Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-07-22 · Administracinė byla Nr. I-385-386/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-07-22
Bylos Nr.
I-385-386/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
D. D.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Advokatai
Vida Šeikienė
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-385-386/2011m.Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00181-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 16.4, 74. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui D. D. , jo atstovei advokatei Vidai Šeikienei, atsakovo atstovui G. S. , 2011-07-15 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl atleidimo iš tarnybos pripažinimo neteisėtu, įsakymo panaikinimo ir darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas D. D. 2011-05-11 prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas:

pripažinti jo atleidimą iš tarnybos neteisėtu ir grąžinti jį į tarnybą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariate;panaikinti Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2011 balandžio 13 d. įsakymo Nr. 30-TE-159 „Dėl atleidimo iš tarnybos“ 2 punktą, kuriuo D. D. yra atleistas iš tarnybos;įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities VPK išmokėti D. D. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Šalies argumentai

Nurodo, kad iš tarnybos yra atleistas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu – už pareigūno vardo pažeminimą, atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities VPK viršininko patvirtintą 2011 m. balandžio 13 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-59. Klaipėdos apskrities VPK viršininkas 2011 m. balandžio 13 d. priėmė įsakymą Nr. 30-TE-159 dėl atleidimo iš tarnybos, kurio antruoju punktu nuo 2011-04-14 atleido pareiškėją D. D. iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulio pareigų, tačiau įsakymo antrame punkte neargumentavo, kuo konkrečiai, kokiais veiksmais ar neveikimu buvo pažemintas pareigūno vardas, o tik pateikė nuorodą į Klaipėdos apskrities VPK viršininko patvirtintą 2011 m. balandžio 13 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-59, į kurią buvo atsižvelgta priimant šį įsakymą dėl atleidimo iš tarnybos.

Mano, kad atleidimas iš tarnybos yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atleidžiant iš tarnybos bei atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir tokio tyrimo išvadų pagrįstumą. Skundžiamas Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymas dėl atleidimo iš tarnybos prieštarauja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 2 straipsnio 7 punkto prasmei. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuria remtasi priimant skundžiamą įsakymą, nenurodyta, kokie konkrečiai D. D. veiksmai turėjo neigiamos įtakos policijos sistemos įvaizdžiui ir prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintoms taisyklėms bei kaip jie sumenkino policijos autoritetą ir sugriovė pasitikėjimą šia institucija, todėl tokia išvada nebuvo galima vadovautis priimant sprendimą dėl atleidimo iš tarnybos.

Pareiškėjas D. D. ir jo atstovė advokatė Vida Šeikienė teisminio nagrinėjimo metu palaiko pareiškėjo prašymą ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities VPK pateikė atsiliepimą į D. D. prašymą dėl Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2011-04-13 įsakymo Nr. 30-TE-159 panaikinimo (b.l. 52-53), kuriame nurodė, kad su prašyme išdėstytais reikalavimais nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad tarnybinis patikrinimas atliktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos nustatytų reikalavimų. 2011 m. balandžio 13 d. įsakymas Nr. 30-TE-159 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo pripažinti skundžiamą įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu neteisėtu.

Nurodo, kad atsakovas, remdamasis atsakingų pareigūnų pranešimu apie pareiškėjo nušalinimą nuo tarnybos, įtariant esant jam neblaiviam tarnyboje bei manydamas, kad pareiškėjo veiksmai galimai žemina pareigūno vardą, pradėjo tarnybinį patikrinimą, kurį atliko struktūrinio padalinio, atliekančio tarnybinius patikrinimus kompetentingas pareigūnas, turintis tam reikiamus įgaliojimus.

Tarnybinio patikrinio metu buvo vertinami radijo ryšio ir telefoniniai pokalbiai su patrulių ekipažu, kuriame dirbo pareiškėjas bei nebuvo pagrindo netikėti liudytojų D. L. , V. P. , G. Š. , V. Z. , K. V. ir R. R. parodymais. Pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu nepasinaudojo teise teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus, kurie galėtų patvirtinti jo nekaltumą ir tyrimo neobjektyvumą.

Kaip matyti iš 2011 m. balandžio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS-59, kuri yra sudedamoji skundžiamojo įsakymo dalis, pareigūno vardą žeminančiais veiksmais pripažinta tai, kad pareiškėjas 2011 m. vasario 27 d. tarnybos metu be leidimo pasišalino iš patruliavimo maršruto, savavališkai nusišalino nuo tarnybinės užduoties vykdymo, klaidino atsakingus už policijos pajėgų valdymą pareigūnus, nevykdė atsakingų policijos pareigūnų nurodymo pasitikrinti girtumą, 2011 m. kovo 21 d. medicinos įstaigoje nepagarbiai elgėsi su aukštesnes pareigas einančiais policijos pareigūnais bei atsisakė paimti šaukimą atvykti į administracinės bylos nagrinėjimą. Todėl jis veikė tiesiogiai priešingai savo tarnybinėms funkcijoms ir tokiu būdu savo tyčiniais (kaltais) veiksmais (neveikimu) pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 33.8 punktą, 77.11 punktą, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6, 4.10, 4.20, 4.28 punktus, Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2008-11-13 įsakymu Nr. 30-V-111 patvirtintų Klaipėdos apskrities VPK vidaus tvarkos taisyklių 12, 13 punktų reikalavimus bei pažemino policijos pareigūnų vardą.

Duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas vairuojant tarnybinį automobilį turėjo būtinybę tarnybos metu viršyti nustatytą leistiną važiavimo greitį ir naudoti švyturėlius bei teisės aktuose nustatyta tvarka turėjo pagrindą pasinaudoti tarnybiniu automobiliu ir palikti patruliavimo maršrutą, negauta.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepime į prašymą išdėstytais argumentais prašo pareiškėjo prašymo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkintinas.

Pareiškėjas ginčija atsakovo 2011 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr.30-TE-159, kurio 2 punktu jis iš vidaus tarnybos buvo atleistas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statuto) 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (savo poelgiu pažeminus pareigūno vardą). Pareiškėjas ginčija įsakymo 2 punktą, kuriuo nuspręsta jį atleisti iš vidaus tarnybos ir kuris jam sukelia teisines pasekmes, todėl teismas vertina ginčijamo įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą tik šia apimtimi.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 26 straipsnį už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriamos tarnybinės nuobaudos, viena iš kurių yra atleidimas iš vidaus tarnybos (6 punktas). Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas atleidimo iš tarnybos pagrindas – pareigūno vardo pažeminimas. Pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punktą pareigūnas taip pat gali būti atleidžiamas, jei paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos. Iš šio reguliavimo galima konstatuoti, kad Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas savarankiškas atleidimo pagrindas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-07-13 nutartis administracinėje byloje Nr.A11-490/2004). Pastarojo punkto turinį atskleidžia Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Taigi, esminiu elementu, suponuojančiu nurodyto atleidimo iš tarnybos pagrindo (Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto) taikymą, yra kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas. Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme – tai yra bylai reikšminga aplinkybė, kurią yra būtina nustatyti Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Šią aplinkybę nustačius, ji turėtų būti įvertinta taikant akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu.

Teismui pateiktoje 2011 m. balandžio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr.30-IS-59 (toliau – ir Išvada) konstatuota, kad D. D. 2011 m. vasario 27 d. tarnybos metu be leidimo pasišalino iš patruliavimo maršruto, savavališkai nusišalino nuo tarnybinės užduoties vykdymo, klaidino atsakingus už policijos pajėgų valdymą pareigūnus, nevykdė atsakingų policijos pareigūnų nurodymo pasitikrinti girtumą, 2011 m. kovo 21 d. medicinos įstaigoje nepagarbiai elgėsi su aukštesnes pareigas einančiais policijos pareigūnais G. R. ir G. G. (juos apstumdė) bei atsisakė paimti šaukimą atvykti į administracinės bylos nagrinėjimą (net ir bloga savijauta negali būti pateisinama teisėtų vadovų reikalavimų nevykdymu, fizinės jėgos prieš juos panaudojimu), todėl jis veikė tiesiogiai priešingai savo tarnybinėms funkcijoms ir tokiu būdu savo tyčiniais (kaltais) veiksmais (neveikimu) pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijų 33.8 ir 77.11 punktą, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6, 4.10, 4.20, 4.28 punktus, Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2008-11-13 įsakymu Nr. 30-V-111 patvirtintų Klaipėdos apskrities VPK vidaus tvarkos taisyklių 12, 13 punktų reikalavimus bei pažemino policijos pareigūno vardą (b.l.17-26).

Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato policijos pareigūno pareigą, gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą, arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Šio punkto reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijos įstaigai) netaikomi policijos pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos vykdymas iš esmės pakenktų specialios kompetencijos policijos įstaigos uždaviniams įgyvendinti.

Pareigūnų etikos kodekso 4 punkte nurodytos nuostatos, kuriomis pareigūnai turi vadovautis tarnybinėje veikloje – saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ir elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo (4.6 punktas); laiku ir tiksliai vykdyti savo tiesioginio vadovo nurodymus ir pavedimus (4.10 punktas), vengti piktybiškai sakyti netiesą (4.20 punktas); vadovautis visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims (4.28 punktas); policijos pareigūnas turi laikytis solidarumo su savo kolegomis, ginti juos nuo nepagrįstos kritikos ir netinkamos įtakos, tačiau netoleruoti kolegų daromų teisės pažeidimų.

Instrukcijos 33 punktas nustato draudimus policijos pareigūnui, vienas iš jų yra draudimas gerti alkoholinius gėrimus ar būti apsvaigusiems nuo alkoholio ar kitokių svaigiųjų medžiagų (33.8 punktas). Instrukcijos 77.11 punkte nustatyta, kad vairuodamas tarnybinę transporto priemonę viršyti leistiną greitį ar kitaip pažeisti kitus KET reikalavimus galima tik esant tarnybiniam būtinumui ir tik įsijungus specialiuosius šviesos ar šviesos ir garso signalus.

Taisyklių 12 punktas numato, kad darbuotojui, nesuderinus su padalinio vadovu, darbo metu draudžiama spręsti asmeninius reikalus, užsiimti kita veikla, nesusijusia su pareigybės funkcijų vykdymu, o 13 punkte nustatyta, kad darbuotojams draudžiama darbo metu darbo vietoje vartoti alkoholinius gėrimus, būti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių ar toksinių medžiagų.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK) viršininko patvirtintą rinkimų į Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybas, dirbsiančių Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnų, užtikrinančių viešąją tvarką darbo planą, nuo 2011-02-27 9 val. iki 2011-02-27 24 val. Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK VTS PB patruliui D. G. ir VTS KG vyresn.postininkui D. D. buvo pavesta vykdyti rinkimų apylinkių patalpų apsaugą, užtikrinti viešąją tvarką bei eismo saugumą Drevernos, Agluonėnų, Priekulės, Venckų ir Dituvos apylinkėse (automobilis „Opel Astra“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) , šaukinys „Vingis 035). Atsakinga už pamainos pareigūnų darbą paskirta D. L. (tarnybinio patikrinimo medžiagos 1 tomas, b.l. 3-4, 7-8). Transporto priemonės kelionės lape Nr.0001882 nurodyta, kad minėtą automobilį tarnybiniam naudojimui paėmė D. G. (tarnybinio patikrinimo medžiagos 1 tomas, b.l. 15).

Iš 2011-02-27 įvykių suvestinės (tarnybinio patikrinimo medžiagos 1 tomas, b.l. 109-110) matyti, kad pranešimas apie viešosios tvarkos pažeidimą (registracijos numeris ROIK 0111000108443) Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK gautas 2011-02-27 21.16 val. Iš pateikto teismui garso įrašo (prijungtas CD su 2011-02-27 garso įrašu tarp Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK patrulių ekipažų ir PVP budėtoju vykdant priemonių planą rinkimų metu) nustatyta, kad tuo pat metu, kai buvo gautas pranešimas, budėtojas K. V. skambino D. G. mobiliuoju telefonu ir nurodė vykti į Lužgalių k. Derceklių g. prie parduotuvės Orbita 2, o minėtoje įvykių suvestinėje pažymėjo, kad D. G. ekipažas „Vingis 035“ į įvykio vietą išsiųstas 21:21 val. Tačiau ekipažas „Vingis 035“ 21.30 val. pastebėtas Dovilų mstl. Klaipėdos ir Gargždų gatvių sankryžoje, dideliu greičiu su įjungtais švyturėliais važiuojantis nuo Gargždų pusės link Baičių kaimo. Tai patvirtino liudytoju apklaustas pareigūnas G. Š. , dirbęs kitame ekipaže Ketvergių, Dovilų, Jakų, Stengių rinkiminėse apylinkėse. Minėtas pareigūnas taip pat nurodė, kad jis skambino į policijos komisariatą budėtojui paklausti koks minėto ekipažo užduoties tikslas kitam patrulių ekipažui priskirtoje teritorijoje, gal jam reikalinga pagalba, tačiau jam buvo pranešta, kad ekipažas „Vingis 035“ tarnybą turi vykdyti Priekulės pusėje ir pagal nurodymą turi reaguoti į gautą pranešimą bei vykti į Lužgalių k. Budėtojui K. V. 21:43 val. pasiteiravus D. G. ekipažo patrulio pareiškėjo D. D. , kur jie randasi, pastarasis nurodė, kad yra Dituvos sodų bendrijoje ir neigė važiavę per Dovilų miestelį. Pareigūno G. Š. nurodytas aplinkybes dėl minėto įvykio analogiškai nurodė savo tarnybiniuose pranešimuose pareigūnas K. V. (tarnybinio patikrinimo medžiagos 1 tomas, b.l. 49-50; 52-53). Tai, kad ekipažas „Vingis 035“, tuo metu kai buvo pastebėtas Doviluose, važiavo su įjungtais švyturėliais patvirtina ir automobilio „Opel Astra“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) GPRS duomenys (Tarnybinio patikrinimo medžiaga II tomas, b.l. 11-12), tai yra, 2011-02-27 20:17 val., gavus nurodymą vykti į Lužgalių k., įjungtas degimas; 20:29 val. švyturėliai įjungti; 20:31 val. švyturėliai išjungti. Taigi iš aukščiau nurodytų aplinkybių nustatyta, kad minėtas ekipažas vyko ne į iškvietimą, o važinėjo kitam ekipažui priskirtoje teritorijoje, tuo nevykdė budėtojo nurodymų, pasišalino iš priskirto patruliavimo maršruto.

Tarnybinio patikrinimo medžiaga taip pat nustatyta, kad ir 22.50 val. patrulių ekipažas „Vingis 035“ buvo pastebėtas Veiviržėnuose, važiuojant Laisvės g. nuo miestelio centro link Endriejavo, t.y. kitam ekipažui pagal sudarytą patruliavimo planą priskirtam maršrutui. Pareigūnei D. L. , kuri pagal darbo planą buvo pakirta dirbti Šiūparių, Veiviržėnų, Šalpėnų, Pėžaičių, Daukšaičių rinkininėse apylinkėse, pasiteiravus budėtojo kokiu tikslu šiose apylinkėse važinėja minėtas ekipažas, jai buvo atsakyta, kad budėtojas apie pakeistą maršrutą nieko nežino. Įtarus, kad ekipažo „Vingis 035“ pareigūnai galimai yra neblaivūs buvo nutarta juos patikrinti. Budėtojui telefonu susisiekus su D. G. bei paklausus, kur jie randasi, šis nurodė, kad yra Dituvoje, tačiau nurodžius, kad jie pastebėti Veiviržėnuose, pastarasis šio fakto nebeneigė. D. G. buvo nurodyta nuvykti prie šiame miestelyje budėjusio ekipažo. Šias aplinkybes patvirtina pareigūnės D. L. parodymai, išsamiai išdėstyti tarnybiniuos pranešimuose (Tarnybinio patikrinimo medžiaga I t., b.l.26-27; 35-37), pareigūno K. V. tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės, bei budėtojų dalyje daromo garso įrašo duomenys. Taigi, iš šių faktinių duomenų nustatyta, kad D. G. bei jo ekipažo patrulis pareiškėjas D. D. 2011-02-27, nepranešę budėtojui bei atsakingam už tarnybą pareigūnui ir negavę jų leidimo, savavališkai nusišalino nuo tarnybinės užduoties vykdymo, pasišalino iš patruliavimo maršruto.

Pažymėtina, jog administracinėje byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad policijos ekipažo nariai D. G. ir D. D. dėl svarbių aplinkybių negalėjo pranešti apie negalėjimą vykdyti užduoties ar būtinumą pasitraukti iš maršruto, o budėtojui paklausus apie jo buvimo vietą, piktybiškai sakė netiesą. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti bylos ir tarnybinio patikrinimo metu surikti duomenys.

Patruliniame automobilyje yra GPRS siųstuvas ir pagal jo duomenis (Tarnybinio patikrinimo medžiaga II tomas, b.l. 1-18) nustatyta, kad 2011 vasario 27 d. nuo 10:04 val. iki 18:47 val. ir nuo 19:29 val. iki 23:43 val. automobilio stebėjimo sistema neveikė. Budėtojas K. V. savo tarnybiniame pranešime (Tarnybinio patikrinimo medžiaga I tomas, b.l. 49-50; 52-53) patvirtino, kad radijo ryšio su ekipažu nebuvo, vieninga pajėgų valdymo sistema tarnybinio automobilio buvimo vietos nerodė, o policijos komisariate turimoje automobilių stebėjimo sistemoje iš pradžių automobilio judėjimas buvo rodomas realiame laike, vėliau pastebėta, jog realiame laike ekipažo buvimo vieta nerodoma. Byloje nėra duomenų, kad įvardijama įranga būtų sugedusi dėl mechaninio gedimo. Kad nebuvo mechaninio gedimo patvirtina ir navigacinės įrangos veikimo ypatumai – įranga veikė pradėjus budėjimą iki 2011-02-27 10:00 (Tarnybinio patikrinimo medžiagos II tomas, b.l. 2), vėliau nustojo veikusi, 2011 m. vasario 27 d. 18:58 vėl pradeda veikti ir veikia iki 19:23 (Tarnybinio patikrinimo medžiagos II tomas, b.l. 13). Iš bylos medžiagos matyti, kad navigacinė sistema veikė ekipažui esant jiems priskirtoje patruliuoti teritorijoje, tačiau nebeveikė jiems savavališkai pasišalinus iš patruliavimui priskirtos teritorijos, todėl akivaizdu, kad atjungiant ekipažo fiksavimo realiuoju laiku sistemą buvo siekiama, kad jų pasišalinimas nebūtų fiksuojamas navigacinei sistemai perduodant duomenis budėtojų daliai.

Be to, iš byloje esančių ir jau aukščiau aptartų įrodymų nustatyta, kad radijo ryšio stotelės maitinimas ir navigacijos siųstuvo antena buvo atjungtos mechaniškai, pats siųstuvas netgi buvo nuimtas nuo jo stacionarios tvirtinimo automobilyje vietos, todėl neįtikėtina versija, kad pareiškėjas nepastebėjo įvardijamų aplinkybių.

Iš tarnybinio patikrinimo metu pateiktų A. D. bei I. D. paaiškinimų, t.y. asmenų, kurie bendravo su ekipažo „Vingis 035“ pareigūnais, (Tarnybinio patikrinimo medžiaga I tomas, b.l. 55-56; 60) nustatyta, kad pagal jų pranešimą į iškvietimą degalinėje Dituvos kaime atvykę pareigūnai sukėlė minėtiems asmenims įtarimų dėl blaivumo, be to vartojo necenzūrinius žodžius viešoje vietoje, buvo priešiškai nusiteikęs kito automobilio vairuotojo atžvilgiu bei vadino jį „asilu“ ir „debilu“. Tai patvirtina ir prie bylos prijungtas garso įrašas (esant garso įrašui nebuvo būtinumo šiuos asmenis kviesti liudytojais į teismą), kurio metu budėtojas stengiasi išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Iš garso įrašo duomenų akivaizdžiai galima daryti išvadą, kad bendravimas tarp pareiškėjo ir budėtojo, pastarajam aiškinant užduotį, vyksta pareiškėjui sunkiai suvokiant kokius veiksmus jis turi atlikti reaguojant į A. D. pranešimą, tačiau nebuvo nustatyta, ar suvokimas yra apsunkintas dėl alkoholio vartojimo. Nurodyto turinio bendravimas, nesugebėjimas reaguoti į piliečių pranešimus apie galimai nusikalstamas veikas ar administracinius teisės pažeidimus, net ir nenustačius, kas turėjo įtakos pareiškėjo būklei, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog tokiais veiksmais ir elgesiu yra žeminamas policijos, kaip institucijos, autoritetas.

Duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas vairuojant tarnybinį automobilį turėjo būtinybę tarnybos metu viršyti nustatytą leistiną važiavimo greitį ir naudoti švyturėlius bei teisės aktuose nustatyta tvarka turėjo pagrindą pasinaudoti tarnybiniu automobiliu ir palikti patruliavimo maršrutą, negauta.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-59 pareiškėjui formuluojamas ir kaltinimas dėl reikalavimo pasitikrinti girtumą nevykdymo, dėl nepagarbaus elgesio su aukštesniais pareigūnais.

Liudytoja apklausta policijos pareigūnė D. L. nurodė, kad kilus įtarimų dėl ekipažo „Vingis 035“ pareigūnų neblaivumo, dėl jų savavališko pasišalinimo iš patruliavimo vietos, ekipažui nurodyta privažiuoti prie patruliavimą vykdžiusio ekipažo, kurio vyresniuoju buvo D. L. . Ekipažui atvykus automobiliu „Opel Astra“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) , jį vairavo pareiškėjas D. D. , o keleivio pusėje sėdėjo D. G. . Išlipus iš automobilio patruliui D. G. iš jo laikysenos, judesių, sklindančio alkoholio kvapo ji suprato, kad pastarasis yra neblaivus, tai patvirtino ir pats D. G. . Tuomet ji, kaip atsakinga už pamainos pareigūnų darbą, nusprendė kartu su minėtu ekipažu, automobiliu „Opel Astra“ grįžti į policijos komisariatą. Apie 23.30 val. grįžus į policijos komisariatą, apie įvykį pranešė Viešosios tvarkos skyriaus viršininkui G. R. , o D. G. ir D. D. buvo pasiūlyta nusistatyti girtumą alkotesterio pagalba, tačiau jie tai daryti atsisakė. D. G. buvo surašytas nušalinimo nuo tarnybos aktas ir išduotas siuntimas į Klaipėdos universitetinę ligoninę neblaivumui (girtumui) nustatyti, o D. D. paaiškinus, jog dėl tarnybinio automobilio vairavimo, siekiant panaikinti įtarimus dėl jo neblaivumo, jis privalo atlikti blaivumo testą. Kad nekiltų bereikalingų diskusijų ir kiti pamainos pareigūnai atliko blaivumo testus – D. L. , G. Š. bei V. Z. blaivumo testų rezultatai buvo 0,00 promilių. Į policijos komisariatą atvykus VTS viršininkui G. R. , pareiškėjas D. D. jam skundėsi dėl blogos savijautos, tačiau teigė, kad alkoholio jis tikrai nevartojo, bet nusistatyti girtumą atsisakė. G. R. pareiškėjui D. D. paaiškino, kad jo, kaip tarnybinio automobilio vairuotojo, vengimas nusistatyti girtumą užtraukia jam administracinę atsakomybę ir kad jo atsisakymas nusistatyti girtumą gali būti prilygintas sunkiam girtumo laipsniui, tačiau pareiškėjas ir toliau vengė nusistatyti neblaivumą, todėl G. R. surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tuomet pareiškėjas užsiminė, jog prieš dieną buvo vartojęs alkoholio. Nušalinus D. D. nuo tarnybos, jam buvo išduotas siuntimas į ligoninę blaivumui (girtumui) nustatyti. D. D. du kartus ėjo į tualetą, pirmąjį kartą ten užtruko labai ilgai, turėjo galimybę iš krano atsigerti vandens. G. R. nurodymu ji kartu su Klaipėdos rajono PK VTS KPP patruliais A. M. ir V. Z. turėjo D. D. pristatyti į ligoninę dėl blaivumo nustatymo. Ruošiantis važiuoti į ligoninę, D. D. pasikalbėjęs telefonu nusprendė, kad girtumą nustatys policijos komisariate. Atlikus D. D. blaivumo testą, tikrintuvas parodė – 0,00 promilių, tačiau tai buvo praėję daug laiko nuo jo pristatymo į policijos komisariatą..

Analogiškas aplinkybes dėl D. D. atsisakymo tikrintis girtumą, kaip ir nurodė savo tarnybiniuose pranešimuose (tarnybinio patikrinimo medžiaga - I tomas, b.l. 1-38, 46), parodė liudytojas - Klaipėdos r. PK VTS viršininkas G. R. . Jis taip pat nurodė, jog D. G. pirmiau buvo išvežtas į ligoninę girtumui nustatyti todėl, kad tarnyboje buvo neblaivus, bet tarnybinio automobilio nevairavo, o D. D. buvo forminami dokumentai – nušalinimas nuo darbo, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl vengimo tikrintis girtumą ryšium su automobilio vairavimu.

Iš asmens blaivumo testo matyti, jog pareiškėjo blaivumo testas atliktas 1 val. 23 min. 41 sek. (b.l. 33 ir tarnybinio patikrinimo medžiaga - I tomas, b.l. 1-18). Iš 2011-02-27 administracinio teisės pažeidimo protokolo ( b.l. 31) ir nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo akto (b.l. 29-30) nustatyta, kad D. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 23 val. 35 min., tuo pačiu metu buvo nušalintas ir nuo darbo. D. D. paaiškinti įvykio aplinkybes atsisakė bei dokumentuose nepasirašė. Atsižvelgus į šiuos duomenis, darytina išvada, kad policijos pareigūnai nedelsė ir nevilkino administracinio teisės pažeidimo įforminimo procedūros, todėl D. D. turėjo realią galimybę kuo greičiau pats išvykti į gydymo įstaigą ir pasitikrinti neblaivumą. Šį faktą patvirtina ir 2011-02-28 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK išduotas siuntimas D. D. nustatyti, ar jis yra blaivas, ar apsvaigęs. Siuntimas išduotas 2011-02-28 00.10 val. ( b.l. 32).

Byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad galimybė patikrinti D. D. neblaivumą buvo, tačiau pareiškėjas pats nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų ir atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Pareiškėjo teiginiai, kad jis atsisakė tikrintis blaivumą policijos komisariate, o sutiko tai daryti sveikatos priežiūros įstaigoje, nes dėl aukštesnio rango policijos darbuotojų D. L. , G. R. priešiškų jo atžvilgiu veiksmų jautėsi nesaugus ir nepasitikėjo tikrinimu policijos komisariate atmetami kaip nepagrįsti ir tai vertinami kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. D. D. privalėjo pareigūnų reikalavimu leisti patikrinti jo būklę alkotesteriu, o nesutikdamas su jo parodymais per 1 valandą privalėjo pats nuvykti savo lėšomis į sveikatos priežiūros įstaigą jo blaivumui nustatyti. Visi samprotavimai, kada buvo išrašytas siuntimas pasitikrinti medicinos priežiūros įstaigoje, kada surašyti kiti dokumentai, jokios įrodomosios reikšmės, vertinant D. D. atsisakymą pasitikrinti alkotesteriu, neturi. Kad jis ignoravo pareigūnų reikalavimus, matosi ir iš to, jog jis atsisakė pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą bei parašyti pasiaiškinimą ( b. l.31).

Iš LITEKO – Lietuvos teismų informacinės sistemos – duomenų matyti, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutarimu D. D. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir skyrė administracines nuobaudas – 2100 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams (b.l.111-114). Jo apeliacinis skundas atmestas, nutarimas įsiteisėjęs ir atiduotas vykdyti (b.l. 115, 116-119 ).

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad D. D. 2011 m. kovo 21 d. medicinos įstaigoje nepagarbiai elgėsi su aukštesnes pareigas einančiais policijos pareigūnais G. R. ir G. G. (juos apstumdė) bei atsisakė paimti šaukimą atvykti į administracinės bylos nagrinėjimą, todėl jis veikė tiesiogiai priešingai savo tarnybinėms funkcijoms.

Iš policijos pareigūnų G. G. ir G. R. , R. M. tarnybinių pranešimų (tarnybinio patikrinimo medžiaga - I tomas, b.l. 69, 70-72, 80, 84, 90) matyti, kad įteikti pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo ir šaukimą daug kartų buvo vykta pas D. D. adresu (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena: 2011-03-07 11.45 val., 11.50 val.; 15 val., 15.55 val.; 2011-03-08 11.50 val.; 2011-03-09 18.10 val.; 2011-03-18 08.15 val.; 2011-03-17 9.40 val.; 2011-03-18 8.15 val.. Minėti policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog jiems paskambinus durų niekas neatidarydavo, viduje kartais pradėdavo loti šuo ir girdėjosi viduje žingsniai, kieme būdavo jo naudojamas automobilis. D. D. tuo metu turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir privalėjo ambulatoriškai gydytis.

Policijos pareigūnas G. G. tarnybiniame pranešime nurodė, kad jis su G. R. 2011 m. kovo 21 d.8.30 val. nuvyko į Gargždų ligoninę pas gydytoją V.R. G. ir prie gydytojo kabineto sutiko pareiškėją D. D. . G. R. paklausė jo, ar jis pasirašys ant pranešimo „Dėl tarnybinio nusižengimo“ ir paims šaukimą dėl administracinės bylos nagrinėjimo. D. D. kategoriškai atsisakė pasirašyti, neėmė minėto šaukimo. Tada G. R. pasakė, jog jam girdint garsiai perskaitys pranešimą. D. D. stūmė G. R. ir jį (G. G. , apsirengusį tarnybine uniforma) į šoną, sakydamas kad nesiklausys ir skambino advokatui. Po to dar nesėkmingai pabandęs nustumti, pasakė, kad jie jam sužalojo ranką. G. R. perskaitė pranešimą „Dėl tarnybinio nusižengimo“, D. D. vėl atsisakė pasirašyti ir paimti šaukimą. G. R. buvo užėjęs pas gydytoją patikslinti D. D. gyvenamąją vietą. Visą tą laiką prie gydytojo kabineto sėdėjo vienas vyriškis, kuris pasirašė ant pranešimo (tarnybinio patikrinimo medžiaga - I tomas, b.l. 48).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojai G. G. ir G. R. teisme parodė analogiškas aplinkybes.

Nurodytais tarnybiniais pranešimais ir liudytojų G. G. , G. R. parodymais paneigta D. D. versija, kad būdamas namuose jis negirdėdavo skambučių; įrodyta, jog jis sąmoningai vengė bendrauti su pas jį atvykusiais pareigūnais, todėl pareigūnai G. R. ir G. G. pranešimą „Dėl tarnybinio nusižengimo“ ir šaukimą atvykti į administracinės bylos nagrinėjimą stengėsi jam įteikti medicinos įstaigoje, tačiau D. D. veikė tiesiogiai priešingai savo tarnybinėms funkcijoms.

Apibendrinant aukščiau nustatytas aplinkybes ir vertinant pareiškėjo veiksmus jam einant vidaus tarnybos pareigūno pareigas, akivaizdu, kad jis nesilaikė pareigūnų tarnybos tvarką reglamentuojančius teisės aktų – Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Instrukcijos 33.8, 77.11 punktų, Pareigūnų etikos kodekso 4.10, 4.6, 4.20, 4.28, punktų, Taisyklių 12, 13 punktų reikalavimus. Todėl atsakovas pagrįstai pareiškėjo veiksmus vertino kaip savo poelgiu pažeminus pareigūno vardą ir taikė savarankišką atleidimo iš tarnybos pagrindą, numatytą Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

Pagal Konstituciją valstybės tarnyba - tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei Tautai, todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Ji turi būti organizuota taip, kad valstybės ir savivaldybių institucijose sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas priimtų (arba dalyvautų tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) tik lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai žmonės. Konstitucija netoleruoja tokių situacijų, kai kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis, kuri nors valstybės ar savivaldybės institucija arba atskiri valstybės tarnautojai veikia priešingai nei reikalauja Lietuvos valstybės interesai ar pažeidžia Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką. Valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas valstybės tarnybai kelia ypatingus reikalavimus. Valstybės tarnautojai ne tik privalo patys nepažeisti Konstitucijos ir teisės, bet ir turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką.

Pareiškėjas D. D. neatliko savo pareigos imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką. Vertinant pareiškėjo veiką, atsižvelgtina į Lietuvos policijos paskirtį bei uždavinius. Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio nuostatas policijos uždaviniai yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija ir jų atskleidimas ir tyrimas ir kt. Kaip jau minėta, Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato pareigą policijos pareigūnui gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pačiam esant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Sistemiškai vertinat aukščiau aptartų policijos veiklą reglamentuojančių norminių aktų nuostatas, darytina išvada, kad policijos pareigūnas turi taip atlikti savo tarnybą, kad būtų užtikrinti policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje keliami uždaviniai. Visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė aukščiau aptartojo teisinio reguliavimo, savavališkai pasišalino iš patruliavimo maršruto, sakė netiesą apie ekipažo buvimo vietą, su asmenimis bendravo vartodamas necenzūrinius žodžius, pažeidimo fiksavimo metu elgėsi nepagarbiai tiesioginių vadovų atžvilgiu ir medicinos įstaigoje nepagarbiai elgėsi su aukštesnes pareigas einančiais policijos pareigūnais, vengė blaivumo patikrinimo. Šie pareigūno veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

Teismas minėjo, kad pareigūno vardo pažeminimo sąvoka apibrėžta Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir 2003 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr.lV-308 patvirtintos „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos" (toliau – Tvarkos) 4.3 punkte, kur pateiktas pareigūno vardo pažeminimo apibrėžimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikinėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Šiuo atveju pareiškėjas savavališkai, be budėtojo ar atsakingo asmens pasitraukęs iš maršruto ir užduoties vykdymo, klaidinęs atsakingus už policijos pajėgų valdymą pareigūnus, nepagarbiai elgęsis su asmenimis bei aukštesniais pareigūnais, įvykdė darbo drausmės pažeidimus, kurie galėtų sudaryti savarankišką vadą atsirasti pareiškėjo atsakomybei dėl padarytų darbo drausmės pažeidimų. Tačiau atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą gali atsirasti atlikus šios teisės normos dispozicijoje numatytus veiksmus, nepriklausomai ar tie veiksmai buvo susiję ar nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu. Tai lemia, kad Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto sudėtyje gali būti ir kitų drausminių nusižengimų, tačiau jei drausminiai nusižengimai taip pat akivaizdžiai pažemina ir vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoja, tai jų įvykdymas gali užtraukti ne tik drausminę atsakomybę, bet ir atsakomybę pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Todėl nustačius būtent tai, kad pareiškėjas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, pagrįstai prioritetiškai taikytas šis atleidimo iš tarnybos pagrindas.

Aukščiau aptarti pareiškėjo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip pareigūno vardo pažeminimas, pareiškėjas savo elgesiu suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad policijos pareigūnai tarnybos metu gali nevykdyti įstatymų nustatytų šiai teisėtvarkos institucijai pareigų, o tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą policija ir menkina šios institucijos prestižą visuomenėje ir ją kompromituoja ją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006-07-03 pasitarime patvirtinto administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimo 3.2.4.4 punkte yra cituojama administracinėje byloje Nr. A-523/2005 priimta nutartis ir konstatuota, kad Vidaus tarnybos statutas nenumatė vidaus reikalų sistemos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis. 2008-03-12 nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A143 – 231/2008 taip pat akcentavo, kad pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bei ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą.

Tarnybinis patikrinimas atliktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bei juridines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu priimtas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011-04-13 įsakymas Nr. 30-TE-159, kurio 2 punktu pareikėjas atleistas iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo D. D. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė