Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarimo P. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. B. Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, 99 straipsnio 3 dalyje, 189 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas galutine 2 700 Eur dydžio bauda.P. B. nubaustas už tai, kad 2017-03-13 nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), kuri vykdo veiklą adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. lapkričio mėn., tačiau informacijos apie veiklos vykdymo vietos adresą nepateikė mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui. Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad bendrijos darbuotojams buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Suvirintojui R. R. buvo mokamas neapskaitytas bendrijos buhalterinėje apskaitoje darbo užmokestis grynais pinigais. 2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje direktorius P. B. dirbtuvių patalpose minėtam darbuotojui išmokėjo 300 Eur neapskaityto darbo užmokesčio. 2017 m. sausio mėn. pradžioje P. B. R. R. išmokėjo dar 100 Eur neapskaityto darbo užmokesčio. Gavęs pinigus R. R. nepasirašė jokio buhalterinės apskaitos dokumento. Iš viso R. R. nuo 2016 m. gruodžio iki 2017 m. vasario mėn. buvo išmokėta 400 Eur neapskaityto darbo užmokesčio. R. R. nebuvo įteiktas darbo sutarties egzempliorius. K. M., SODRA duomenimis, dirbo bendrijoje nuo 2016-10-20 iki 2016-12-12. Darbo sutartyje Nr. 32, sudarytoje 2016 m. spalio 14 d., nurodyta darbo pradžia 2016-10-17 d. Nuo 2016-10-17 iki 2016-10-20 direktoriaus nurodymu dirbo bendrijoje metalo gręžimo staklėmis. Apie šaltkalvio-montuotojo K. M. darbą bendrijoje 2016 metų spalio 17, 18 ir 19 dienomis direktorius P. B. nepateikė informacijos VSDFV Kauno skyriui. 2016 m. gruodžio 17d. K. M. dirbtuvių patalpose direktorius P. B. išmokėjo grynais pinigais 70 Eur darbo užmokesčio. Nustatyta, kad 2016 m. gruodžio – 2017 m. sausio mėnesiais R. R. ir K. M. iš viso buvo išmokėta 470 Eur neapskaityto darbo užmokesčio. Tuo P. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 99 straipsnio reikalavimus, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimus. Apeliaciniame skunde P. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarimą dėl nubaudimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį panaikinti, dėl nubaudimo pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį pakeisti, veiką perkvalifikuojant į ANK 99 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodoma, jog teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, neįvertino įrodymų visumos, todėl priėmė nepagrįstą nutarimą dėl nubaudimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Pažymima, jog nelegalaus darbo objektas nepažeistas ir tokiam pažeidimui nebuvo kilusi grėsmė, nes darbo santykiai su K. M. buvo tinkamai įforminti sudarant darbo sutartį, tik pavėluotai (dėl techninės klaidos) pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau VSDFV) apie K. M. darbo pradžią. Apeliantas skunde teigia, jog bet koks darbo sutarties sudarymo taisyklių pažeidimas savaime nereiškia, kad įvykdytas administracinis nusižengimas – nelegalus darbas. Šiuo atveju pavėluotas pranešimas VSDFV apie K. M. darbo pradžią neturėjo įtakos ANK 95 straipsnio sudėties objektui. K. M. darbo santykiai matyti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose, darbo sutartyje ir kituose įmonės vidaus dokumentuose. Iš darbuotojo buvo priskaitomas ir sumokamas į valstybės biudžetą pajamų mokestis, asmens darbas buvo fiksuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. VSDFV buvo pateiktas pranešimas, kad darbuotojo darbo pradžia buvo 2016-10-17, nuo tos dienos buvo mokamos įmokos į VSDFV fondą. Visa tai rodo, jog P. B. veikoje nėra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Taip pat skunde pažymima, jog laikotarpiu nuo 2016-10-17 iki 2016-12-12 (duomenys neskelbtini) darbuotojui buvo užtikrintos teisės į socialines ir finansines garantijas – mokamas darbo užmokestis, mokesčiai, užtikrintos darbo sąlygos. Asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, žala nebuvo padaryta ir žalos grėsmė nebuvo kilusi. Valstybės ir visuomenės interesai taip pat nebuvo pažeisti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (7.45)FR1042-1747 užfiksuota, kad darbuotojų, nesudariusių darbo sutarčių, veiklos vykdymo vietoje nerasta. Skundo autorius taip pat nurodo, jog teismas netinkamai vertino įrodymus ir dėl ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo, nekreipė dėmesio į darbuotojų K. M. ir R. R. paaiškinimus dėl darbo užmokesčio mokėjimo ir paties P. B. paaiškinimus dėl išmokų apskaitymo (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas padaromas tyčia, tačiau duomenų, kad apeliantas tyčia iš savanaudiškų paskatų netinkamai apskaitė išmokamą darbo užmokestį, nėra. Įmonėje vyko kraustymosi darbai, laikinai neturėjo buhalterio ir dėl didelės perkeliamų dokumentų apimties darbuotojams išmokant pinigus kasos išlaidų orderiai buvo pateikiami vėliau, kuriuos darbuotojai pasirašė, todėl ši aplinkybė negali būti laikoma administraciniu nusižengimu. Skundo autorius pažymi, jog dėl pažeidimo savo kaltę dalinai pripažino, gailėjosi ir paaiškino visas aplinkybes, tačiau teismas, nustatydamas subjektyvųjį požymį – tyčią, šiuo atveju išskirtinai vertino tik apeliantą kaltinančius įrodymus ir nepagrįstai nesivadovavo teisinančiais bei bausmės dydį švelninančiais duomenimis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei prisipažinimą, apelianto manymu, veika turėtų būti perkvalifikuota į ANK 99 straipsnio 1 dalį.Apeliantas taip pat skunde teigia, jog teismas dėl ANK 189 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo priėmė nepagrįstą sprendimą, nes nevertino aplinkybių, kad nors nurodyti duomenys mokesčių mokėtojų registrui ir nepateikti laiku, tačiau visus kitus veiklos duomenis (metines ataskaitas, deklaracijas ir kita) mokesčių registrui teikė teisingai ir laiku. 2017-05-30 (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis VMI apie juridinio asmens struktūrinio padalinio tipą ir adresą. Ši informacija, kad pažeidimas yra pašalintas, teismui taip pat buvo pateikta, todėl taikyti administracinę atsakomybę nebuvo tikslo. Tokiu atveju kai taikyti administracinę atsakomybę netikslinga arba atsakomybės tikslas pasiektas anksčiau negu buvo numatytas taikant nuobaudą, atsakomybė gali būti netaikoma arba asmuo nuo jos gali būti atleistas, tačiau apylinkės teismas šia įstatymo leidėjo suteikta teise nepasinaudojo. Skundo autorius taip pat pažymi, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra sunki finansinė padėtis, susidarę dideli įsiskolinimai. Apeliantas turi mažametį vaiką, negauna darbo užmokesčio, turi su sutuoktine paėmę kreditą būstui įsigyti ir turi mokėti nemažas įmokas, todėl paskirto dydžio baudų negalintis įvykdyti.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė prašo skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2017-07-20 nutarimą palikti nepakeistą ir P. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyjeAdministracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Taigi pagal šios dalies nuostatas pažeidimas gali būti padaromas dviem alternatyviais veiksmais: arba tyčia pažeidus paminėtuose teisės aktuose nustatytą darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, arba neįtraukto į apskaitos dokumentus darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimas.P. B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, kad 2016 m. gruodžio-2017 m. sausio mėnesiais jis, kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, įmonės darbuotojams R. R. ir K. M. per kelis kartus išmokėjo viso 470 eurų neapskaityto darbo užmokesčio. ANK 99 straipsnio 3 dalies dispozicija blanketinė, todėl nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai, kuriuose įtvirtinta konkreti buhalterinės apskaitos, kasos operacijų atlikimo, įforminimo tvarka ir sprendžiama, ar tos tvarkos buvo laikomasi. Buhalterinės apskaitos įstatymo (2015-12-22 įstatymo Nr. XII-2215, galiojančio nuo 2016-01-01, redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus. Minėtą įstatymą papildo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“, kurio 4 punkte numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. O Taisyklių 7 punktas nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu.Kaip aiškiai matyti iš šių pinigų priėmimą ir išmokėjimą įmonėse reglamentuojančių teisės normų, išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus (išrašius kasos išlaidų orderį), o tokios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.Apeliantas skunde teigia, kad jis tik pradėjus administracinio nusižengimo bylą jau nurodė, jog pažeidimo padarymo metu vyko bendrovės kraustymosi darbai, iš vienos vietos į kitą buvo perkeliami visi dokumentai, kurių kiekis labai didelis, tuo metu bendrovė neturėjo buhalterio, todėl darbuotojams pasirašyti kasos išlaidų orderiai buvo pateikiami vėliau. Tokiam teiginiui pagrįsti skundo autorius bylą nagrinėjusiam pirmos instancijos teismui pateikė 2017 m. kovo 17 d. kasos išlaidų orderius, kad K. M. išmokėta 70 eurų, o R. R. 100 eurų ir 300 eurų. Dėl šios priežasties P. B. manymu, jo veiksmuose nėra vienos pažeidimo sudėties požymio (kaltės tyčios forma), ir jo padaryta veika turi būti kvalifikuojama pagal ANK 99 straipsnio 1 dalį kaip darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas. Tokie apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti. Pažymėtina, kad subjektyviojo nusižengimo požymio – kaltės – turinys atskleidžiamas ne tik vertinant paties pažeidėjo (šiuo atveju skundo autoriaus) parodymus apie tai, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė tokios veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusižengimo požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan.Iš 2017 m. kovo 15 d. Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 4-5), 2017 m. kovo 13 d. bendrovės darbuotojų R. R., K. M. paaiškinimų (b. l. 7-8) matyti, kad 2016 metų gruodžio mėnesio antroje pusėje, 2017 metų sausio pradžioje, per kelis kartus, paminėtiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams buvo išmokėta bendroje sumoje 470 eurų darbo užmokesčio, kuris neužfiksuotas (nebuvo įtrauktas) bendrovės buhalterinėje apskaitoje – atitinkamai R. R. 300 eurų ir 100 eurų, o K. M. – 70 eurų. Tokią aplinkybę 2017 m. kovo 15 d. savo paaiškinime patvirtino ir (duomenys neskelbtini) direktorius P. B..Kaip jau minėta, Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta ne tik tai, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, bet ir tai, kad tokie apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Tuo tarpu darbo užmokesčio R. R. ir K. M. išmokėjimas buvo įformintas ne tuo metu kai pinigai buvo išmokėti, tai yra ne 2016 metų gruodžio mėnesį, 2017 metų sausio mėnesį, o tik 2017 m. kovo 17 d., išrašant kasos išlaidų orderius. Be to, jau po Kauno apskrities VMI atlikto patikrinimo, po to, kai skundo autoriui už darbo užmokesčio, neįtraukto į apskaitos dokumentus, išmokėjimą, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Toks apskaitos dokumentų (kasos išlaidų orderių) išrašymas, kai nuo ūkinių operacijų atlikimo ne tik praėjo apie trys mėnesiai, bet ir po to, kai apelianto atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo byla, surašytas pažeidimo protokolas, tikrai neleidžia sutikti su skundo autoriaus P. B. tvirtinimu pasielgus tik neatsargiai. Tokią išvadą patvirtina ir kiti administracinio nusižengimo byloje ištirti įrodymai. Pats apeliantas 2017 m. kovo 13 d. Kauno apskrities VMI parašė paaiškinimą, kad neapskaitytą darbo užmokestį R. R. ir K. M. išmokėjo dėl sunkios bendrovės padėties iš savo lėšų, kad kasos išlaidų orderius planavo išrašyti vėliau, tačiau nespėjo. Apie jokius (duomenys neskelbtini) kraustymosi darbus, didelės apimties buhalterinių dokumentų perkėlimą, šiame paaiškinime net neužsiminta. Dar daugiau, liudytojas K. M., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad jis ne kartą bendrovės direktoriaus prašė sumokėti jam priklausantį darbo užmokestį ir vieną dieną P. B. jam į kišenę įkišo 70 eurų, o į liudytojo prieštaravimą, nenorą imti, argumentuojant, kad toks darbo užmokesčio mokėjimas yra neteisėtas, skundo autorius nereagavo, o liepė pinigus paimti. P. B., kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, ūkio subjekto vadovas, neabejotinai žinojo Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, kad išmokami darbo užmokesčiai privalo būti apskaityti, tai yra įtraukti į buhalterinės apskaitos dokumentus. Kad minėto įstatymo nuostatas žinojo, skundo autorius patvirtino tiek savo paaiškinimuose, tiek apeliaciniame skunde. Visos jau minėtos aplinkybės patvirtina, kad ne vieną kartą išmokėdamas bendrovės darbuotojams neapskaitytas pinigines lėšas, P. B. neabejotinai žinojo ir suvokė, kad apskaitos dokumentai (išrašant kasos išlaidų orderį) privalo būti surašyti išmokant pinigines lėšas, tai yra ūkinės operacijos metu (ar tik jai pasibaigus), kad taip nesielgiant bus pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis ir norėjo būtent taip elgtis (veikti). Iš viso to daroma išvada, jog skundo autorius nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia.Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyjeANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo (nelegalus darbas) sudėtis taip pat yra blanketinė. Kaip objektyviai pasireiškia nelegalaus darbo požymiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekse (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.). Pagal DK 98 straipsnio 1 dalį nelegalus darbas gali pasireikšti alternatyviomis veikomis: darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 981 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. Pagal DK 98 straipsnio 2 dalį darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.Šioje byloje P. B., kaip (duomenys neskelbtini) direktoriui, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ir jis nubaustas (pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį) už tai, kad vienam iš darbuotojų, R. R., nebuvo įteiktas darbo sutarties egzempliorius bei laiku nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie kito darbuotojo, K. M., priėmimą į darbą (2016 metų spalio 17, 18 ir 19 dienomis). Administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį gali atsirasti už pavėluotą duomenų pateikimą VSDFV esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltės formai.Darbdavio pareiga pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nustatyta tuo metu galiojusio Darbo kodekso 99 straipsnio 6 dalyje. Tokia pati tvarka įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo nuostatų 59 punkte, kuriame nurodyta, kad kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, informacija apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiama ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Kaip nustatyta Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo metu, K. M. SODRA duomenimis (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d. Tuo tarpu darbo sutartyje Nr. 32, sudarytoje 2016 m. spalio 14 d. tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamo P. B., ir K. M., nurodyta darbo bendrovėje pradžia 2016 m. spalio 17 d. Tačiau apie K. M. (kaip nurodyta darbo sutartyje šaltkalvio-montuotojo) darbą bendrovėje 2016 metų spalio 17, 18 ir 19 dienomis VSDFV Kauno skyrius duomenų neturėjo. Jų nepateikė (duomenys neskelbtini) direktorius P. B., kuris paties šio fakto neginčija.Taigi apeliantas, (duomenys neskelbtini) direktorius P. B., VSDFV teritoriniam skyriui laiku nepranešė apie darbuotojo K. M. priėmimą į darbą, o toks jo elgesys atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, vieną iš padarymo būdų (Darbo Kodekso 98 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta, šis pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo, todėl apelianto teiginiai, kad jo elgesyje nebuvo tyčios, o taip pasielgė tik dėl techninės klaidos, todėl negali būti baudžiamas pagal minėtą straipsnį, atmestinas, konstatuojant, kad ir dėl neatsargumo (nerūpestingumo) padarytas nusižengimas užtraukia atsakomybę pagal ANK 95 straipsnį. Atsakomybės nešalina ir ta aplinkybė, kad darbo sutartyje su darbuotoju K. M. nurodyta, kad dirbti jis pradeda 2016 m. spalio 17 d. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apklausiamas Kauno apylinkės teisme liudytojas K. M. nurodė (garso įrašo eigos laikas 00:03:17), kad nors ir pradėjo dirbti 2016 m. spalio 17 d., tačiau apeliantas savo dokumentuose irgi pasižymėjo, kad liudytojas pradeda dirbti nuo 2016 m. spalio 20 d. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad P. B. pagrįstai pripažintas kaltu dėl nelegalaus darbo. Tačiau jo padaryta veika nepagrįstai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Pažeidimas buvo padarytas 2016 metais spalio mėnesį, dar galiojant Administracinių teisės pažeidimų kodeksui.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.ANK 95 straipsnio 1 dalyje už nelegalų darbą numatyta bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Tuo tarpu pagal ATPK 41³ straipsnį nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.Šioje byloje nelegalaus darbo požymiai nustatyti tik dėl vieno darbuotojo – K. M.. Todėl ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcija akivaizdžiai yra griežtesnė. Esant tokioms aplinkybėms apelianto P. B. padaryta veika turi būti kvalifikuota ne pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 41³ straipsnio 1 dalį (ATPK 8 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalis). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už tokį pažeidimą P. B. turi būti skirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda. Kaip nelegalaus darbo požymis apeliantui buvo pripažinta ir tai, jog P. B. neįteikė darbo sutarties egzemplioriaus darbuotojui R. R.. Tačiau ši aplinkybė iš veikos, kuri konstatuota pirmosios instancijos teismo nutarime kaip padaryta, pašalinama. Kaip numatyta pažeidimo padarymo metu galiojusio Darbo kodekso 99 straipsnio (Darbo sutarties sudarymas) 1 dalyje, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Antroje šio straipsnio dalyje nurodyta, kad rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais, sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas, vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (99 straipsnio 3 dalis).Iš tiesų, savo paaiškinime (b. l. 7) R. R. nurodė, kad darbo sutartis jam nebuvo pateikta, tokioje sutartyje jis nepasirašė, per visą darbo laikotarpį ((duomenys neskelbtini)) nepasirašė jokio bendrovės dokumento. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos (b. l. 9), su šiuo darbuotuoju ne tik buvo sudaryta darbo sutartis, bet R. R. joje ir pasirašė. Tokia aplinkybė kelia abejonių R. R. paaiškinimo dalyje dėl darbo sutarties sudarymo ir vieno sutarties egzemplioriaus (ne)gavimo tikrumu. O pats apeliantas P. B., apklausiamas Kauno apylinkės teisme, šios aplinkybės (ar buvo įteiktas darbo sutarties egzempliorius R. R.) negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti. Jokių kitų duomenų, galinčių padėti nustatyti aplinkybę, buvo įteiktas darbo sutarties egzempliorius R. R., ar nebuvo, byloje nėra. Todėl remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, minėta aplinkybė šalinama iš veikos, kuri pirmosios instancijos teismo pripažinta įrodyta.Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 189 straipsnio 1 dalyjeŠiuo metu galiojančiame ANK 189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio mokėtojo registravimo duomenų nepateikimas Mokesčio mokėtojų registro tvarkytojui ar pavėluotas pateikimas, neteisingų duomenų pateikimas, taip pat pakeistų arba papildomų mokesčio mokėtojo registravimo duomenų nepateikimas ar pavėluotas pateikimas – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, įsiregistravęs mokesčių mokėtoju, apie pasikeitusius ar naujus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis atitinkamam mokesčių administratoriui, atliekančiam registro tvarkymo įstaigos funkcijas, turi pranešti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po duomenų pasikeitimo ar atsiradimo.Veiklos vykdymo vietos adreso pasikeitimas yra vienas iš tokių duomenų, apie kuriuos turi būti pranešama (informuojama) mokesčių mokėtojų registro tvarkytojas. Šių duomenų skundo autorius atitinkamam mokesčių administratoriui per 5 dienas nuo veiklos vykdymo vietos adreso pasikeitimo nepranešė. Tokios aplinkybės P. B. iš esmės neginčija – savo 2017 m. kovo 15 d. paaiškinime pripažindamas, kad (duomenys neskelbtini) veiklą nauju adresu, (duomenys neskelbtini) vykdo nuo 2016 metų lapkričio mėnesio, nurodė, kad apie adreso vietos pasikeitimą nepranešė dėl žmogiškojo faktoriaus. Tą patį apeliantas iš esmės nurodė ir pirmosios instancijos teisme, paaiškindamas, kad dėl didelio darbo krūvio tiesiog pamiršo pranešti. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareigą pranešti apie juridinio asmens veiklos vykdymo vietos pasikeitimą apeliantas, kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, turėjo. Administracinė atsakomybė už nurodyto nusižengimo padarymą gali atsirasti esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltės formai. Veiksmai, kai dėl didelio darbo krūvio pamirštama pranešti rodo esant neatsargią kaltės formą – nerūpestingumą ir administracinės atsakomybės nešalina. Nors apeliantas skunde teigia, kad 2017 m. gegužės 30 d. (duomenys neskelbtini) VMI reikalingus duomenis apie juridinio asmens adresą pateikė, todėl pažeidimas pašalintas ir taikyti administracinę atsakomybę nėra tikslo, toks teiginys nepagrįstas ir vertintinas kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Pažeidimo pašalinimas jau po jo nustatymo, po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, atsakomybės nešalina. Todėl darytina išvada, kad P. B. už ANK 189 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai. Administracinio nusižengimo protokole, grafoje „Nusižengimo(ų) padarymo vieta, diena, laikas“ nurodyta 2017 m. kovo 13 diena 10 val. Ši pažeidimo padarymo vieta nurodyta neteisingai. Kitoje nusižengimo protokolo grafoje „Pažeidimo esmė“, pažeidimų (nusižengimų) padarymo laikas jau nurodytas teisingai. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas šią datą nurodė tik kaip pažeidimų nustatymo laiką, o tikrą padarymo laiką nurodė teisingai. Todėl tokia pažeidimą surašiusios institucijos, Kauno apskrities VMI, klaida nelaikoma esmine, ji nepažeidė skundo autoriaus teisės žinoti kuo jis kaltinamas ir nuo šio kaltinimo tinkamai gintis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, tik netinkamai kvalifikavo vieną iš P. B. padarytų veikų, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

P. B. apeliacinį skundą atmesti. 2017 m. liepos 20 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą pakeisti.

P. B. padarytą veiką iš ANK 95 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti, vadovaujantis ATPK 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, į ATPK 41³ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi galutinę nuobaudą paskirti atsižvelgiant į sankciją, paskirtą už sunkiausią iš padarytų veikų, ir galutinę nuobaudą paskirti 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) baudą.

Kitoje dalyje nutarimo nekeisti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.