Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

MARIUS KNIUKŠTA, gim. 1979-07-07 Klaipėdos m., a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, nevedęs, dirba UAB "Palink" kasininku - pardavėju "IKI" parduotuvėje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka baustas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK)140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį: 2016-02-25 apie 07.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), M. K., konflikto metu tyčia ne mažiau kaip vieną kartą sudavė ranka savo sugyventinei V. M. per veidą bei virtuvėje pastūmė V. M., dėl ko pastaroji pargriuvo bei atsitrenkė viršugalviu į šildymo krosnį. Taip smurtaudamas sugyventinei V. M. padarė galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, poodinę kraujosruvą, paviršinę muštinę žaizdą skliauto kairėje pakaušio - viršugalvio riboje, poodinę kraujosruvą kairės alkūnės vidiniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Kaltinamasis M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, sutiko su visomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, nurodytomis kaltinime ir parodė 2016-02-24 vakare grįžusi V. M. pradėjo kelti triukšmą, bartis, kad vaikams nėra padaryta maisto, dėl to tarp jų kilo konfliktas. Kitą dieną ryte vėl kilo konfliktas, nes V. M. nedavė jam vaiko gimimo liudijimo ir pradėjo šmeižti jo šeimą. Norėdamas ją apraminti trenkė iš delno jai į veidą, matė, kaip jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Tuomet V. M. pasiėmė šluotą ir ja mosikuodama, ėjo jam iš paskos. Tada jis ją pastūmė, nematė, kur ji nukrito, nematė ar ji susižalojo. Kai atvažiavo policija buvo antrame aukšte. Paskui sužinojo, kad jai galvoje buvo padarytas sužalojimas. Šiuo metu kartu nebegyvena, anksčiau nenaudojo fizinio smurto jos atžvilgiu.

Iš įtariamojo ikiteisminio tyrimo metu apklausos duotų parodymų, kurie teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti ir kaltinamasis juos patvirtino, nustatyta, kad 2016-02-24 tarp M. K. ir jo sugyventinės kilo konfliktas, nes ji būdama neblaivi pradėjo priekaištauti jam, kad jis nesutvarkė namų ir nepadarė valgyti. Po konflikto M. K. nuėjo miegoti. Nakties metu sugyventinė du kartu buvo atėjusi pas jį į kambarį, jį žadino, kėlė triukšmą, jam priekaištavo, dėl ko jis perėjo miegoti į kitą kambarį. 2016-02-25 apie 06.30 val. sugyventinė ir vėl pradėjo konfliktą dėl tų pačių priežasčių. M. K. norėjo paimti vaiko gimimo liudijimą, nes norėjo apdrausti vaiką, bet sugyventinė jo nedavė. Kai persirengęs jis nulipo į apačią, sugyventinė atėjo jam iš paskos ir jiems būnant svetainėje, psichologinio smurto ir išprovokuoto konflikto pasekoje, nesusivaldęs sudavė jai vieną kartą į veido sritį, kad ji apsiramintų. Tada jis išėjo iš kambario, sugyventinė ėjo iš paskos, eidama pagriebė šluotą, buvusią virtuvėje, o jos vaikas G. S. griebė metalinį daiktą skirtą valyti krosnį ir ėjo link jo. Būnant jam koridoriuje, o sugyventinei virtuvėje, jie tarpusavyje apsistumdė, jis ją pastūmė ir ji nukrito, nematė kur ji nukrito ar atsitrenkė į krosnį, nes išėjo į koridorių. Jis paėmė vaiką už striukės ir išvarė pro duris, pasakęs eiti į mokyklą. Po to, kai išstūmė pro duris, vaikas išdaužė langą (b. l. 92-93, 115-117).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, sutinkant prokurorui, kaltinamajam bei kaltinamojo gynėjui atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo prisipažinimo ir jo duotų parodymų jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, jog M. K. parodė vietą svetainėje, kur jis vieną kartą rankos plaštaka trenkė sugyventinei V. M. per veidą ir parodė vietą virtuvėje, kur pastūmė sugyventinę, po ko ji atsitrenkė į krosnį (b. l. 96-100).

Iš nukentėjusiosios V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2016-02-25, apie 07.00 val., jos sugyventinis M. K., po to, kai ji nedavė sūnaus gimimo liudijimo, stovėdamas svetainėje vieną kartą ar du kartus (ji nepamena dėl patirto streso) ranka trenkė jai į veidą, dėl ko jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po to, jai nuėjus į virtuvę, atėjęs iš paskos M. K., išvadino ją necenzūriniais žodžiais ir vieną kartą ranka ją pastūmė, dėl ko ji krito ant žemės ir su galva atsitrenkė į krosnies kampą. Tada į virtuvę atėjo jos sūnus G. S., kuris puolė ją užstoti, bet M. K. vaiką pro duris išstūmė į lauką (b. l. 22-24, 31-32, 35-37, 43).

Iš akistatos su įtariamuoju M. K. metu, V. M. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu (b. l. 45-48).

Iš specialisto išvados Nr. G 378/2016(03) nustatyta, kad V. M. buvo nustatyti sužalojimai - galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva, paviršine muštine žaizda skliauto kairėje pakaušio - viršugalvio riboje, poodinė kraujosruva kairė alkūnės vidiniame paviršiuje. Sužalojimai įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais/bukabriauniais daiktais - sumušant, atsitrenkiant. V. M. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 29).

Iš liudytojo apklausos atlikto ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-05-11 protokolo nustatyta, jog nepilnametis G. S. nurodė, kad vieną dieną, datos nepamena, buvo žiemos laikas, buvo ankstus rytas apie 07.00 val., tarp jo mamos ir jos sugyventinio M. K. kilo konfliktas. Sugyventinis prašė pasiimti mažojo Gabrieliaus gimimo liudijimo, bet mama jam nedavė. Mama konflikto metu stovėjo svetainėje, prie jos priėjo patėvis ir vieną kartą mamai trenkė į veidą, po to dar vieną kartą trenkė. Po to mama nuėjo į virtuvę. Patėvis irgi. Tuo metu jis stovėjo koridoriuje ir viską matė. Mamai būnant virtuvėje, priėjo patėvis ir ją pastūmė, mama krisdama atsitrenkė su galva į pečių ir nugriuvo. Po to, kai mama atsitrenkė, jis pamatė ant jos galvos kruviną žaizdą. Patėvis matė, kad mama nugriuvo ir visu greičiu užbėgo į antrą aukštą. Po kokių 2 minučių nusileido ir išstūmė jį pro duris į lauką, uždarė duris, o jis netyčia iškūlė langą. Virtuvėje būdamas jis metalinių daiktų neturėjo, tik kai patėvis pargriovė mamą, jis puolė jos ginti, bandė su rankomis užstoti ir neleido patėviui bėgti į viršų. Mamai buvo praskelta galva, dešinė ranka ir kairysis skruostas nubrozdintas (b. l. 84-85).

Iš liudytojo A. K. apklausos protokolo nustatyta, jog A. K. 2016-02-25 apie 07.00 val., gavę pranešimą iš budėtojo apie smurtą artimoje aplinkoje, kartu su Klaipėdos AVPK KPT 2 būrio vyriaus. patruliu E. S., nuvyko nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini). Juos pasitiko vaikas, kuris parodė eiti į namo vidų. Užėjus į namo vidų, juos pasitiko M. K. stovėdamas ant laiptų, netoliese virtuvėje stovėjo V. M. su vaiku. Pradėjus aiškintis aplinkybes, moteris papasakojo, kad jos sugyventinis pradėjo stumdyti vieną jos vaiką, varė jį iš namų, nes jis išdaužė langą. Dar moteris papasakojo, kad gindama vaiką konfliktavo su sugyventiniu bei sugyventinis ją pastūmė ir ji krisdama į krosnį susižalojo galvą. Taip pat minėjo, kad prieš pastumdamas, sugyventinis jai trenkė į veidą. Moteris atrodė išsigandusi, susijaudinusi, jos galvoje matėsi kirstinė kraujuojanti žaizda. Įtariamasis M. K. paaiškino, kad pastūmė sugyventinę, bet nenorėjo jos sužaloti. Dar vyras nurodė, kad moteris nesitvarko, valgyti negamina, neprižiūri vaikų, todėl nuolatos kylą konfliktai. Įtariamasis elgėsi ramiai, nesipriešino. Jis pripažino, kad kilo konfliktas ir jis pastūmė savo sugyventinę, ir ji prasikirto galvą (b. l. 60-61).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir fotonuotraukų matyti, kad pagal V. M. kvietimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, jog sugyventinis M. K. smurtavo prieš ją, ranka sudavė jai į veidą ir pastūmė, dėl ko ji krisdama atsitrenkė galva į pečių ir prasiskėlė galvą, ir sugyventinis stumdė jos nepilnametį sūnų G. S.. Nustatyti patirtą smurtą rodantys požymiai - V. M. praskelta galva ( b. l. 1-6).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo – garso įrašo, daryto Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje, apžiūros protokolo matyti, kad 2016-02-25 07.08 val. buvo užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio 8 601 99492, kuriuo paskambinusi V. M. pranešė norinti išsikviesti policiją, kadangi sugyventinis ją ir vaikus puola, kelia garsą, mušasi, per veidus daužo, dėl ko jai iš nosies bėga kraujas bei sugyventinis pagrasino išvaryti iš namų ( b. l. 17-18).

BK 140 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasekoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Taigi, tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 140 str. 1 d., pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš BK 140 str. 1 d. nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą. BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Išanalizavęs ir įvertinęs teisme ištirtų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių M. K. atliktus veiksmus savo sugyventinės V. M. atžvilgiu ir padarius jai nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. kaltinamasis M. K. tyčia vieną kartą ranka sudavė savo sugyventinei V. M. per veidą bei virtuvėje pastūmė V. M., dėl ko pastaroji pargriuvo bei atsitrenkė viršugalviu į šildymo krosnį ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė netiesiogine tyčia, nes kaltinamasis M. K. suvokė, jog naudoja jėgą prieš savo sugyventinę, suduodamas jai smūgį į veidą ir pastumdamas ją, suprato, kad tokiais veiksmais gali sukelti savo šeimos nariui – sugyventinei fizinį skausmą ir ją sužaloti, taip pat suprato, jog jo elgesys - smūgio sudavimas per veidą ir pastūmimas sugyventinės yra rizikingas ir sugyventinė nuo smūgio gali būti sužalota bei nukristi ir susidaužti galvą, ir nors šių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti (BK 15 str. 3 d.). Taigi kaltinamojo M. K. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai įrodyta. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje įvirtiną sudėtį - mušdamas savo šeimos narį nežymiai jį sužalojo, todėl jo atlikta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, jog jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. K. dėl savo elgesio labai gailėjosi, apgailestavo, kad taip įvyko, nukentėjusios atsiprašė ir su ja susitaikė, susitarė su nukentėjusiąją, jog atlygins jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą per trisdešimt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu išreiškė norą taikytis ir kaltinamojo susitaikymą priėmė, kaltinamasis ir nukentėjusioji raštu patvirtino susitaikymą, kaltinamojo gynėjas vadovaudamasis BK 38 straipsnio nuostatomis prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė, dėl žalos atlyginimo susitarė, prokurorė prašymą palaikė.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 dalyje.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę visiškai pripažino, dėl savo atliktų veiksmų labai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, nukentėjusiosios atsiprašė, nukentėjusioji jam atleido, teisiamojo posėdžio metu abu susitaikė, raštu susitarė, jog kaltinamasis per trisdešimt nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlygins turtinę ir neturtinę žalą. Įvertinus tai, jog kaltinamasis M. K. pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau pažymėtina, jog padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs (pėsčiojo padaryti pažeidimai), jais nebuvo sukeltas pavojus kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, skirtas baudas sumokėjo, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigimai, nusiskundimų iš gyvenamosios vietos jo atžvilgiu nėra gauta, teismas turi pagrindo manyti, kad jis išvadas padarė ir ateityje jis laikysis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, jų reikšmę, kiekį, tarpusavio santykį, konstatuoja, jog yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 dalyje, todėl vadovaudamasis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleidžia kaltinamąjį M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Įvertinus tai, jog kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką sugyventinės atžvilgiu, todėl siekiant keisti jo elgesį, jam skirtina BK 67 str. 2 d. 9 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė kartu skatins kaltinamąją daugiau nenusikalsti, padarys teigiamą poveikį kaltinamojo elgesiui, padės pakeisti gyvenimo būdą ir sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (b. l. 38). 2016-04-15 nutarimu V. M. pripažinta civiliniu ieškovu (b. l. 39). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji atsisakė civilinio ieškinio, argumentuodamas tuo, jog su kaltinamuoju susitaikė, susitarė, jog turtinę žalą atlygins per 30 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes priimtinas nukentėjusiosios V. M. pareikšto civilinio ieškinio atsisakymas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 112 str. 3 d., 113 str., CPK 140 str. 1 d., 293 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du CD diskai su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Kaltinamajam M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 101-102), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja V. M. ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalimi, M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti M. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du CD diskai su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Priimti civilinės ieškovės V. M. atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.