- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-13
- Bylos Nr.
- eI3-303-331/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00102-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Rūta Miliuvienė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui
- Suinteresuotas asmuo
- VšĮ “Pakuočių tvarkymo organizacija”, UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui, suinteresuotas asmuo VšĮ “Pakuočių tvarkymo organizacija”, UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Departamentas) 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 372 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) patvirtino Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2018 m. spalio 19 d. patikrinimo aktą Nr. V-52 (toliau – ir Patikrinimo aktas) dėl pareiškėjai priskaičiuoto 54 262,44 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotėmis 2014-2015 metais.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Departamento 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 372 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Paaiškino, kad pareiškėja 2017 m. gruodžio 19 d. gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) raštą Nr.(38-19)-VR-1.7-9547 (toliau - Raštas 1), kuriuo buvo informuota, kad pastaroji institucija (Vilniaus RAAD) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija" (toliau - PTO) pareiškėjai išduotus pakuotės atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus: 1) už 2014 metus - 8,640 t; 2) už 2015 metus - 20,250 t. Taip pat Rašte 1 Vilniaus RAAD nurodė, kad pareiškėja turinti apskaičiuoti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis atitinkamai už 2014 ir 2015 metus bei jį sumokėti. 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82 (toliau – ir Vilniaus RAAD sprendimas) PTO 2018 m. sausio 19 d. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau - VAAT) ir šio skundo pagrindu buvo iškelta administracinė byla Nr. eI-1570-789/2018 (byla neišnagrinėta). Pareiškėjas šioje byloje buvo įtrauktas trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu. Nepaisant PTO VAAT pateikto skundo, VRAAD 2018 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (38- 17)-VR-1.7-3390 (2 priedas) informavo pareiškėją apie tai, kad bus atliekamas jos patikrinimas dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir sumokėjimo už 2013-2015 metus. Departamentas atliko pareiškėjos patikrinimą ir 2018 m. spalio 19 d. surašė patikrinimo aktą Nr. V-52 (toliau - Patikrinimo aktas). Pareiškėjas su Patikrinimo aktu nesutiko ir 2018 m. lapkričio 13 d. pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto ir jo išvadų. Nepaisant pareiškėjos Departamentui pateiktų, 6 pastraipoje nurodytų pastabų, Departamentas priėmė, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą ir įpareigojo pareiškėją sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014 ir 2015 metus. Šio mokesčio dydis - 54 262, 44 eurai.
2.2. Vilniaus RAAD sprendimo pagrindu pareiškėjai kilo pareiga sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014 ir 2015 metus. Tačiau, PTO apskundus Vilniaus RAAD sprendimą, jo padavimas sustabdė mokesčio už aplinkos teršimą priverstinį išieškojimą, kas reiškia, kad pareiškėjai, kol nebus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-1570-789/2018, nekyla pareiga sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Be to, mokestis už aplinkos teršimą šiuo atveju atlieka sankcijos funkciją. Šiuo atveju pareiškėjos atžvilgiu priimti sprendimai, kurių pagrindu ji turi sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014 ir 2015 metus, reiškia, jog jai taikoma atsakomybė (sankcija) už tą patį „nusižengimą" du kartus. Nei Patikrinimo akte, nei Sprendime juos surašiusios ir priėmusios institucijos nėra nurodžiusios nei vieno pareiškėjo padaryto teisės aktų pažeidimo, susijusio su jo, kaip apmokestinamosios pakuotės gamintojo - importuotojo, pareigų (ne)vykdymu. Sprendimas nėra paremtas jokiais objektyviais duomenimis apie pareiškėjo ar kitų asmenų padarytus teisės aktų pažeidimus, t. y.: Departamento, patikrinimą atlikusi institucija, iš viso netyrė pareiškėjos faktinės veiklos, susijusios su pareigų, kylančių pareiškėjai, kaip apmokestinamosios pakuotės gamintojui - importuotojui. Departamentas patikrinimo metu netikrino ar pareiškėja laikosi teisės aktų jai nustatytų pareigų. Sprendimas de facto paremtas kitos institucijos, t. y. Vilniaus RAAD sprendimu, o pastarasis Vilniaus RAAD sprendimas yra priimtas remiantis to paties Vilniaus RAAD priimtais sprendimais trečiojo asmens UAB „Metrail" atžvilgiu – 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. VR-17.5-35, 2015 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. VR-14.7-413, 2015 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. VR-17.5-59; visi nurodyti Vilniaus RAAD priimti sprendimai PTO ir UAB „Metrail" atžvilgiu yra apskųsti teismui ir šių skundų pagrindu yra iškeltos administracinės bylos. Savo pobūdžiu Sprendime numatytos priemonės (įpareigojimo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis) taikymas, yra teisinio poveikio priemonė arba, kitaip tariant - sankcija. Pareiškėja nėra padariusi nei vieno teisės akto pažeidimo ir savo veiklą, susijusią su pakuočių atliekų tvarkymu, vykdė ir vykdo nepažeisdama įstatymų nuostatų. Teisės aktų pažeidimus galimai yra padaręs tretysis asmuo, t. y. UAB „Metrail", su kuriuo pareiškėja neturi ir neturėjo nei sutartinių, nei jokių kitokių teisinių santykių. Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes dėl to, kad tretysis asmuo, t. y. UAB „Metrail" net jei ir padarė kokius nors teisės aktų pažeidimus, apie kuriuos pareiškėjas nei žinojo, nei turėjo galimybių žinoti, jo (pareiškėjo) kaltės dėl tokių pažeidimų nėra ir negali būti. O atsakomybės be kaltės taikymas pareiškėjui reikštų objektyvųjį pakaltinamumą, kuris iš esmės nėra toleruojamas demokratinėje valstybėje ir suderinamas su jos principais.
2.3. Sprendimas paremtas Vilniaus RAAD sprendimais, priimtais UAB „Metrail" ir PTO atžvilgiu. O pastarieji sprendimai nėra nekvestionuojami ir yra apskųsti teismui. Bylos nėra išnagrinėtos ir teismo sprendimai nepriimti. Tai reiškia, kad de facto ir de jure nėra nustatytos objektyvios aplinkybės, ar VRAAD teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimus PTO ir UAB „Metrail" atžvilgiu, ar teisingai paskaičiavo nesutvarkytų ar netinkamai sutvarkytų atliekų kiekį (nuo jo tiesiogiai priklauso ir jo pagrindu paskaičiuojamas pareiškėjo mokamo valstybei mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis dydis) ir kt. Nesant teismo nustatytų minėtų faktinių ir teisinių aplinkybių, Departamentui objektyviai nėra ir negali būti žinoma, ar minėti Vilniaus RAAD sprendimai yra pagrįsti ir teisingi. O tai reiškia, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, nenustatė ir negalėjo nustatyti objektyvių aplinkybių. Ko pasėkoje, Departamentas nepriėmė ir negalėjo priimti objektyvaus Sprendimo, nenustatinėjo objektyvių aplinkybių ir juo labiau, jo (Sprendimo) rezultatas negali nekelti abejonių, nes kaip jau minėta, be kita ko, nėra ir negali būti žinomas nurodytų Vilniaus RAAD sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl Departamento Sprendimas iš esmės yra paremtas prielaidomis ir nėra bei negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Sprendimas yra priimtas kitų sprendimų, priimtų trečiųjų asmenų atžvilgiu pagrindu, todėl aplinkybės, susijusios su sprendimais, priimtais trečiųjų asmenų atžvilgiu, šiuo atveju yra svarbios, kad nustatyti objektyvią tiesą. Kaip matyti iš Patikrinimo akto ir Sprendimo, Sprendimas yra priimtas remiantis Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo". O pastarasis sprendimas priimtas remiantis Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. VR-17.5-35, Vilniaus RAAD 2015 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. VR-14.7-413 ir Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. VR-17.5-59 priimtais trečiojo asmens UAB „Metrail" atžvilgiu. Juose nurodomi UAB „Metrail" pažeidimai padaryti atitinkamai 2013, 2014 ir 2015 metais, kurie nustatyti 2015 ir 2016 metais. Vilniaus RAAD, jau 2013 metais, t. y. UAB „Metrail" vykdant neteisėtas atliekų eksporto operacijas, jau žinojo arba privalėjo žinoti (kontroliuoti eksporto operacijas), jog ši bendrovė (UAB „Metrail") pažeidė kompetentingos institucijos, t. y. Vilniaus RAAD informavimo apie planuojamus vežimus terminus. Taip pat Vilniaus RAAD buvo žinomi užsienio valstybių subjektai, kuriems UAB „Metrail" vežė atliekas perdirbti. Todėl Vilniaus RAAD jau 2013 metais turėjo visas galimybes ir, pagal jau minėtas teisės aktų nuostatas privalėjo sustabdyti UAB „Metrail" daromus pažeidimus. Tačiau akivaizdu, kad to nepadarė, o leido šiai bendrovei (UAB „Metrail") tęsti neteisėtas eksporto operacijas iki 2015 metų (imtinai). Taip pat, pagal teisės aktų reikalavimus jau 2014 metais, iki rugsėjo 1 d., Vilniaus RAAD atliko arba privalėjo atlikti UAB „Metrail" patikrinimą dėl šios bendrovės veiklos, susijusios su atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymu. Šio patikrinimo metu Vilniaus RAAD turėjo nustatyti, ar UAB „Metrail" laikosi Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. Nr. D1-359 reikalavimų, tame tarpe: ar pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai išrašyti sutvarkytam pakuočių atliekų kiekiui, ar jie išrašyti eksportuotam pakuočių atliekų kiekiui, apie kurio eksportą „ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki kiekvienos atliekų siuntos išvežimo informuotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau - RAAD), iš kurio kontroliuojamos teritorijos planuojama eksportuoti atliekas..." ir kt. Vilniaus RAAD UAB „Metrail" veiklos patikrinimo teisės aktuose nustatytais terminais iš viso neatliko arba jį atliko aplaidžiai. Tai parodo ta aplinkybė, kad dėl UAB „Metrail" padarytų pažeidimų 2013 metais, tik 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. VR-17.5-35 panaikinti šios bendrovės išrašyti pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai už 2013 metus, nors kaip jau buvo minėta, regiono aplinkos apsaugos departamentas privalo sistemingai kontroliuoti atliekų eksporto operacijas ir gauna visą informaciją apie jas tris dienas prieš vykdant kiekvieną tokią operaciją.
2.4. Vilniaus RAAD, kaip aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucija, jau 2013 ir 2014 metais turėjo informaciją apie UAB „Metrail" vykdomus neteisėtus vežimus ir apie šios bendrovės daromus teisės aktų pažeidimus žinojo arba privalėjo žinoti. Tuo pačiu, Vilniaus RAAD, nors ir turėdamas pareigą kontroliuoti UAB „Metrail", kaip atliekų tvarkytojo, išrašančio pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, veiklą, jokių veiksmų šios bendrovės atžvilgiu, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams (o galimai ir nusikalstamos veikos), nesiėmė, nors turėjo įstatyminę pareigą tai daryti. Tokiu būdu, de facto, Sprendimas, kuriuo naikinami pareiškėjai PTO išrašyti pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai ir jo teisinės pasekmės - Bendrovės pareiga sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014 ir 2015 metus, kyla dėl pačios institucijos, priėmusios Sprendimą, netinkamai vykdytų ar nevykdytų funkcijų, neužkertant kelio trečiojo asmens, t.y. UAB „Metrail", pažeidimams ar galimai padarytoms nusikalstamoms veikoms. Vilniaus RAAD, kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, tinkamai ir laiku nevykdė jai priskirtų funkcijų (nekontroliavo atliekas tvarkančios įmonės UAB „Metrail" ir, turėdama informaciją apie šios bendrovės neteisėtus vežimus, tuo metu kai jie buvo vykdomi, nesiėmė priemonių juos sustabdyti ar nutraukti). O Departamentas, priimdamas Sprendimą, de facto, savo padarytų klaidų (netinkamo funkcijų vykdymo ar visiško jų nevykdymo) pasekmes perkėlė gamintojams ir importuotojams, tame tarpe ir pareiškėjai. O toks Sprendimas tiek pagal Lietuvos Konstitucinio teismo, tiek pagal EŽTT praktiką nėra ir negali būti laikomas teisėtu. Departamentui priimant Sprendimą, kai pareiškėjui, kuris laikėsi valstybės įstatymuose įteisintų „gamintojo atsakomybės" principo įgyvendinimo reikalavimų, o valstybė sukūrusi atitinkamą sistemą neužtikrino jos funkcionavimo, tačiau per įgaliotas institucijas taiko atsakomybę pareiškėjui nesant jo kaltės, leidžia konstatuoti, kad Sprendimas yra neteisingas ir tuo pačiu neteisėtas.
2.5. Pareiškėja papildomuose paaiškinimuose teigia, kad priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartis dėl PTO šios bylos ginčo baigties neįtakoja. Nutartyje dėl PTO nebuvo pasisakoma dėl Departamento ir/ar Vilniaus RAAD tinkamai atliktų kontrolės funkcijų, gamintojų importuotojų kaltės buvimo bei valstybės institucijų veiksmų užtikrinant gamintojų importuotojų atsakomybės sistemos veikimą. Nutartis dėl PTO galimai įtakoja tik vieną iš daugelio pareiškėjo skunde minimų argumentų dėl Sprendimo priėmimo nesant nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių susijusių su aktualiu Vilniaus RAAD sprendimu. Tačiau kiti pareiškėjo argumentai, išdėstyti procesiniuose dokumentuose, nutartimi niekaip neišsprendžiami ir neįtakojami. Vilniaus RAAD, jau 2013 metais, t. y. UAB „Metrail" (Metrail) vykdant neteisėtas atliekų eksporto operacijas, jau žinojo arba privalėjo žinoti (kontroliuoti eksporto operacijas), jog ši bendrovė (Metrail) pažeidė kompetentingos institucijos, t. y. Vilniaus RAAD informavimo apie planuojamus vežimus terminus. Taip pat Vilniaus RAAD buvo žinomi užsienio valstybių subjektai, kuriems Metrail vežė atliekas perdirbti. Todėl Vilniaus RAAD jau 2013 metais turėjo visas galimybes pagal teisės aktų nuostatas privalėjo sustabdyti Metrail daromus pažeidimus. Tačiau akivaizdu, kad to nepadarė, o leido šiai bendrovei (Metrail) tęsti neteisėtas eksporto operacijas iki 2015 metų (imtinai). Taip pat, pagal teisės aktų reikalavimus jau 2014 metais, iki rugsėjo 1 d., Vilniaus RAAD atliko arba privalėjo atlikti Metrail patikrinimą dėl šios bendrovės veiklos, susijusios su atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymu. Vilniaus RAAD, kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, tinkamai ir laiku nevykdė jai priskirtų funkcijų. Tai lėmė, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, de facto, savo padarytų klaidų pasekmes perkėlė gamintojams ir importuotojams, tame tarpe ir pareiškėjui. Toks Sprendimas tiek pagal Lietuvos Konstitucinio teismo, tiek pagal EŽTT praktiką nėra ir negali būti laikomas teisėtu.
2.6. Nei Patikrinimo akte, nei Sprendime, juos surašiusios ir priėmusios institucijos nėra nurodžiusios nei vieno pareiškėjo padaryto teisės aktų pažeidimo, susijusio su jo, kaip apmokestinamosios pakuotės gamintojo importuotojo pareigų vykdymu. Sprendimas buvo priimtas trečiojo asmens Metrail atžvilgiu priimtų sprendimų pagrindu ir šioje byloje šių sprendimų pagrįstumas bei teisėtumas nėra nekvestionuojami. Bendrovė nėra padariusi nei vieno teisės akto pažeidimo ir savo veiklą, susijusią su pakuočių atliekų tvarkymu, vykdė ir vykdo nepažeisdama įstatymų nuostatų ir teisės aktų pažeidimus galimai yra padaręs trečiasis asmuo, t. y. Metrail, su kuriuo pareiškėjas neturi ir neturėjo nei sutartinių nei jokių kitokių teisinių santykių. Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes dėl to, kad trečiasis asmuo, t. y. Metrail net jei ir padarė kokius nors teisės aktų pažeidimus, apie kuriuos pareiškėjas nei žinojo, nei turėjo galimybių žinoti, jo (pareiškėjo) kaltės dėl tokių pažeidimų nėra ir negali būti. O atsakomybės be kaltės taikymas pareiškėjui reikštų objektyvųjį pakaltinamumą, kuris iš esmės nėra toleruojamas demokratinėje valstybėje ir suderinamas su jos principais. Taigi, formalus sankcijų taikymas Departamentui priimant Sprendimą, kai pareiškėjui, kuris laikėsi įstatymu valstybės įstatymuose įteisintų „gamintojo atsakomybės" principo įgyvendinimo reikalavimų, o valstybė sukūrusi atitinkamą sistemą neužtikrino jos funkcionavimo, tačiau per įgaliotas institucijas taiko atsakomybę pareiškėjui nesant jo kaltės, leidžia konstatuoti, kad Sprendimas yra neteisingas ir tuo pačiu neteisėtas. LVAT priimta nutartis bylos faktinių aplinkybių ir ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo nekeičia bei šiam ginčui esminės įtakos neturi, kadangi: 1) nutartis dėl PTO nepaneigia pareiškėjo išdėstytų argumentų dėl Departamento klaidų pasekmių perkėlimo gamintojams importuotojams (šiuo atveju - pareiškėjui), kadangi LVAT nekonstatavo, kad Departamentas ir/ar Vilniaus RAAD tinkamai atliko savo funkcijas kontroliuoti atliekas tvarkančias įmones; 2) LVAT nutartyje dėl PTO nenustatė jokios pareiškėjo kaltės, ko pasėkoje buvo priimtas Vilniaus RAAD Sprendimas ir/ar Sprendimas; 3) nutartimi dėl PTO teismas nenagrinėjo Departamento / Vilniaus RAAD formaliai taikomų sankcijų gamintojams importuotojams (šiuo atveju - Mokesčio taikymo) nors būtent pačios valstybinės institucijos neužtikrina gamintojų importuotojų atsakomybės sistemos įgyvendinimo; 3) priimta nutartis dėl PTO tik patvirtina, kad šioje byloje ginčijamas Sprendimas buvo priimtas remiantis, kaip LVAT konstatavo, iš dalies pagrįstu Vilniaus RAAD Sprendimu. Pareiškėjo nuomone, LVAT nutartis dėl PTO galėtų iš esmės paneigti tik vieną neesminį skundo argumentą. Papildomai, pareiškėjas į šią bylą teikia teismo sprendimą a. b. Nr. I-1468-484/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04339-2018-3 ir teismo sprendimą a. b. Nr. eI-1468-484/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04311-2018-3. Pridedami sprendimai buvo priimti esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, t. y. ginčui irgi kilus Departamentui priėmus nepagrįstus aktus gamintojų importuotojų atžvilgiu ir įpareigojus gamintojus importuotojus sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Galiausiai, minimose bylose teismas nusprendė atitinkamus Departamento sprendimus panaikinti.
2.7. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde ir paaiškinimuose išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
3. Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad Vilniaus RAAD sprendimu PTO išrašyti patvirtinimai apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą neteko galios. Į minėtą Vilniaus RAAD sprendimą pripažintų neteisėtai išrašytų patvirtinimų sąrašą pakliuvo ir pareiškėjui išduoti patvirtinimai apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2014 - 2015 m. mokestinius laikotarpius. Todėl Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (3 8-19)-VR-1.7-9547 informavo pareiškėją apie pareigą iki 2018 m. balandžio 20 d. apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nes patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą netekę galios. Vilniaus RAAD sprendimas galiojo tiek šioje byloje skundžiamo Departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 372 priėmimo metu, tiek galioja ir šiuo metu - dėl jo sustabdymo teismai nėra taikę jokių laikinųjų priemonių. Todėl juo vadovaujamasi kaip oficialiu, galiojančiu, kompetentingos institucijos priimtu administraciniu aktu, sukeliančiu teisines pasekmes. Aplinkos ministerija 2018 m. kovo 8 d. raštu Nr. (9-l)-D8(E)-62 pavedė regionų aplinkos apsaugos departamentams organizuoti mokestinius patikrinimus tų regionuose esančių gamintojų ir (ar) importuotojų, kuriems skirti patvirtinimai apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą buvo panaikinti Vilniaus RAAD sprendimu. Nurodyta buvo pirmiausiai tikrinti deklaracijų po pranešime nurodyto termino pabaigos nepakoregavusius bei didžiausią metalinės pakuotės kiekį 2013-2015 metais patiekusius gamintojus ir (ar) importuotojus (toliau - GI). Aplinkos ministerija 2018 m. kovo 14 d. raštu Nr. (50-l)-D8-1553 rekomendavo mokestinius patikrinimus planuoti nuo 2018 m. balandžio 20 d. - taip ir buvo padaryta. Kadangi pagal Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos (IKS) duomenis buvo matyti, kad pareiškėjas iki 2018 m. balandžio 20 d. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raginimo Nr. (38-19)-VR- 1.7-9547 neįvykdė - mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis deklaracijų už 2014-2015 metus pats nepatikslino, nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino mokesčio remiantis faktiniu užduoties įvykdymu, todėl, vykdydami 2018 m. kovo 8 d. Aplinkos ministerijos pavedimą Nr.(9- l)-D8(E)-62, Departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnai 2018 m. balandžio 27 d. išsiuntė pareiškėjui pranešimą Nr. (38-17)-VR-1.7-3390 apie planinį patikrinimą. Atlikus Pareiškėjo patikrinimą buvo surašytas Patikrinimo aktas ir paskaičiuotas privalomas sumokėti mokestis už taršą metalinės pakuotės atliekomis. Patikrinimo aktas pareiškėjui įteiktas, užtikrinta jo teisė teikti pastabas ir pan. Pareiškėjas žinojo ir privalėjo žinoti būtent jam, kaip GI, teisės aktais pavestas užduotis, pareigas ir atsakomybes, įvertinti rizikas bei žinojo, kad mokestį mokėti privalėtų būtent jis, jei 2006 m. lapkričio 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1168 nustatytos užduotys nebūtų tinkamai įvykdytos. Visos pakuočių atliekos privalo būti sutvarkytos faktiškai ir pagal Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus, o ne išrašinėjami sutvarkymą liudijantys dokumentai, neįsitikinant ir neužtikrinant faktinio 2006 m. lapkričio 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1168 nustatytos užduoties įvykdymo.
3.1. Pareiškėjo tiektos rinkai pakuotės atliekos realiai nebuvo sutvarkytos, tik neteisėtai išrašomų dokumentų lygmeniu buvo mėginama įrodyti priešingai. Sprendime dėl patikrinimo akto Nr. 372 paminėtas 2018 m. vasario 22 d. Vilniaus RAAD Sprendimas Nr. VR-19.3-2 yra tiesiog techninio pobūdžio klaida, pačiame Patikrinimo akte, kuris patvirtintas Departamento direktoriaus Sprendimu, nurodyti teisingi faktiniai duomenys. Ir iš šių abiejų dokumentų viso turinio aiškiai matyti, kad mokestinė prievolė paskaičiuota dėl panaikintų patvirtinimų Vilniaus RAAD sprendimu, kurio pasėkoje PTO išrašyti patvirtinimai apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą neteko galios, todėl ši techninė klaida nėra esminė, kad pats sprendimas būtų pripažintas neteisėtu ar pareiškėjui išnyktų įstatymais nustatyta mokestinė prievolė, be to, ir iš paties skundo matome, kad ir pats pareiškėjas puikiai supranta, kokiais sprendimais patvirtinimai panaikinti, o kuriais ne. Nesant galiojančių pareiškėjo į vidaus rinką išleistų pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų pareiškėjo deklaruojamiems kiekiams, aptartiems patikrinimo akte, pareiškėjas privalo perskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Be to, jei pareiškėjas laiko, kad trečiasis suinteresuotas asmuo PTO netinkamai atliko su pareiškėju pasirašytos paslaugų sutarties sąlygas - pareiškėjas turi teisę kreiptis regreso tvarka dėl išlaidų (kai sumokėtų Departamento nurodytąjį mokestį) išsiieškojimo iš šio trečiojo asmens. Skundžiamas Departamento direktoriaus Sprendimas nėra jokia sankcija pareiškėjui, pareiškėjui netaikytas, pavyzdžiui, mokestis padidintu tarifu už nuslėptą taršą ar paskaičiuoti kokie nors delspinigiai, o tiesiog nurodyta įvykdyti įstatymu nustatytą prievolę - sumokėti mokestinę prievolę už 2014-2015 m. laikotarpį. T. y., nesant galiojančių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų, pareiškėjas privalo perskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Todėl pareiškėjas neteisus teikdamas, kad tai sankcija, o juo labiau antrą kartą reikalaujamas mokėti tas pats mokestis (nes, kaip jau minėta, pagal Vilniaus RAAD raginimą iki 2018 m. balandžio 20 d. susimokėti mokestį už taršą pakuotės atliekomis pareiškėjas mokesčio nesumokėjęs iki šiol, na bent jau atsakovas neturi tokių duomenų). Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos, tačiau tokio pagrindimo pareiškėjas nepateikė. Nepateikė jokio duomens, kad faktiškai pakuočių atliekos būtų buvę sutvarkytos tinkamai ir tinkamai būtų buvusi įvykdyta Vyriausybės nustatyta užduotis. Todėl laikome, kad pareiškėjas yra Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 str. 3 d. adresatas ir jam galioja mokestinė prievolė už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį už 2014-2015 metus.
3.2. Departamentas pateiktuose papildomuose paaiškinimuose teigia, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, nes PTO pareiškėjai už 2014 metus išrašė sutvarkymą patvirtinantį dokumentą Nr. 1414VI0001- 5513-6003 už 8,640 t metalinės pakuotės ir už 2015 m. - sutvarkymą patvirtinantį dokumentą Nr. 1514VI0001-5513-6003 už 20,250 t metalinės pakuotės. Abu PTO patvirtinantys dokumentai išrašyti UAB „Metrail“ išrašytų dokumentų Nr. 1414VI0003-4994-5513 ir Nr. 1514VI0002-4994-5513 pagrindu. Vilniaus RAAD 2017 m. lapkričio 8 d. atliko PTO neplaninį patikrinimą, 2017 m. lapkričio 8 d. surašė patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54, kurį patvirtino Vilniaus RAAD sprendimu. Minėtame Vilniaus RAAD sprendime nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-239 „Dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 55 punktu, atsižvelgiant į patikrinimo akto 2.1 punktą, patvirtinimai, nurodyti Patikrinimo akto 1 priede (už 2015 metus), vadovaujantis Aprašo 55 punktu, atsižvelgiant į patikrinimo akto 2.2 punktą patvirtinimai, nurodyti Patikrinimo akto 2 priede (už 2014 metus), laikomi išrašyti neteisėtai. Paminėtina, kad Departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyrius 2018 m. gruodžio 20 d. dar kartą atliko PTO neplaninį patikrinimą, kurio tikslas buvo palyginti ir įvertinti popierinius bei IKS sistemoje nurodytus Patvirtinimus, 2018 m. gruodžio 20 d. surašė patikrinimo aktą Nr. ATKS-41. Minėtame patikrinimo akte Nr. ATKS-41, dėl šioje administracinėje byloje aktualaus laikotarpio, t. y. dėl 2014-2015 metų laikotarpio, nurodyta, kad <...> 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikinti patvirtinimai <...> sutampa su PTO pateiktais duomenimis <...> ir su PTO pateikta informacija IKS sistemoje, kuria buvo remtasi 2017 m. lapkričio 8 d. atliekant PTO patikrinimą (patikrinimo aktas Nr. VR-19.2-54) (patikrinimo akto Nr. ATKS-41 4 ir 6 priedas).
3.3. Susipažinus su 2022 m. lapkričio 23 d. LVAT sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, minėto sprendimo turinį vertinant kartu su Vilniaus RAAD 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akto Nr. VR-19.2-54, Vilniaus RAAD sprendimo bei Departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 turiniu, matyti, jog LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, Vilniaus RAAD sprendimą dalyje dėl PTO pareiškėjai išrašyto už 8,640 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančio dokumento už 2014 metus Nr. 1414VI0001-5513-6003 išrašyto dokumento Nr. 1414VI0003-4994-5513 pagrindu ir išrašyto už 20,250 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančio dokumento už 2015 metus Nr. 1514VI0001-5513-6003 išrašyto dokumento Nr. 1514VI0002-4994-5513 pagrindu, kuriuos PTO išrašė UAB „Metrail“ išrašytų dokumentų pagrindu, paliko nepakeistus, o tai reiškia, kad PTO pareiškėjai išrašyti 8,640 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinantis dokumentas už 2014 metus Nr. 1414VI0001-5513-6003 ir 20,250 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinantis dokumentas už 2015 metus Nr. 1514VI0001-5513-6003, Vilniaus RAAD sprendimu panaikinti pagrįstai ir teisėtai. Pažymime, kad su pareiškėjos skundu nesutinkame ir palaikome 2019 m. sausio 28 d. atsiliepime Nr. (3.8)-AD5-1329 pateiktą poziciją. Departamento Sprendimas, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, yra pagrįstas ir teisėtas.
3.4. Teismo posėdyje atsakovo atstovai palaikė atsiliepime ir paaiškinimuose išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
4. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atsiliepimo, paaiškinimų nepateikė, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 372, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas dėl priskaičiuoto 54 262,44 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotėmis 2014-2015 metais, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Nustatyta, kad pareiškėja iki 2018 m. balandžio 20 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2014-2015 metus, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už į vidaus rinką išleistą metalinių pakuočių kiekį, nors VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduoti patvirtinimai apie atliekų sutvarkymą panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, pareiškėjui apskaičiuotas 54 262,44 Eur mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014-2015 metus.
6.1. Departamentas Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą. Pareiškėja pagal faktinius duomenis į Lietuvos Respublikos vidaus rinką 2014 - 2015 metais išleido gaminiais pripildytų apmokestinamųjų metalinių pakuočių ir Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijas už 2014-2015 metų mokestinius laikotarpius, kaip tai reglamentuota LR Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme. Pareiškėja kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ 2014 - 2015 metais gavo patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą (toliau - Patvirtinimai), todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį, kaip tai reglamentuota LR Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 6 dalyje. Tačiau Vilniaus RAAD pripažinus negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013 - 2015 metus, jų pagrindu 2017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus RAAD direktoriaus sprendimu Nr. VR-17.5-82 buvo panaikinti licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašyti patvirtinimai. Gamintojams ir importuotojams buvo išsiųsti pranešimai su prašymu patikslinti mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas bei susimokėti mokestį už į Lietuvos Respublikos vidaus rinką tiektas pakuotes. Departamentas nuo 2018 m. balandžio 20 d. pradėjo gamintojų ir importuotojų, kuriems buvo panaikinti patvirtinimai, patikrinimus. Pareiga mokėti mokesčius yra reglamentuota norminiais teisės aktais. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 str. 3 d. nustato, jog gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Pareiškėjos iš PTO gauti patvirtinimai už 8,64 t metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2014 metais ir už 20,25 t - 2015 metais nuo Vilniaus RAAD direktoriaus sprendimo yra laikomi netekę galios. Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėja iki 2018 m. balandžio 20 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2014 - 2015 metus. Todėl mokestis už aplinkos taršą metalinės pakuotės atliekomis už 2014 - 2015 metus, vadovaujantis LR Aplinkos ministro ir Finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1-370/1K-230 ,,Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau - Tvarkos aprašas) 4, 5, 6 ir 7 punktais (Punkto pakeitimai: Nr. D1-38/K1-023, 2015-01-19 ir Nr. D1-262/1K-142, 2018-04-04). Vadovaujantis LR Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 str. 9 dalimi ir LR Aplinkos ministro ir Finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 4, 5, 6 ir 7 punktais, mokesčio per 2014 - 2015 metų mokestinius laikotarpius už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiuota suma yra 54 262,44 Eur. Pareiškėjos iš PTO gauti patvirtinimai už 8,640 t - 2014 metais ir už 20,250 t - 2015 metais nuo Vilniaus RAAD direktoriaus sprendimo Nr. VR-17.5-82 priėmimo dienos, t. y. 2017 m. gruodžio 18 d. pareiškėja iki 2018 m. balandžio 20 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos už 2014 - 2015 metus. Todėl, vadovaujantis LR Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 str. 9 dalimi ir LR Aplinkos ministro ir Finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 4, 5, 6 ir 7 punktais, mokesčio per 2014 - 2015 metų mokestinius laikotarpius už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiuota suma yra 54 262,44 Eur.
6.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, skundą atsakovui Departamentui, 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas - Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu, t. y. panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas - Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu. Taip pat pakeitė atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas - Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto uždarosios akcinės bendrovės „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio. Likusią atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas - Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį palikti nepakeistą (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022).
7. Pareiškėja už Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nurodytas pakuotes 2014-2015 metais privalėjo mokėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis, tačiau pareiškėja 2014-2015 metais pasinaudojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta lengvata, nes pavedė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gavo patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą (toliau – ir Patvirtinimai), todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį, kaip tai reglamentuota Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje.
8. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 (toliau – ir Vilniaus RAAD sprendimas) patvirtino 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54. Vilniaus RAAD sprendimo 1 punktu nusprendė, jog patvirtinimai, nurodyti 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akto 1 priede (už 2015 m.), laikomi išrašytais neteisėtai. Patikrinimo akto 2017 m. lapkričio 8 d. 1 priede nurodytas pareiškėjai išrašytas Patvirtinimas Nr. 1514VI0001-5513-6003 už 20,250 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą už 2015 m. Taip pat šio patikrinimo akto 2 priede (už 2014 m.) nurodytas pareiškėjai išrašytas Patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-6003 už 8,640 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą už 2014 m. Departamentas, atlikęs patikrinimą, priėmė Patikrinimo aktą, kuriuo nustatė, jog pareiškėja nesumokėjo 54 262,44 Eur mokesčio už 2014-2015 m. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektą metalinę gaminių pakuotę. Ginčijamu Sprendimu patvirtintas Patikrinimo aktas ir pareiškėja įpareigota sumokėti 54 262,44 Eur sumą. Departamentas 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktu Nr. ATKS-41 atliko neplaninį PTO patikrinimą ir dalyje dėl 2014-2015 m. ataskaitinio laikotarpio nustatė, jog Vilniaus RAAD sprendimu panaikinti patvirtinimai (patvirtinimą gavęs gamintojas ir (ar) importuotojas, sutvarkytas pakuočių kiekis ir įrodančio dokumento numeris) sutampa su PTO pateiktais duomenimis ir su PTO pateikta informacija IKS sistemoje, kuria buvo remtasi 2017 m. lapkričio 8 d. atliekant PTO patikrinimą. LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 Vilniaus RAAD sprendimą dalyje dėl pareiškėjai išrašytų Patvirtinimų paliko nepakeistą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja iki 2018 m. balandžio 20 d. nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai patikslintų deklaracijų ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2014-2015 m. Atsižvelgiant į tai, kad LVAT nepanaikino Vilniaus RAAD sprendimo dalies, kuria pripažinta, jog pareiškėjai išrašyti Patvirtinimai yra išrašyti neteisėtai, taip pat į tai, kad pareiškėja nustatytu terminu nesumokėjo Sprendimu nustatyto mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2014-2015 m., todėl mokestis už aplinkos taršą metalinės pakuotės atliekomis už 2014-2015 metus, vadovaujantis Aplinkos ministro ir Finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu pagrįstai apskaičiuotas.
9. Teismas pažymi, kad Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 2 d.). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 str. 1 ir 2 d.). Mokesčių administravimo įstatymo 168 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
10. LVAT savo bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai yra atliekamas mokestinis patikrinimas, MAĮ 168 straipsnio 1 dalyje nurodytas senaties terminas skaičiuojamas atgal nuo tų kalendorinių metų, kada buvo išrašytas pavedimas tikrinti (pvz., žr. 2009 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-214/2009; 2012 m. liepos 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-2226/2012; 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-374-442/2018; kt.).
11. Nagrinėjamu atveju atsakovas patikrinimą atliko 2018 m. spalio 19 d. ir pareiškėjo mokestinę prievolę už 2014-2015 metų laikotarpį (54 262,44 Eur) patvirtino ginčo Sprendimu. Taigi, Departamentas 2018 metais pareiškėjai apskaičiavo mokestį ir už 2014-2015 metus, nes pagal MAĮ 168 straipsnio 1 dalį 2018 metais galėjo būti apskaičiuojami mokesčiai už einamuosius 2018 metus ir už penkerius praėjusius metus. Teismas sprendžia, kad pareiškėjui mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas už 2014-2015 metus.
12. Teismo vertinimu, Departamentas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nustatyti, kad pareiškėja privalo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nustatytą Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad yra pasinaudojęs šio mokesčio lengvata, kurią patvirtina pareiškėjai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduoti Patvirtinimai.
13. Aktuali ginčui Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies redakcija nustatė, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį <...>.
14. Tačiau, LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi Vilniaus RAAD sprendimą dalyje dėl pareiškėjai PTO išrašytų Patvirtinimų už 2014-2015 metus, kurį PTO išrašė UAB ,,Metrail“ išrašyto dokumento pagrindu paliko nepakeistą, todėl Vilniaus RAAD sprendimu panaikinti Patvirtinimai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 54 262,44 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2014-2015 metų mokestinį laikotarpį, tai atsispindi Patikrinimo akte, kuris patvirtintas ginčijamu Sprendimu. Taigi, pareiškėja turi mokėti 54 262,44 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014-2015 metų mokestinį laikotarpį.
15. Pareiškėjos teigimu, LVAT priimta nutartis neturi reikšmės šios bylos ginčui, kadangi LVAT nekonstatavo, kad Departamentas ir/ar Vilniaus RAAD tinkamai atliko savo funkcijas kontroliuoti atliekas tvarkančias įmones, taip pat LVAT nutartyje nenustatyta pareiškėjos kaltė, be to, nenagrinėtos taikomos sankcijos. Taip pat pareiškėja nurodo, kad institucijos neatliko pareigos užkirsti kelią pažeidimams, pareiškėjos kaltė nebuvo įrodyta, o pačios valstybės institucijos neužtikrino gamintojų importuotojų atsakomybės sistemos funkcionalumo.
15.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodė, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie pakuočių atliekų sutvarkymą yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 str. 4 d.), tačiau pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 nurodė, kad būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas, ir tokiose bylose turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo.
15.2. Nesutiktina su pareiškėjos argumentais, jog LVAT nutartis neturi reikšmės šios bylos ginčui. Priešingai nei nurodo pareiškėja, LVAT minėta nutartis aktuali tuo, kad Vilniaus RAAD sprendimas dalyje, kurioje pareiškėjai išrašyti Patvirtinimai už 2014-2015 m. paliktas nepakeistas. Kadangi LVAT nutartimi nustatyta, jog Vilniaus RAAD sprendimas teisėtas dalyje dėl pareiškėjai panaikintų išrašytų patvirtinimų, todėl Departamentas pagrįstai apskaičiavo pareiškėjai mokestį už aplinkos teršimą pakuotėmis. Pareiškėja nepateikė teismui duomenų apie tai, kad atliekos buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Nors pareiškėja ginčija tai, kad institucijos neatliko ir neužtikrino tam tikrų pareigų, o pareiškėjos kaltė nebuvo įrodyta, tačiau šie teiginiai nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, kadangi nagrinėjamu atveju vertinama, ar pagrįstai ginčijamu Sprendimu pareiškėjai patvirtinta privaloma sumokėti suma. Pastebėtina, jog LVAT nutartimi nėra tiesiogiai vertinta, ar pagrįstai pareiškėjai apskaičiuota sumokėti suma už aplinkos teršimą metalinėmis pakuotėmis, tačiau vertinta, ar Vilniaus RAAD sprendimu panaikinti Patvirtinimai, tarp jų ir pareiškėjai, yra panaikinti teisėtai. Teismo vertinimu, esant priimtai LVAT nutarčiai, kuria pripažinta, jog Patvirtinimai pareiškėjai panaikinti teisėtai, nėra pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą.
16. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).
17. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmestinas, todėl ji neįgyja teisės į išlaidų atlyginimą.
18. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.