- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-30
- Bylos Nr.
- 1A-755-317-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-72-1-00334-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- M. M., ir D, D. M.
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Advokatai
- Vytautas Gineika
Teisėjas: Ramūnas Šarka Teisminio proceso Nr. 1-72-1-00334-2011-5
2012 m. spalio 30 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo M. M. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p., laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., 1 p., bausmes subendrinus, skirta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. nuteistas ir D. M., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Nuosprendžiu, solidariai iš nuteistųjų M. M. ir D. M. nukentėjusiajam R. M. priteista 2000 Lt žalai atlyginti bei Valstybinei ligonių kasai 267,08 Lt žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. nuteistas už tai, kad 2011-10-10, apie 15.30 val., bendrininkų grupėje su D. M., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo kieme būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu pašalinių žmonių akivaizdoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: D. M. ranka sudavus ne mažiau du smūgius R. M. į galvos sritį, spyrus ne mažiau vieno smūgio R. M. į galvos sritį, jis koja spyrė ne mažiau vieno smūgio nukentėjusiajam į galvos sritį ir tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajam R. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl masyvios odos ir poodžio kraujosruvos dešinio poakio srityje, dešinio žandinio ančio apatinės sienelės įspaustinio lūžimo, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, R. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde M. M. prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, jog apkaltinamasis nuosprendis priimtas neteisingai įvertinus įrodymus. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio posėdžio metu jis nuosekliai nurodinėjimo, jog nukentėjusiojo nemušė, jam į galvą nespyrė, o tik atitraukė savo brolį iš konflikto vietos. Tokius jo parodymus patvirtina ne tik kito nuteistojo D. M., bet ir liudytojo E. K. parodymai. Nežiūrint į tai, apylinkės teismas šio liudytojo parodymus įvertino kritiškai, nurodė, kad jie nėra patikimi dėl nesutampančių kai kurių įvykio aplinkybių. Neįvertinta, jog liudytojas E. K. yra silpnaregis ir negali matyti toliau nei 0,5 metro atstumu, o liudytoja S. K. posėdžio metu paaiškino, kad matė tik dalį įvykio ir iš tolimo atstumo. Apelianto teigimu, ši liudytoja matė ne jo, o D. M. veiksmus. Jos parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes yra nenuoseklūs.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas, ištyręs visus įrodymus, teisingai įvertino teisminio nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes. Teismas išanalizavo visus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei priėmė motyvuotą ir įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti. Apelianto veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. ir už šią veiką M. M. yra pagrįstai nuteistas, nes teisme ištirti įrodymai patvirtina, jog nuteistasis padarė veiksmus kuriais buvo kaltintas.
Apelianto kaltė įrodyta nuosprendyje aptartais R. M., liudytojų E. K., K. K. ir S. K. parodymais bei kitais įrodymais. Visiškai pagrįstai teismas konstatavo, kad R. M. mušė abu nuteistieji, o neblaivus M. M. įspyrė nukentėjusiajam į galvos sritį. Kadangi iš chuliganiškų paskatų dėl visumos sužalojimų R. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota kaip BK 138 str. 2 d. 8 p. nurodyta nusikalstamą veiką. Kad kaltinime nurodytus veiksmus atliko apeliantas ir, kad jis, turėdamas bendrą tikslą sužaloti nukentėjusįjį, juos padarė veikdamas su broliu D. M., patvirtino ne tik nukentėjusiojo, bet ir liudytojų E. K., K. K., S. K. parodymai, akistatų protokolai, kita bylos medžiaga. Netikėti šių asmenų parodymais teismas neturi objektyvaus pagrindo. Tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas dienos metu, atvirame kieme, esančiame netoli gatvės, kitų asmenų akivaizdoje, patvirtina, jog šie veiksmai buvo padaryti dėl chuliganiškų paskatų, jais buvo pažeista viešoji tvarka, todėl apelianto veiksmai atitinka ir BK 284 str. 1 d. kvalifikaciją.
Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas nuteistųjų ir liudytojų parodymų prieštaravimų klausimas. Neneigiant paties įvykio ir konflikto, apeliaciniame skunde siekiama pagrįsti versiją, jog nukentėjusį R. M. sumušė ne M. M. su broliu, o vienas D. M.. Su šiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti, nes tokie teiginiai yra paneigti teisminio nagrinėjimo metu ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu ši versija buvo patikrinta, tačiau paneigta teisingai įvertinus liudytojų E. K., K. K. ir S. K. parodymais. Nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti šių liudytojų patikimumu. Liudytojas E. K. parodė, jog nukentėjusysis ir D. M. susiginčijo dėl senų konfliktų ir pastarasis sudavė jam ranka į veidą. Liudytojas apramino besiginčijančius, tačiau po kiek laiko D. M. vėl sudavė R. M. į veidą. Kai pastarasis bandė atsistoti, D. M. kirto antrą kartą į veidą. Nukentėjusiajam atsisėdus ant suoliuko, atbėgęs M. M. spyrė R. M. į galvą. Po šio smūgio R. M. nukritus nuo suoliuko ant žemės, o D. M. prišoko prie jo ir dar maždaug tris kartus įspyrė nukentėjusiajam, o M. M. įspyrė jam dar kartą.
Liudytoja K. K. patvirtino, kad jos vyras su nukentėjusiuoju R. M. gėrė kieme, į kurį vėliau atėjo broliai Mackevičiai. Vienu metu nukentėjusiajam ir D. M. susiginčijus dėl senų konfliktų, pastarasis sudavė R. M. ranka į ausį. Po kiek laiko D. M. vėl kirto R. M. į veidą. Nukentėjusiajam į galvą spyrė ir M. M.. Liudytoja S. K. taip pat patvirtino, kad išėjusi iš namo į kiemą, ji matė, kaip ant suolo sėdinčiam nukentėjusiajam spyrė M. M. ir nukentėjusysis nukrito nuo suolo. M. M. dar spyrė ir gulinčiam nukentėjusiajam. Analogiškus parodymus davė ir E. K.. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas teisingai įvertino visų šių liudytojų parodymus, o nuteistųjų bei jų draugo E. K. parodymus pagrįstai vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kadangi, apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, nuosprendis yra pagrįstas jame aptartais įrodymais ir yra teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo.