Utenos apylinkės teismo sprendimas

2009-10-13 · Civilinė byla Nr. 2-14-266/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-10-13
Bylos Nr.
2-14-266/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Ieškovas
P. B.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vosinta“, Anykščių rajono savivaldybės, VĮ Registrų centro, UAB „A. V.“
Trečiasis asmuo
B. G., A. J. Nedalyvaujant, Anykščių rajono notarų biuro, V. M., A. R., R. M., D. P., J. K., A. Š., A. M., A. G., M. A., A. J.
Advokatai
Vida Leonovienė Atsakovas
civ. byla Nr. 2-14-266/2009
Procesinio sprendimo kategorijos ; (S)
Anykščių rajono apylinkės teismasSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2009 m. spalio 13 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Z.Gavėnienė,Sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,

Dalyvaujant ieškovo P. B. atstovei advokatei Vidai Leonovienei

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vosinta“ atstovams Irenai Kubilienei ir Jonui Mackevičiui ,

Atsakovo Anykščių rajono savivaldybės atstovei Jurgitai Čiuplinskaitei ,Nedalyvaujant atsakovo VĮ Registrų centro Utenos filialo atstovui,

Dalyvaujant tretiesiems asmenims B. G. ir A. J.

Nedalyvaujant tretiesiems asmenims Anykščių rajono notarų biuro notarei, V. M., A. R., R. M., D. P., J. K.,A. Š., A. M., A. G., M. A.

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams UAB „A. V.“ , Anykščių rajono savivaldybei, VĮ Registrų centro Utenos filialui, tretiesiems asmenims Anykščių rajono notarų biurui, V. M., B. G., A. R., R. M., D. P., J. K., A. Š., A. M., A. G., M. A. ir A. J. dėl pažeistų teisių gynimo ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas P. B. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovams UAB „A. V.“ , Anykščių rajono savivaldybei , VĮ Registrų centro Utenos filialui, tretiesiems asmenims Anykščių rajono notarų biurui, V. M., B. G., A. R., R. M., D. P., J. K., A. Š., A. M. , A. G., M. A., A. J. kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti negaliojančiu Anykščių rajono savivaldybės mero potvarkį Nr. 19p dalyje, kur nurodyta, kad ŽŪB „Svėdasai „ pripažįstama nuosavybės teisė į ūkinį pastatą (klojimą 1J1 /m ), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia 1995m. balandžio 27d., pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią Svėdasų ŽŪB pardavė , o AB „Vosinta „ nupirko klojimą 1J1/m, esantį (duomenys neskelbtini), atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, t.y. panaikinti teisinę registraciją UAB „A. V.“ į klojimą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas Teismo posėdžių metu ieškovas P. B. , jo atstovė savo ieškinį palaikė. Paaiškino, jog 1994m. rugsėjo 19d. likviduojama Svėdasų žemės ūkio bendrovė visuotiniame narių susirinkime paskirstė pajininkams bendrovėms turtą. Klojimas I, inv.Nr. 48 , esantis (duomenys neskelbtini) už pajus buvo atiduotas pajininkams, šioje byloje esantiems tretiesiems asmenims. Pajininkai 2006m. spalio 13d. pardavė ieškovui visą klojimą ir ieškovas tą pačią dieną įregistravo turtą VĮ Registrų centro Utenos filiale . 2006 metais lapkričio mėnesio jis kreipėsi į Anykščių žemėtvarkos skyrių su prašymu pirkti žemės sklypą prie jam priklausančio klojimo. Tuo metu jis sužinojo, jog tas pats klojimas priklauso ir atsakovui UAB „A. V.“ , kuris klojimą nupirko iš Svėdasų ŽŪB. Mano, jog 1995m. balandžio 27d. pirkimo – pardavimo sutartis , kuria Svėdasų žemės ūkio bendrovė klojimą pardavė atsakovui UAB „A. V. „ yra neteista ir turi būti pripažinta negaliojančia, nes pažeidžia jo teises. Pagal esantį Svėdasų likviduojamos žemės ūkio bendrovės visuotinio susirinkimo protokolą Nr. 5 , tretiesiems asmenims už pajus buvo nuspręsta atiduoti visą klojimą, todėl likviduojama bendrovė nebegalėjo parduoti klojimo atsakovui UAB „A. V. „ . Ieškovas P. B. teismui paaiškino, jog jis ne vietinis gyventojas. Svėdasų seniūnijoje yra jo kaimo turizmo sodyba. Jis matė, jog yra (duomenys neskelbtini) klojimas ir pasamdė A. M. išsiaiškinti ir įgaliojo jį tvarkyti klojimo pirkimo dokumentus, tam skyrė pinigų atsiskaitymui su pajininkais. Jis nupirko visą klojimą. Prieš pirkdamas jis nežinojo, jog pusė klojimo priklauso uždarajai akcinei bendrovei „A. V.“, nors matė, jog klojime buvo laikomas šienas. Neigia buvęs pas UAB „ A. V.“direktorių teirautis kam priklauso klojimas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „A. V. „ atsiliepime į ieškovų ieškinį nesutiko su ieškovo ieškiniu. Nurodė, jog Svėdasų žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos posėdyje buvo nutarta pusė klojimo ir kitus statinius parduoti atsakovui, tuomet buvusiai AB „Vosinta“. 1995m. balandžio 27d., notarine tvarka patvirtinta pirkimo- pardavimo sutartimi AB „Vosinta ‚ nusipirko klojimą. Registrų centre buvo įregistruota nuosavybės teisė. Mano, jog atsakovas teisėtai įsigijo pusė klojimo. Prašė ieškovo ieškinį atmesti ir įpareigoti VĮ registrų centrą abi šalis teisiškai įregistruoti joms priklausantį turtą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai ieškovo ieškinio nepripažino. Paaiškino, jog atsakovas iš Svėdasų žemės ūkio bendrovės nupirko tik pusė klojimo , esančio (duomenys neskelbtini)Kita klojimo pusė visuotinio narių susirinkimo metu buvo nutarta perleisti pajininkams už pajus. AB „Vosinta“ sumokėjo pinigus už pusę klojimo ir juo naudojosi, atliko klojimo inventorizaciją ir įregistravo bendrovės vardu . Kodėl pirkimo – pardavimo sutartyje yra nurodyta, jog bendrovė nupirko visą klojimą, paaiškinti negalėjo . Pas notarą sutarties neskaitė. Atsakovas visus 12 metų naudojosi tik puse klojimo, o kita puse naudojosi pajininkai, laikė šieną . Pajininkai naudojosi klojimo dalimi į ežero pusę, o bendrovė „A. V.“ į komplekso pusė. Mano, jog teisėtai nusipirko pusė klojimo ir nėra pagrindo naikinti pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovas P. B. buvo atvykęs į bendrovę ir teiravosi apie klojimo savininką. Jam buvo pasakyta, jog bendrovė iš Svėdasų žemės ūkio bendrovės nusipirko pusė klojimo. Apie tai, kad pajininkai pardavė jiems priklausančio klojimo dalį ieškovui , sužinojo, tik 2006,metais , kai ieškovas pradėjo rūpintis žemės pirkimu prie klojimo.

Atsakovas Anykščių rajono savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog neįmanoma pripažinti mero potvarkio dalį, kur nurodyta , kad ŽŪB „Svėdasai „ pripažįstama nuosavybės teisė į ūkinį pastatą- klojimą, nes tame potvarkyje tokios dalies nėra. Ieškinyje minimas klojimas ir veršidė nėra tas pats pastatas. Nėra jokio pagrindo ieškinį šioje dalyje tenkinti. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė ieškinį dėl mero potvarkio dalies pripažinimo negaliojančiu , prašė atmesti. Paaiškino, jog 1994 metais, pagal tuo metu galiojusius įstatymus, nuosavybės teisė į pastatus buvo leidžiama pripažinti mero potvarkiais. Tais metais Svėdasų žemės ūkio bendrovė, ruošdamasi likvidacijai, savo turtą pardavinėjo. 1995m. balandžio 24d. mero potvarkiu žemės ūkio bendrovei „Svėdasai“ pripažinta nuosavybės teisė į pastatus. Mero potvarkyje nurodyta žodžiai- veršidė ir ūkinių pastatų šifrai. Pagal vieną šifrą 1I/1/m ir buvo ŽŪB Svėdasai įteisintas klojimas (duomenys neskelbtini). Pripažįsta, jog rašant potvarkį buvo padaryta klaidų, nenurodyti pastatai žodžiu , tačiau jį panaikinus , turtas taptų bešeimininkiu , nes ŽŪB Svėdasai yra likviduota. Be to, atsakovo atstovė pažymėjo, jog VĮ registrų centras atlikdama antrą kartą to paties klojimo inventorizaciją , turėjo elgtis apdariau, nes jų duomenų bazėje jau buvo atlikta to klojimo inventorizacija ir jis priklausė UAB „A. V.“.

Atsakovo VĮ registrų centro Utenos filialas atstovas ieškinį pripažino iš dalies. Paaiškino, jog pirminė ginčo klojimo teisinė registracija buvo atlikta pagal Anykščių rajono savivaldybės mero potvarkį. Žemės ūkio bendrovės „Svėdasai“ užsakymu buvo atlikta ir klojimo inventorizacija. Inventorizacijos byloje ir mero potvarkyje klojimo šifras sutapo, t.y. 1I/1/m , todėl įregistruojant ŽŪB „Svėdasai‘ nuosavybės teises į ginčo klojimo, nebuvo jokių kliūčių. Tuo metu , pagal galiojusius įstatymus , nebuvo griežtai reikalaujama įteisinant nurodyti visus indeksus, statybos metus, unikalius numerius. Nekilnojamas daiktas buvo registruojamas pagal daikto adresą. Tuo metu Registrų centre neveikė ir kompiuterinė duomenų bazė. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, registrų centre yra nustatoma kiekvieno daikto koordinatės . Žemės ūkio bendrovė „Svėdasai“ visuotiniame pajininkų susirinkime nutarė parduoti atsakovui UAB „A. V.“ klojimą ir jį pardavė. Šio nutarimo ieškovas neginčijo . Atsakovas UAB „ A. V.“ yra sąžiningas pastato įgijėjas. Pajininkai įsigiję už pajus klojimą, į jį nuosavybės teisių neįregistravo. Tik vėliau , 2006 metais pajininkams ginčo klojimas buvo įregistruotas pagal jų turimą aktą ir protokolinį sprendimą. Įgaliotas asmuo A. M. užsakė ir klojimo kadastro duomenų bylos sudarymą . Buvo atlikti matavimai vietoje. Matininkė negalėjo žinoti, jog tas klojimas jau įregistruotas atsakovo UAB „A. V. „ vardu, kad buvo atlikta jo inventorizacija, nes nuo pirminės inventorizacijos iki 2006 metų praėjo daugiau nei 10 metų.

Tretysis asmuo Anykščių rajono notarų biuro notarė atsiliepime nurodė, jog tvirtinant 1995m. balandžio 27d. pirkimo – pardavimo sutartį , kurios metu AB „Vosinta „ iš ŽŪB „Svėdasai „ nupirko klojimą ir kitus statinius, ji vadovavosi tuo metu galiojančia Valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Ukmergės filialo pažyma, iš kurios buvo matyti, jog parduodami pastatai pilnai įregistruoti ŽŪB „Svėdasai“ vardu , mero potvarkiu ir kitais dokumentais. Teismo posėdžio metu notarė visiškai palaikė savo atsiliepimą. Paaiškino, jog ginčo pastato pirkimo- pardavimo sutartis buvo sudaryta seniai, ji nepamena jos sudarymo aplinkybių. Sutartį surašė pagal pateiktus dokumentus ir kaip nurodė sutarties šalys. Pagal minėtą 1995 metų klojimo pirkimo – pardavimo sutartį, klojimas buvo parduotas visas, o ne jo dalis. Sandorio šalys sutartį skaitė. Jei sandorio šalys būtų nurodę, jog perka pusę klojimo, tai sutartis būtų pataisyta.

Tretysis asmuo B. G. atsiliepime nurodė, jog jis su ieškiniu nesutinka. jam priklausančią klojimo dalį jis pardavė ieškovui P. B. per jo įgaliotą asmenį A. M.. Pagal turto priėmimo aktą pajininkams priklausė tik pusė minėto klojimo ir tą pusę jie pardavė ieškovui. Kodėl sutartyje nurodyta, jog ieškovas nupirko visą klojimą , paaiškinti negali. Teismo posėdžio metu B. G. visiškai palaikė savo atsiliepimą. Paaiškino, jog jis buvo žemės ūkio bendrovės „Svėdasai“ likvidacinės komisijos narys. Kai buvo nutarta bendrovę likviduoti, buvo surašytas visas turtas, kurį buvo numatyta atiduoti už pajus. Buvo gautas tuometinės AB „Vosinta‘ prašymas parduoti dalį bendrovės turto, tame tarpe ir pusė klojimo (duomenys neskelbtini). Kadangi bendrovei reikėjo pinigų įvairiems atsiskaitymams, todėl ir buvo visuotiniame susirinkime nutarta parduoti Vosintai pusė klojimo ir kitus statinius už 17 000 litų. Kita pusė klojimo buvo atiduota pajininkams už pajus. Puse ginčo klojimo iki 2006 metų naudojosi Vosinta, o kita puse – pajininkai, laikė šieną ir kitą turtą. Jokio ginčo nebuvo. 2006 metais A. M. prašė visų pajininkų parduoti jiems priklausančią klojimo dalį. Iš pradžių pajininkai nesutiko, tačiau vėliau visi sutiko ir parašė įgaliojimus A. M. tvarkyti klojimo pardavimo klausimus. B. G. parduoti jam priklausančią klojimo dalį, sutiko paskutinis. Viso pajininkas A. M. išmokėjo 8000 litų, atitinkamai pagal priklausančias pajaus dalis. Jis A. M. sakė, jog pajininkams priklauso tik pusė klojimo. Pirminiame akte apie turto perdavimą pajininkams klaidingai buvo nurodyta, jog priklauso jiems visas klojimas. Priduodant į archyvą dokumentus, klaida buvo ištaisyta ir jis iš archyvo gavo jau pataisytą aktą. Jis kategoriškai tvirtino, jog pajininkams teko tik pusė klojimo 810 Lt vertės. Mano, jog šio ginčo nebūtų, jei ginčo klojimas nestovėtų arti ežero.

Tretysis asmuo A. J. su pateiktu ieškiniu sutiko tik iš dalies, kad bendrovė Vosinta nupirko tik pusė klojimo, o ne visą, nes kita pusė klojimo (duomenys neskelbtini) buvo atiduota 10 pajininkų už pajus. Jis buvo Svėdasų žemės ūkio bendrovės likvidacinėje komisijoje ir dalyvavo visuose susirinkimuose, kur buvo sprendžiami bendrovės klausimai. Tuo metu buvo gautas prašymas bendrovės Vosinta , jai parduoti dalį pastatų , tame tarpe ir pusė klojimo. Buvo renkami ir žemės ūkio bendrovės pajininkų pareiškimai apie norimą gauti už pajus turtą. Visuotinio susirinkimo metu buvo nutarta pajininkams už pajus atiduoti pusė klojimo. Surašant protokolą, buvo padaryta klaida, nurodant, jog pajininkas atiduotas visas klojimas. Iš tikrųjų , tai tik pusė klojimo. Kita pusė klojimo jau buvo parduota bendrovei Vosinta.

Tretysis asmuo A. R. paaiškino, jog jis žemės ūkio bendrovės susirinkime , kada buvo sprendžiama turto dalybos, nedalyvavo. Jam buvo pasakyta, jog pajininkams , tame tarpe ir jam , atiteko pusė klojimo (duomenys neskelbtini). Kai klojimo dalis buvo atiduota pajininkams, visi nutarė, jog visus reikalus tvarkys B. G. . Tuo metu bendrovė Vosinta jau naudojosi kita pusė klojimo , nes jie buvo nusipirkę ir veršidę . A. R. iš pradžių tuo klojimo dalimi naudojosi, laikė pašarus, o vėliau juo nebesinaudojo. 2006 metais pas jį apsilankė A. M. ir kalbino parduoti jam priklausančią klojimo dalį. Jis nesutiko, liepė jam sukviesti visus pajininkus , UAB „Vosinta“ atstovą ir spręsti. A. M. pasakė, jog su bendrove yra viskas sutarta. Tuomet A. R. jam pasakė, jog parduos klojimo dalį, kai kiti pajininkai sutiks. Bendro susirinkimo nebuvo. A. M. atvežė jam ir parodė kitų pajininkų sutikimus parduoti klojimą, tuomet ir jis sutiko. Jį kelis kartus vežė pas notarą į Uteną. Kokie dokumentai ten buvo rašomi, jis nežino.

Tretysis asmuo R. M. paaiškino, jog ginčo klojimas buvo dalijamas pagal turėtus pajus. Prieš pajininkams atiduodant pusė klojimo, kita pusė klojimo jau buvo parduota AB „Vosinta“ , nes ji nupirko veršidę, artezinį gręžinį ir pusė klojimo ir juo naudojosi. Kita pusė klojimo buvo už pajus atiduota 10 –čiai pajininkų. Iki 2006 metų visi naudojosi klojimu ir dėl to jokio ginčo nebuvo. AB „Vosinta“ norėjo iš pajininkų nupirkti tą pusė klojimo, tačiau pajininkai nesutiko. 2006 metais pas jį atėjo A. M. ir pradėjo raginti parduoti pusė klojimo. Kai R. M. nesutiko, jam ėmė grasinti, jog turės problemų. Sakė, jog P. B. ruošiasi įrengti klojime lentpjūvę. Kai kiti pajininkai sutiko parduoti klojimo dalį, sutiko ir jisai . Visi pajininkai žinojo, jog parduota pusė klojimo. Tai žinojo ir P. B. įgaliotas asmuo A. M., nes jo seneliui už pajus priklausė pusės klojimo dalis. A. M. pajininkus vežėsi pas notarą, kur buvo rašomi dokumentai. Jis žinojo, jog parduoda tik pusė pajininkams priklausančio klojimo. Kas buvo surašyta dokumentuose, jis nežino, neskaitė.

Tretysis asmuo J. K. paaiškino, jog už pajus, kartu su kitais pajininkais jis gavo pusė klojimo Sausalaukės kaime. Prieš tai , kita pusė klojimo jau buvo parduota AB „Vosinta“ ir „Vosinta savo dalimi klojimo naudojosi. Kita pusė klojimo naudojosi pajininkai. Pas jį atvykęs A. M. pasakė, jog B. B. pirks klojimą . Už pajus dalį pusės klojimo turėjo ir A. M. senelis, todėl A. M. negalėjo nežinoti, jog tik pusė klojimo priklauso pajininkams. Pas notarą buvo rašomi dokumentai, tačiau jų J. K. neskaitė, nes jis žinojo, jog kartu su pajininkais P. B. parduoda pusė klojimo. Kodėl buvo parduotas visas klojimas, jis nežino.

Kiti tretieji asmenys – V. M., D. P., A. Š. , A. M. , A. G. ir M. A. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga, ieškovo, jo atstovės, atsakovų ir jų atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog 2004m. kovo 11d. Svėdasų žemės ūkio bendrovės visuotiniame susirinkime buvo nutarta likviduoti žemės ūkio bendrovę. ( Svėdasų ŽŪB protokolų knyga lapas Nr. 59) 1994m. birželio 20d., Svėdasų žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija svarstė UAB „Vosinta“ prašymą parduoti jai veršidę komplekse su klojimu , artezinį gręžinį ir svarstykles bei gautus 12 –os pajininkų pareiškimus , kurie už pajų pageidavo gauti tik klojimą. Likvidacinė komisija nusprendė UAB „Vosinta „ parduoti už 20 000 Lt veršidę, svarstykles, artezinį gręžinį ir pusė klojimo (duomenys neskelbtini). ( tos pačios protokolų knygos lapas Nr.20-21) . Vėliau , 1994m. birželio 28d., visuotinio Svėdasų žemės ūkio bendrovės pajininkų susirinkimo metu nutarta parduoti UAB „Vosinta“ bendrovės turtą- veršidę, veršidės priestatą, gyvulines svarstykles, pusė klojimo, artezinį gręžinį už 17 000Lt .( tos pačios protokolų knygos lapas Nr.64-65 ) 1994m. rugsėjo 19d., visuotinio žemės ūkio bendrovės narių susirinkimo metu buvo dalinamas už pajus pajininkams bendrovės turtas. Nutarta, klojimą (duomenys neskelbtini), inv, Nr. 48, paskirti pajininkams –B. G., A. R., J. K., V. M., A. A., A. Š., D. P., R. M., A. M. ir S. G.. (tos pačios protokolų knygos lapas Nr. 73 ) 1994m. gruodžio 22d. pajininkams buvo išduotas Svėdasų žemės ūkio bendrovės turto perdavimo – priėmimo aktas , kuriame nurodyta, jog klojimas , inv. Nr. 48, kurio vertė 810,03 Lt priklauso aukščiau išvardintiems pajininkams. ( t.1 , b.l. 195 ) Vieną tokį aktą atidavė B. G.. Toks pat aktas liko prie bendrovės dokumentų ir buvo priduotas į savivaldybės archyvą. Tik archyve esančioje turto perdavimo – priėmimo byloje tokiame pat akte nurodyta, jog minėtiems pajininkams už pajus atiteko tik pusė klojimo. ( t. 1, b.l. 120, ir byla turto perdavimo – priėmimo aktai(pastatai) byla , lapas Nr.41) . Svėdasų žemės ūkio bendrovei nutarus atsakovui UAB „A. V.“ ( tuo metu akcinė bendrovė Vosinta) parduoti turtą pusė klojimo ir kitą turtą , pastatai nebuvo inventorizuoti ir įteisinti bendrovės vardu , todėl 1995m. balandžio 24d. Anykščių rajono savivaldybės meras priėmė potvarkį, kuriuo pripažino Svėdasų žemės ūkio bendrovei nuosavybės teisę į pastatus. (t.1, b.l. 15) Buvo atlikta pastatų, tame tarpe ir ginčo klojimo inventorizaciją. Ją atliko tuometinio respublikinio Valstybinio inventorizavimo , projektavimo ir paslaugų biuro Ukmergės filialo darbuotojai ( inventorinė byla Nr. 16920-8443, tomas Nr.1 ir 2) 1995m. kovo 29d. buvo išduotas Svėdasų žemės ūkio bendrovei pažymėjimas, jog jos vardu atlikta teisinė registracija pastatų – klojimo 1I/1/m , veršidės , artezinio gręžinio . (t.1, b.l. 87) 1995m. balandžio 27d. Anykščių rajono notarų biure buvo patvirtinta pirkimo- pardavimo sutartis II-1474, pagal kurią Svėdasų žemės ūkio bendrovė, atstovaujama V. R. pardavė, o akcinė bendrovė „Vosinta“, atstovaujama Jono Mackevičiaus nupirko klojimą I1/1/m veršidę, artezinį gręžinį , esančius (duomenys neskelbtini). ( t.1, b.l. 86) Atsakovas UAB „A. V.“ naudojasi nupirkta puse klojimo . Kita puse klojimo iki 2006 metų naudojosi pajininkai, bylos tretieji asmenys . 2006m. birželio 30d., visų pajininkų vardu buvo įregistruota nuosavybės teisę į pastatą- klojimą (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas – 1994-09-19 protokolas ir 1994-12-22 turto priėmimo- pardavimo aktas. (t.1b.l. 171-172 )Buvo atlikta pastato klojimo kadastro duomenų bylos sudarymas . (kadastro ir registro dokumentų byla Nr 34/13433, tomai 1 ir 2 ) Šio turto įregistravimu rūpinosi ieškovo įgaliotas asmuo A. M.. Pajininkai notarine tvarka įgaliojo šį asmenį tvarkyti jų reikalus, parduodant jam tenkančias už pajų klojimo dalis. 2006m. spalio 3d. buvo patvirtinta notarine tvarka nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartis Nr.NJ-6863, pagal kurią pajininkai- tretieji asmenys, atstovaujami A. M. pardavė, o P. B. nupirko pastatą- klojimą , pažymėjimas plane 1J1ž, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1203,52 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini). ( t.1, b.l. 11-14) Tą pačią dieną ginčo klojimas buvo įregistruotas registrų centre ieškovo P. B. vardu. (t. 1, b.l. 16) ieškovas nusipirkęs ginčo pastatą , pradėjo rūpinti žemės sklypo, esančio prie ginčo pastato, pirkimu . Tuomet iš Anykščių rajono žemėtvarkos skyriaus, VĮ Registrų centro Utenos filialo ir Utenos apskrities viršininko administracijos gavo atsakymus, jog ginčo pastatas priklauso ne tik jam , bet ir atsakovui UAB „A. V.“ Gavęs tokius atsakymus, ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo jo ieškinį tenkinti.

Teismas, priimdamas sprendimą, remiasi šiais motyvais:

1 . Dėl pripažinimo negaliojančiu Anykščių rajono savivaldybės mero potvarkį Nr. 19P, dalyje, kur nurodyta, kad ŽŪB „Svėdasai“ pripažįstama nuosavybės teisė į ūkinį pastatą – klojimą 1I/1/m (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir jo atstovė prašydami šioje dalyje tenkinti ieškinį , nurodė, jog Svėdasų žemės ūkio bendrovė ,1994m. rugsėjo 19d. ginčo pastatą- klojimą, paskyrus už pajus grupei pajininkų, nebegalėjo įregistruoti nuosavybės teisių į ginčo klojimą ir jį parduoti. Pradiniame ieškinyje tokio reikalavimo nepateikė. Ieškinį tikslino atsižvelgiant į atsakovo VĮ registrų centro atstovo paaiškinimus ir į tolimesnes pasekmes, jei jų ieškinys bus patenkintas. Be to, minėtame potvarkyje nėra nurodyta žodžiu leisti įregistruoti nuosavybės teises į ginčo pastatą, nurodyta žodžiu tik veršidė ir ūkinių pastatų indeksai. Esant tokiam potvarkiui , registrų centras negalėjo Svėdasų žemės ūkio bendrovei įregistruoti nuosavybės teisių į ginčo pastatą, o turėjo prašyti potvarkį patikslinti. Šioje dalyje ieškovo ieškinys atmestinas. Kaip nustatyta, Svėdasų žemės ūkio bendrovė 1994m. kovo 11d. visuotinio susirinkimo metu nutarė bendrovę likviduoti. Kito susirinkimo metu 1994-06- 28 buvo nutarta dalį bendrovės turto, tame tarpe ir pusė klojimo- parduoti atsakovui, tuometinei AB „Vosinta“. Žemės ūkio bendrovės turtas nebuvo inventorizuotas . Pagal tuo metu galiojančius įstatymus, kurie reglamentavo nekilnojamojo turto įteisinimą, savivaldybių merams buvo suteikta teisė potvarkiu pripažinti nuosavybės teises į pastatus. Tokia teise pasinaudojo Svėdasų žemės ūkio bendrovė ir kreipėsi į savivaldybės merą dėl tokio potvarkio priėmimo. Anykščių rajono savivaldybės meras 1995-04-24 priėmė potvarkį Nr. 19 p ir pripažino nuosavybės teisę Svėdasų žemės ūkio bendrovei į veršidę ir kitus ūkinius pastatus pagal nurodytos indeksus. Šio potvarkio pagrindu registrų centre ir buvo įregistruotos nuosavybės teisės į pastatus Svėdasų žemės ūkio bendrovės vardu. Minėto potvarkio turinys ( dėl žodžiu neišvardintų pastatų) nebuvo registrų centrui kliūtis įregistruoti nuosavybes teises. Klojimo indeksas 1I/1/m sutapo su inventorizacinėje byloje nurodytu klojimo indeksu . Nėra jokio įstatyminio pagrindo, naikinti priimto mero potvarkio dalį, dėl ginčo pastato- klojimo- įteisinimo. Panaikinus minėtą dalį iškiltų visa eilė neigiamų pasekmių. Svėdasų žemės ūkio bendrovė likviduota , todėl jos buvęs turtas taptų bešeiminikiu. ( t. 1 ,b.l. 173)

2 Dėl antro ieškovo reikalavimo- pripažinti 1995m. balandžio 27d., ginčo pastato – klojimo pirkimo- pardavimo sutartį negaliojančia. Ieškovas, prašydamas jo reikalavimą tenkinti, rėmėsi tuo, jog Svėdasų žemės ūkio bendrovė 1994m. rugsėjo 19d., visuotiniame narių susirinkime , protokolas Nr. 5, ( t. 1, b.l.8-10, ir Svėdasų žemės ūkio bendrovės protokolų knyga , lapas Nr.73) nutarė bendrovės turtą, klojimą , inv. Nr. 48, esantį (duomenys neskelbtini), už pajus atiduoti pajininkams- V. M., B. G., A. R., R. M., D. P., J. K., A. Š., A. M., A. G., M. A.. Atidavusi pajininkams turtą, bendrovė nebegalėjo jo įregistruoti bendrovės vardu ir jį parduoti atsakovui UAB „A. V.“ . Pajininkai, gautu už pajus klojimu naudojosi, o 2006m. įregistravo nuosavybes teises į klojimą ir jį pardavė ieškovui. Ieškovas teigė, jog turtą įgijo sąžiningai iš pajininkų, o 1995-04-27d. klojimo pardavimo sutartis atsakovui UAB „A. V.“, pažeidžia teises , nes jis negali visu ginčo pastatu naudotis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš žemės ūkio bendrovės dokumentų, trečiųjų asmenų paaiškinimų, 1994m. kovo 11d., Svėdasų žemės ūkio bendrovės visuotiniame narių susirinkime , buvo nutarta bendrovę likviduoti. Susirinkimo metu, pranešėjai nurodė, jog reikės pinigų atsiskaityti su dirbančiais bendrovėje, todėl dalį bendrovės turto reikės parduoti, o likusį turtą inventorizuoti ir atiduoti bendrovės pajininkams už pajus. ( Svėdasų žemės ūkio bendrovės protokolų knyga , lapai 20-21 ) Po to , Svėdasų žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija , posėdyje svarstė gautus AB „Vosinta“ prašymus pirkti bendrovės turtą- veršidę su klojimu ir svarstyklėmis ir artezinį gręžinį, esančius (duomenys neskelbtini), bei gautus 12- os pajininkų prašymus gauti už pajų klojimą. Svarstymo metu likvidacinė komisija nutarė parduoti AB „Vosinta“ pusė klojimo ir kitą turtą už 20 000 Lt. Dokumentus pirkimui tvarkys pirkėjas AB „Vosinta“ . (Minėta protokolų knyga , lapai 20-21) 1994m. birželio 28d. įvyko Svėdasų žemės ūkio bendrovės visuotinis narų susirinkimas (protokolas Nr.4.) Jo metu susirinkimo nariai sutiko parduoti AB „Vosinta“ (duomenys neskelbtini)esančius veršidę, artezinį gręžinį, veršidės priestatą, svarstykles ir pusė klojimo už 17 000 Lt ( protokolų knyga, lapai 64-65 ) , nes AB „Vosinta“ su pareiškimu kreipėsi į visuotiną bendrovės narių susirinkimą. . (t.1,b.l. 143 ) Nutarus parduoti pusė klojimo ir kitus pastatus, atsakovas (tuometinė AB „Vosinta“) 1994-07-13 sumokėjo bendrovei pinigus – 17 000 Lt . (t. 1, b.l. 75 ) . Nuo to laiko atsakovas jau naudojosi pusė jiems atitekusio klojimo. Tik vėliau , buvo atlikta mero potvarkiu bendrovės turto teisinę registraciją , o 1995-04-27 sudaryta notarine tvarka turto pardavimo-pirkimo sutartis. (t.1,b.l. 86) Šioje sutartyje nurodyta, jog atsakovas įsigijo ne pusė ginčo klojimo, o visą . Šios sutarties pagrindu, atsakovas savo vardu įregistravo nuosavybės teises į pastatą- klojimą. Kaip nurodė atsakovo atstovai , tretieji asmenys- B. G., J. K.. R. M., A. J. , A. R., liudytojai V. R., A. J., liudytoja bendrovės buhalterė A. M. , (t.2, b.l. 141-146, 184 t.3, b.l. 37-44 ) atsakovas UAB „A. V.“ nusipirko tik pusė klojimo, ir naudojosi tik puse klojimo ( arčiau bendrovei priklausančio komplekso). Kita puse klojimo , kuri atiteko pajininkams 1994-09-19 visuotinio narių susirinkimo protokolu Nr. 5, naudojosi pajininkai, ir taip trūko iki 2006 metų, kai pajininkai , įkalbėti A. M., jiems priklausančias dalis pusės klojimo pardavė ieškovui P. B.. Liudytoja A. M., buvusi Svėdasų žemės ūkio bendrovės buhalterė paaiškino, jog ji buvo likvidacinėje komisijoje, tvarkė visą bendrovės buhalteriją, rašė susirinkimų protokolus. 1994m. rugsėjo 19d. rašydama visuotinio narių susirinkimo protokolą, ji padarė klaidą ir parašė, jog pajininkams už pajus atitenka klojimas , inv.Nr.48 , o turėjo būti parašyta, kad atitenka tik pusė klojimo. Tokią pat klaidą ji padarė rašydama turto perdavimo aktą, kur nurodė, jog pajininkams atitenka visas klojimas. Šį aktą ji atidavė B. G.. Šią klaidą ji pastebėjo ruošdama priduoti dokumentus į archyvą ir turto perdavimo- priėmimo aktą ištaisė, nurodydama, jog pajininkams atitenka tik pusė- ½ klojimo. Ištaisė , norėdama atstatyti teisingumą, nes pajininkams pagal pajus atiteko tik pusė klojimo, nes kita pusė jau buvo parduota UAB „ Vosinta“ . Kad akte rašydama , jog pajininkams atitenka visas klojimas ji padarė akivaizdžią klaidą, rodo ir tai, jog klojimo balansinė vertė buvo 1620Lt, ir akte apie turto perdavimo pajininkams nurodyta tik pusė klojimo vertės 810Lt. Liudytoja teigė, jog neturėjo, jokių blogų ketinimų , taisydama aktą. Be to, liudytoja kategoriškai patvirtino, jog A. M., pradėjus domėtis klojimo pirkimu, ji pasakė, jog pusė klojimo parduota Vosintai, o likusi pusė dalis priklauso pajininkams. Tai žinojo visi. Dėl šio faktų A. M. buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius jos veiksmuose nusikalstamos veikos požymių.(t.2, b.l. 69-70) . Kaip matyti , 1995-04-27 ginčo pastato pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta , galiojant 1964 metų LR Civilinio kodekso normoms. Nuo 2001m.liepos 1d. įsigaliojo 200m. LR Civilinis kodeksas. 2000m. liepos 18d., LR CK patvirtinimo , įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo normos numato, jog naujo Civilinio kodekso normos taikomos civiliniams teisiniams santykiams , atsirandantiems įsigaliojus naujam LR Civiliniam kodeksui . Iš to seka , jog šioje byloje sprendžiant ar ginčo pastato pirkimo- pardavimo sutartis yra galiojanti ar ne, būtina taikyti 1964 metų LR civilinio kodekso normas. Svėdasų žemės ūkio bendrovė 1994-06-28 visuotiniame narių susirinkime nutarė parduoti pusė klojimo tuometinei AB „Vosinta“. Ieškovas šio susirinkimo protokolo neginčijo. Bendrovė už gautą turto pinigus sumokėjo, t. y. įvykdė visas sąlygas iš to seka jog . atsakovas UAB „A. V.“ yra teisėtas ir sąžiningas ginčo pastato dalies- pusė klojimo savininkas. Teismas nenustatė, jog Svėdasų žemės ūkio bendrovė visuotiniame narių susirinkime nutarusi parduoti pusė klojimo tuometinei AB „ Vosinta „ , pažeidė pajininkų teises. Visiškai pasitvirtino, jog už pajus tretiesiems asmenims atiteko kita pusė klojimo ir taip buvo iki 2006 metų. Padaryta bendrovės buhalterės A. M. klaida, rašant visuotinio susirinkimo protokolą, negali būti pagrindu pripažinti visą klojimo pirkimo- pardavimo sutartį negaliojančia. Minėta sutartis pagal tuo metu galiojusio CK reikalavimus buvo įregistruota registrų centre. Notarine tvarka tvirtinant minėtą sutartį atsakovo UAB „A. V.“ atstovas nebuvo atidus ją skaitydamas, todėl ir buvo patvirtinta , jog atsakovas nupirko visą pastatą- klojimą. Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „A. V.“ atstovai kategoriškai tvirtino įsigiję pusę klojimo ir niekada nepretendavo ir nepretenduoja į visą klojimą, kaip nurodyta klojimo pirkimo- pardavimo sutartyje. Esant tokių įrodymų visumai, teismas mano, jog šioje dalyje ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies , 1995-04-27 klojimo pirkimo- pardavimo sutartis pripažintina ½ dalyje negaliojančia. Atsakovas VĮ Registrų centro Utenos filialas įpareigotinas įtaisyti įrašus duomenų bazėje apie UAB „A. V.“ valdomą turtą –pastatą- ½ dalį klojimo, esančio (duomenys neskelbtini).

3. Teismas mano, jog ieškovo įgaliotas asmuo A. M. nebuvo pakankamai atidus ir sąžiningas rinkdamas duomenis apie ginčo klojimą. Tretieji asmenys- B. G., R. M., A. R. , J. K., A. J. kategoriškai teismui nurodė, jog A. M. sakė, jog pajininkams priklauso tik pusė klojimo, liepė sukviesti pajininkus, ir Vosintos atstovus, tačiau jis to nepadarė. Pats A. M. teismui nurodė, jog P. B. davė jam 10 000 litų ir liepė pirkti klojimą iš pajininkų. Kai jis P. B. pasakė, jog ne visi pajininkai nori parduoti, sakė, jog pirkti iš tų, kurie parduoda. ( t.3,b.l. 37-44 ) Tai įrodo, jog ieškovui buvo visiškai nesvarbu kokią pastato dalį jis įsigis. Išklausius visus bylos dalyvius, liudytojus, visiškai pasitvirtino aplinkybės, jog ginčo klojimu atsakovas UAB „A. V. „ visą laiką naudojosi ir ši aplinkybė buvo žinoma. Liudytojas A. M. teismui negalėjo konkrečiai paaiškinti kodėl jis, būdamas ieškovo įgaliotas, neišsiaiškino visų pajininkams priklausančio klojimo detalių. Tuo labiau, jog A. M. seneliui A. M. už pajus priklausė dalis pusės klojimo . Akivaizdu, jog ieškovas P. B. pagal 2006-10-03 nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutartį galėjo įsigyti tik pusė klojimo, kuri už pajus atiteko pajininkams. Pripažinus 1995-04-27 klojimo pirkimo pardavimo sutartį iš dalies negaliojančia, lieka galioti 2006-10-03 pirkimo- pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas P. B. įsigijo visą ginčo pastatą ir jį įregistravo savo vardu. Atsakovai byloje nepateikė priešieškinio ir neprašė pripažinti minėtą sutartį iš dalies negaliojančia. Teismas pažymi ir tai, jog šioje byloje neatsakingai pasielgė ir atsakovo VĮ registrų centro darbuotojai, atlikę to paties pastato inventorizaciją ir įregistravę tą patį pastatą dviejų asmenų vardu. Atsakovo VĮ Registrų centro Utenos filialo atstovas teismui negalėjo paaiškinti dėl kokių priežasčių taip įvyko. Kaltę vertė , jog atsakovui UAB „A. V.“ įsigijus klojimą, tuo metu duomenys nebuvo suvesti į kompiuterinę bazę, nebuvo nustatytos pastato koordinatės ir , kad tai asmenų, siekiančių įsigyti pastatą, sąžinės reikalas. Todėl , teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais , mano, jog byloje turi būti atstatytas teisingumas ir konstatuoja, jog 2006m. spalio 3d. klojimo pirkimo – pardavimo sutartis prieštarauja visuomenės interesams ir gerai moralei ( LR CK 1.81 str.) Tai akivaizdžiai matosi iš visos bylos medžiagos, bei šalių paaiškinimų . Ši 2006-10-03 sudaryta viso pastato – klojimo pirkimo – pardavimo sutartis pažeis teisėto pusės klojimo savininko UAB „A. V. „ interesus, neleis naudotis jam tenkančia klojimo dalimi. Atsakovai byloje nepateikė priešieškinio ir neprašė pripažinti 2006-10-03 klojimo pirkimo- pardavimo sutartį negaliojančia. , todėl teismas ex oficio ( savo iniciatyva) 2006-10-03 klojimo pirkimo – pardavimo sutartį dalyje dėl ½ dalies kurią iš pajininkų įsigijo ieškovas P. B. pripažįsta negaliojančia.

4. Dėl restitucijos taikymo. Kadangi abi pirkimo pardavimo sutartys tik iš dalies pripažintinos negaliojančiomis, atsakovas pirkdamas iš Svėdasų žemės ūkio bendrovės statinius ir kupė klojimo sumokėjo tik už pusė klojimo. Ieškovas atsiskaitė su pajininkais pagal jam tenkančias klojimo dalis, todėl nėra jokio pagrindo taikyti restituciją.

5. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Sutinkamai su LR CPK 93 str. nuostatomis iš atsakovų UAB „ A. V.“ ir VĮ Registrų centro Utenos filialo priteistinos ieškovo turėtos žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidos (t.1, b.l. 7) , proporcingai patenkintų ieškininių reikalavimų daliai . Atsakovas Anykščių rajono savivaldybė nuo šių išlaidų sumokėjo atleistina, nes teismas nenustatė jų kaltės. Taip pat iš minėtų atsakovų valstybės biudžetą išieškotinos ir teismo turėtos pašto išlaidos. (LR CPK 96)

Rezoliucinė dalis

Teismas , vadovaudamasis LR CPK 259str, 270str,-

nusprendžia:

I. P. B. ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti 1995m. balandžio 27d., sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą Anykščių rajono notarų biure, pagal kurią Svėdasų žemės ūkio bendrovė pardavė , o akcinė bendrovė „Vosinta“ nupirko klojimą 1I/1/m , turintį 1214,03 kv.m naudingo ploto , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 1/2 dalies negaliojančia.

Pripažinti 2006m. spalio 3d., sutartį , registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą Utenos rajono 2-ajam notarų biure, pagal kurią V. M., A. R., R. M., D. P., J. K., A. Š., A. M., A. G. , atstovaujami A. M. pardavė, o P. B. nupirko klojimą 1I1/ž , turintį 1203 kv.m, naudingo ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dalyje dėl ½ dalies negaliojančia.

Įpareigoti atsakovą VĮ registrų centro Utenos filialą ištaisyti registre duomenis apie UAB „A. V.“ ir P. B. valdomas klojimo dalis.

Priteisti P. B. iš UAB „A. V. „ ir VĮ Registrų centro Utenos filialo 148,5 Lt žyminio mokesčio ir 750Lt atstovavimo išlaidų, viso 898,50 Lt, iš kiekvieno priteisti ieškovui po 449.25 Lt .

Išieškoti iš UAB „A. V.“ ir VĮ Registrų centro Utenos filialo į valstybės biudžetą ( sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 435,90Lt teismo turėtų pašto išlaidų. Išieškoti iš kiekvieno po 217,95Lt.

Kitoje dalyje ieškovo P. B. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Zita Gavėnienė