Kauno apygardos teismo sprendimas

2010-10-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1154-390/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2010-10-05
Bylos Nr.
2A-1154-390/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Algirdas Remeika, Arvydas Žibas
Ieškovas
V. T.
Atsakovas
R. T.
Advokatai
Ona Klinavičienė, Antanas Pliauga
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1154-390/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Dalia Kvederavičienė
Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.2; 78.2.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos, Arvydo Žibo, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovui V. T., jo atstovui advokatui Antanui Pliaugai, atsakovės R. T. atstovei advokatei Onai Klinavičienei, institucijos, teikiančios išvadą atstovei Agnei Malakauskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei R. T. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas patikslintu ieškiniu (50-52 b.l.) prašė pakeisti 2008-04-15 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir dukrų P. T., gimusios 2001-08-05, K. T., gimusios 2003-09-10, gyvenamąją vietą nustatyti su juo, priteisti iš atsakovės dukrų išlaikymui po 400 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės nuo 2008-11-01, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jo santuoka su atsakove nutraukta 2008-04-15 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu. Tuo pačiu sprendimų dukrų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, iš ieškovo priteistas išlaikymas po 400 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai. Tačiau vaikai nuo 2008-11-01 gyvena su juo, yra jo auklėjami ir prižiūrimi, kadangi dukrų motina išvyko į užsienį, palikusi jas pradžioje jo motinos priežiūrai ir auklėjimui bei išlaikymui, o po to jo. Dukras auginti padeda jo motina. Išvykusi į užsienį, atsakovė prie dukterų išlaikymo neprisidėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė P. T. ir K. T. gyvenamąją vietą su tėvu V. T., priteisė iš atsakovės R. T. dukterų P. T. ir K. T. išlaikymui po 400 Lt per mėnesį kiekvienai nuo 2009-05-01 iki jų pilnametystės. Priteisė iš atsakovės 132 Lt žyminį mokestį ir 1000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui bei 39,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad 2008-04-15 šalims nutraukus santuoką ir vaikų gyvenamąją vietą nustačius su atsakove, 2008 m. spalio mėnesį ieškovė išvyko į Angliją, dukteris palikdama auginti kitiems asmenims - seseriai J. D. ir ieškovo motinai R. T.. Nuo to laiko į Lietuvą buvo grįžusi tik ieškovui pateikus ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, t.y. 2009 m. gruodžio mėnesį. Materialinę paramą teikė tik epizodiškai. Atsakovė neturi pastovios gyvenamos vietos, ir svarbiausia garantijų, kad visada gyvens toje pačioje vietoje, kad dukterims nereikės keisti mokyklos dėl pasikeitusios gyvenamosios vietos, nes pateikta būsto nuomos sutartis yra trumpalaikė ir galiojo tik iki 2009-11-04. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė, neturėdama garantijų dėl darbo, pajamų, būsto, dukterų lavinimo, ruošiasi jas išvežti į Angliją, išplėšdama mergaites iš įprastos socialinės aplinkos, ribodama galimybes bendrauti su tėvu, giminaičiais, draugais, ruošiasi kurti kitą šeimą. Išklausęs vaikų nuomonės, teismas pripažino, jog nesant aiškiai išreikštam mergaičių norui, su kuo gyventi, jų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu neprieštarautų nepilnamečių dukterų interesams. Taip pat nustatė, kad mergaičių santykiai su tėvu ir giminaičiais artimi. Nepilnametės gyvena su tėvu daugiau kaip vienerius metus jų poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jų teisę į tinkamą būstą, egzistuoja ryšiai su kitais artimais asmenimis. Esant šioms aplinkybėms dukterų gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu. Konstatavo, jog šalys nekilnojamo turto neturi, ieškovas turi automobilį, yra bedarbis, atsakovė gauna pastovias pajamas. Nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis priklauso nuo jos pačios. Atsakovė turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl privalo imtis visų jai įmanomų priemonių, kad gautų pakankamas pajamas vaikams išlaikyti. Teismo nuomone, atsakovės turtinė padėtis leidžia priteisti nepilnamečių dukterų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį - 400 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Išlaikymą priteisė nuo 2009-05-01, kadangi nuo to laiko, kai K. ir P. gyvena su tėvu, atsakovė nevykdė prievolės išlaikyti savo vaikus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė R. T. prašo panaikinti 2010-03-19 sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, neobjektyviai vertino bylos aplinkybes, todėl sprendimas nepagrįstas, neteisėtas, naikintinas. Nurodo, kad ieškovas nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2008 m. gegužės mėn. neskyrė nei lito dukterų išlaikymui. 2008-05-19 atsakovė gavo pirmuosius 100 svarų sterlingų, paskutiniuosius – 2008-10-02. Per šį laikotarpį ieškovas vaikų išlaikymui skyrė 891,95 svarus sterlingų. Vienintelės pajamos buvo socialinės pašalpos, kurios 2008 m. balandžio – birželio mėnesiais buvo 208 Lt per mėnesį, 2008 m. rugsėjo – spalio mėn. - 666,24 Lt per mėnesį. Esant tokioms finansinėms aplinkybėms atsakovė buvo priversta važiuoti dirbti į užsienį. Išvykusi į užsienį atsakovė nuolat palaikė ryšius su savo vaikais – telefonu, per „skype“, siuntė pinigus į J. D. sąskaitą, kad ji nupirktų visus vaikams būtinus daiktus. Taip pat siuntė siuntinius (drabužius, avalynę) per grįžtančius į Alytų pažįstamus asmenis. Pinigų reikėjo ne tik išlaikymui, bet socialinio būsto skoloms padengti, pagal teismo priimtus sprendimus, kur skolininku buvo ieškovas. Ieškovas 2009 m. gegužės viduryje sugrįžęs ir sužinojęs, kad yra įsiskolinęs daugiau kaip 11 000 Lt vaikų išlaikymui, kreipėsi į teismą. Manytina, jog ši piniginė prievolė ir buvo akstinas pradėti procesą. Teigia, jog sprendime klaidingai nurodoma, kad nuo 2008 m. lapkričio vidurio P. ir K. gyvena su ieškovu, kadangi dukros pas jį tik nuo 2009 m. gegužės mėnesio. Teismo argumentas, jog ieškovas, turėdamas minimalias pajamas, sugebėjo tinkamai prižiūrėti ir auklėti dukteris prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Byloje nėra jokių duomenų, kokios buvo ieškovo pajamos nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2009 m. spalio 1 d. Tik iš Alytaus darbo biržos pažymos matyti, jog ieškovui 2009 m. spalio mėnesį buvo mokama 336,36 Lt ir 300,19 Lt, lapkričio - 547,40 Lt, gruodžio – 547,40 Lt. Todėl neaišku kuo remiantis teismas nusprendė, kad ieškovas nuo 2008 m. lapkričio mėn. turėjo minimalias pajamas ir sugebėjo tinkamai pasirūpinti dukromis. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovas stengiasi gauti kvalifikuotą darbą, ne tik gyvena iš santaupų. Pažyma apie tai, kad ieškovas dalyvauja mokymuose, dar neužtikrina darbo ir pajamų gavimo. Teiginys apie santaupas nepagrįstas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl nėra aišku iš kokių pajamų ieškovas gyvena. Tiesai prieštarauja ir sprendimo motyvas, kad ieškovas neturi kreditorių, nes 2010-02-05 vykusiame teismo posėdyje ieškovas pripažino, kad yra skola UAB „Litesko“. Taip pat nurodo, jog atsakovė pateikė teismui duomenis apie gaunamą darbo užmokestį ir socialines išmokas. 2010-02-05 teismo posėdžio metu paaiškino, kad be darbo užmokesčio – apie 600 svarų sterlingų per mėnesį, dar gauna už sūnų L. 80, kaip mažai uždirbanti ji pati gauna 375 ir dar papildomai šeimai skiriama 200 svarų sterlingų per mėnesį. Gyvenamojo ploto išlaikymo išlaidas dalinasi su draugu. Į K. vardu atidarytą sąskaitą pastoviai perveda pinigus, kad jie kauptųsi mergaitės ateičiai, mokslams. Taigi, ieškovas, negaudamas jokių oficialių pajamų, negali būti pripažintas pajėgiu materialiai rūpintis dukterimis ir sudaryti joms normalias gyvenimo sąlygas. Apeliantės nuomone, teismo argumentas, jog atsakovė neturi pastovios gyvenamosios, nes būsto nuomos sutartis galiojo iki 2009-11-04 yra nepagrįstas. Pažymi, kad Jungtinėje Karalystėje būsto nuomos sutartys sudaromos pusei metų ir pratęsiamos kas pusę metų. Atsakovė teismui paaiškino, kad gyvena trijų kambarių bute, kuriame bus tinkamos sąlygos vaikams, kurių negalima lyginti su socialiniu būstu. Taip pat nurodo, jog atsakovė dirba pagal darbo sutartį, o ieškovas yra bedarbis. Paulina jau priimta nuo naujų mokslo metų į mokyklą, 2010-04-15 sūnus E. išvyko pas motiną, jam taip pat yra vieta mokykloje. Atsakovė rūpinasi vaikais, jų ateitimi, siekia, kad jie įgytų tinkamą išsilavinimą. Per atostogas mergaites nuveš į Alytų, ieškovui nebus kliudoma lankyti Anglijoje. Ta aplinkybė, jog atsakovė turi draugą, su kuriuo planuoja kurti šeimą, negali būti vertinama neigiamai. Apeliantės nuomone, teismo sprendime pateikta labai maža dalis nepilnamečių P. ir K. apklausos detalių. Tačiau akivaizdu, kad P. nori gyventi pas mamą, K. mažiau apsisprendusi, tačiau vėliau pasako, jog norėtų gyventi su mama, o tėtis ją aplankytų. Teigia, jog tarp atsakovės ir dukterų yra šilti santykiai, bendravimas vyksta tomis priemonėmis, kurios labiausiai prieinamos, ir tai nereiškia, kad ryšys tarp motinos ir dukterų sumažėjęs, susilpnėjęs ar nutrūkęs. Taip pat nurodo, jog teismas neatsižvelgė į VTAS pastabas dėl būtinumo apklausti teismo posėdyje atsakovės draugą. Nesiekė išsiaiškinti visų svarbių aplinkybių, surinkti visų galimų įrodymų. Atmesdamas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, tuo pačiu atmetė galimybę išklausyti atsakovės draugą ir įvertinti jo gebėjimą bendrauti su P. ir K.. Teigia, jog sprendimo dalis, kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su ieškovu prieštarauja LAT Senato Nutarimui Nr. 35. Teismas nenustatė konkretaus vaiko, t.y. P. ir K. poreikių turinio, ieškovas nepateikė teismui jokių poreikius pagrindžiančių įrodymų. Jokiais norminiais aktais, bylos aplinkybėmis neparemtas iš atsakovės priteistas 400 Lt išlaikymo dydis. Nenustatyta objektyvi tėvų turtinės padėtis, galimybė atsakovei mokėti teismo priteisto dydžio išlaikymą nepažeidžiant kitų vaikų interesų, nesivadovauta vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties pusiausvyros principu. Neatsižvelgta į tai, kad ieškovas pats negaudamas jokių oficialių pajamų, gaunamą išlaikymą naudos ne dukterų poreikiams tenkinti, o skolai už šilumos energiją padengti, savo paties poreikių tenkinimui. Teismas nenustatė, kokio dydžio išlaikymą dukterims teiks ieškovas. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai visas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės, nes ieškinys buvo patenkintas iš dalies t.y. buvo reiškiamas reikalavimas priteisti išlaikymą nuo 2008-11-01, o priteista nuo 2009-05-01.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. T. prašo apeliacinį skundą atmesti, 2010-03-19 sprendimą palikti galioti. Nurodo, kad atsakovės teiginiai, jog ji į užsienį išvyko dėl sunkios materialinės padėties ir dėl to, kad ieškovas neteikė išlaikymo yra melagingi, nes atsakovė į užsienį išvyko pas savo naująjį sugyventinį, ilgą laiką nedirbo ir visiškai nesidomėjo paliktais nepilnamečiais vaikais. Atsakovė jau ketvirtą kartą ruošiasi kurti šeimą, ji visada gyveno lengvabūdišką ir neatsakingą gyvenimą, labiau rūpinosi savo asmeniniais interesais. Dabar atsakovei vaikai parūpo ir reikalingi tik tam, kad užsienyje ji gautų daugiau pašalpų ir kitų socialinių išmokų ir, kad ieškovas vaikams teiktų išlaikymą, kurį atsakovė naudotų savo poreikiams ir interesams tenkinti. Atsakovė planuoja išsivežti mergaites į užsienį, su tuo ieškovas nesutinka. Pažymi, kad ji jau išsivežusi vieną savo sūnų, ten jis metus laiko nelankė mokyklos, nes atsakovė nesugebėjo sutvarkyti reikiamų dokumentų, berniukui buvo labai sunku prisitaikyti naujoje aplinkoje. Teigia, jog išvežus mergaites į užsienį jos patirs psichologinę traumą, nes joms viskas pasikeis: socialinė aplinka, kalba, gyvenimo būdas, jos turės gyventi su atsakovės naujuoju vyru, kurio visiškai nepažįsta ir, kuris niekada mergaičių taip nemylės ir jomis nesirūpins kaip ieškovas. Be to mergaitės labiau prisirišusios prie ieškovo, todėl per didelį atstumą nuo jo atskirtos nesijaus saugios ir laimingos, o ieškovo ir mergaičių bendravimas taps stipriai apribotas arba net neįmanomas. Teigia, jog atsakovės argumentai, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl mergaitėms reikalingo išlaikymo dydžio ir, kad reikalaujamas priteisti išlaikymo dydis neatitinka realių mergaičių poreikių yra nepagrįsti. Dukroms kiekvieną mėnesį reikalingų išlaidų skaičiuotė yra pateikta ieškinyje ir patikslintame ieškinyje. Pati atsakovė teigia, kad turi darbą ir stabilias pajamas ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, todėl reikalaujamas priteisti išlaikymo dydis yra proporcingas jos turtinei padėčiai, o kartu atitinka mergaičių poreikius ir interesus bei LAT formuojamą praktiką dėl minimalus nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta 2008-04-15 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu (7-8 b.l.). Šiuo sprendimu šalių nepilnamečių dukterų – P., gimusios 2001-08-05, ir K., gimusios 2003-09-10 gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove pagal jos gyvenamąją vietą. Šalims nutraukus santuoką ir vaikų gyvenamąją vietą nustačius su atsakove, 2008 m. spalio mėnesį ieškovė išvyko į Angliją, dukteris palikdama auginti kitiems asmenims- seseriai J. D. ir ieškovo motinai R. T..

Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 3 dalis numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ginčo sprendimas iš naujo pagal paduotą pakartotinį ieškinį galimas, esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) faktinės aplinkybės taip pasikeitė, kad sudaro naują ieškinio reikalavimo pagrindą; 2) tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vaiką atidavė gyventi ir auginti kitiems asmenims. Atlikdami savo pareigas – auklėti vaikus, tėvai turi pirmumo teisę, palyginti su kitais asmenimis. Tai reiškia, kad tėvams suteikta pirmumo teisė auklėti vaikus, rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, taip pat spręsti kitus su juo susijusius klausimus. Tik kai nė vienas iš tėvų negali pasirūpinti vaikais, ši pareiga gali būti perduota kitiems asmenims. Todėl, sprendžiant visus ginčus dėl vaikų, būtina laikytis nuostatos, kad vaikui geriausia yra augti savo šeimoje ir būti auklėjamam savo tėvų (CK 3.165 str. 1 d.). Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė perdavė vaikus auklėti kitiems asmenims (močiutei ir atsakovės seseriai). Dėl šios priežasties yra pagrindas pakeisti vaikų gyvenamąją vietą remiantis CK 3.169 str. 3 d. (kai vaikas atiduodamas auginti kitiems asmenims). Apeliantė teigia, kad ieškovas nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2008 m. gegužės mėn. neskyrė nei lito dukterų išlaikymui. 2008-05-19 atsakovė gavo pirmuosius 100 svarų sterlingų, paskutiniuosius – 2008-10-02. Per šį laikotarpį ieškovas vaikų išlaikymui skyrė 891,95 svarus sterlingų. Vienintelės pajamos buvo socialinės pašalpos. Esant tokioms aplinkybėms atsakovė buvo priverta važiuoti dirbti į užsienį. Ieškovas taip pat buvo išvykęs į užsienį. Grįžo 2009 m. gegužės mėn. Nuo to laiko mergaitės gyvena su ieškovu. Taigi, nors mergaičių gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, jos apie pusę metų buvo paliktos kitų asmenų priežiūrai. Dukterys niekada negyveno Anglijoje su atsakove. Apeliantė teigia, kad jeigu ne prasidėjęs teismo procesas, ji būtų jau išsivežusi mergaites, bet prasidėjus teismo procesui, ji elgėsi sąžiningai ir nutarė laukti teismo sprendimo. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste, vertinant atsakovės požiūrį į dalyvavimą vaikų auklėjime, pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, svarbu yra tai, kad išvykdama gyventi į Angliją atsakovė paliko ne tik savo dukras, bet ir savo sūnų iš pirmos santuokos E. K.. Sūnus E. pas motiną gyventi išvyko tik 2010-04-15, nors jokių teisminių procesų dėl sūnaus gyvenamosios vietos nebuvo. Liudytoja L. P. (P. klasės auklėtoja) parodė, kad mamos nėra mačiusi nuo tada, kai P. pradėjo lankyti mokyklą, t.y. nuo 2008 m. rugsėjo mėn. Mama niekada neskambino, į mokyklą atėjusi nebuvo. P. tėvas ir močiutė dalyvauja susirinkimuose renginiuose. Tėvas į mokyklą užeina, paklausia kaip sekasi dukrai (I t., b.l. 131). Iš šių aplinkybių visumos darytina išvada, kad atsakovė nesielgė rūpestingai ir tinkamai nevykdė savo, kaip motinos, pareigų. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra išimtinės. Tai lemia principinė vaikų teisių apsaugos srities nuostata, numatanti, kad vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Tėvų teisė ir pareiga auklėti vaikus yra asmeninio pobūdžio, tiesiogiai susijusi su tėvų asmeniu, todėl negali būti perleista kitiems asmenims. Tėvai pagal savo sugebėjimus ir finansines galimybes turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad pas ieškovą mažametėms P. ir K. sudarytos tinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui mergaitės pasakė, jog jos nori gyventi su tėvu, nes mama išvykusi į užsienį. Mažametės paaiškino, kad su mama bendrauja retai, ji tik retkarčiais paskambina telefonu. Išvadoje pritariama, jog gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu V. T. (I t., b.l. 31). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovė išvadoje išdėstytą poziciją palaikė. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, įvertina tai, kad ieškovas su dukterimis gyvena socialiniame būste, mergaitės turi atskirą kambarį, ieškovas dalyvauja mokymuose, stengdamasis susirasti kvalifikuotą darbą (I t., b.l. 124). P. ir K. yra vienintelės jo išlaikytinės. Nuo to momento, kai mergaitės apsigyveno pas ieškovą, jis jas tinkamai auklėja ir prižiūri. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog teismo išvada, kad ieškovas sugebėjo tinkamai pasirūpinti dukromis, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Byloje esanti Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada bei šeimos aplankymo aktas (I t., b.l. 30-32) patvirtina, jog ieškovas dukroms sudaro sąlygas būtinas vaiko doroviniam, fiziniam ir protiniam vystymuisi. Aplinkybę, kad ieškovas tinkamai atlieka savo, kaip tėvo pareigas, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė gauna pastovias pajamas, butą nuomojasi, nuomos išlaidas, atsakovės teigimu, dalijasi pusiau su draugu. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog ji neturi pastovios gyvenamosios vietos. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pateikta būsto nuomos sutartis yra trumpalaikė ir galiojo tik iki 2009-11-04, sprendė, jog atsakovė pastovios gyvenamosios vietos neturi. Teisėjų kolegija pripažįsta šią teismo išvadą pagrįsta. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovei nebuvo sudaryta galimybė pateikti naujam laikotarpiui sudarytos nuomos sutarties, tačiau nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje tokia sutartis taip pat nebuvo pateikta. Įvertinusi byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė garantijų dėl gyvenamosios vietos, kad pasikeistus gyvenamajai vietai, dukroms nereikės keisti mokyklos, neturi. Apeliantė teigia, kad teismo sprendime yra pateikta labai maža dalis nepilnamečių dukrų apklausos detalių. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendime ir neturi būti pažodžiui aprašomi vaikų parodymai. Nagrinėdamas bylą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismas privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras bei į juos atsižvelgti priimant sprendimą. Pirmosios instancijos teismas išklausė vaikų norus ir juos tinkamai įvertino. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą (CK 3.174 str. 2 d.). Taigi ginčas sprendžiamas vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti. Paprastai lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, vaikų auklėjimo prioritetai, vaiko norai ir pan. Apeliantė teigia, kad jos santykiai su dukromis yra šilti, ryšys su dukromis nesumažėjęs, šiai aplinkybei patvirtinti pateikia nuotraukas, kuriose užfiksuoti mergaičių ir motinos pokalbiai internetu. Teismo vertinu, toks bendravimas neatstoja betarpiško ir kasdieninio rūpinimosi vaikais, dalyvavimo jų auklėjime ir yra nepakankamas, kad išlaikyti glaudų ryšį su mažamečiais vaikais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina teismo išvadą, kad nepilnamečių dukterų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiausiai atitiks vaikų interesus, o apeliantės apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Teismas pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo buvo reikalinga apklausti ir atsakovės sugyventinį. Nurodytas trūkumas buvo ištaisytas ir apeliacinėje instancijoje buvo apklaustas M. K.. Jis paaiškino, kad su apeliante gyvena kaip šeimoje. Mergaites yra matęs Lietuvoje, mano, kad mergaitės jį priims labai gerai. Teigia, kad mergaitėms bute Anglijoje užteks ir vietos ir pajamų (I t., b.l. 187,188). Teisėjų kolegija, sprendžia, kad ieškovės sugyventinio požiūris į mergaičių gyvenimą kartu pozityvus, neigiamų, vaikams žalą darančių asmens būdo bruožų nenustatyta. Bet šios nustatytos aplinkybės neturi didesnės įtakos nagrinėjamam klausimui išspręsti. Byloje yra pakankamai duomenų, iš kurių visumos galima daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Apeliantės teigimu priteistas išlaikymo dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei atsakovės ir ieškovo turtinės padėties. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 800 Lt. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir kiekvienu atveju sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. Korsakovas su T. Korsakiene, bylos Nr. 3K-3-286/2004; kategorija 72.2; 84). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.). Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad dukroms išlaikyti būtinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Priešingai nei teigia apeliantė, vaiko poreikių paskaičiavimai yra pateikti ieškinyje. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio priteisimo, nevertino atsakovės turtinės padėties. Iš sprendimo turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į tai, kad šalys nekilnojamojo turto neturi, įvertino ir atsakovės pajamas bei išlaikytinių skaičių (I t., b.l. 140, 142) ir pagrįstai pripažino, kad elgesio standartai reikalauja, kad atsakovė imtųsi visų jai įmanomų priemonių, kad gautų pakankamas pajamas vaikams išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Dėl to nustatant atsakovės turtinę padėtį vertintinas ne tik jos turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių ji ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovė neįrodė, kad ji sąžiningai siekė užtikrinti dukterų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti dar didesnės dukterų išlaikymo pareigos ieškovui, suteikiant galimybę atsakovei iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaikų interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga.

Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl išlaikymo dydžio taip pat neteikia pagrindo pripažinti, kad nustatant vaikams šiuo metu reikalingo išlaikymo dydį nukrypta nuo proporcingumo principo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš atsakovės priteisto išlaikymas yra proporcingas nepilnamečių vaikų būtiniems poreikiams ir atsakovės gaunamoms pajamoms. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkinęs teisingai nustatė ir priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Esant nurodytiems argumentams teismo priimtas sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Ieškovo interesus apeliacinės instancijos teisme atstovavo valstybės skirtas advokatas, todėl remiantis CPK 98, 99 straipsniu iš atsakovės valstybei priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti turėtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 288 litus apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Algirdas RemeikaArvydas Žibas