- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-23
- Bylos Nr.
- 1S-478-350/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pareiškėjas
- D. D.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos D. D. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, tenkinus prokurorės prašymą, buvo nutarta leisti atlikti D. D. slaptą sekimą vienos dienos - 2015-08-14 laikotarpiu, siekiant nustatyti telekomunikacijų įrenginio – D. D. naudojamo mobiliojo ryšio telefono aparato Nr. (duomenys neskelbtini) tikslią buvimo vietą realiu laiku tam panaudojant technines priemones.
D. D. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – prokurorės prašymą atmesti.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad 2013-01-07 jai buvo įteiktas pranešimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje padarymo, tačiau ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu 2014-09-19 buvo nutrauktas, vėliau aukštesniojo prokuroro 2014-10-29 nutarimu 2014-09-19 nutarimas panaikintas, tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, kuri šiuo metu įsiteisėjusi, panaikinus 2014-10-29 nutarimą buvo paliktas galioti 2014-09-19 nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo jos atžvilgiu nutraukimo, kuriame konstatuota, kad ji jokių nusikalstamų veikų nepadarė.
Pažymi, kad, taikant procesines priemones, taip pat ir slaptą sekimą, būtina patikrinti, ar byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių asmeniui pateiktus įtarimus. Šiuo atveju ji net nėra įtariamoji, todėl taikyti procesinės prievartos priemonės jos atžvilgiu nėra jokio pagrindo, baudžiamasis persekiojimas jos atžvilgiu tęsiamas neteisėtai.
Teismo nutartyje nurodyti argumentai, kad ji yra nerandama, taip pat nepagrįsti, nes niekas su ja konkrečių datų dėl atvykimo laiko nederina, telefoninių pokalbių metu nurodo, kad bus atsiųsti šaukimai, kuriuos ji gavo pavėluotai, vėliau buvo išvykusi atostogauti į užsienį, apie tai tyrėją E. D. buvo informavusi, kuomet nurodytu laiku atvykti negalėdavo, raštu informuodavo prokurorę ar tyrėją, tą patvirtina ir jos telefoninių žinučių išrašai, todėl teismo išvada, kad ji vengia dalyvauti procese, nepagrįsta. Pažymi, kad slaptas sekimas jos atžvilgiu negali būti atliekamas ir todėl, kad jis negalimas nepaskelbus paieškos, kaip reglamentuojama BPK 142 straipsnio 1 dalyje, o paieška jos atžvilgiu nėra paskelbta.
Pažymi, kad nutartis be kita ko ir prieštaringa. Prokurorė prašė leisti atlikti ne asmens, o objekto sekimą, tuo tarpu skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad leidžiama atlikti būtent asmens – D. D. slaptą sekimą, nustatant jos telefono aparato tikslią buvimo vietą, o to prašoma nebuvo. Be to, nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nagrinėjamas prokurorės prašymas dėl kratos. Visi šie prieštaringi duomenys daro skundžiamą nutartį neteisėta, todėl prašo ją panaikinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į D. D. skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Aurelija Gališanskytė prašo D. D. skundą atmesti ir palikti galioti 2015-08-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį motyvuodama tuo, kad įtariamoji vengė šaukiama atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, todėl slaptas sekimas jos atžvilgiu buvo sankcionuotas teisėtai ir pagrįstai. Nurodo, kad 2014-09-19 LR Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyr. prokuroro I. M. nutarimu ikiteisminis tyrimas D. D. atžvilgiu buvo nutrauktas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., 228 str. 1 d., tačiau LR Generalinio prokuroro pavaduotojo D. R. 2014-10-29 nutarimu šis nutarimas buvo panaikintas kartu nurodant, kad pranešimas apie įtarimą D. D. galėtų būti tikslesnis, labiau atskleisti jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų esmę, panaudotos apgaulės formą ir būdą, vis dėlto, tam tikrų pranešimo apie įtarimą formulavimo trūkumų pripažinimas negali būti pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nors šis nutarimas 2014-12-19 Vilniaus apygardos (turėtų būti Vilniaus miesto apylinkės) teismo nutartimi buvo panaikintas, tačiau iki to laiko, 2014-11-28, D. D. surašytas ir įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą ne tik dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., bet ir dėl 300 str. 3 d., ir dėl faktinių aplinkybių, kurios nebuvo aprašytos ankstesniame pranešime apie įtarimą, o dėl 2014-11-28 D. D. įteikto pranešimo apie įtarimą pagal LR BK 300 str. 3 d. LR Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyr. prokuroras I. M. jokio sprendimo nepriėmė. Nepagrįstas įtariamosios teiginys, kad, remiantis LR BPK 3 str. 1 d. 8 p., baudžiamasis procesas toje apimtyje, kuri aptarta įsiteisėjusiame ir jos atžvilgiu tyrimą nutraukusiame 2014-09-19 nutarime, negali vykti, kadangi ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu informacija buvo renkama ne tik apie D. D., bet ir daugelį kitų įtariamųjų bei jos bendrininkų, o vyr. prokuroras I. M. nutraukė tyrimą tik dalyje D. D. atžvilgiu ir tik toje apimtyje, dėl kurio įtarimas D. D. buvo surašytas 2012-12-27, o pareikštas 2013-01-07, bet ne jį visą.
Skundo teiginys, kad slaptas sekimas D. D. negalėjo būti taikomas dar ir dėl to, kad joks procesinis sprendimas dėl jos paieškos nebuvo priimtas, todėl ir leidimas taikyti procesinės prievartos priemonę siekiant nustatyti jos buvimo vietą yra neteisėtas, yra nepagrįstas, nes 2012-12-31 LR Generalinio prokuroro įsakymo Nr. I-383 dėl rekomendacijų dėl kriminalinės žvalgybos įstatymo, baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 67 punkte yra numatyta, kad LR BPK 160 straipsniu būtina vadovautis ir tuo atveju, jei panaudojant technines priemones reikia nustatyti telekomunikacijų ar kito elektroninio ryšio galinio įrenginio (pvz., mobiliojo ryšio telefono aparato ar radijo ryšio įrenginio) tikslią buvimo vietą realiu laiku ir jis gali būti atliekamas bet kurioje ikiteisminio tyrimo stadijoje bet kurio asmens, nebūtinai turinčio įtariamojo statusą, atžvilgiu. 2015-07-17 surašius D. D. pranešimą apie įtarimą, ikiteisminio tyrimo užbaigimui buvo likę du veiksmai: pranešimo apie įtarimą jai įteikimas ir jos apklausa, kuriuos, D. D. vengiant, pavyko atlikti tik 2015-08-17, po to, kai vykdant skundžiamą 2015-08-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, buvo nustatyta D. D. buvimo vieta. Prieš kreipiantis į teismą, šaukimą D. D. bandyta įteikti visais įmanomais būdais, tačiau to padaryti nepavyko
Prokurorės nuomone, taip pat nepagrįstas skundo teiginys, kad teismo buvo prašoma atlikti objekto, t.y. mobilaus telefono, sekimą, o teismas leido sekti asmenį, be to, nenurodė, kokias technines priemones leidžiama naudoti. Slaptas sekimas buvo atliekamas būtent įtariamosios, kaip asmens, atžvilgiu, nes būtent jai reikėjo įteikti šaukimą. Byloje buvo nustatyta, kad įtariamoji kartu su savimi turėjo mobilaus ryšio telefoną, nes juo kontaktavo ir su STT pareigūnu E. D., todėl buvo kreiptasi į teismą dėl slapto D. D. sekimo, siekiant nustatyti jos naudojamo mobiliojo ryšio telefono aparato, o kartu ir jos pačios, tikslią buvimo vietą, tam panaudojant technines priemones. Nors BPK 160 str. 2 d. imperatyviai apibrėžia, kad nutartyje turi būti nurodyta, ar numatoma daryti vaizdo, garso įrašą arba filmuoti, tačiau šiuo atveju atliekant sekimą tai nebuvo daroma, o mobilaus telefono aparato vieta nustatyta panaudojant kitas technines priemones, kurių įvardyti nėra reikalaujama.
Tai, kad skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog ji priimama dėl kratos, yra tik formalus pažeidimas, dėl kurio nutartis negali būti naikinama, nes iš nutarties turinio matyti, kad buvo sprendžiamas būtent slapto sekimo klausimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Procesinės prievartos priemonės, nurodytos BPK XII skyriuje, tame tarpe ir slaptas sekimas, sutinkamai su BPK 11 straipsnio 1 dalies bei 160 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, gali būti taikomos tik tada, kai tai daryti yra būtina siekiant reikiamų proceso tikslų.
Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad slaptas D. D. sekimas sankcionuotas siekiant nustatyti jos, esančios byloje įtariamąja, buvimo vietą tam, kad jai būtų įteikti patikslintas pranešimas apie įtarimą, šaukimas apklausai bei laikinai apribotos nuosavybės teisės į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Taigi, šiuo atveju procesinės prievartos taikymas siejamas išimtinai su D. D., kaip įtariamosios, procesine padėtimi.
Tačiau iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dar 2014 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyr. prokuroras I. M. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą D. D. atžvilgiu. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs, nes neskundžiama 2014 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo panaikintas 2014 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo D. R. nutarimas panaikinti 2014 m. rugsėjo 19 d. prokuroro I. M. nutarimą.
Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia baudžiamojo proceso įstatymo nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą pačią veiką principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus baigtinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001; S. Z. v. Russia, no. 14939/03, judgement of 10 February 2009, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-570/2010). Taigi sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą pačią nusikalstamą veiką, turi būti vertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Teismų praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, laikomasi nuostatos, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį).
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-677/2015)
Tai reiškia, kad sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą pačią nusikalstamą veiką svarbus yra fakto, o ne jo atitikimo vienam ar kitam BK straipsniui, klausimas. Šioje vietoje taip pat pažymėtina, kad įsiteisėjusio prokuroro I. M. nutarimo aprašomojoje dalyje be kita ko yra konstatuota, kad D. D. veiksmuose nenustatyti nei jai inkriminuotų, nei kokių nors kitų baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų požymiai.
Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad iki 2014 m. rugsėjo 19 d. prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo, 2012 m. gruodžio 27 d. D. D. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį bei 228 straipsnio 1 dalį. Po to, 2014 m. lapkričio 18 d., galiojant 2014 m. spalio 29 d. Generalinio prokuroro pavaduotojo D. R. nutarimui, D. D. buvo pareikštas naujas įtarimas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį bei 228 straipsnio 2 dalį. 2015 m. liepos 17 d. D. D. buvo surašytas dar vienas įtarimas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, kuris jai paskelbtas po skundžiamos nutarties priėmimo – 2015 m. rugpjūčio 17 d. Visuose D. D. pareikštuose įtarimuose, kurie, beje yra ir itin painūs, ir sunkiai suvokiami, nurodytos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės, t.y. kad ji nuo 2010 m. gegužės ar birželio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo mėnesio, davė patarimus ir nurodymus kitiems šioje byloje esantiems įtariamiesiems suklastoti dokumentus ir taip padėjo Lietuvos krepšinio federacijos naudai apgaule užvaldyti Panevėžio miesto savivaldybės pinigus – 2375000 litų (687847,54 eurų).
Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad skundžiama nutartis taikyti procesinę prievartos priemonę D. D. atžvilgiu buvo priimta galiojant 2014 m. rugsėjo 19 d. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyr. prokuroro I. M. nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą D. D. atžvilgiu, siekiant įteikti jai procesinius dokumentus, tame tarpe ir naują pranešimą apie įtarimą dėl iš esmės tų pačių veiksmų, dėl kurių baudžiamasis procesas yra nutrauktas.
Taigi, priimant skundžiamą nutartį nebuvo įvertinta, kad D. D. šiame procese nebegali būti įtariamoji ir kad taikyti jos atžvilgiu procesinę prievartos priemonę nutartyje nurodytu tikslu nebuvo jokio pagrindo, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikinama.
Kadangi nutartis naikinama, dėl kitų skundo argumentų teismas nebepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą:
Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Aurelijos Gališanskytės 2015 m. rugpjūčio 13 d. prašymo dėl D. D. slapto sekimo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.