Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2022-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-224-363/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-04-27
Bylos Nr.
1-224-363/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27300-2021-01
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Šešk
Nukentėjusysis
V. M.
Kaltinamasis
R. N.
Advokatai
Aušrinė Zaburienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-224-363/2022Proceso Nr. 1-01-1-27300-2021-0
1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14;1.2.14.1.2.1; 2.3.6.4.2(S)PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 27 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė,Sekretoriaujant: Ingai Paulikaitei, Daivai Žvinklienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Vilniui,nukentėjusiajam V. M., jo atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei,kaltinamajam R. N., jo gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis - nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1) 2007-06-22 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.; 2) 2010-06-30 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m.; 3) 2010-03-26 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.; 4) 2013-11-22 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m.; 5) 2015-05-20 Plungės r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. 18 parų areštu; 6) 2015-07-10 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. galutine laisvės atėmimo bausme 1 m. 4 mėn., 2015-10-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu bausmė pakeista į 1 metus ir 2 mėnesius laisvės atėmimo, 2015-12-16 Plungės r. apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2015-07-10 nuosprendžiu ir 2015-05-20 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, subendrinta bausmė- 1 m. 2 mėn. 18 d. laisvės atėmimo, bausmę atliko 2016-07-27; 7) 2018-09-28 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžių pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m., bausmę atliko 2020-07-31, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl atvirosios vagystės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. kad kaltinamasis atvirai pagrobė svetimą turtą.

1.1. Tai yra, kaltinamasis R. N., 2021 m. rugpjūčio 6 d. apie 11.40 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą pagrobti jam svetimą turtą -auksinį žiedą, nukentėjusiajam V. M. nusimovus nuo piršto auksinį žiedą bei žiedą įdavus R. N. į rankas, veikdamas atvirai bei nukentėjusiajam matant, R. N. su rankoje turimu žiedu pabėgo, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam priklausantį auksinį žiedą, kurio vertė 200 eurų.

1.2. Be to, kaltinamasis R. N., 2021 m. rugpjūčio 15 d. apie 12:00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą pagrobti jam svetimą turtą - pinigus iš piniginės, sėdėdamas prie stalo iš nukentėjusiojo V. L. rankų paėmė piniginę ir, V. L. matant, iš jos pagrobė V. L. priklausančius 22 eurus grynųjų pinigų, tokiu būdu atvirai pagrobė nukentėjusiojo turtą, padarydamas nukentėjusiajam V. L. 22 eurų turtinę žalą.

2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

Motyvuojamoji dalis

2.1. Kaltinamojo kaltę patvirtina paties kaltinamojo parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.

2.2. Dėl V. M. turto atvirosios vagystės.

2.2.1. Kaltinamasis R. N. kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio rytą susitiko su nukentėjusiuoju V. M. netoli „Lidl“ parduotuvės atsigerti alaus. Susitiko, susipažino, kalbėjosi dėl darbo (duomenys neskelbtini) ir sugalvojo eiti į jo tuo metu buvusius namus (duomenys neskelbtini). Dar V. M. nupirko alaus ir bute toliau vartojo alkoholį. Žino tik, kad jis paėmė nukentėjusiojo žiedą ir pabėgo, paprašė, kad nukentėjusysis žiedą parodytų, norėjo įsitikinti, ar tikrai žiedas auksinis. Žiedą pardavė prie koplyčios, už gautus pinigus pirko alkoholį.

2.2.2. Nukentėjusysis V. M. parodė, kad 2021-08-06 ryte, apie 09.00 val., iš savo mamos, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), namų jis ėjo namo į (duomenys neskelbtini). Jam būnant ties degaline, šalia „Bumo“ parduotuvės, jį užkalbino nepažįstamas vyriškis. Dabar tiksliai nepamena, gal prašė cigaretės, gal šiaip pasisveikino, bet tiesiog tarp judviejų užsimezgė pokalbis. Jis tam vyriškiui pasakė, kad turi butelį vyno, pasiūlė kartu išgerti. Nuėjo kartu už krūmų, kad nematytų pašaliniai asmenys, ir abudu išgėrė. Kai išgėrė, tas vyriškis jam pasiūlė eiti kartu su juo pas kažkokį tai jo draugą dar išgerti. Jis pasakė, kad jiems reikėtų pinigų, todėl sugalvojo nueiti iki prie „Bumo“ parduotuvės esančios degalinės, kurioje dirba jo pažįstamas. Ten pasiskolino iš jo 5 eurus ir kartu su tuo sutiktu vyriškiu nuėjo pas jo draugą. Tuo metu dar nebuvo 10 val. ryto, jiems reikėjo truputį palaukti, kol pradės pardavinėti alkoholį. Nepažįstamam vyriškiui rodant kelią, atėjo prie didžiosios „Maxima“ parduotuvės kitoje pusėje esančio bendrabučio ir palipo į namo antrą aukštą. Nuėjo į patį koridoriaus galą, kur po kaire ranka užėjo į butą. Ant buto durų numerio nematė, bet jos buvo metalinės, palenkta apačia. Užėjus į vidų, jame buvo dar vienas vyriškis, gal to buto savininkas. Jiedu pasisveikino. Yra tą vyriškį matęs ir anksčiau mieste, jis yra plika galva, vaikšto visada su kepure. Jo vardo nežino, jei ir sakė, neprisimena. Kaip minėjo, dar nebuvo 10.00 val., todėl jis prigulė ant bute esančios sofos, nes jam labai skaudėjo nugarą. Truputį pagulėjo ir kai jau atėjo laikas, kada galima pirkti alkoholį, kartu su tuo sutiktu vyriškiu nuėjo į „Maximą“, kur nusipirko 3 plastikinius butelius alaus. Grįžę visi trys tame bute gėrė. Jiems begeriant, tas vyras, kuris buvo bute jiems atėjus, užmatė, kad jis turi ant rankos žiedą, garsiai pasakydamas „o, turi auksinį žiedą“. Po tų žodžių kitas vyriškis, su kuriuo kartu atėjo į tą butą, liepė jam nusimauti žiedą arba pagrasino nupjauti pirštą. Sakydamas tuos žodžius, vyriškis rankose laikė peilį. Kiek prisimena, vyriškis laikė peilį atkišęs ašmenis į jį, tad jis išsigando. Peilis buvo mediniu kotu, panašiai apie 20 cm ilgio. Nusimovęs žiedą, atidavė tam vyrui, kuris reikalavo. Į klausimą, ką tuo metu darė kitas vyriškis - buto savininkas, atsakė, kad negali pasakyti, bet jam atrodo, kad jis nieko nedarė ir nesakė. Dėl didelio išgąsčio jis negali pasakyti, kaip viskas vyko toliau po to, kai jis atidavė žiedą, tik žino, kad jis išėjo iš to buto į lauką ir paprašė sutikto praeivio, kad greitai iškviestų policiją. Žiedas, kurį pareikalavus atidavė tam vyriškiui, buvo auksinis, jo vidinėje dalyje buvo išgraviruota praba, bet skaičių nurodyti negali. Žiedas pirktas (duomenys neskelbtini), todėl grynesnio aukso, jam atrodo ir jo praba kita, nei įprasto aukso. Žiedas buvo vestuvinis. Jį nešiojo ant dešinės rankos bevardžio piršto. Žiedą galėtų atpažinti iš bendro vaizdo ir iš to, kad žiedo išorinėje dalyje buvo nežymus įbrėžimas. Žiedo vertė 200 eurų. Vyriškis, pagrobęs jo žiedą, buvo apie 40 metų amžiaus, apie 1,72 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo, tamsių, trumpo kirpimo plaukų. Vyriškis dėvėjo juodus akinius nuo saulės, juodos spalvos kepurę su snapeliu. Jis turėjo ant pečių užsidėjęs margą kuprinę. To vyriškio anksčiau nebuvo matęs. Jis jam sakė savo vardą, bet dabar tiksliai negali pasakyti, ar J., ar A.. Tą kitą vyriškį, buto savininką, jis taip pat atpažintų, nes ne kartą yra matęs jį ir anksčiau (t. I, b. l. 43-45).

2.2.3. Liudytojas A. L. parodė, kad 2021-08-06 ryte, tikslios valandos nežino, bet jau pardavinėjo alkoholį, tai galėjo būti apie 10.00 val., pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jo pažįstamas R. N. su pirmą kartą jam matytu vyriškiu. To vyriškio vardo neįsidėmėjo, o gal ir nesakė. Tik sakė, kad yra iš (duomenys neskelbtini). Jiems atėjus, jis pats jau buvo truputį neblaivus, gal labiau pagiringas, nes vakarykščiai vartojo alkoholio. Vyriškiai atsinešė butelį alkoholio, kurį visi kartu išgėrė. Po to kažkuriuo momentu, kai jau nebeturėjo alkoholinių gėrimų, R. N. ir tas nepažįstamas vyriškis nuėjo į jo bute esančią virtuvę, o jis išėjo į miestą, tad kas jo bute vyko toliau, negali daugiau nieko parodyti. Į klausimą, ar matė, kad tas nepažįstamas vyriškis mūvėjo auksinį žiedą ant rankos, atsakė, kad matė, bet ar tas žiedas buvo auksinis, ar ne, nežino. Į klausimą, ar pamatęs žiedą ant jo rankos garsiai išsakė, kad mato žiedą, atsakė, kad neprisimena, bet ir neneigia to, kad galėjo garsiai tai išsakyti. Į klausimą, ar R. N. grasindamas peiliu reikalavo, kad tas vyriškis atiduotų žiedą, atsakė, kad šito tikrai nematė. Gal ir galėjo taip būti, kai jie buvo virtuvėje arba kai jis jau buvo išėjęs, bet prie jo akių jokių grasinimų peiliu nebuvo ir R. N. neliepė atiduoti žiedo. Kai jis išėjo iš buto, R. N. su nepažįstamu vyriškiu liko virtuvėje. Buto durys pas jį neužsirakina. Mieste išbuvo panašiai iki vakaro, kai grįžo, bute jau nebebuvo nei R. N., nei to kito vyriškio. Tą patį vakarą vėlai vakare grįžo ir R. N., jis pas jį grįžta kiekvieną vakarą labai vėlai. R. N. gyvena jo namuose panašiai apie mėnesį laiko. Apie tai, kad tą dieną galimai R. N. iš to vyriškio pavogė žiedą, jis sužinojo iš pareigūnų. Pats R. N. jam nieko apie tai nepasakojo ir jam šios aplinkybės nebuvo žinomos. Į klausimą, ar tos dienos vakare, kai R. N. grįžo pas jį, jis turėjo pinigų, atsakė, kad pinigų nematė (t. I, b. l. 60-62).

2.2.4. Liudytojas V. M. parodė, kad jo tėvas V. M. šiuo metu yra išvykęs į užsienį, dirba (duomenys neskelbtini). Tėtis jam paskambino ir paprašė, įpareigodamas jį, t. y. savo sūnų, atsiimti pinigus iš įtariamojo, t. y. 200 eurų dėl žalos atlyginimo. Sutinka pinigus atsiimti ir po to perduoti juos savo tėvui (t. I, b. l. 66-67).

2.2.5. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021-08-06, 11:53 val. gautas pranešimas, jog prieš 10 min. išgertuvių metu bute, pas draugą buvęs nepažįstamas asmuo pavogė iš pranešėjo žiedą, grasindamas, kad jei neatiduos, nupjaus ranką. Adreso, kur vyko išgertuvės nežino, parodys pareigūnams. Dabar laukia prie PC Maxima. Nuvykus nurodytu adresu pasitiko akivaizdžiai neblaivus pranešėjas V. M., kuriam alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0387 nustatytas 2,97 prom. girtumas. V. M. paaiškino, kad einant nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link Plungės miesto, sutiko nepažįstamą apie 40 metų vyrą, kuris jam prisistatė J.. Kadangi V. M. turėjo vyno butelį, jis su nepažįstamuoju nuėjo adresu (duomenys neskelbtini). Bute buvo dar vienas asmuo plika galva, kurio V. M. taip pat nepažinojo. Tada išgertuvių metu bute nepažįstamasis J., pasiėmęs peilį ir atkišęs ašmenimis į priekį link V. M., pareikalavo atiduoti ant V. M. piršto užmautą auksinį vestuvinį žiedą grasindamas, kad jei neatiduos žiedo, nupjaus pirštą. V. M. žiedą atidavė ir nepažįstamasis iš buto pasišalino. Dėl girtumo V. M. nesugebėjo apibūdinti asmens, kuris pagrobė jo žiedą, požymių. V. M. žiedą įvertino apie 200 eurų. Apžiūrėjus V. M. rankas, ant bevardžio piršo matėsi nuo žiedo likęs įspaudas ir žiedo nešiojimo vietoje matėsi šviesesnė oda. Nuėjus į vyro nurodytą butą, pastebėtos apgadintos bei neužrakintos durys. Įėjus į vidų, bute jokių asmenų nebuvo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27300-21 (t. I, b. l. 21-28).

2.2.6. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų (fotolentelė) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), trijų aukštų mūrinis namas. Įvykio vieta vaizdo kameromis nefilmuojama. Nurodytu adresu namo šiaurės rytų pusėje yra įėjimas į laiptinę. Užlipus į antrą aukštą, matomas koridorius, kurio pačiame gale dešinėje pusėje yra rudos spalvos skardinės apgadintos durys, ant kurių yra numeris (duomenys neskelbtini). Atidarius buto duris, patenkama į buto koridorių, po dešine puse yra gyvenamasis kambarys. Koridoriaus dešinėje pusėje yra vonios kambarys, tiesiai - virtuvė. Gyvenamojo kambario dešinėje pusėje yra lova, šalia kurios stalas, ant stalo padėta lėkštė su šakute ir peiliu. Įvykio vieta netvarkinga. Įvykio vietoje nusikaltimo pėdsakų ar kitų bylai reikšmingų daiktų nerasta (t. I, b. l. 29-37).

2.2.6. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 6810 Nr. ARFM-0387 panaudojimo registracijos žurnalo išrašo kopijoje užfiksuota, kad 2021-08-06 12:08 val. V. M. nustatytas 2,97 promilių girtumas (t. I, b. l. 38-40).

2.2.7. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad išklausytas garso įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Įraše girdisi, kaip V. M. prisistatęs vyriškis praneša, jog jam nuo piršto nepažįstamas asmuo numovė vestuvinį žiedą pagrasinęs, kad jei neatiduos, nupjaus peiliu ranką (t. I, b. l. 84-87).

2.3. Dėl V. L. turto atvirosios vagystės.

2.3.1 Dėl šio kaltinimo R. N. parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini), jis V. L. paprašė 1 ar 2 eurų. Kai V. L. atidarė piniginę, jis ištraukė piniginę iš V. L. rankų, ištraukė pinigus apie 20 Eur ir pabėgo. Vėliau V. L. 10 Eur grąžino.

Nusikalstamas veikas įvykdė dėl nuolatinio alkoholio poveikio.

2.3.2. Nukentėjusysis V. L. parodė, kad 2021-08-15 ryte, tikslios valandos nepamena, Plungės mieste sutiko R., su kuriuo kartu nuėjo pas pažįstamą vyriškį, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini). Ten kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu atėjo iš matymo pažįstamas vyriškis, vardu R., kuris irgi gėrė kartu alkoholinius gėrimus. Netrukus iš buto išėjo „(duomenys neskelbtini)“ kartu su R., bute liko jis vienas su R.. Apie 12 val. R. pareikalavo, kad duotų jam pinigus. Jam atsakius, kad neduos, R., paėmęs už pečių, pargriovė jį ant lovos, iš kišenės ištraukė piniginę ir iš piniginės iškratė visus pinigus ant lovos. Piniginėje buvo 20 eurų kupiūra, 5 eurų kupiūra ir dar ne mažiau kaip 25 eurai metalinėmis monetomis. Visus pinigus R. susigriebė į saują ir išėjo. Jis prašė, kad jam paliktų pinigų, tačiau R. paliko jam tik vieną eurą. Pinigų jis turėjo, nes 2021-08-10 buvo gavęs pensiją, t. y. 179 eurus. Piniginę iš kišenės ištraukdamas R. smurto jo atžvilgiu nenaudojo, jam fizinio skausmo nesukėlė ir niekaip negrasino. Tuo metu, kai R. jam iš kišenės ištraukė piniginę, bute nieko nebuvo, kiti asmenys konflikto nematė. Jam padaryta ne mažesnė nei 50 eurų žala. Civilinį ieškinį pateiks teisme.

Papildomai apklaustas V. L. parodė, kad ankstesni parodymai gali būti klaidingi, kadangi pats sunkiai ką nors pamena dėl to, kad kiekvieną dieną vartoja alkoholinius gėrimus. Šiuo metu su R. N. yra pasikalbėjęs ir tikslina, kad 2021-08-15 apie 12:00 val. pas draugą A. L., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Po to, kai A. L. su kitu draugu, kurio vardas R., pavardės nežino, išėjo iš namų, jis liko kartu su R. N. ir jie toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems vartojant alkoholinius gėrimus, jis sėdėjo ant kėdės, o R. N. sėdėjo priešais jį ant lovos. Jiems sėdint ir kalbant, R. N. jo paprašė, kad jam duotų 1 eurą cigaretėms. Jis sutiko jam duoti ir iš savo kelnių kišenės išsitraukė piniginę ir pradėjo žiūrėti, kiek turi pinigų. Jam žiūrint į piniginę, R. N., nieko nesakęs, iš jo rankų pagrobė piniginę, kuri yra bevertė, ir, ją atitraukęs, pinigus iškratė ant lovos. Iškratęs pinigus juos paėmė į ranką ir įsikišo į kišenę. Tada R. N. jo banko kortelę ir asmens tapatybės kortelę sudėjo atgal į piniginę ir piniginę jam grąžino. Jis prašė R. N., kad grąžintų pinigus, bet R. N. jo neklausė ir visus pinigus pasiėmė su savimi. Kiek tiksliai buvo pinigų, nežino, kadangi jau ne pirmą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Pirminėje apklausoje nurodė, kad R. N. jį pastūmė ir jis griuvo ant lovos, bet dabar tikslina, kad R. N. jo nestūmė, o dėl ko pirminėje apklausoje taip nurodė, paaiškinti negali. Taip pat pirminėje apklausoje nurodė, kad R. N. iš jo pagrobė ne mažiau 50 eurų, bet vėliau susitikęs R. N. ir su juo pakalbėjęs išsiaiškino, kad R. N. jo pagrobė 22 eurus. 10 eurų buvo vienoje kupiūroje, o kiti 12 eurų buvo monetomis. Šiuo metu R. N. 10 eurų yra grąžinęs, o kitus pinigus planuoja atiduoti 2021-08-20. Su R. N. susitaikė, jam pretenzijų neturi (t. I, b. l. 99-101, 103-105).

2.3.3. Liudytoja J. A. parodė, kad ji yra velionio V. L. dukra. Su tėvu jokių ryšių ji nepalaikė, su juo nebendravo jau daugelį metų. Taip pat jokių ryšių su tėvu nepalaikė ir nebendravo kiti jo vaikai, t. y jos broliai ir sesuo. Apie tai, jog šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje jos tėvas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, ji supažindinta, su įvykio aplinkybėmis taip pat. Nei ji, nei kiti velionio V. L. vaikai pretenzijų ikiteisminio tyrimo medžiagoje nereikš, civilinių ieškinių neteiks (t. I, b. l. 120-121).

2.3.4. Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., mirė (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 123).

2.3.5. V. L. protokole-pareiškime užfiksuota, kad 2021-08-15 apie 12 val. išgertuvių metu vyriškio, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį su dar dviem iš matymo pažįstamais asmenimis. Po išgertuvių iš buto išėjo „(duomenys neskelbtini)“ ir dar vienas asmuo. Bute jam pasilikus su asmeniu, vardu R., šis pastūmė jį už pečių ir pargriovęs ant lovos reikalavo atiduoti pinigus, iš kišenės ištraukė piniginę ir iš jos paėmė ne mažiau kaip penkiasdešimt eurų. Paėmęs pinigus R. iš buto pasišalino. Jam padaryta žala 50 eurų, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir surasti asmenį, pavogusį pinigus (t. I, b. l. 90-93).

2.3.6. Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis butas. Buto durys sulaužytos, neužsirakina. Patekus į butą, patenkama į prieangį, jo kairėje pusėje yra kambario durys, pro duris patenkama į kitą patalpą, kambarį. Kambario gale prie lango stovi staliukas (t. I, b. l. 94-96).

3. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.

3.1. Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. N., 2021 m. rugpjūčio 6 d. apie 11.40 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą V. M. turtą, todėl ši kaltinamojo veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

3.2. Taip pat, aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. N., 2021 m. rugpjūčio 15 d. apie 12:00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą V. L. turtą, todėl ši kaltinamojo veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

4. Bausmės skyrimo motyvai.

4.1. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

4.2. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką patvirtino ir pats kaltinamasis, bei nusikalto būdamas recidyvistu.

4.3. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

4.4. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du apysunkius nusikaltimus, nusikalto ne pirmą kartą, yra baustas ir teistas daug katrų už BK XXVIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas nuosavybei, tai rodo, kad išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, nėra linkęs laikytis įstatymų ir visuotinai pripažintų gero elgesio normų. Taip pat teismas atsižvelgia į jo asmenybę, kad nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į pagrobtojo turto nedidelę vertę, į tai, kad dalis pinigų nukentėjusiajam V. L. grąžinti, kaltinamasis su V. L. susitaikė, į nukentėjusiojo V. M. neatsargų elgesį-alkoholio vartojimą su nepažįstamais asmenimis bei žiedo jiems demonstravimą, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam mažesnę negu vidurkis įstatymo numatytą laisvės atėmimo bausmę.

4.5. Yra sąlygos taikyti kaltinamajam BK 64¹ straipsnio nuostatas, todėl paskirta bausmė sumažintina 1/3.

5. Kardomosios priemonės.

Kardomosios priemonės R. N. buvo paskirtos pagrįstai. Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaltinamajam taikytina iki bausmės vykdymo pradžios, nes šios kardomosios priemonės taikymo pagrindai neišnyko, o kardomoji priemonė-įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo, kadangi R. N. yra suimtas kitoje byloje.

6. Civilinis ieškinys.

6.1. Nukentėjusysis V. M. civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jam padaryta 200 Eur turtinė ir 500 Eur neturtinė žala, todėl šią sumą prašo priteisti iš kaltinamojo. Nurodo, kad nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Kaltinamajam pareikalavus atiduoti auksinį žiedą jis labai išsigando, nes kaltinamasis rankoje turėjo peilį, tuo sukėlė realią grėsmę nukentėjusiojo sveikatai, jeigu jis būtų bandęs pasipriešinti. Nukentėjusysis buvo priverstas atiduoti vestuvinį žiedą, kurį nešioja nuo santuokos su žmona dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) metų, t. y. prarado ne tik tam tikrą turtinę vertę turintį daiktą, bet ir kaip neįkainojamą asmeninę neturtinę vertę turintį turtą, kurio niekada nebesusigrąžins, kas sukėlė ir iki pat šiol tebesukelia dar didesnius neigiamus išgyvenimus. Turėjo pasakoti žmonai bei pilnamečiams vaikams apie įvykio aplinkybes, dėl to jautėsi nepatogiai, santykiai šeimoje tapo įtemti, sukėlė daug neigiamų išgyvenimų. Taip pat daug neigiamų išgyvenimų sukėlė ir kaltinamojo išsakyta versija, neva tai jis pasiūlė žiedą parduoti ir už jį nusipirkti alkoholio.

6.2. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. M. ieškinį palaikė, jo mažinti nesutiko, nes ir po nusikalstamos veikos kaltinamasis jį apgavo, žadėdamas atlyginti žalą, bet to nepadarė.

6.3. Taip pat nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžiu priteistų sumų sumokėjimo.

6.4. Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, prašė sumažint neturtinės žalos atlyginimą.

6.5. Nukentėjusiojo V. M. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Pagal BPK 113 straipsnio nuostatas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o iškilus klausimams, kurių šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, taip pat turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui ar turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Kaltinamasis R. N. yra atsakingas už turtinės žalos padarymą nukentėjusiajam V. M., todėl jis turi žalą atlyginti. Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir realus, jį patvirtina byloje esantys duomenys.

Be abejo, kad dėl kaltinamojo įvykdytos atvirosios vagystės nukentėjusysis patyrė ieškinyje nurodytas neigiamas emocijas ir nepatogumus. Taip pat patyrė nepatogumus ir neigiamus jausmus dėl nusikalstamos veikos tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme, patirtos žalos iki šiol kaltinamasis nėra atlyginęs.

Teismo vertinimu nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos atlyginimas mažintinas 100 eurų atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo neatsargų elgesį- alkoholio vartojimą su nepažįstamais asmenimis bei vestuvinio žiedo, kurį, kaip nurodo nukentėjusysis, taip brangino, jiems demonstravimą.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.

CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata , pagal kurią procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, negali būti taikoma išsprendžiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Esant tokiam teisiniam reguliavimui, nukentėjusiojo prašymas priteisti procesines palūkanas tenkinamas.

7. Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šioje byloje buvo nagrinėjamas nukentėjusiojo V. M. ieškinys, tiesiogiai susijęs su jam padaryta kaltinamojo tyčiniais veiksmais žala, todėl nukentėjusysis kreipėsi į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl atstovavimo jam teisme. Šios tarnybos sprendimu nukentėjusiojo interesams ir teisėms atstovauti buvo paskirta advokatė Aušrinė Zaburienė, kurios paslaugas sudaro 486,60 Eur, ką patvirtina pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. II, b. l. 84-). Nuteistąjį pripažinus kaltu, nukentėjusiojo atstovės prašymas priteisti atstovavimo išlaidas tenkintinas ir jos priteistinos atlyginti valstybei iš nuteistojo.

8. Proceso išlaidos.

Kaip jau buvo minėta, BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas paskirtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, sprendžiamas klausimas dėl byloje dalyvavusiam gynėjui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Kaltinamasis yra darbingas, prašomos priteisti išlaidos yra realios ir pagrįstos, teismas neturi pagrindo manyti, kad nurodyta valstybės išlaidų, patirtų už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą, suma, kurią prašoma priteisti, yra neprotinga ar neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktą pažymą pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. N. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį dėl V. M. turto vagystės ir paskirti jam bausmę- laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį dėl V. L. turto vagystės ir paskirti jam bausmę- laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę R. N. paskirti-laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti sumažintą bausmę- laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. N. sulaikymo bausmės atlikimui pagal šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti dvi dienas jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021-08-15 iki 2021-08-16, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą, kardomąją priemonę-įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš nuteistojo R. N. 200 eurų turtinės žalos atlyginimo, 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžiu priteistų sumų sumokėjimo. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš nuteistojo R. N. 486,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų turėtų atstovaujant nukentėjusiojo V. M. interesus, valstybei.

Priteisti iš nuteistojo R. N. 150 Eur proceso išlaidas valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos.

Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė