- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-03
- Bylos Nr.
- 2A-249-125/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Jonas Pesliakas, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- R. L.
- Advokatai
- Laimonas Strauka, Henrikas Gaudiešius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja J. Lukšienė Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; (S)
2008 m. balandžio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Jono Pesliako, sekretoriaujant Ingai Sutulaitei, dalyvaujant atsakovui V. G., atsakovo atstovui advokatui Henrikui Gaudiešiui, trečiojo asmens atstovui advokatui Laimonui Straukai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui V. G. dėl išlaikymo priteisimo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, J. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bei atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. L. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 500 Lt per mėnesį dydžio išlaikymą sūnui O. G., mokant nuo 2006-09-01 iki sūnaus pilnametystės. Nurodė, jog gyvena su atsakovu jo bute, tačiau jis nuo 2006 m. rugsėjo mėn. nebeišlaiko sūnaus.
Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarnakiškus reikalavimus byloje, J. G. ieškiniu prašė teismo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004-03-01 sprendimu priteisto išlaikymo G. G. ir G. G. dydį ir iš atsakovo sūnums priteisti po 500 Lt per mėnesį, mokant iki G. pilnametystės ir G. gyvos galvos arba iki jis taps visiškai darbingas. Nurodė, kad vaikai yra paaugę, jų poreikiai pasikeitę, todėl jų patenkinimui reikia daugiau lėšų. G. G., kuriam nuo gimimo nustatytas invalidumas, priežiūrai ir slaugai reikalingos lėšos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2007-12-17 sprendimu ieškinius tenkino iš dalies: iš atsakovo sūnaus O. G. išlaikymui priteisė 350 Lt per mėnesį, mokant nuo 2007-05-17 iki sūnaus pilnametystės; pakeitė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004-03-01 sprendimą ir iš atsakovo sūnaus G. G. išlaikymui priteisė 350 Lt per mėnesį, mokant nuo 2007-07-18 iki sūnaus gyvos galvos arba iki jis taps visiškai darbingas, o sūnaus G. G. išlaikymui priteisė 300 Lt, mokant nuo 2007-07-18 iki sūnaus pilnametystės. Nurodė, jog atsižvelgiant į vaiko – O. G. - amžių, vaiko poreikius, ekonominę situaciją, nuolat didėjantį vartotojų kainų indeksą, 500,00 Lt suma per mėnesį yra optimaliai reikalinga mažamečio vaiko išlaikymui. G. ir G. G. su savo motina J. G. gyvena užsienio šalyje, kurioje gyvenimo lygis yra žymiai aukštesnis nei Lietuvoje. J. G. turi trečią sūnų, gyvena nuomojamame name, tačiau J. G. trečiojo sūnaus tėvui neturi tekti pareiga išlaikyti J. G. sūnus iš pirmosios santuokos. J. G. šiuo metu privalo išlaikyti tris nepilnamečus vaikus, iš kurių vienas turi negalią. Atsižvelgiant į tai, taip pat į pasikeitusias gyvenimo ir ekonomines sąlygas, darytina išvada, kad trečiojo asmens reikalavimai yra pagrįsti. Atsakovas pajamos yra apie 1200 Lt per mėnesių, kurias sudaro darbo užmokestis ir kitos išmokos. Atsakovas, turėdamas tris nepilnamečius vaikus, atsižvelgiant į tai, kiek šiuo metu gali uždirbti jo profesijos žmonės, turintys dailidės įgūdžius, galėtų susirasti geriau mokamą darbą, jei dabartinis jam trukdo tinkamai išlaikyti vaikus. Atsakovas patvirtino, jog jis turi nekilnojamojo turto - butą, garažą ir žemės sklypą. Pagrįstų abejonių kelia atsakovo paaiškinimai, kad jis neturi papildomų pajamų. Ieškovė R. L. dirba, o jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 1200-1300 Lt per mėnesį, ji neturi jokio nekilnojamojo turto. J. G. taip neturi jokio nekilnojamojo turto. Jos pajamos yra šiek tiek didesnės (apie 150,00 svarų sterlingų per savaitę), be to, ji gauna vaiko pašalpas už tris vaikus - apie 42,00 svarus per savaitę.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-12-17 sprendimą: O. G. priteisto išlaikymo dydį sumažinti iki 230 Lt per mėnesį, o trečiojo asmens J. G. reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, jog ieškovė uždirba ne mažiau už atsakovą, be to, nemokėdama jokių mokesčių, gyvena jo bute. Nors ieškovė pripažino, jog sūnaus išlaikymui reikia apie 400 Lt per mėnesį, tačiau teismas didžiają dalį šos sumos priteisė iš atsakovo, taip praktiškai atleisdamas ieškovę nuo pareigos išlaikyti sūnų. Nei garažas, nei sklypas jokių pajamų neduoda. Teigia, jog neturi jokio papildomo darbo. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai tenkino trečiojo asmens reikalavimus: J. G. turtinė padėtis nuo 2004-03-01 teismo sprendimo priėmimo ne pablogėjo, o pagerėjo. Ji uždirba tribugai daugiau už atsakovą, kiekvieną mėnesį už namo nuomą moka apie 4000 Lt, vadinasi, gali sau leisti taip gyventi.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas turi pakankamai nekilnojamojo turto, be to, ieškovei gyvenant su atsakovu, jis turėdavo papildomų pajamų.
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, reiškiantis savarnakiškus reikalavimus, J. G. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas, būdamas jaunas, darbingo amžiaus, privalo imtis visų būtinų priemonių tam, kad galėtų teikti vaikams reikiamo dydžio išlaikymą, tačiau atsakovas slepia realiai gaunamas pajamas ir nenori ieškoti geriau mokamo darbo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2007-12-17 sprendimu iš atsakovo sūnaus O. G. išlaikymui priteisė 350 Lt per mėnesį, mokant nuo 2007-05-17 iki sūnaus pilnametystės, pakeitė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004-03-01 sprendimą ir iš atsakovo sūnaus G. G. išlaikymui priteisė 350 Lt per mėnesį, mokant nuo 2007-07-18 iki sūnaus gyvos galvos arba iki jis taps visiškai darbingas, o sūnaus G. G. išlaikymui priteisė 300 Lt, mokant nuo 2007-07-18 iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Dėl to įstatyme yra įtvirtinta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo dydį, priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties (CK 3.201 straipsnis). Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis).
Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti.
Sunki tėvų turtinė padėtis nėra pagrindas juos atleisti nuo išlaikymo prievolės: išlaikymas gali būti priteisiamas ir iš tėvų, kurie gauna tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitas minimalias pajamas. Taigi sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo prievolės dydžiui, o ne pačios prievolės egzistavimui.
CK 6.461 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Šį kriterijų teismai taiko ir spręsdami dėl vaikų išlaikymo. Šiuo metu minimalus mėnesio atlyginimas Lietuvoje sudaro 700 Lt. Ieškovė R. L., prašydama priteisti išlaikymą, nurodė panašią vaiko išlaikymui reikalingą sumą, t.y. jos teigimu, išlaidos sūnaus išlaikymui be būsto išlaikymo išlaidų sudaro apie 400 Lt per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovės nurodytas išlaikymo dydis, atsižvelgiant į vaiko amžių (O. G., gimęs (duomenys neskelbtini), yra mažametis, jam dažnai tenka pirkti naujus drabužėlius, vaikas lanko darželį, kuris per mėnesį kainuoja 110 Lt, be to, vaikas dažnai serga, ieškovei tenka imti nedarbingumo pažymėjimą, dėl to sumažėja jos pajamos, ir pirkti vaistus), vaiko poreikius ir bendrą ekonominį lygį šalyje yra pagrįstas, ir įvertinęs tą faktą, jog į vaiko išlaikymo išlaidas turėtų būti įtrauktos aprūpinimo gyvenamąja patalpa išlaidos, nustatė, kad 500 Lt per mėnesį suma yra optimaliai reikalinga mažamečio vaiko išlaikymui. Kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo pozicija. Nustatydamas vaikui reikalingo išlaikymo dydį teismas nemotyvavo, kodėl nesivadovauja vieno mėnesio minimalios algos dydžio kriterijumi. Be to, nurodęs, jog ieškovės įvardinta išlaikymo be išlaidų gyvenajamam plotui suma – 400 Lt - yra pakankamai pagrįsta ir kartu su išlaidomis gyvenamajam būstui nustatydamas optimalią 500 Lt per mėnesį išlaikymo sumą, teismas netiesiogiai pripažino, jog aprūpinimo gyvenamuoju plotu išlaidos tesudaro 100 Lt per mėnesį. Kolegijos nuomone, aprūpinti vaiką būstu už tokią sumą, turint omenyje rinkoje egzistuojančias būsto įsigijimo ir nuomos kainas bei tą faktą, jog ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto, yra nerealu. Nors ieškovė šiuo metu gyvena su atsakovu jo bute, tačiau šis butas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl atsakovas gali bet kada iškeldinti ieškovę su vaiku iš jam priklausančio buto. Be to, ieškovė pati nurodė, jog liepos mėnesį ketina išsikelti iš atsakovo buto. Kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nustatant optimalų mažamečiam O. G. reikalingo išlaikymo dydį nėra jokio pagrindo nukrypti nuo vieno menėsio minimalios algos kriterijaus, todėl laikytina, jog O. G. per mėnesį išlaikyti reikia apie 700 Lt. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo O. G. išlaikymui priteisė 350 Lt per mėnesį. Taigi pagal kolegijos nustatytą optimalų išlaikymo dydį, kiekvienam tėvui tektų pusę per mėnesį reikalingos išlaikymo sumos. Atsakovo oficialios pajamos sudaro apie 1200 Lt, ieškovės – apie 1300 Lt (b.l. 7). Nors ieškovė neturi nekilnojamojo turto, o atsakovui, kaip jis pats pripažino, nuosavybės teise priklauso butas, garažas ir sodas, tačiau, atsižvelgiant į tą faktą, jog atsakovui tenka išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, darytina išvada, jog tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaiką yra panašios, todėl iš atsakovo sūnaus O. G. išlaikymui priteisto išlaikymo dydis – 350 Lt per mėnesį - yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir atitinka nepilnamečio vaiko poreikius.
Trečiasis asmuo, reiškiantis savarankiškus reikalavimus, J. G. prašė padidinti 2004-03-01 sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Nurodytu sprendimu iš atsakovo nepilnamečių vaikų G. ir G. G. išlaikymui buvo priteista po 140 Lt ir 130 Lt per mėnesį iki G. pilnametystės ir G. gyvos galvos arba iki jis taps visiškai darbingas. Kaip jau minėta, įstatyme yra įtvirtinta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo dydį, priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties (CK 3.201 straipsnis). J. G. išlaikymo priteisimo metu gyveno Lietuvoje. Šiuo metu su kitu vyru, nuo kurio turi dar vieną nepilnametį sūnų, gyvena Londone, Jungtinėje Karalystėje. Tačiau tas faktas, jog J. G. gyvena su kitu vyru, neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. J. G. jokio nekilnojamojo turto neturi, gyvena nuomojamame name. Uždirba apie 150 svarų sterlingų per savaitę ir gauna pašalpas už tris vaikus - apie 42 svarus per savaitę. Sūnus G. yra neįgalus. Išlaikymo priteisimo metu G. ir G. G. tebuvo penkeri ir treji metai. Šiuo metu sūnūs jau yra mokyklinio amžiaus, todėl jų poreikiai yra išaugę. Jie padidėję ir dėl to, jog J. G. su sūnumis gyvena užsienyje (gyvenant ir mokantis užsienyje, berniukams reikalingos anglų kalbos žinios, toks papildomas ugdymas J. G. per mėnesį kainuoja 65 svarus sterlingus). Be to, gyvenimo lygis šalyje, kurioje šiuo metu gyvena J. G., apskritai yra žymiai aukštesnis nei Lietuvoje. Tai, kad J. G. pati savo noru pasirinko gyvenimą užsienio šalyje, neturėtų būti ta priežastimi, dėl kurios atsakovas galėtų būti atleistas nuo pareigos kompensuoti padidėjusias vaikų išlaikymo išlaidas: Konstitucijos 32 straipsnis garantuoja kiekvienam piliečiui teisę laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, laisvai išvykti iš Lietuvos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino 2004-03-01 sprendimu priteisto išlaikymo dydį, nes būtinybę padidinti išlaikymą lėmė po teismo sprendimo priėmimo pasikeitę vaikų poreikiai ir dėl to padidėjusi vaikų išlaikymui būtinų lėšų suma. Be to, nuo 2004 metų pasikeitė ir atsakovo turtinė padėtis: kaip matyti, iš civilinėje byloje Nr. N2-14-01/2004 esančios pažymos, atsakovas tuo metu uždirbdavo apie 800 Lt per mėnesį (b.l. 30), dabar jo pajamos sudaro apie 1200 Lt per mėnesį. J. G. turtinė padėtis taip pat pakito: išlaikymo priteisimo metu ji nedirbo ir gaudavo tik 325,25 Lt pašalpą (b.l. 11), dabar uždirba apie 150 svarų sterlingų per savaitę, taigi apie 3000 Lt per mėnesį. J. G. pirmosios instancijos teismui pateiktoje pažymoje nurodė, jog išlaidos 2 nepilnamečių sūnų išlaikymui sudaro 6954,12 Lt per mėnesį. Atsakovas šios sumos neginčijo. Nors ir padidinus iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį iki 650 Lt (300 Lt G. ir 350 Lt G.), ieškovei, uždirbančiai daugiau, tenka didesnė vaikams reikalingo išlaikymo dalis, atsakovui – mažesnė. Dėl šios priežasties laikytina, jog pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteista vaikams reikalingo išlaikymo dalis yra proporcinga tėvų turtinei padėčiai.
Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismui priteisus 1000 Lt vaikų išlaikymui, jo paties poreikių tenkinimui lieka nepakankamai lėšų. Ieškovė įrodinėjo, jog atsakovas gauna papildomų pajamų, taigi jo pajamos yra didesnės nei 1200 Lt per mėnesį. Atsakovas neigia gaunantis papildomų pajamų, tačiau posėdžio pirmosios instancijos teisme nurodė, jog yra gavęs didesnį darbo užmokestį tada, kai UAB „Domeksas“ dirbdavo papildomą darbą (b.l. 143). Taip atsakovas netiesiogiai pripažino, jog yra pajėgus uždirbti daugiau nei gauna šiuo metu, tačiau šiuo metu nesiima visų būtinų veiksmų ir neišnaudoja visų galimybių savo turtinei padėčiai pagerinti. Tokį atsakovo neveikimą kolegija vertina kaip nepateisinamą atsakomybės dėl vaikų išlaikymo ir būtinų sąlygų jiems vystytis sudarymo vengimą. Atsakovo parodymai, jog uždirbti daugiau jam trukdo sveikatos būklė, vertintini kritiškai, nes atsakovas nepateikė jokių šio teiginio įrodymų. Be to, atsakovas pripažino, jog turi nekilnojamojo turto – butą, sodą, garažą. Taigi atsakovas turi galimybę vaikų išlaikymui reikalingų lėšų gauti iš šio turto (pvz. išnuomoti ar parduoti sodą bei garažą ir pan.).
Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir naikinti arba keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 319-331 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.