- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- 1S-920-245/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48128-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
- Kaltinamasis
- M. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės,
teismo posėdyje, išnagrinėjo kaltinamojo M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). birželio 21 d. Kaune, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nevedusio, pradinio išsilavinimo, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini), teisto (toliau – M. A.) gynėjo advokato A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. A. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 12 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, dėl to, kad jis, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 5 d. 23.30 val. iki 2018 m. lapkričio 6 d. 00.10 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. S. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), restorane „T.“ elgdamasis įžūliai, be jokio priežasties, bendrininkavo asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, kuris tyčia sudavė kumščiu du kartus nukentėjusiajam L. G. į veidą ir nustūmęs jį nuo laiptų sudavė dar kartą kumščiu į veidą, o jis tyčia alkūne vieną kartą sudavė L. G. į veidą, tuo bendrais veiksmais sukeldami nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei bendrininkavo K. S., kuris įspyrė nukentėjusiajam P. B. į galvą, tuo sukeldamas fizinį skausmą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, prie įėjimo į restoraną „T.“ kieme, purškė dujas į veidą L. G. ir P. B., bei bendrininkavo asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, kuris restorano „T.“ automobilių stovėjimo aikštelėje metė stiklinį butelį L. Č. į galvą, tuo padarydamas jam žaizdą galvoje ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip bendrais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
2. Be to, jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, dėl to, kad tuo pačiu metu ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokio priežasties, bendrininkavo asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, kuris tyčia sudavė kumščiu du kartus nukentėjusiajam L. G. į veidą ir nustūmęs jį nuo laiptų sudavė dar kartą kumščiu į veidą, o jis tyčia alkūne vieną kartą sudavė L. G. į veidą, tuo bendrais veiksmais padarė L. G. ekchimozės (poodinės kraujosruvos) akių vokuose ir nosies nugarėlėje, kairio apatinio voko žaizdą, kairės akiduobės dugno lūžius ir dėl chuliganiškų paskatų sukėlė L. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
3. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi kaltinamajam M. A. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista griežtesne kardomąja priemone – suėmimu, paskelbiant kaltinamojo paiešką.
4. Kaltinamasis M. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2019 m. rugpjūčio 30 d., 23.00 val.
5. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 1 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartis palikta galioti, nustatant 14 (keturiolikos) dienų suėmimo terminą, skaičiuojant jį nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d.
6. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 12 d.
7. Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 12 d.
Šalies argumentai
8. Skunde apygardos teismui kaltinamojo M. A. gynėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį ir skirti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.
8.1. Skundo autoriaus teigimu, skundžiamoje nutartyje švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybę apylinkės teismas svarstė tik formaliai, atsižvelgdamas vien tik į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo praeityje buvusius teistumus bei faktą, jog jis pažeidė jo atžvilgiu taikytą švelnesnio pobūdžio kardomąją priemonę, tačiau nevertino, kad kaltinamajam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžius, dėl ko į juos jis ir neatvyko. Tokius kaltinamojo veiksmus, advokato įsitikinimu, sąlygojo ne kaltinamojo tyčia pažeisti jam taikomą kardomąją priemonę, bet netinkamas pranešimas apie teismo posėdį.
8.2. Skunde pabrėžiama, kad M. A. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nesunkaus ir apysunkio tyčinių nusikaltimų padarymu, jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena kartu su savo sugyventine, jie kartu šiuo metu nuomojasi butą, dėl ko, kaltinamojo socialiniai ryšiai yra tvirti ir nuolatiniai. Be to, šiuo metu M. A., pasak jo gynėjo, rūpinasi savo šeima, mokosi Puškino gimnazijoje, paleistas į laisvę jis bus įdarbintas UAB „T.“.
9. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
10. Kaltinamojo M. A. gynėjo A. B. skundas atmetamas.
11. Išnagrinėjus skundą ir įvertinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, daroma išvada, kad pratęsdamas kaltinamojo M. A. atžvilgiu taikomos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą, apylinkės teismas nei BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė, todėl naikinti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą, ar šioje proceso stadijoje pakeisti jį švelnesne kardomąja priemone, teisinio pagrindo nėra.
12. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys, t. y. paties kaltinamojo M. A. parodymai, kuriais savo kaltę jis pripažįsta iš dalies, kito kaltinamojo K. S., nukentėjusiųjų L. G., L. Č. ir P. B. parodymų visuma, liudytojų parodymai, įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotos aplinkybės, asmens parodymo atpažinti protokolais nustatyti duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės taikymo ar jos termino pratęsimo, aukštesnysis teismas tik patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau kaltinamojo kaltės klausimo nesprendžia. Kardomosios priemonės – suėmimo, taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis), o tokių duomenų, apygardos teismo vertinimu, pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka, ką skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
13. Kardomosios priemonės, pagal BPK 119 straipsnio nuostatas, gali būti skiriamos ar pratęsiamas jų taikymo terminas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.
14. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam M. A. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Abejoti šio suėmimo taikymo pagrindo egzistavimu, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų, be kita ko, charakterizuojančių tiek kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimo įvykdymo aplinkybes, tiek ir patį kaltinamąjį, visumoje, priešingai nei tai teigiama kaltinamojo gynėjo skundu, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
15. Konstatuojant šią išvadą, jos plotmėje vertinant kaltinamojo gynėjo skundo argumentų pagrįstumą visų pirma pažymėtina, kad M. A. vertinamu atveju kaltinamas kelių nusikalstamų veikų, priskiriamų nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymu. Už šių nusikalstamų veikų įvykdymą M. A., be kita ko, gresia ir reali laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. Tuo tarpu pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, būtent nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kas iš esmės leidžia manyti, jog vien šios aplinkybės konstatavimo pakanka griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Ir vis tik, sprendžiant, ar reikia skirti kardomąją priemonę ar parenkant jos rūšį bei pratęsiant jos terminą, be šios aplinkybės būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo galimai įvykdytų nusikalstamų veikų sunkumą, jo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar jos taikymo termino pratęsimo (BPK 121 straipsnio 4 dalis).
16. Baudžiamosios bylos duomenimis, praeityje M. A. buvo ne kartą baustas administracine tvarka, teistas, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, o jo pirmasis teistumas fiksuojamas dar tuo metu, kai M. A. nebuvo sulaukęs pilnametystės. Siekiant jo elgesį koreguoti tinkama linkme, praeityje kaltinamojo atžvilgiu buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, be kita ko, naujas nusikalstamas veikas galimai įvykdydamas turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, suponuoja pagrįstą išvadą, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Įvertintina ir tai, kad šiuo metu jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas M. A. galimai įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, jo galimai įvykdyti nusikaltimai pasireiškė ypatingu ciniškumu – be jokios aiškios dingsties jis panaudojo smurtą net kelių nukentėjusiųjų atžvilgiu, kas neabejotinai didina tiek jo paties, tiek ir jo galimai įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai įtarti, jog įtariamojo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, o šiuo metu jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimas įvykdymas buvo tik loginis jo gyvenimo būdo bei ankstesnio jo elgesio padarinys, kas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes neabejotinai reikalauja vertinti itin atidžiai. Šių duomenų visumoje akivaizdu, kad M. A., praeityje teistas ne vieną kartą, tokiu būdu neabejotinai žinodamas teisines nusikaltimų įvykdymo pasekmes, būdamas laisvėje vis tik gali bandyti išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės ir bėgti (slėptis) nuo jo atžvilgiu atliekamo baudžiamojo persekiojimo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Darant šią išvadą, tuo pačiu ir atmetant kaltinamojo gynėjo skundą svarbu paminėti ir tai, kad iki šiuo metu jam taikomo suėmimo M. A., būdamas jauno amžiaus ir turėdamas vos pradinį išsilavinimą, niekur nesimokė ir nedirbo, kas įvertinus jo praeityje buvusių teistumų bei jo vykdytų administracinių nusižengimų pobūdį, skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai teigti, jog būdamas laisvėje kaltinamasis nesiekė prasmingo užimtumo, dažnai užsiimdavo veikla, skatinančia jo nusikalstamą elgesį – vartojo alkoholį, bendravo su netinkamais asmenimis, kas šiuo konkrečiu atveju M. A. charakterizuoja neigiamai. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad išėjęs į laisvę M. A. bus įdarbintas, turės, kur gyventi ir mokysis, tačiau, vien tik šių duomenų, įvertinus juos aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste, neužkerta kelio griežčiausios kardomosios priemonės taikymui M. A. atžvilgiu. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad kaltinamojo pateikta nuomos sutartis buvo pasirašyta ne jo, bet S. S. vardu, jokių objektyvių duomenų, išskyrus paties kaltinamojo parodymus, patvirtinančių artimą S. S. ir M. A. tarpusavio ryšį, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Svarbu ir tai, kad mokytis K. A. Puškino gimnazijoje M. A. pradėjo 2018 m. spalio 8 d., ką, skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, sąlygojo ne nuoširdus M. A. išsilavinimo bei prasmingo užimtumo siekis, bet Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. ir 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiais kaltinamajam skirtas įpareigojimas pradėti mokytis ar dirbti. Iš esmės analogiška išvada darytina įvertinus ir tai, kad laisvėje jis bus įdarbintas, kadangi M. A. neturi jokios darbo patirties, nėra įgijęs ir jokios specialybės, todėl pagrįstai manyti, jog neturėdamas iš esmės jokių darbinių įgūdžių, jis sugebės tinkamai integruotis į darbo rinką ir tai veiks kaip apsauginis faktorius nuo galimo jo slapstymosi, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šių aplinkybių visuma, įvertinus kaltinamojo asmenybę kompleksiškai, neignoruojant ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų itin ciniško pobūdžio bei įvykdymo aplinkybių, priešingai nei tai teigiama kaltinamojo gynėjo skundu, griežčiausios kardomosios priemonės taikymo M. A. atžvilgiu neeliminuoja.
18. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad praeityje kaltinamojo atžvilgiu jau buvo taikyta švelnesnio pobūdžio kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau, jos taikymo metu kaltinamasis neatvyko į teismo posėdžius, jo gyvenamosios vietos adresu siunčiamų šaukimų jis neatsiimdavo, skyrus jo atvesdinimą, savo gyvenamojoje vietoje jis rastas nebuvo, į telefono skambučius neatsiliepdavo, kas, įvertinus tai, jog tuo metu kaltinamasis jau neabejotinai žinojo apie jo atžvilgiu Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog M. A. tyčia nepaisė jam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės ir nuo jo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo persekiojimo pasislėpė, kas visiškai pagrįstai konstatuota ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje.
19. Tokiu būdu, įvertinus aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad kardomosios priemonės – suėmimo taikymo termino pratęsimas 3 (trims) mėnesiams yra pagrįstas ir proporcingas nusikalstamų veikų, kurių padarymu M. A. yra kaltinamas, sunkumui, BPK 127 straipsnyje įtvirtintos nuostatos nėra pažeistos, todėl pakeisti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę švelnesne, ar net keletu jų, įvertinus tiek aukščiau išdėstytas, tiek ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išanalizuotas aplinkybes, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Nors griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo įtariamojo teises, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, spręstina, kad jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių egzistavimo, šioje proceso stadijoje galimybės nėra. Kartu pažymėtina, jog tęsiant ikiteisminį tyrimą, pernelyg ilgas asmens teisių varžymas taikant jam griežčiausią kardomąją priemonę, nepaaiškėjus naujų duomenų, pagrindžiančių BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto suėmimo taikymo pagrindo egzistavimą, nebūtų pateisinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 122 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo M. A. gynėjo advokato A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.