- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-03
- Bylos Nr.
- I-4033-602/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Blauzdžius, Veslava Ruskan, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- I. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- VĮ ,,Registrų centras”, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei,
dalyvaujant pareiškėjos I. K. atstovui Pauliui Bružui, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Živilei Kisieliauskaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ ,,Registrų centras”, Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja 2007-03-13 su skundu, 2007-04-17 su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2007-02-12 aktą Nr. A51-2765-(14.6-MPD-0); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę suformuoti žemės sklypą, būtiną nekilnojamojo daikto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimui pagal paskirtį; 3) priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 100 Lt žyminį mokestį (b.l. 3-5, 6-8).
Paaiškino, kad 2006-10-04 nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 3-12384 iš I. P. asmeninės nuosavybės teise įsigijo pastatą - sugriuvusį gyvenamąjį namą (liko pamatai - 7 proc.), kurio bendras gyvenamasis plotas sudaro 0,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantį (duomenys neskelbtini),, Vilniuje. Minimas nekilnojamasis daiktas, pareiškėjos teigimu, yra civilinės apyvartos objektas (Civilinio kodekso 1.98 str. 1,2 d., 4.7 str. 1 d.). Pareiškėja nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 1 d., nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskirti nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Remiantis minėto įstatymo nuostatomis, nekilnojamojo turto kadastro objektu yra laikomas statinys (taip pat nebaigtas statyti). Pareiškėjos teigimu, remiantis minėto įstatymo 4 str., visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl, pareiškėjos teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2007-02-12 aktas, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisako suformuoti žemės sklypą, naikintinas.
Per teismo posėdį pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 33-36). Nurodė, kad sistemiškai aiškinant teisės normas, konstatuotina, kad nebaigtu statyti statiniu laikomas statinys, kuris dėl neužbaigtų statybos darbų negali būti naudojamas pagal paskirtį ir nėra pripažintas tinkamu naudotis. Atsakovo teigimu, šiuo konkrečiu atveju nebuvo vykdomi jokie naujos statybos darbai, kurie dėl tam tikrų priežasčių negalėjo būti užbaigti. Pareiškėja skunde nurodo, kad asmeninės nuosavybės teise įsigijo sugriuvusį gyvenamąjį namą, kurio bendras gyvenamasis plotas 0,00 kv. m. Todėl, atsakovo nuomone, pamatai, likę sugriuvus statiniui, negali būti laikomi nebaigtu statiniu. Dėl paminėtų aplinkybių, atsakovo teigimu, pareiškėjos ginčijamas raštas yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsakovo teigimu, neaišku, kokiais argumentais pareiškėja grindžia reikalavimą suformuoti žemės sklypą būtiną nekilnojamojo daikto naudojimui pagal paskirtį. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos procese dalyvauja kelios institucijos. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatomis, savivaldybės veiksmai tiek valstybinės žemės pardavimo, tiek nuomos procese yra pradedami ir sąlygoti žemėtvarkos skyriaus prašymo ir duomenų pateikimu, o kiekvienu atveju būtinas teisinis pagrindas, t.y. žemėtvarkos skyriaus kreipimasis, kad būtų galima Vilniaus miesto savivaldybės administraciją laikyti turinčią pareigą atlikti tam tikrus veiksmus.
Pažymėjo, kad minėtų Taisyklių 2.4 ir 30.11 punktuose numatyta, jog žemės sklypai parduodami/išnuomojami statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pareiškėjos nurodyto nekilnojamojo turto registre registruoto objekto paskirtis buvo gyvenamoji (vieno buto pastatai). Atsakovo teigimu, teisės aktai apibrėžia funkcinius reikalavimus, kuriuos turi atitikti gyvenamosios paskirties pastatas, o pagrindinis reikalavimas – sudaryta galimybė gyventi žmonėms. Kadangi, atsakovo teigimu, ir pati pareiškėja pripažįsta, kad pastatas yra sugriuvęs, likę tik pamatai, tai reiškia, kad nėra sąlygų gyventi žmonėms, o pamatų naudoti pagal nurodytą paskirtį nėra galimybių. Nurodė, kad Lietuvos aukščiausiasis teismas vienoje iš savo nutarčių konstatavo, kad dėl įvairių priežasčių nunykusio pastato pamatai pirmiausia vertintini kaip faktiškai išlikusios buvusio statinio liekanos, o vien nunykusio pastato pamatų egzistavimo faktas nėra pakankama aplinkybės išvadai, kad statinys yra išlikęs.
Paaiškino, kad pareiškėja yra ketvirtoji sugriuvusio namo savininkė. Pirmasis nuosavybės teisės perleidimo sandoris sudarytas 2001-10-16 tarp VĮ „Valstybės turto fondas“ ir V. D. . Vilniaus apygardos administracinis teismas 2002-10-11 d sprendimu administracinėje byloje Nr. I9-1297/2002 nustatė, kad 2001-10-16 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 5-7173 pagrindu VĮ „Valstybės turto fondas“ įsipareigojo pagal aktą V. D. nuosavybėn už 1,50 Lt perduoti sugriuvusį gyvenamąjį namą (liko 7 proc.), esantį (duomenys neskelbtini),. Sutartyje taip pat nurodyta, jog privatizavimo objektui žemės sklypas nepriskirtas, kadangi patenka į miesto infrastruktūros zoną. Nagrinėdamas šią administracinę bylą, Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, jog ginčo sklypas pagal Vilniaus miesto tarybos 2000-03-15 sprendimu Nr. 541 patvirtintą Markučių rajono detalųjį planą yra priskirtas bendrojo naudojimo teritorijai ir, remdamasis valstybinės žemės sklypų pardavimo procesą ir teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais nustatė, kad esant tokiai faktinei situacijai ir teisiniam reglamentavimui, parduodamo žemės sklypo planas negali būti pateiktas, t. y. nustatyta, jog, esant tokioms aplinkybėms, objektyviai Vilniaus miesto savivaldybės administracija žemės sklypo parengti negali. Teismo sprendimas įsiteisėjęs, todėl, atsakovo teigimu, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 3 d., šių aplinkybių įrodinėti nereikia. Pareiškėjo teigimu, visos bylos faktinės aplinkybės, išskyrus sugriuvusio namo savininką, yra analogiškos. Pagal Vilniaus miesto tarybos 2000-03-15 sprendimu nr. 541 patvirtintą Markučių rajono detalųjį planą ginčo teritorija patenka į bendrojo naudojimo teritoriją. Atsakovo teigimu, žemės sklypas yra rengiamas, vadovaujantis detaliuoju planu. Šiuo metu detaliojo plano sprendiniai nesuteikia galimybės suformuoti žemės sklypo ir buvo patvirtinti anksčiau nei sudarytas pirmas sugriuvusio namo perleidimo sandoris.
Atsakovo nuomone, aplinkybė, kad ankstesni savininkai, perleisdami sugriuvusį namą, nesuteikė visos informacijos pirkėjams ir taip elgėsi nesąžiningai, o pirkėjai savo ruožtu, turėję teisę susipažinti su visais dokumentais, neįgyvendino savo pareigos būti rūpestingais ir apdairiais, nėra pagrindas reikalauti įpareigoti savivaldybės administraciją parengti žemės sklypo planą. Ankstesni savininkai nebuvo įgiję teisės į ginčo žemę, todėl pareiškėja neįgijo daugiau teisių, nei jų turėjo ankstesni savininkai.
Atsiliepimas
Pareiškėja, gavusi atsakovo atsiliepimą, pateikė papildomus paaiškinimus (b. l. 50-51). Nurodė, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini),, ir priklausantis jai nuosavybės teise, yra sugriuvęs, o jam atstatyti, t. y. pradėti statybos darbus, būtina sąlyga - žemės sklypas, užstatytas minimu nekilnojamuoju daiktu, jam turi būti priskirtas. Dėl šių priežasčių namo savininkė turi įsigyti arba išsinuomoti valstybinės žemės sklypą. Pareiškėjos teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartyje suformuota nebaigto statyti, taip pat ir sunykusio pastato, teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė šiuo nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšminga, kadangi pastatas yra sugriuvęs dėl objektyvių priežasčių, o jo atstatymo darbai nevykdomi dėl atsakovo veiksmų. Pažymėjo, jog nepagrįstas atsakovo argumentas, kad žemės sklypas, kuriame yra minimas pastatas, neužstatytas, kadangi šis pastatas sudaro 0,00 kv. m. bendrojo ploto, t. y. sunykęs. Tačiau yra išlikę pamatai. Kadangi nėra išlikę pastato stogas ir perdengimai, pagal metodiką, patvirtintą Aplinkos ministro 1999-08-25 įsakymu Nr. 264, kuria vadovaujasi Registrų centro Kadastro skyrius, namo kvadratūra nėra skaičiuojama, tačiau tai neliudija pastato sunykimo. Nurodė, kad gyvenamojo namo, kurį privatizavimo būdu įsigijo V. D., pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad objektui nėra priskirtas žemės sklypas, kadangi, vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos 2000-03-15 sprendimu Nr. 541 patvirtintu Markučių rajono detaliuoju planu, ši teritorija yra bendro naudojimo. Dėl šių priežasčių vėliau buvo panaikinta ir žemės sklypo schema. Paneigus atsakovo argumentą, kad sugriuvęs gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini),, nėra nekilnojamojo turto objektas ir panaikinus skundžiamą aktą, darytina išvada, kad būtent ši atsakovo, pareiškėjo teigimu, teisiškai nepagrįsta nuomonė ir buvo pagrindas 2000-03-15, tvirtinant Markučių rajono detalųjį planą, nesuformuoti žemės sklypo aplink jai nuosavybės teise priklausantį namą. Todėl yra būtina detalaus plano korektūra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jo patenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra (b.l. 101-102). Nurodė, kad kilusio ginčo atveju svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kadangi prašoma suformuoti žemės sklypą prie sugriuvusio gyvenamojo namo (liko 7 proc.). Pažymėjo, kad ankstesnių sklypo savininkų bylų administraciniame teisme nagrinėjimo metu nustatyta, kad pirminis sklypo pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas su sąlyga, kad prie įsigyto objekto žemės sklypas nebus suformuotas. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, objektyviam šios bylos išnagrinėjimui reikalinga nustatyti, ar pareiškėja turi teisę išsinuomoti ar nusipirkti žemės sklypą Pipirų g. 10, ar sklypu dar naudojamasi, ar asmuo nenustojo naudotis žemės sklypu.
Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų, sprendžiant klausimą dėl sklypo suformavimo, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam daiktui pagal paskirtį naudoti, atlikimo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja pagal 2006-10-04 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį įsigijo pastatą – sugriuvusį gyvenamąjį namą (liko 7 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, turintį 0,00 kv. m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini),, Vilniuje (b. l. 9-12). Minėtas pastatas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir šiuo metu priklauso pareiškėjai nuosavybės teise (b.l. 97-98). 2007-01-29 pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama suformuoti žemės sklypą prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato (duomenys neskelbtini), (b. l. 38). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2007-02-12 raštu Nr. A51-2765-(14.6-MPD-0) pareiškėją informavo, kad išlikusių nugriautų statinių pamatų, nors įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, buvimas žemės sklype nėra pagrindas šį žemės sklypą laikyti užstatytu ir parduoti jį nuosavybėn neatlygintinai kaip naudojamą žemės sklypą. (b. l. 37). Pareiškėjos nuomone, atsakovas nepagrįstai atsisako atlikti sklypo suformavimo veiksmus.
Nustatyta, kad pareiškėjos įsigytas sklypas yra nustatyta tvarka įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro įstatymo (2003-05-27 redakcija Nr. I-1539) 9 str. 1 d. numatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami šie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris: 1) žemės sklypai; 2) statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) patalpos.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2006-12-21 redakcija Nr. VIII-1764) 5 str. 1 d. numatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi nekilnojamieji daiktai: 1) žemės sklypas; 2) statinys (taip pat nebaigtas statyti; 3) patalpa, šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas.
Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 97) matyti, kad pareiškėjos įsigytas pastatas - sugriuvęs gyvenamasis namas (liko 7 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, bendras plotas 0,00 kv. m, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai priklausantis pastatas yra valstybinėje žemėje, t.y. nuosavybės teise priklauso valstybei (b.l. 56).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (Toliau – Taisyklės). Taisyklių (2005-08-17 redakcija) 2.4 p. numatyta, kad asmenys pagal šias Taisykles gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia įsigytiems ar įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių, taip pat poilsiaviečių pastatų ir kitų statinių užimtus žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžinami natūra, ir žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui). Šie žemės sklypai parduodami pagal detaliuosius planus arba žemėvaldų projektus (planus) (kaimo gyvenamojoje vietovėje). Pagal minėtų Taisyklių 30.11 p, žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį.
Remiantis paminėtomis nuostatomis darytina išvada, kad norint pasinaudoti Taisyklėse nustatytomis asmens teisėmis įsigyti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą turi būti nustatoma: 1) kad žemės sklypas, kurį siekiama įsigyti, yra naudojamas; 2) reikalingas jame esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Nei Taisyklės, nei kiti teisės aktais žemės sklypo naudojimo neapibrėžia. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2004-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2004 išaiškino, kad: ,,kai iškyla klausimas, ar sklypu dar naudojamasi, tai šios aplinkybės nustatomos pagal faktus, ar naudojamasi žemės sklypo naudingomis savybėmis ir ar pagal paskirtį, taip pat pagal tai, ar asmuo, kuris naudojasi žemės sklypu, nenustojo naudotis žemės sklypu”. Pareiškėja skunde nurodo, kad sklypas jai turi būti suformuotas dėl tos priežasties, kad galėtų naudotis jame esančiu nekilnojamuoju turtu. Byloje yra pateiktas 2008-07-22 antstolės I. B. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 11-08-144, kuriame konstatuota, kad 2008-07-22, 14.20 val., nuvykus adresu (duomenys neskelbtini),, Vilniuje, nustatyta, kad šiame žemės sklype nėra jokių pastatų, likę keli pamatų fragmentai, žemės sklypas yra nenaudojamas, žolė nešienaujama, žemės nedirbama (b.l. 116). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktos sklypo nuotraukos (b.l. 117-120). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja žemės sklypu jame esantiems pastatams pagal paskirtį eksploatuoti nesinaudojo, žemės sklypo neprižiūrėjo ir juo nesirūpino.
Antrojo sąlyga yra ta, kad sklypas turi būti reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Kaip nustatyta byloje, pareiškėjos įsigyto nekilnojamojo daikto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Tai reiškia, kad tokiu atveju pareiškėjai sklypas turėtų būti suteikiamas tam, kad ji pati ar tretieji asmenys gyventų sklype esančiame pastate. Statybos įstatymo (2006-12-21 redakcija Nr. I-1240) 2 str. 7 d. įtvirtinta, kad pastatas – stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai. Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.13 p. numatyta, kad gyvenamasis pastatas (namas) - pastatas, kurio visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis pastatas – sugriuvęs gyvenamasis namas (7 proc.), fizinio nusidėvėjimo procentas – 90, bendras plotas – 0,00 kv.m. Remiantis minėtais duomenimis, darytina išvada, kad realiai pastato, kuriame pareiškėja ar kiti asmenys galėtų gyventi, nėra, todėl jo negalima eksploatuoti pagal registre nurodytą jo tikslinę pagrindinę paskirtį – gyvenamąją. Pažymėtina, kad ginčo nekilnojamasis turtas negali būti laikomas ir nebaigtu statiniu. Remiantis Statybos įstatymo 2 str. 5 p., nebaigtas statinys - statinys, kuris dėl neužbaigtų statybos darbų negali būti naudojamas pagal paskirtį ir nėra pripažintas tinkamu naudoti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjos atžvilgiu negali būti taikomos anksčiau minėtos Taisyklių nuostatos dėl valstybinės žemės įsigijimo nuosavybės ar nuomos.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto taryba 2000-03-15 sprendimu Nr. 541 (b. l. 56) patvirtino Markučių rajono detalųjį planą. Įsiteisėjusiame 2002-10-11 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. I9-1297/2002 nustatyta, kad ginčo teritorija patenka į bendro naudojimo teritoriją, kurioje žemės sklypai neformuojami. Nurodytoje byloje nustatyti faktai, neturi šiai bylai prejudicinės reikšmės, nes minėtoje byloje dalyvavo kiti asmenys (ABTĮ 58 str. 3 d.). Tačiau nurodyta aplinkybė yra nustatyta ištyrus šioje byloje detaliojo plano nuorašą, prijungtoje byloje Nr. I9-1297/2002. Ginčo nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos nuorašai, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pirminė pirkimo – pardavimo sutartis dėl ginčo nekilnojamojo turto buvo sudaryta tarp V. D. ir VĮ ,,Valstybės turto fondas”, kurioje buvo numatyta, kad privatizavimo objektui žemės sklypas nepriskirtinas, nes patenka į miesto infrastruktūros zoną (Administracinė byla Nr. I9-1297/2002 , b.l. 11-13). Minėtas Markučių rajono detalusis planas yra galiojantis ir nepakeistas. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2008-01-03 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo, kuriuo minėtas planas patvirtintas, panaikinimo. 2008-04-10 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi administracinė byla nutraukta, nes praleistas terminas apskųsti nurodytą sprendimą. 2008-05-13 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi 2008-04-10 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas galioti.
Šiuo metu teisme yra nagrinėjama administracinė byla I-3827-38/2008, kurioje pareiškėja prašo minėtą detalųjį planą pakeisti. Buvo gautas pareiškėjos prašymas abi jos atžvilgiu nagrinėjamas bylas sujungti (b.l. 115). Per teismo posėdį atsisakyta pareiškėjos prašymą tenkinti, kadangi reikalavimai, pareikšti abiejose bylose gali būti išspręsti nepriklausomai vienas nuo kito (Administracinių bylų teisenos įstatymo 69 str.). Patenkinus pareiškėjos reikalavimą administracinėje byloje Nr. I-3827-38/2008, ji turės teisę kreiptis pas atsakovą arba inicijuoti naują ginčą, jeigu atsakovas atsisakys vykdyti teismo sprendimą ar kitaip bus pažeidžiamos pareiškėjos teisės.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, konstatuotina, kad šiuo metu nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo, kuriuo remiantis atsakovui atsirastų pareiga suformuoti pareiškėjos reikalaujamą žemės sklypą. Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę suformuoti žemės sklypą, būtiną nekilnojamojo daikto, unikalus Nr. 1094-0287-8011, esančio (duomenys neskelbtini),, Vilniuje, naudojimui pagal paskirtį atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja siekia panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2007-02-12 raštą Nr. A51-2765-(14.6-MPD-0) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimo”. Minėtu raštu pareiškėja informuota, kad išlikusių nugriautų statinių pamatų, nors įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, buvimas žemės sklype nėra pagrindas šį žemės sklypą laikyti užstatytu ir parduoti jį nuosavybėn neatlygintinai kaip naudojamą žemės sklypą. Taigi pareiškėja skundžia teismui informacinio pobūdžio raštą. Pareiškėja siekia, kad jai būtų suformuotas žemės sklypas, kad būtų galima naudotis jame esančiu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Skundžiamas raštas nedaro tiesioginės įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai, tiek patenkinus pareiškėjos skundo pirmąjį reikalavimą, tiek atmetus, pareiškėjos teisinė padėtis nepasikeis, o priimtas teismo sprendimas negalės būti įvykdytas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 str.). Atsakovui atsisakius suformuoti pageidaujamą žemės sklypą, pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą ir ginčyti tokį atsakovo neveikimą, kurį ir ginčija šioje byloje pareiškėja, reikšdama reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. numatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad pažeistos asmens teisės ir laisvės būtų atstatytos, o nepagrįsti reikalavimai atmetami. Pareiškėjos teisių ir pareigų klausimas teismui išnagrinėjus ginčą vien dėl atsakovo rašto, nėra galutinai išsprendžiamas. Teismui skundžiant dokumentą, kuris, sprendžiant galutinai teisinį konfliktą, galės būti vertinamas tik kaip rašytinis įrodymas, teismo sprendimo galia būtų atitinkamai kaip rašytinio įrodymo, tokiu teismo sprendimu taip pat negali būti asmenims sukurtos teisės ir pareigos.
Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad pareiškėja, kreipdamasis dėl sklypo suformavimo, negalėjo skųsti atsakovo rašto, pareiškėja galėjo reikšti vieną reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovui suformuoti žemės sklypą. Todėl byla šioje dalyje nutraukiama Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p. pagrindu (Teismas nutraukia bylą jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.).
Pažymėtina, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl įpareigojimo priimti administracinį aktą, skundo pagrindu nurodo taip pat savo daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą pažeidimą. Jeigu pareiškėja mano, jog jos teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeidžiami dėl to, jog ji negali įgyvendinti savo teisių į nekilnojamąjį daiktą, pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nuostolių atlyginimo, dėl nekilnojamojo daikto registravimo teisėtumo arba su kitais reikalavimais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2007-02-12 raštą Nr. A51-2765-(14.6-MPD-0) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimo” nutraukti.
Kitoje dalyje I. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.