Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-337-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-03
Bylos Nr.
1A-25-337-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas (pirm.), Eligijus Gladutis, Algirdas Gaputis
Nukentėjusysis
A. G.
Nuteistasis
A., A. N.
Advokatai
Antanas Cemnolonskas
Kategorijos

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-337/2011

Teisėja Vitalija Ragauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Algirdo Gapučio ir Eligijaus Gladučio,

sekretoriaujant Astai Railaitei.,dalyvaujant prokurorui Ignui Railai,nukentėjusiajam A. G.,gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,nuteistajai A. N.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. N. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-12-10 nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažinta kalta pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 7 MGL (875 Lt) dydžio bauda, bei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 7 MGL (875 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 MGL (1250) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. nuteista už tai, kad ji:

- 2006 m. vasario 27 d., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir po šiuo įspėjimu pasirašiusi, Anykščių rajono policijos komisariato patalpose Anykščių rajono policijos komisariato tyrėjai J. L. melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir melagingai įskundė A. G., kad jis, iš savanaudiškų paskatų, siekdamas atgauti avansu jai duotus 1000 litų už norėtą pirkti butą, 2006 m. sausio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, Anykščių rajono apylinkės teismui pateikė 2005 m. spalio 3 d. jos ir A. G. pasirašytą sutartį dėl jai sumokėtų 1000 litų, kurioje jos parašas yra suklastotas ir, remiantis šiuo melagingu A. N. įskundimu, Anykščių r. policijos komisariate 2006 m. vasario 27 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 53-1-00109-06, buvo pradėtas A. G. baudžiamasis persekiojimas – 2007 m. kovo 1 d. jam įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d.;

- 2006 m. vasario 27 d. ir 2007 m. gruodžio 17 d. Anykščių rajono policijos komisariate apklausta liudytoja bei 2007 m. rugsėjo 26 d. akistatos su I. Z. metu, baudžiamojoje byloje Nr. 53-1-00109-06 dėl suklastoto dokumento panaudojimo, būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir po šiuo įspėjimu pasirašiusi, davė melagingus parodymus Anykščių rajono policijos komisariato tyrėjai J. L., nurodydama, kad A. G., iš savanaudiškų paskatų siekdamas atgauti avansu jai duotus 1000 litų už norėtą pirkti butą 2006 m. sausio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, Anykščių rajono apylinkės teismui pateikė 2005 m. spalio 3 d. jos ir A. G. pasirašytą sutartį dėl jai sumokėtų 1000 litų, kurioje jos parašas yra suklastotas.

Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistosios A. N. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-12-10 nuosprendžio, 2010-02-18 nuosprendžiu Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį: A. N. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir 236 str. 1 d. išteisino, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiajam A. G. apskundus pastarąjį 2010-02-18 teismo nuosprendį, Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010-10-12 nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2010-02-18 nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Šalies argumentai

Nuteistoji A. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-12-10 nuosprendį ir priimti ją išteisinantį nuosprendį. Mano, kad teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d., nes priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi vien ją kaltinančiais įrodymais, o visus teisinančius ignoravo, nuosprendyje jų net nepaminėjo, dėl jų nepasisakė, nors juos posėdžio metu tyrė. Teigia, kad skundžiamas teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis ir nėra pagrįstas neginčijamais apeliantės kaltės įrodymais. Be to, jos manymu, teismas buvo šališkas, nes atmetė jos prašymą apklausti specialistą V. M., kuris pateikė ją teisinančią išvadą. Buvo iškviesta tik ekspertė D. S., pateikusi kaltinančią išvadą. Tai, kad skiriant pakartotinę ekspertizę, vadovaujančia įstaiga vėl buvo paskirta LTEC, buvo tikimasi, kad bus pateikta tokia pati kaip ankstesnė, ją kaltinanti išvada, tai irgi patvirtina teismo siekimą surinkti tik ją kaltinančius įrodymus. Apeliantė skunde nurodo jai inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadariusi, rašydama pareiškimą, apklausų bei akistatos metu policijoje nemelavusi. Teigia, kad ji neturi pagrindo meluoti, nes pripažįsta sutartyje nurodytas aplinkybes, pripažįsta faktą, kad gavo iš A. G. 1000 Lt už butą, kurį norėjo jam parduoti, tačiau įsitikinusi, kad pateikta ne ta sutartis, kuri buvo surašyta 2005-10-03, todėl neturėjo motyvo melagingai įskųsti A. G. ir duoti melagingus parodymus apklausų metu. Mano, kad būtent A. G. meluoja, nes yra suinteresuotas bylos baigtimi. Jei teismas pripažins, kad jos parašas sutartyje suklastotas, jis neteks teisės prisiteisti jai sumokėtų 1000 Lt rankpinigių. Tokiu būdu jis turėjo motyvą pakeisti rankpinigių sutartį į suklastotą avanso sutartį. Be to, jo parodymai baudžiamojoje ir civilinėje bylose nenuoseklūs. Civilinėje byloje jis nurodė, kad apeliantė pardavė jai priklausiusį butą be jo žinios, o baudžiamojoje – kad leido elgtis su butu savo nuožiūra. Jo parodymai abejotini ir dėl tos priežasties, kad surašius tekstą asmuo pasirašydamas paprastai vardą ir pavardę rašo savo ranka, o šiuo atveju apeliantės vardas ir pavardė parašyta A. G. ranka. Apeliantė neatmeta galimybės, kad A. G. jos tikrą parašą galėjo gauti ant tuščio lapo, nes darbe jai tekę pasirašyti ant neužpildytų dokumentų, o G. galėjo turėti pažįstamų įmonėje, kurioje ji dirbo 2005 m. Ši versija nebuvo visiškai tirta. Tokiu atveju parašas gali būti tikras, tačiau pati sutartis, kurią pateikė A. G. ne ta, kurią ji pati savo ranka buvo surašiusi ir abu pasirašė. Tokiu atveju gali būti, kad ji sąžiningai klysta sakydama, jos parašas ne jos, todėl jos veiksmuose nėra inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties. Šiuo atveju būtina skirti dokumentų techninę ekspertizę, kad nustatyti, kuris pirmasis pasirašė A. G. pateiktoje sutartyje.

Skunde apeliantė nurodo, kad teismo nuosprendis pagrįstas trimis rašysenos ekspertizėmis, tačiau teismas nepagrįstai vadovavosi vien šiais aktais kaip teisingais ir neginčijamais. 2009-09-23 pakartotinės komisijinės ekspertizės aktas Nr. LTEC Nr. 11-1586 (09) ir KTC Nr. 140­(4649)-ISI-5753 negali būti vertinami kaip įrodymas, nes ekspertinę komisiją sudarė LTEC direktorė G. J. – G., kuri tyčia, pažeidžiant 2009-05-07 Anykščių rajono apylinkės teismo nutartį savo nuožiūra į komisiją įtraukė nenurodytus ekspertus ir į komisijos sudėtį neįtraukdama ekspertų, kuriuos nurodė teismas (neįtraukė ekspertės J. I.), tokiu būdu sudarė neteisėtą ekspertinę komisiją. Ekspertizės atliktos neatidžiai ir nesilaikant ekspertizių atlikimo metodikos. Minėtuose ekspertizės aktuose visiškai nekreipiamas dėmesys į tokius parašų skirtumus, kurie laikytini esminiais. Byloje yra Lietuvos policijos KTC specialisto V. M. 2006-08-25 specialisto išvada Nr. 3553 ir 2009-03-16 J. I. specialisto išvada Nr. 20090316/02, iš kurių matyti, kad 2005 m. spalio 3 d. sutartyje, surašytoje tarp A. Ž. ir A. G., eilutėje avanso gavėjas pasirašė ne A. Ž., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas jos tikrus parašus. Teismo nuosprendyje šios išvados visiškai nebuvo vertinamos, todėl neaiškūs teismo motyvai, kodėl teismas jomis nesivadovavo. Šios specialistų išvados visiškai pagrįstos ir objektyvios, ypač specialistės J. I. išvada, kuri turi ilgametę rašysenos ekspertės praktiką ir parašų pavyzdžius tyrė apie 2 mėnesius, kai kiti ekspertai išvadas pateikė vos per keletą dienų. Visos šios aplinkybės įrodo, kad ekspertizių aktai, kuriais vadovavosi teismas, nėra objektyvūs ir neatitinka realių aplinkybių.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusysis ir prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Apeliantė A. N. nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jos nuteisimo pagal BK 235 str. 1 d. ir 236 str. 1 d. už melagingą įskundimą bei melagingų parodymų davimą. Tvirtina, jog inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, teismo išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jos kaltė grindžiama teismo padarytomis prielaidomis, nėra jokių jos kaltės įrodymų. Apeliantė skunde tam tikrais teiginiais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, pateikdama byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimą. Tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo bei liudytojo parodymais, akistatos protokolo duomenimis, ekspertizės aktu bei kitais byloje esančiais duomenimis, kurių pagrindu konstatavo A. N. kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantei, nuteistai pagal BK 235 str. 1 d. ir 236 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, ir išteisinti ją dėl jų nėra jokio pagrindo.

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad melagingai įskundė įstaigai ar prokuratūrai, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikalstamą veiką.

Apeliantė skunde nurodo jai inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadariusi, rašydama pareiškimą, apklausų bei akistatos metu policijoje nemelavusi. Tačiau teismo nuosprendžiu nustatyta, kad apeliantė A. N. policijai melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir melagingai įskundė A. G., kad jis teismui pateikė 2005 m. spalio 3 d. jos ir A. G. pasirašytą sutartį dėl jai sumokėtų 1000 litų, kurioje jos parašas yra suklastotas ir remiantis šiuo melagingu A. N. įskundimu buvo pradėtas A. G. baudžiamasis persekiojimas, taip pat A. N. apie tai davė melagingus parodymus. Pagrindinis apeliantės 2006 m. vasario 27 d. policijai pateiktame protokole-pareiškime pradėti ikiteisminį tyrimą teiginys buvo tas, kad A. G. teismui pateikė ne jos ranka surašytą bei ne jos pasirašytą sutartį ir dėl to jis turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje buvo atlikti trys tyrimai, siekiant išsiaiškinti A. N. nurodyto tariamai suklastoto dokumento – sutarties – tikrumą/netikrumą. Specialistas V. M. pateikė 2006-08-25 išvadą Nr. 3533 joje nurodydamas, kad 2005-10-03 sutartyje tarp A. G. ir A. Ž. (tai ankstesnė A. N. pavardė) esantys rankraštiniai įrašai ir parašas (A. G. vardu) yra atlikti A. G. ranka, o parašas A. Ž. vardu atliktas ne A. Ž., o kito asmens ranka. 2006-12-04 ekspertizės aktu Nr. 11-3161(07) nustatyta, kad 2005-10-03 sutartį surašė ir eilutėje „mokėtojas“ pasirašė A. G.. Atlikus komisijinę rašysenos ekspertizę, 2008-09-30 ekspertizės akte LTEC Nr. 11-1444(08), KTC Nr. 140-(4829)-IS1 nurodyta, kad 2005-10-03 sutartyje tarp A. G. ir A. Ž. eilutėje „Avanso gavėjas“ pasirašė A. Ž.. Ši išvada yra priešinga 2006-08-25 specialisto išvadai. Šalinant šį prieštaravimą, apeliacinės instancijos teisme apklaustas pastarąją 2006-08-25 išvadą pateikęs specialistas V. M., kuris parodė, kad jis išvadą padarė pagal turimus jam pateiktus duomenis, tuo tarpu komisijinės rašysenos ekspertizės atlikimui buvo pateikta papildoma medžiaga, atitinkamai sąlygojusi kitokią išvadą. Sutinkamai su V. M. parodymais, jis sutinka su komisijine išvada, nes, pasak jo, turint tokią medžiagą, jis parašytų tokią pat išvadą, kaip parašė komisija. Taigi, specialistas, davęs pirminę vėlesniam komisijinės ekspertizės aktui prieštaraujančią išvadą, pastarojo komisijinės rašysenos ekspertizės akto nebeginčijo ir su juo sutiko. Pastaraisiais specialisto parodymais pašalinti tarp atskirų tyrimų išvadų buvę prieštaravimai, todėl darytina išvada, kad abejoti 2008-09-30 ekspertizės aktu bei jame padaryta išvada, jog 2005-10-03 sutartyje tarp A. G. ir A. Ž. eilutėje „Avanso gavėjas“ pasirašė A. Ž., nėra pagrindo. Tokiu būdu, apeliantė, parašydama policijoje pareiškimą jame nurodė faktinių aplinkybių neatitinkantį faktą, jog A. G. teismui pateikta sutartis pasirašyta ne jos.

BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytas požymis „melagingai įskundė“ reiškia, kad veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis melagingai įskundžia įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, nors žino, kad šis asmuo nusikaltimo nepadarė, taip pat suvokia, kad dėl to bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo gali būti nuteistas ir nori taip veikti. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, pradėjus ikiteisminį tyrimą A. G. buvo apklaustas kaip liudytojas, o 2007-03-01 jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir jis apklaustas įtariamuoju. Apklausų metu jis parodė, kad jokios sutarties neklastojo, teismui pateikė tarp jo ir A. Ž. 2005-10-03 sudarytą, jo ranka surašytą ir abiejų pasirašytą sutartį. Šiuos jo parodymus patvirtino aukščiau minėtasis komisijinės rašysenos ekspertizės aktas, taip pat liudytojos I. Z. parodymai, todėl netikėti A. G. parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Pastarųjų įrodymų visuma paneigia apeliantės dar pareiškime policijai nurodytą teiginį apie tai, kad sutartį ji surašė pati savo ranka, bei atskleidžia A. N. nusikalstamą tyčią melagingai įskundžiant A. G. bei duodant melagingus parodymus. Atsižvelgiant į tai kritiškai vertintini bei atmestini A. N. sutuoktinio A. N. parodymai apie tai, kad byloje minimą sutartį surašė A. N.. Taip pat kaip nepagrįsti atmestini deklaratyvaus bei spėjamojo pobūdžio apeliantės teiginiai apie A. G. galimai buvusius aktyvius veiksmus gaunant jos parašą ant tuščio popieriaus lapo bei pastarojo panaudojimo minėtai 2005-10-03 sutarčiai suklastoti. Aukščiau paminėtų surinktų duomenų visumos pagrindu Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras 2008-10-27 nutarimu ikiteisminį tyrimą A. G. atžvilgiu dėl BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos nutraukė, o pačiai apeliantei A. N. 2008-11-25 buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą padarius BK 235 str. 1 d. ir 236 str. 1 d. numatytas veikas. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. N. pareiškime-protokole policijai kaip suklastota įvardinta sutartis nėra suklastota. Pati A. N. suvokė, jog policijai pateikė žinomai melagingus duomenis apie A. G. neva padarytą nusikalstamą veiką (sutarties suklastojimą) taip jį melagingai įskųsdama, davė apie tai melagingus parodymus ir norėjo taip veikti, todėl jos veiksmuose pagrįstai konstatuota tiesioginė tyčia.

Teisėjų kolegija laiko, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir apeliantę pagrįstai nuteisė už melagingą A. G. įskundimą policijai bei melagingų parodymų davimą pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir BK 235 straipsnio 1 dalį.

Apeliantė skunde ginčija apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą. Tačiau apylinkės teismas vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Apylinkės teismas šioje byloje savo išvadas dėl nuteistosios kaltės grindė įrodymų visuma. Nesutikti su šių bylos duomenų vertinimu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, nes apylinkės teismas pagal savo vidinį įsitikinimą bei vadovaudamasis įstatymu išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Laikyti, kad teismas, vertindamas bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su A. N. kalte, nesilaikė šių BPK reikalavimų, nėra pagrindo. Nors apeliantė skunde teigia apie A. G. parodymų nenuoseklumą, tačiau priešingai jos šiam teiginiui, A. G. viso proceso metu davė gana nuoseklius ir išsamius parodymus. Netikėti tokiais jo parodymais, kuriuos esminėse detalėse patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Pastarųjų duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad visų byloje esančių įrodymų tarpusavio liečiamumas bei jų įvertinimas bendrame bylos kontekste nepalieka jokių abejonių dėl apeliantės A. N. kaltės.

Apeliantė laiko, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas prielaidomis, tačiau toks nuosprendžio vertinimas nepagrįstas. Nuosprendžio išvados dėl melagingo įskundimo ir melagingų parodymų davimo padarytos remiantis ne spėjimais, bet įvertinus įrodymus, atskleidus jų turinį. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, pateikti motyvai, kuriais remiantis teismas vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė. Nusikaltimų aprašymas atitinka baudžiamųjų įstatymų dispozicijų turinį, atspindi veikų sudėties elementus ir visa tai, kas reikšminga juridiniam kvalifikavimui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys atitinka BPK 305 straipsnio reikalavimus.

Teisingai kvalifikavęs nuteistosios A. N. nusikalstamas veikas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis teismas paskyrė jai bausmes už jas. Skundžiamame nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininkės asmenybę, kitas aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas A. N. parinko vieną lengvesnių inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytų bausmių rūšių – baudą bei nustatė jos dydžius, artimus minimaliems. Tokias teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes, taip pat ir subendrintą bausmę pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo.

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą. Šie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini. Šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą turėjo išankstinę nuomonę dėl A. N. kaltės, byloje nėra. Duomenų, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, byloje taip pat nėra. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas apeliantės A. N. bei jos gynėjo teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su prokuroru leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu nėra. Be to, nuteistajai nepalankus įrodymų vertinimas nėra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeista teisė į teisingą teismą ar rungimo principas.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-12-10 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutar i a:

Nuteistosios A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Evaldas VanagasEligijus GladutisAlgirdas Gaputis