietuvos Respublikoje. Byloje esantys įrodymai neabejotinai įrodo, kad bendrovės veikla yra realiai vykdoma Lietuvos Respublikoje – Departamentas nustatė, kad įmonės veiklos adresas sutampa su pareiškėjo nurodytu veiklos adresu, įmonė buvo surasta jos nurodytu veiklos adresu: Konstitucijos pr. 9-15, Vilnius, darbo laiku realiai dirbo jos darbuotojai, pareiškėjas pateikė išsamius duomenis apie bendrovės darbuotojus ir jų darbines funkcijas, apie įmonės veiklos tikslus ir objektus, kuriuos patvirtino ir apklausti įmonės darbuotojai. Bendrovės darbuotojai turi reikiamą kvalifikaciją atlikti darbines funkcijas, ji nuomojasi tinkamas patalpas ir moka nuomos mokesčius, buhalterinės apskaitos tvarkymui samdosi specializuotą įmonę ir moka už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, bendrovė moka darbuotojams darbo užmokestį ir mokesčius valstybei, bendrovės veikla yra pelninga. Nors bendrovė pajamas gauna užsienyje, tačiau mokesčiu moka Lietuvos Respublikai, o tai įrodo, kad bendrovė yra realiai veikianti ir atitinkanti įstatymų reikalavimus. Be to, pareiškėjo deklaruota ir nurodyta faktinė gyvenamoji vieta yra tinkama gyventi, pareiškėjas, kaip bendrovės vadovas, žino bendrovės veiklos specifiką, kuriamus ir platinamus produktus, jų platinimo vietas ir kitas aplinkybes.
1.6. Departamento teiginiai, kad pareiškėjui nebūtina būti Lietuvos Respublikoje vystant bendrovės veiklą, yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjas yra ne tik bendrovės akcininkas, bet ir vadovas. Jis turi labai daug pareigų, susijusių su bendrovės veikla, kurių vykdyti neįmanoma nebūnant Lietuvos Respublikoje ir kurių neįmanoma vykdyti nuotoliniu būdu. Pareiškėjas yra bendrovės ir jos darbuotojų vadovas, jis privalo paskirstyti užduotis, kontroliuoti darbuotojų atliekamą darbą, darbo drausmę, priimti atliktą darbą, o tai neįmanoma nebūnant Lietuvos Respublikoje. Neįgyvendinamas Departamento siūlymas valdyti bendrovę pasitelkiant įgaliotus atstovus, kadangi pareiškėjas Lietuvos Respublikoje patikimų asmenų, kuriems galėtų patikėti bendrovės valdymą, jos finansus, neturi.
Motyvuojamoji dalis
1.7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad Departamento teiginiai, jog pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatytu pagrindu. Pareiškėjas yra UAB „Avisela“ dalyvis ir jos vadovas, jam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra didesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, bendrovė daugiau kaip 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, bendrovėje visą laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro daugiau kaip 2 Lietuvos Respublikos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio, bendrovės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur pareiškėjo investuotos lėšos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad bendrovė realiai užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, be to pareiškėjas yra Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje, todėl yra Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas pagrindas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. UAB „Avisela“ realiai vykdo Įstatyme nustatytą veiklą Lietuvos Respublikoje, todėl negali būti laikoma fiktyvia, taigi pagrindo atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi nėra.
1.8. Kadangi nepagrįsta ir naikintina sprendimo dalis dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo pačiu nepagrįsta ir naikintina sprendimo dali dėl daugkartinės nacionalinės vizos panaikinimo, nes viza buvo panaikinta dėl to, kad buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi. Departamento teiginiai dėl pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmės yra nemotyvuoti.
2. Atsakovas Departamentas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (I t., b. l. 28–33).
2.1. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, 2017 m. liepos 7 d. pateikė prašymą pakeiti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Departamentas 2018 m. sausio 26 d., vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, panaikinti daugkartinę nacionalinę vizą. Sprendimas priimtas išanalizavus pareiškėjo pateiktus dokumentus, apklausus pareiškėją, kitą įmonės akcininkę D. B., įmonės darbuotojus, atlikus patikrinimą nurodytu įmonės adresu. Ginčijamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovę, jos veiklos vykdymo vietą, tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą – pareiškėjo tikslas ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje kaip bendrovės akcininkui, o gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas piktnaudžiauja migracijos procedūromis, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Taip pat, sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, t. y. bendrovė neatitinka sąlygos, kad įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdyti pagal verslo planą steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje.
2.2. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi deklaravo, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veiklą Lietuvos Respublikoje, yra UAB „Avisela“ akcininkas ir direktorius. Kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas pateikė UAB „Avisela“ verslo planą, kad įmonė atlieka įvairiausius užsakymus, susijusius su mobiliosiomis aplikacijomis. Pažymėtina, kad įmonės verslo planas labai apibendrinto pobūdžio, jame nėra įmonės veiklos planavimo duomenų: pvz. verslo plane nėra pateiktas paslaugų teikimo aprašymas, nurodyti klientai, nors įmonė veikia nuo 2015 metų. Kaip įmonės veiklą patvirtinančius dokumentus, pareiškėjas pateikė AB Šiaulių banko įmonės sąskaitos išrašą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 29 d., pagal šį išrašą tik 2017 m. birželio 16 d. gauta 2 000 Eur suma iš pareiškėjo sąskaitos bei įmonės išlaidos, mokant mokesčius VĮ Registrų centrui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; AB Šiaulių banko įmonės sąskaitos išrašą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 29 d., pagal jį yra tik 2017 m. birželio 9 d. ir 2017 m. birželio 14 d. gautos įplaukos iš užsienyje gyvenančio privataus asmens; AB Šiaulių banko bendrovės sąskaitos išrašą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 29 d., pagal jį yra tik užsienyje registruotų įmonių (Google, Apple) gautos pajamos bei išlaidos mokant mokesčius, atsiskaitymai su buhalterines paslaugas pagal 2017 m. kovo 27 d. sutartį teikiančiai UAB „Demire INC“, atsiskaitymai už patalpų nuomą su savininku A. K. pagal 2017 m. balandžio 1 d. sudarytą sutartį, kitus dokumentus. Nei vienas pareiškėjo patektas dokumentas neįrodo UAB „Avisela“ santykių su Lietuvos Respublikos fiziniais ar juridiniais asmenimis. Apklausti įmonės darbuotojai, kita akcininkė, pats pareiškėjas patvirtino, kad įmonė klientų Lietuvoje neturi, jokių paslaugų jiems neteikia.
2.3. Negalima sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įmonės veikla yra realiai vykdoma Lietuvos Respublikoje, kadangi atlikus patikrinimą nustatyta, kad nurodytu adresu įmonės iškabų ar kitokios reklamos, skelbiančios apie įmonės veiklą nėra. Nors įmonės darbuotojai nurodo, kad žaidimai kuriami, kad būtų gaunamas pelnas iš reklamos (įmonės verslo plane taip pat paminėta, kad reklamos bus teikiamo įvairiais būdais), tačiau internete nerasta informacijos (reklamos pobūdžio) apie šią įmonę. Be to, pareiškėjas nepateikė sutarčių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad įmonė teikė tokias paslaugas.
2.4. Skunde teigiama, kad susipažinus su internetiniame tinklapyje www.rocket4app.com skelbiama informacija, akivaizdu, kad jame vykdoma reali kompiuterinių žaidimų pardavimo veiklą. Tačiau nei iš šios informacijos, nei iš kitos pareiškėjo pateiktos informacijos ir dokumentų, negalima daryti išvados, kad būtent UAB „Avisela“ parduoda savo sukurtus žaidimus per šį tinklapį.
2.5. Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą įvertino ir pareiškėjo pateiktus paaiškinimus. Jis atsakydamas į apklausos lape esančius klausimus pateikė neišsamią informaciją, negalėjo atsakyti į klausimus, kurie yra aktualūs akcininkui ir direktoriui – nenurodė akcijų kiekio, jų nominalios vertės, atsakydamas į apklausos lapo 3 klausimą negalėjo nurodyti bendrovės nuosavo kapitalo dydžio, pažymėjo, jog reikia klausti buhalterio. Pareiškėjas nurodė bendrovėje dirbančius darbuotojus ir pažymėjo, kad B. ir D. yra programuotojai, A. – dizainerė, A. – vadybininkas, tačiau Departamento turimais duomenimis, A. T. (A. T.) bendrovėje nedirba nuo 2017 m. spalio 31 d. Nurodyta aplinkybė kelia pagrįstų abejonių, kad pareiškėjas, kuris yra bendrovės akcininkas ir direktorius, realiai atlieka direktoriaus funkcijas. Pareiškėjas, atsakydamas kokiems klientams Lietuvos Respublikoje įmonė teikė paslaugas, nurodė, kad klientų iš Lietuvos nebuvo, pajamas jie gavo iš Google ir Apple. Pareiškėjas nurodė bendrovės svetainę internete adresu: www.rocket4app.com. Viešai prieinamoje erdvėje minėtu internetiniu puslapio adresu jokių duomenų apie bendrovę nėra, pateikiama informacija apie užsienio įmonę Rocket4app, kurios kontaktai yra šie: Rusijos Federacija, Maskva bei Ukraina, Kijevas. Rocket4app pavadinimas nurodytas tituliniame bendrovės verslo plane, galimai siekiant parodyti abiejų įmonių sąsajas. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad bendrovė Lietuvos Respublikoje reikalinga tam, kad užsienio bendrovė Rocket4app galėtų įsisavinti pajamas iš savo klientų, kadangi Rusijos Federacijoje kyla keblumų dėl gaunamų pajamų iš užsienio įmonių.
2.6. Pareiškėjas, kaip įmonės direktorius, pateikė formalius paaiškinimus, jo argumentacija suponuoja, kad jis yra prisiėmęs pasyvaus akcininko ir direktoriaus vaidmenį, nėra įsitraukęs į įmonės veiklą, todėl jam nereikalingas leidimas laikinai gyventi, kad galėtų nuolatos ir efektyviai kontroliuoti įmonę. Įvertinus surinktus duomenis, ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas tik formaliai yra UAB „Avisela“ akcininkas ir direktorius, iš tikrųjų į UAB „Avisela“ valdymą, kontrolę, kaip paaiškėjo apklausos metu, nėra įsitraukęs, neturi informacijos apie šios įmonės vykdomą veiklą ir vidinius procesus, todėl galima teigti, kad pareiškėjo tikrieji ketinimai yra ne atvykti į Lietuvos Respubliką su tikslu vykdyti teisėtą veiklą UAB „Avisela“, o legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir visoje Šengeno erdvėje.
2.7. Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, t. y. konstatuotina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, sijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas – ne plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, bet įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) Imigracijos skyriaus 2018 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-81(37)/17I-LIG „Dėl atsisakymo pakeiti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nacionalinės vizos Nr. 002537118 panaikinimo Rusijos Federacijos piliečiui A. B.“ teisėtumo bei pagrįstumo.
3.1.AB Šiaulių banko išrašo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 29 d. duomenimis UAB „Avisela“ 2017 m. birželio 23 d. yra gauta 2 000 Eur suma iš pareiškėjo, 2017 m. birželio 23 d., 2017 m. birželio 26 d. sumokėti mokesčiai VĮ Registrų centrui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (I t., b. l. 82, 83).
3.2. AB Šiaulių banko išrašo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 29 d. duomenimis UAB „Avisela“ 2017 m. birželio 9 d., 2017 m. birželio 14 d. gautos lėšos iš privataus asmens (I t., b. l. 85).
3.3. AB Šiaulių banko išrašo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 29 d. duomenimis UAB „Avisela“ gautos lėšos iš Google, Apple, taip pat sumokėti mokesčiai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ Registrų centrui, taip pat pervestos lėšos į pareiškėjo sąskaitą, GmbH Contabo, UAB „Demire INC“, UAB „EVP International“, privačiam asmeniui bei draudimo bendrovei (I t., b. l. 85–94).
3.4. Pareiškėjas su 2017 m. liepos 7 d. prašymu kreipėsi į Departamentą prašydamas skubos tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (I t., b. l. 35–44).
3.5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-48682 nurodyta, kad atliekant UAB „Avisela“ patikrinimą, buvo nuvykta deklaruotu bendrovės adresu: Konstitucijos pr. 9-15, Vilnius. Nustatyta, kad ant minėto pastato nėra įmonės iškabų arba kitokios reklamos, skelbiančios apie įmonės veiklą. Buto duris atidarė A. F. bei paaiškino, kad minėtame bute yra UAB „Avisela“, šiuo metu iš įmonės darbuotojų biure yra D. V.. D. V. paaiškino, kad jis dirba visu etatu, yra programuotojas bei užsiima tuo, kad kuria žaidimus. Jis nurodė, kad bendrovė kuria žaidimus, o po to juos talpina į interneto servisą „Google Play“. Bendrovė užsidirba iš to, kad žaidimuose talpina reklamą. Verslo partnerių ar užsakymų įmonė neturi, visi žaisimai yra kuriami įmonės iniciatyva tam, kad galėtų užsidirbti pinigus iš reklamos. Kas yra įmonės akcininkai bei kokias funkcijas jie vykdo jis nežino. D. V. paaiškino, kad už reklamą atsakingas jis bei B. B., tačiau kaip jie vykdo įmonės reklamą paaiškinti negalėjo. Tęsiant patikrinimą į apklausą atvyko B. B., kuris paaiškino, kad dirba UAB „Avisela“ apie 6 mėnesius. Jo pareigos yra programuotojas. B. B. įdarbintas visu etatu, darbo grafikas yra nuo 8.00 iki 17.00 val., darbo dienomis. Kartu su juo biure dirba D. bei A., taip pat K., pavardės nežino. Biuras yra adresu: Konstitucijos pr. 9-15. Bendrovė užsiima žaidimų kūryba bei minėtus žaidimus talpina į internetinę parduotuvę „Google Play“. Įmonė pelną gauna iš reklamos, kuri talpinama žaidimuose. B. B. mokamas 900 Eur atlyginimas į rankas. Įmonėje jis ir D. yra programuotojais, A. yra dizainerė, K. – vadybininkas. B. B. su K. beveik nebendrauja, kadangi jis nekalba nei lietuviškai, nei angliškai. Įmonės direktorius yra A. B.. Kas yra įmonės akcininkai ir kokios jų funkcijos B. B. nežino. Kas yra įmonės buhalterė bei kaip tvarkoma buhalterija jis irgi nežino. Patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų bazėje jokio K. įdarbinto įmone nėra. K. D. buvo įdarbintas įmonėje laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. liepos 1 d. Tęsiant patikrinimą kelis kartus buvo nuvykta į A. B. gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau durų niekas neatidarė (I t., b. l. 110, 111).
3.6. Pareiškėjas 2018 m. sausio 3 d. vykusios apklausos Departamento Imigracijos skyriuje metu nurodė, kad jo įmonės pavadinimas UAB „Avisela“ , įstatinio kapitalo dydis – 29 000 Eur, pirmoji įmonės registracijos vieta adresu: Laisvės pr. 60, pagrindinis biuras adresu: Konstitucijos pr. 9, ten dirba darbuotojai. Apie nuosavą įmonės kapitalo dydį reikia klausti buhalterijoje. Jis yra UAB „Avisela“ akcininkas, direktorius, vadovauja darbuotojams. Įmonė kuria žaidimus, jų priedus, užsiima rinkodara ir kitų priedų bei žaidimų populiarinimu už dalį pelno. Bendrovėje vadybininku dirba A., programuotojais B. ir D., dizainere A.. Iš Lietuvos Respublikos 2017 metais klientų nebuvo, mokėjimus jie gauna iš Google ir Apple. Bendrovės interneto svetainės adresas: http://rocket4app.com (ru), klientų ieško per awords ir kt. 80 proc. pajamų gaunama iš Google ir Apple, 20 proc. iš paslaugų pardavimo.
3.7. Departamentas 2018 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I-81(37)/17I-LIG „Dėl atsisakymo pakeiti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nacionalinės vizos Nr. 002537118 panaikinimo Rusijos Federacijos piliečiui A. B.“ atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir panaikino jam išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 002537118 (I.t, 9–13, 137–141). Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais.
4. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
5. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o 14 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jei užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi, siekdamas įrodyti, kas UAB „Avisela“ pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, pateikė AB Šiaulių banko išrašą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 29 d., kurio duomenimis UAB „Avisela“ 2017 m. birželio 23 d. yra gauta 2 000 Eur iš pareiškėjo, 2017 m. birželio 23 d., 2017 m. birželio 26 d. sumokėti mokesčiai VĮ Registrų centrui bei Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (I t., b. l. 82, 83), AB Šiaulių banko išrašą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 29 d., kurio duomenimis UAB „Avisela“ 2017 m. birželio 9 d., 2017 m. birželio 14 d. gautos lėšos iš privataus asmens (I t., b. l. 85) ir AB Šiaulių banko išrašą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 29 d., kurio duomenimis UAB „Avisela“ gautos lėšos iš Google, Apple, taip pat sumokėti mokesčiai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ Registrų centrui, taip pat pervestos lėšos į pareiškėjo sąskaitą, GmbH Contabo, UAB „Demire INC“, UAB „EVP International“, privačiam asmeniui bei draudimo bendrovei (I t., b. l. 85–94).
7. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-48682 nurodyta, kad atliekant UAB „Avisela“ patikrinimą, buvo nuvykta deklaruotu bendrovės adresu: Konstitucijos pr. 9-15, Vilnius. Nustatyta, kad ant minėto pastato nėra įmonės iškabų arba kitokio reklamos, skelbiančios apie įmonės veiklą. Buto duris atidarė A. F. bei paaiškino, kad minėtame bute yra UAB „Avisela“, šiuo metu iš įmonės darbuotojų biure yra D. V.. D. V. paaiškino, kad jis dirba visu etatu, yra programuotojas bei užsiima tuo, kad kuria žaidimus. Jis nurodė, kad bendrovė kuria žaidimus, o po to juos talpina į interneto servisą „Google Play“. Bendrovė užsidirba iš to, kad žaidimuose talpina reklamą. Verslo partnerių ar užsakymų įmonė neturi, visi žaisimai yra kuriami įmonės iniciatyva tam, kad galėtų užsidirbti pinigus iš reklamos. Kas yra įmonės akcininkai bei kokias funkcijas jie vykdo jis nežino. D. V. paaiškino, kad už reklamą atsakingas jis bei B. B., tačiau kaip jie vykdo įmonės reklamą paaiškinti negalėjo. Tęsiant patikrinimą į apklausą atvyko B. B., kuris paaiškino, kad dirba UAB „Avisela“ apie 6 mėnesius. Jo pareigos yra programuotojas. B. B. įdarbintas visu etatu, darbo grafikas yra nuo 8.00 iki 17.00 val., darbo dienomis. Kartu su juo biure dirba D. bei A., taip pat K., pavardės nežino. Biuras yra adresu: Konstitucijos pr. 9-15. Bendrovė užsiima žaidimų kūryba bei minėtus žaidimus talpina į internetinę parduotuvę „Google Play“. Įmonė pelną gauna iš reklamos, kuri talpinama žaidimuose. B. B. mokamas 900 Eur atlyginimas į rankas. Įmonėje jis ir D. yra programuotojai, A. yra dizainerė, K. – vadybininkas. Įmonės direktorius yra A. B.. Kas yra įmonės akcininkai ir kokios jų funkcijos B. B. nežino. Kas yra įmonės buhalterė bei kaip tvarkoma buhalterija jis irgi nežino. Patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų bazėje jokio K. įdarbinto įmone nėra. K. D. buvo įdarbintas įmonėje laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. liepos 1 d. (I t., b. l. 110, 111).
8. Pareiškėjas 2018 m. sausio 3 d. vykusios apklausos Departamento Imigracijos skyriuje metu nurodė, kad jo įmonės pavadinimas UAB „Avisela“ , įstatinio kapitalo dydis – 29 000 Eur, pirmoji įmonės registracijos vieta adresu: Laisvės pr. 60, pagrindinis biuras adresu: Konstitucijos pr. 9, ten dirba darbuotojai. Apie nuosavą įmonės kapitalo dydį reikia klausti buhalterijoje. Jis yra UAB „Avisela“ akcininkas, direktorius, vadovauja darbuotojams. Įmonė kuria žaidimus, jų priedus, užsiima rinkodara ir kitų priedų bei žaidimų populiarinimu už dalį pelno. Bendrovėje vadybininku dirba A., programuotojais B. ir D., dizainere A.. Iš Lietuvos Respublikos 2017 metais klientų nebuvo, mokėjimus jie gauna iš Google ir Apple. Bendrovės interneto svetainės adresas: http://rocket4app.com (ru), klientų ieško per awords ir kt. 80 proc. pajamų gaunama iš Google ir Apple, 20 proc. iš paslaugų pardavimo.
9. Iš byloje nustatytų aplinklybių matyti, kad pareiškėjo kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikti AB Šiaulių banko išrašai patvirtina, jog UAB „Avisela“ yra gavusi pajamas iš užsienyje registruotų bendrovių Google ir Apple, kitos lėšos gautos iš privačių asmenų, bendrovė taip pat yra mokėjusi mokesčius Lietuvos Respublikos institucijoms: Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir VĮ Registrų centrui. Pareiškėjas kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Departamentui nepateikė objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie UAB „Avisela“ teiktas paslaugas, banko sąskaitos išrašai nepatvirtina, kad UAB „Avisela“ būtų gavusi pajamų iš Lietuvos Respublikoje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų už suteiktas paslaugas. Apklausus bendrovės darbuotoją D. V. šis nurodė, kad dirba programuotoju pilnu etatu, kuria žaidimus ir juos talpina į internetinę erdvę „Google Play“, pelną bendrovė gauna iš reklamos. Šis darbuotojas nurodė, kad bendrovė verslo partnerių ar užsakymų neturi, kuria žaidimus savo iniciatyva, tam kad gautų pelną iš reklamos. Jis nežinojo, kas yra bendrovės akcininkai bei kokias funkcijas jie vykdo, paaiškino, kad už bendrovės reklamą atsakingas jis pats ir B. B., tačiau paaiškinti kaip jie vykdo bendrovės reklamą paaiškinti negalėjo. Apklaustas bendrovės darbuotojas B. B. nurodė, kad bendrovėje kartu su juo dirba D., A., taip pat K.. Paaiškino, kad bendrovė kuria žaidimus ir juos talpina į internetinę parduotuvę „Google Paly“, o pelną gauna iš reklamos, esančios žaidimuose. Šis darbuotojas nežinojo kas yra bendrovės akcininkai, kas tvarko buhalteriją, o Departamentui patikrinus UAB „Avisela“ duomenis apie darbuotojus paaiškėjo, kad K. bendrovėje nuo 2017 m. liepos 1 d. nedirba. Apklausius pareiškėją, šis negalėjo atsakyti į aktualius akcininkui klausimus, nenurodė bendrovės akcijų kiekio, jų nominalios vertės, nuosavo kapitalo dydžio. Paklaustas apie bendrovėje dirbančius darbuotojus nurodė A., tačiau A. T. bendrovėje nedirba nuo 2017 m. spalio 31 d. Pareiškėjas apklausos metu paaiškino, kad Lietuvoje klientų neturi, mokėjimus gauna iš Google ir Apple. Departamentas, patikrinęs pareiškėjo nurodytą bendrovės internetinės svetainės adresą, nustatė, kad šioje svetainėje duomenų apie bendrovę nėra. Taigi, iš pareiškėjo kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateiktų dokumentų, patikrinimo metu surinktų duomenų bei pareiškėjo apklausos matyti, kad UAB „Avisela“ nėra sudariusi jokių sutarčių su Lietuvos fiziniais ir juridiniais asmenimis dėl jos verslo plane nurodytų paslaugų teikimo, bendrovė Lietuvos Respublikoje neturi klientų, pajamas gauna iš užsienio bendrovių, todėl darytina išvada, jog UAB „Avisela“ veiklos Lietuvos Respublikoje realiai nevykdo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog Departamentas, nustatęs, jog bendrovė realiai teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdo, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jo pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Pažymėtina, kad pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodyti dokumentai, neva pagrindžiantys bendrovės vykdomą veiklą, neįrodo UAB „Avisela“ realiai vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje – su Gmbh Contabo UAB „Avisela“ nėra sudariusi jokių sutarčių, iš šių dokumentų nėra galimybės nustatyti, už kokias paslaugas buvo atlikti mokėjimai.
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 79 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ 22.3.3 punktas nustato, jog Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybių (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita). Surinktų įrodymų visuma patvirtina abejones dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Departamentas, įvertinęs pareiškėjo veiksmus, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad nagrinėjamu atveju gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
11. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjas teisėta veikla Lietuvos Respublikoje neužsiima. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad Departamentas išnagrinėjęs jo pateiktus dokumentus ir įvertinęs visą surinktą medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pateikti duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas pakeisti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.
12. Pareiškėjui daugkartinė nacionalinė viza buvo išduota kaip asmeniui pateikusiam prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi. Atsisakius pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, Departamentas pagrįstai vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktu, panaikino pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą.
13. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Migracijos departamentas turėjo teisėtą pagrindą taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų nuostatas ir atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei panaikinti jam išduotą daugkartinę nacionalinę vizą. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad atsakovas išsamiai ir visapusiškai įvertino sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi priėmimui reikšmingas aplinkybes, ir nustatęs, kad pareiškėjas norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, taip pat jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Todėl konstatuojama, kad Migracijos departamento 2018 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. (15/4-1)3I-81(37)/17I-LIG „Dėl atsisakymo pakeiti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nacionalinės vizos Nr. 002537118 panaikinimo Rusijos Federacijos piliečiui A. B.“ yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis). Netenkinus reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą, netenkinamas skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti jam daugkartinę nacionalinę vizą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.