Telšių apylinkės teismo įsakymas

Žemesnės instancijos teismas

Tokiais veiksmais P. M. padarė BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

G. P. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, o būtent: 2020 m. liepos 17 d. apie 21.00 val., tikslai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) gamtos ir kultūros parke esančioje stovyklavietėje, veikdamas kartu su P. M., nepilnamečiais J. L., L. M. ir G. J., pastarajam radus krūmuose, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 11,269 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) bei ne mažiau 0,181 g narkotinės medžiagos – kokaino, supakuotų į plastikinius maišelius ir įdėtų į metalinę saldainių dėžutę, šias narkotines medžiagas neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė iki 2020 m. liepos 17 d. 21.24 val., kol juos sulaikė ir narkotines medžiagas rado bei paėmė policijos pareigūnai.

Tokiais veiksmais G. P. padarė BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu P. M. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad save laiko psichiškai sveiku, psichikos sveikatos centre registruotas nėra. Laikosi ankstesnių savo parodymų, kuriuos davė kaip liudytojas. 2020 m. liepos mėnesį, tikslios datos nebeatsimena, (duomenys neskelbtini) gamtos ir kultūros parke, būnant stovyklavietėje su draugais, kai G. į ją parnešė metalinę saldainių dėžutę ir ją atidarė, pamatęs dėžutės turinį jis suprato, kad dėžutėje yra galimai narkotinės medžiagos. Tai suprato iš to, kad pamatė žalios spalvos augalinės kilmės medžiagą, kuri skleidė aitrų kvapą. Nors suprato, kad ten galimai narkotinės medžiagos, tačiau jis nepranešė apie radinį policijos pareigūnams. Kodėl nepranešė negali paaiškinti, norėjo jas išmėginti, gal todėl nepranešė. Vartoti rastų galimai narkotinių medžiagų jam niekas nesiūlė, nusprendė pats savo valia, niekieno neverčiamas. Ar jo draugai vartojo rastus narkotikus, nežino, nes nematė, matė tik kaip G. taip pat rūkė, nes jie abu kartu rūkė. Po to, neilgai trukus, prie jų priėjo vyriškis, kuris iškvietė policijos pareigūnus. Dėl tokio savo poelgio gailisi. Daugiau nieko neturi paaiškinti (I t., b. l. 101-104).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. P. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad save laiko psichiškai sveiku, psichikos sveikatos centre registruotas nėra. Kadangi įvykis buvo kiek seniau, todėl jau nebe visas įvykio aplinkybes atsimena, bet galima vadovautis jo parodymais, kuriuos davė apklausiamas kaip liudytojas. Narkotikus į stovyklavietę parnešė G. J. Kai dėžutė buvo atidaryta, priėjęs ir pamatęs, kas joje yra, iš išvaizdos ir iš aitraus kvapo suprato, kad dėžutėje yra galimai narkotinės medžiagos. Apie radinį pareigūnams nei vienas iš buvusių kompanijoje nepranešė, nes iš smalsumo norėjo pamėginti. Kaip kiti kompanijoje buvę asmenys vartojo rastas galimai narkotines medžiagas nematė, kaip ir buvo minėjęs apklausoje prieš tai, jie abu su P. M. pamėgino parūkyti galimai narkotinę medžiagą – žolę, o ar kiti mėgino negali atsakyti, nematė. Rastas galimai narkotines medžiagas vartojo niekieno neverčiamas, niekas jam jų vartoti nesiūlė. Nuo narkotinių medžiagų radimo iki kol atėjo vyriškis, kuris juos užtiko stovyklavietėje, praėjo nuo 1 valandos iki 2 valandų. Kiek tiksliai laiko praėjo nuo dėžutės radimo iki kol juos užklupo tas nepažįstamas vyriškis negali atsakyti, tačiau galėjo būti viena arba dvi valandos. Pirma buvo parnešta dėžutė, o tik po to vamzdis, kuris, kaip suprato, yra skirtas žolės rūkymui. Ne vienas jis sprendė, ar kviesti policijos pareigūnus ar ne, jų buvo daugiau, t. y. ir J., ir G., ir L., ir P., tačiau nei vienas nekvietė policijos pareigūnų. Jis nepranešė pareigūnams apie radinį, kurį laikė narkotinėmis medžiagomis, nes norėjo jas išmėginti, o kodėl draugai nekvietė atsakyti negali, nežino. Dėl padaryto pažeidimo gailisi (I t., b. l. 71-74).

Kaltinamųjų P. M. ir G. P. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, be pačių kaltinamųjų prisipažinimo visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

– Liudytoju apklaustas P. M. parodė, kad su G. J. yra pažįstamas apie metus laiko, su juo susipažino per savo draugą G. Susipažino žaisdami krepšinį. Kad G. vartoja narkotines medžiagas, nežinojo. Įvykis buvo seniai, todėl tikslių įvykio aplinkybių nebeatsimena. 2020 m. liepos 17 d. jis su savo draugu G. P. vakaro metu, laiko pasakyti negali, jo vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) pušyno, prie aerodromo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje pasistatė automobilį. Abu su G. išlipę iš automobilio nuėjo gilyn į pušyną. Eidami į pušyną nebuvo nusprendę, kur vaikščios, pušyne pavaikščiojo apie 30 min. ir pušyne sutiko J. Kurioje pušyno vietoje jie sutiko J. negali tiksliai pasakyti, neatsimena, tačiau tai buvo arba prie skersinių („turnikų“) esančių pušyno gale, arba pušyne prie scenos. J. buvo vienas. Susitikus J. visi trys nusprendė eiti į vadinamąją „šaudyklą“, norėjo atsisėsti, užsikurti laužą ir pasišildyti. Nuėjus į pušyno aikštelę, kurioje nėra medžių, vadinamąją „šaudyklą“, jie visi trys atsisėdo ant suolelio, esančio šalia pagrindinio takelio. Jiems sėdint ir kalbantis nuo pušyno gilumos takeliu pamatė ateinančius G. J. ir jo draugą L. M. Jie praeidami pristojo prie jų, pasisveikino, pradėjo kalbėtis. G. ir L. su savimi nieko neturėjo. Jiems atėjus, visi nusprendė nueiti prie laužavietės, esančios toje pačioje „šaudykloje“, kuri yra šaudyklos gale, dešinėje pusėje, einat link upės, ten yra laužavietė ir tokia statula, padaryta lyg suoliukas. Nuėjus ten, visi ėjo ieškoti šakų laužo kūrimui. Jis ėjo su G. maždaug į vieną pusę, kur ėjo jis jau tikrai nebeatsimena, o G., J. ir L. ėjo į kitą pusę, jie, kiek matė, ėjo link upės, o kur po to nuėjo, nebematė. Jie su G. parsinešė sausų šakų prie laužavietės ir pamatė grįžtančius kitus vaikinus. Ar jie visi kartu grįžo, ar po vieną atskirai, neatsimena. Atsimena, kad G. nuo upės pusės pareidamas rankose nešėsi metalinę lyg ir saldainių dėžutę. Atsimena, kad taip pat po to prie laužavietės buvo parneštas ir vamzdis, toks pilkas, bet kas jį parnešė neatsimena, tik atsimena, kad sakė, jog jį kartu su dėžute rado G. Kai G. parnešė dėžutę jie visi jau buvo prie laužavietės. G. bandė atidaryti dėžutę, jam jos atidaryti nepavyko, ji sunkiai atsidarė, tada dėžutę bandė daryti ir jis, ir kiti buvę vaikinai. Visiems pamėginus daryti dėžutę, ji vėl buvo perduota G., jam ji iš rankų iškrito, po to pakėlus nuo žemės G. dėžutę atidarė. Visi pamatė, kad dėžutėje yra kanapės, kad ten yra būtent kanapės suprato iš to, kad yra matęs internete kaip jos atrodo. Tiksliai neatsimena kaip jos buvo supakuotos, lyg ir buvo permatomame spalvotame maišelyje. Dėžutę su jos turiniu G. padėjo ant žemės neatsimena ar ją paliko atidarytą ar uždarytą. Iš dėžutės kažkuris iš draugų, kuris neatsimena maišelį iš dėžutės ištraukė, tada pamatė, kad dėžutėje taip pat buvo kažkokie balti milteliai maišelyje. Jis pamatęs dėžutės turinį suprato, kad ten yra narkotinės medžiagos. Visi sėdėjo ant suolelio, jau kažkas buvo parnešęs vamzdį, todėl jie abu su G. nusprendė išmėginti parūkyti kanapes. G. paėmė maišelį, kuriame buvo kanapės, maišelyje jų buvo gal kokia sauja, jis t. y. G. paėmė gabalėlį kanapės ir jį įdėjo į vamzdį, žiebtuvėliu uždegė kanapę ir pirmas įtraukė dūmus į save. Po to jis padavė vamzdį su jame smilkstančia kanape jam. Nieko nesakė paduodamas. Jis įtraukė vieną dūmą, tada vamzdį padėjo. Visi kiti vaikiai tuo meta įskaitant ir G. buvo taip pat šalia ir matė kad jie mėgina kanapes, tačiau nei vienas nesiūlė jų mėginti, patys abu bendrai su G. nusprendė. Po to kai parūkė nuėjo abu su G. iki automobilio, nes jis norėjo pasiimti cigaretes. Prie laužavietės nebuvo gal kokį 20 minučių laiko. Grįžtant nepastebėjo, kad kas rūkytų, nepastebėjo, kad pas ką nors rankose būtų buvęs tas aparatas. Parėjus prie laužavietės pastebėjo, kad 20 eurų kupiūra susukta guli netoli dėžutės ant žemės. G. paklausė kieno yra 20 eurų kupiūra J. atsakė, kad jo, jis sakė, kad mėgino miltelius. Jis pats nematė kas ką mėgino, nes jie su G. pamėgino kanapes ir išėjo, o kas per tą laiką vyko prie laužavietės nežino. Po to parėjus dar visi pasėdėjo prie laužo apie 10-15 min tačiau nei vienas iš jų nebebandė nei miltelių nei kanapių. Sėdint atėjo tas kažkoks žmogus, kurio jis nepažįsta ir jis iškvietė policijos pareigūnus. Iš kur pas jį rasta kokaino šlapime, jis pasakyti negali, nes tikrai nemėgino rastų miltelių. Dar gali pasakyti, kad jie su G. patys pirmieji pamėgino kanapės, ir po to išėjo prie automobilio, o kas po jų ir ką mėgino nematė. Jis niekam nesiūlė mėginti rastų narkotikų, G. taip pat jis nesiūlė, jie tiesiog abu bendrai nusprendė pamėginti. Kam priklausė dėžutė su joje buvusiu turiniu ir vamzdis nežino. Daugiau nieko paaiškinti negali (I t., b. l. 91-94);

– Iš medicininės apžiūros akto Nr. 19 matyti, kad P. M. įvykio metu vartojo marihuaną ir kokainą (I t., b. l. 88);

– Liudytoju apklaustas G. P. parodė, kad G. J. yra jo draugas, su juo draugai yra nuo to laiko kai jis parsikraustė į (duomenys neskelbtini), apie metus laiko. Kad G. yra vartojantis narkotines medžiagas tą nutuokia, nes jis kartais kai susitikdavo būdavo toks keistas, ne savas, akys padyrusios, tokios kaip stiklinės, žaidžiant krepšinį greit padusdavo. Pats sakęs, kad turi narkotikų ar kad vartoja nėra sakęs jam, bet jis tai įtardavo iš to kaip ir sakė prieš tai, kad būdavo labai keistas. Jis jo yra klausęs kodėl jis toks keistas, jis pasiteisindavo, kad serga. 2020 m. liepos 17 d. jie abu su jo geriausiu draugu P. M. kaip ir kiekvieną vakarą išėjo į lauką, P. buvo su automobiliu. Jie iš pradžių nuvažiavo prie užtvankos, buvo dviese. Po to pabuvus prie užtvankos P. vairuojamu automobiliu nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) pušyno esantį aerodromą ir automobilį pasistatė aikštelėje. Buvo apie 20.00 val. vakaro. Jie nusprendė nueiti pasivaikščioti. Išlipus iš automobilio abu su P. nuėjo pušyno link, aerodromo kairėje pusėje, apie porą šimtų metrų atstumu, yra keliukas į pušyną, kuriuo jie ir nuėjo. Buvo suplanavę apeiti ratą per pušyną, grįžti pro upelį ir link mašinos. Einant pušyne esančiu keliuku, netoli šaudyklos sutiko J. L., jis ėjo į pušyno gilumą link estrados, kai jį sutiko jis buvo dar nepriėjęs „šaudyklos“ arti (duomenys neskelbtini) pusės. Jie jį susitikę, pradėjo su juo kalbėtis, visi trys atsisėdo ant suolelio esančio „šaudykloje“, pats pirmas suolelis. Jiems sėdint ir kalbantis nuo (duomenys neskelbtini) pusės pušyno keliuku pamatė ateinančius G. J. ir L. M. Jie su savimi kiek atsimena nieko neturėjo. Vienintelis J. L. buvo su kuprine. Kiek pastebėjo kai buvo pradaręs J. savo kuprinę, joje buvo megztinis, gėrimo butelis. Kai atėjo G. su L. tada jie visi pasisveikino, jie prisėdo prie jų ir G. pasiūlė jiems visiems eiti į šaudyklos galą, ten toliau „šaudykloje“ yra tokia kaip skulptūra – suoliukas. Ten visi ir nuėjo. Ten besėdint ir bendraujant pradėjo pulti uodai, todėl nusprendė užsikurti laužą. Nuėjo ieškoti malkų, visi ėjo į skirtingas puses. Jis nuėjo į kairę, P. panašiai kaip ir jis, gal metro atstumu į šoną nuo jo, o L., G. ir J. nuėjo link upės, perlipę kalnelį. Jie su P. parsinešė prie suolelio ir laužavietės, radę po glėbį sausų šakų, neilgai trukus parėjo jie visi trys. Matė, kad G. rankose nešėsi saldainių dėžutę, o L. su J. parėjo nešini šakų. Jis G. klausė, kam jis tą saldainių dėžutę parsineša, jis atsakė, kad ją rado krūmuose. Tada G. parsinešęs dėžutę prie jų, kai jie visi tuo tarpu buvo prie laužavietės ją pradėjo atidarinėti. G. atidarius dėžutę iš dėžutės iškrito mažas užsegamas, permatomas maišelis, taip pat matė kad iškrito kažkokia augalinės kilmės medžiaga panaši į marihuaną. Kai pamatė dėžutės turinį, suprato, kad ten gali būti narkotikai. G. tada viską surinko ir vėl sudėjo į dėžutę ir dėžutę uždarė bei ją padėjo ant suolelio. Jis tuo metu nuėjo atlikti gamtinių reikalų. Kai grįžo, po poros minučių pamatė, kad prie laužavietės yra atneštas ir vamzdis, toks pilkas, su žarnele ir folija ant jos galo. Kas jį parnešė prie laužavietės nežino, tačiau G. sakė, kad jį taip pat rado ten pat krūmuose. Kai jis parėjo prie laužavietės vamzdis buvo atremtas į suolelį. Kai jis parėjo prie laužavietės, visi penki buvo prie laužavietės, tada pradėjo visi kartu mąstyti, ką daryti su rastais daiktais. Visi bendrai nusprendė, kad bandys, nebuvo taip, kad kažkuris vienas pasiūlytų, tiesiog visi nusprendė išmėginti. G. nesiūlė jiems mėginti, tačiau kartu taip pat sutiko, kad reikia išmėginti. Tada Dėžutę nuo suolelio paėmė G., ją atidarė ir atidarytą padėjo ant suolelio ir pasakė, „tai pradėkit“. Jo žodžiai nebuvo skirti kažkuriam vienam, tai buvo skirta visiems. Jie abu su P. pirmieji išmėgino parūkyti, nes jis norėjo nueiti iki automobilio pasiimti cigarečių, todėl jis paėmė iš dėžutės gabalėlį augalinės medžiagos ir įdėjo į to vamzdžio dalį ant kurios buvo folija. Žinojo kur reikia dėti marihuaną, nes buvo matęs „Facebook“ vaizdo įrašą. Uždegė tą marihuaną ir abu su P. po dūmą įtraukė ir abu išėjo. Prieš išeinant vamzdį padėjo ant žemės atrėmęs į suolelį. Prie laužavietės grįžo maždaug po 20 minučių. Pareinant matė, kad G. vamzdį skirtą marihuanos rūkymui perdavė L.. Kai L. ir G. paėmė aparatą rūkymui jis iš karto traukė dūmus, po to padėjo aparatą ant žemės. Priėjus arti ant suolelio dar matė padėtus 20 eurų kupiūrą, kuri buvo susukta. Jis dar paklausė, kieno ji yra, o J. atsakė, kad tai jo pinigai. J. sakė, kad pinigai buvo skirti išmėginti milteliams. Kas mėgino miltelius nematė, bet kai po visko pareigūnai juos buvo nuvežę į ligoninę patikrinti apsvaigimo, kiek žino nustatė, kad kokainą vartojo J. Kai jie su P. parėjo nuo automobilio už kokių 5 minučių prie jų priėjo neuniformuotas policijos pareigūnas. Po to kai parėjo nuo automobilio daugiau jie su P. nerūkė ir miltelių nebandė. Daugiau nieko paaiškinti negali (I t., b. l. 63-66);

– Iš medicininės apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nustatyta, jog G. P. įvykio metu vartojo marichuaną (I t., b. l. 60);

– Liudytojas J. B. parodė, kad 2020 m. liepos 17 d. vakaro metu, apie 21.00 val., dar buvo šviesu, jis vienas pats jam priklausančiu automobiliu vyko pro (duomenys neskelbtini) pušyną, esantį (duomenys neskelbtini) kaime. Vykstant pro aerodromą pastebėjo aikštelėje stovintį automobilį (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos 3 klasės, valstybinio numerio neatsimena, tačiau žino, kad jis priklauso asmeniui, kuris galimai vartoja narkotines medžiagas, jo vardas P., pavardės nežino. Jis pasistatęs automobilį išėjo į pušyno gilumą, žolyne išmintu takeliu. Einant takeliu atsidūrė pušyne prie vadinamos „šaudyklos“. Ten išgirdo toliau esančioje stovyklavietėje balsus. Ėjo link jų. Jam būnant apie 40-50 metrų atstumu nuo vaikinų būvimo vietos juos pastebėjo, o vaikinai pastebėjo jį. Kai vaikinus pastebėjo, vieni jų sėdėjo ant suolelio, o kiti stovėjo. Matė, kad kažkuris vaikinas, negali pasakyti kuris, neužfiksavo, kaip apsirengęs taip pat neužfiksavo, vienas iš sėdinčių ant suolelio pradėjo kuistis lyg kažką bandydamas už nugaros slėpti. Stovyklavietėje buvo 5 vaikinai, iš jų žino G. J., G. P. ir J. L. Matė, kad G. J. stovėjo, o kas sėdėjo ant suolelio neatsimena, neužfiksavo. Jis ėjo artyn vaikinų ir būnant apie 10 metrų atstumu nuo jų pajuto marihuanos kvapą. Jis priėjęs prie vaikinų, paklausė ką jie veikia, jie atsakė, kad šiaip sėdi ir kūrena laužą. Jis pastebėjo kad šalia laužo ant žolės mėtosi vamzdis galimai skirtas marihuanos rūkymui, už suolelio pastebėjo apvalią saldainių dėžutę. Jis paklausė vaikinų kas toje dėžutėje ir kam reikalingas tas vamzdis. G. J. jam atsakė, kad dėžutėje yra žolė, o vamzdį kartu su dėžute rado kažkur netoli tos vietos pušyne. Klausė vaikinų, kodėl jie nepranešė policijai jei jau rado tai pušyne. G. J. atsakė „nežinau“. Kadangi gyvena (duomenys neskelbtini) ir iš aplinkinių žmonių yra girdėjęs, kad G. J. vartoja ir galimai platina narkotines medžiagas, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Bendraujant su vaikinais pastebėjo, kad daugumai jų buvo išsiplėtę vyzdžiai, todėl pamanė, kad jie yra vartoję narkotines medžiagas. Taip pat nori pasakyti, kad pastebėjo ant suolelio padėtą kuprinę, dėl kurios kiek atsimena J. L. sakė, kad tai jo kuprinė. Daugiau nieko paaiškinti negali (I t., b. l. 45-48);

– Įtariamasis (nepilnametis) G. J. parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato, kaltu prisipažįsta. 2020 m. liepos 17 d. vakare apie 20.00 val. iš buto kuriame gyvena, kartu su kambarioku L. M. išėjo į pušyną prie skersinių („turnikų“), ketino sportuoti. Einant pušyno keliuku ties pušyno maždaug viduriu yra vadinamoji „šaudykla“ ten netoli yra suoliukai, einant keliuku patekus į laukymę vadinamą „šaudykla“ pasisukus einant nuo (duomenys neskelbtini) pusės į dešinę yra suoliukai, ten ant suoliukų sėdėjo jo pažįstami G. P., P. M. ir J. L. Jie su L. priėjo prie ant suolelio sėdinčių pažįstamų ir su jais pabendravo, kartu parūkė elektronines cigaretes. Po to po kokių 10 minučių visi nusprendė eiti iki netoliese esančios vietos esančios toje pačioje vadinamojoje „šaudykloje“ kurioje yra suolelis yra laužavietė, ten ketino užsikurti laužą. Nuėjus prie laužavietės nusprendė eiti paieškoti sausų pagalių, kad užsikurti laužą. Lažo užsikūrimui G. turėjo žiebtuvėlį, J. taip pat turėjo ir P. turėjo, nes jie rūko tai elektronines tai cigarus. Visi kartu nuėjo link upės pusės, kur perlipus supiltą kalnelį, už jo pamatė nepjautą žolę, joje krūvą pagalių, visiems priėjus prie pagalių pastebėjo, kad šalia apie 5 žingsnių atstumu nuo pagalių yra krūmas, su daug lapų, prie jo nepjautoje žolėje pastebėjo išmintą takelį link krūmo. Jis imdamas pagalius pastebėjo, kaip krūme esančiame netoliese kažkas sublizgėjo. Parnešė pagalius prie laužavietės, po to apsisuko, ir vėl ėjo prie krūmo, nes prieš tai ten matė blizgantį čipsų pakelį, galvojo jį panaudoti laužo įkūrimui. Krūmas yra apie 7 -10 metrų atstumu nuo gyvatės formos suolelio einant link upės, reikia pereiti kalnelį, po to eiti tiesiai ir yra. Nuėjo abu su L. prie ankščiau minėto krūmo. Jis pasilenkęs paėmė traškučių pakelį ir pamatė, kad po traškučių pakeliu yra apvali aliumininė saldainių dėžutė, ant kurios nupiešti saldainiai, violetinės spalvos. Jis paėmė dėžutę ir dėžutę paėmus jautėsi, kad ji ne tuščia. Jis ją pakratė prisikišęs prie ausies, joje niekas nebarškėjo, tačiau jautėsi, kad joje kažkas yra, todėl ją nusinešė prie laužavietės. Kai pamatė metalinę dėžutę, kuri buvo krūme ji buvo ant žemės, šiek tiek apkasta žemėmis. Tame pačiame krūme, šalia dėžutės, pastebėjo pilkos spalvos vamzdį apvyniotą su izoliacija, tačiau jo iš karto neėmė. Dėžutė krūme buvo palikta taip paprastai, niekur kitur neįpakuota. Jis ją parnešė prie draugų, nes jam jos pačiam atidaryti nepavyko, tada padėjo dėžutę prie suolelio ir pasakė draugams, kad ją rado ir kad kas nors ją atidarytų. O jis pats išėjo kiek toliau atlikti gamtinių reikalų. Po poros minučių parėjus prie draugų, kurie buvo prie laužavietės jie pasakė, kad atidaryti dėžutės nepavyko, tada vėl jis bandė atidaryti ir tai padaryti jam pavyko. Atidarius dėžutę jam iš dėžutės iškrito maišelis su baltos spalvos milteliais, jis po to iš karto iš rankų visą dėžutę su joje likusiu maišeliu, kuriame matė kad buvo įpakuota kažkas numetė ant žemės. Jis pamatęs baltus miltelius išsigando ir todėl viską išmetė ant žemės. Po to J. priėjo prie nukritusios dėžutės ir surinko ant žemės nukritusį jos turinį, jis atidarė maišelį kuris buvo dėžutėje jame pastebėjo augalinės kilmės produktą. Jį pauostė ir suprato kad tai marihuana. Miltelius kažkuris iš pažįstamų taip pat paėmė nuo žemės. Kai pastebėjo, kad maišelyje marihuana jis L. pasakė eiti ir iš krūmo paimti ten matytą vamzdį, jis nuėjo ir atnešė. Tada L. paėmė iš maišelio vieną gabaliuką marihuanos jį įdėjo į krūme rastą aparatą ir matė kaip rūkė, dar nusikosėjo. Iš karto L. pradėjus rūkyti jam paskambino jo mama, jis telefonu pakalbėti nuėjo kiek toliau, ar kiti draugai vartojo rastą galimai narkotinę medžiagą negali pasakyti nematė. Krūme jokių 20 eurų kupiūros nebuvo, dėžutėje jos taip pat nebuvo, bent jau jis jos nematė, ar kuris iš draugų mėgino rastus miltelius nežino, pasakyti negali nematė. Pakalbėjęs telefonu jis grįžo prie draugų ir pamatė, kad link jų nuo keliuko pusės ateina kažkoks vyriškis. Jie nieko neslėpė. Kai vyriškis ateidinėjo ant suolelio sėdėjo J., L. ir P., G. sėdėjo ant staliuko, o jis stovėjo prie laužo. Nori pasakyti, kad atėjęs vyriškis prie jų iš karto jam pasakė, kad jis platina narkotines medžiagas, jis jį tiesiog kaltino. Jis atsakė, kad neplatina. Po to vyriškis pamatė skardinę, kurią kažkuris iš jo draugų, kol jis kalbėjo telefonu, buvo padėjęs po suoleliu. Taip pat pastebėjo ir šalia skardinės numestą susuktą 20 eurų kupiūrą. Kas ten tą skardinę ir pinigus paslėpė negali pasakyti, nematė. 20 eurų kupiūrą pastebėjo dar iki ateinant vyriškiui, juos buvo paėmęs į rankas, neklausė nei vieno draugo, kurio tai pinigai. Pastebėjęs, kad kažkas ateina link jų, 20 eurų kupiūrą numetė atgal ant žemės. Tada atėjo tas vyriškis, kiek žino, jo pavardė B., jis gyvena gretimame name, ir iškvietė policijos pareigūnus. Tą dieną su kuprine buvo J.. Iš valstybės gauna per mėnesį 15 eurų. Pinigus į jo banko sąskaitą kartas nuo karto jo bendraklasiai jam į kortelę pervesdavo, nes kai eina į parduotuvę ir kuris nors vienas tik turi su savimi banko kortelę, už maistą tas žmogus ir sumoka, o po to vienas kitam pinigų perlaidomis ir grąžina. 2020 m. gal prieš porą savaičių pas „Jora“ sporto salės savininką dirbo, padėjo jam betonuoti, todėl už tai gavo grynųjų pinigų 45 eurus, kuriuos po to įsinešė į savo banko sąskaitą. Daugiau nieko paaiškinti negali. Uždrausta veikla nesiverčia (II t., b. l. 78-82);

– Įtariamasis G. J. 2020 m. gruodžio 29 d. apklaustas įtariamuoju papildomai parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato, kaltu prisipažįsta visiškai. Pasilieka prie savo ankščiau duotų parodymų jų laikosi ir patvirtina. Daugiau nieko neturi ko paaiškinti. Kai rado narkotines medžiagas nepranešė policijos pareigūnams, nes bijojo, kad sulauks atsakomybės, nes pagalvos, kad tai jų. Jis niekam narkotikų vartoti nesiūlė, ar draugai vartojo negali atsakyti, pats nevartojo. Ankstesnėje apklausoje minėjo, kad nematė ar draugai vartojo narkotines medžiagas nes kalbėjo nuėjęs toliau su mama. Kodėl jo telefone nėra užfiksuotas tą dieną joks pokalbis telefonu tuo metu, tą dieną, paaiškinti negali. Iš kur pas jį nuotraukos telefone su narkotinėmis medžiagomis paaiškinti negali. Tikriausiai, kas nors buvo siuntęs nes nuotraukos pas jį telefone išsisaugo, kai kas nors atsiunčia. Neatsimena ar yra domėjęsis (duomenys neskelbtini) svetainėje esančiomis pypkėmis. Narkotinių medžiagų nuotraukų pats yra daręs, o kas jam jas siuntė tikrai neatsimena, negali pasakyti. E. J. pažįsta, tai jo bendraamžis, gyventis (duomenys neskelbtini), su juo kartas nuo karto bendrauja. Tačiau jų bendravimas silpnas. E. J. yra jam pervedęs pinigų, dėl ko negali atsakyti. Kažkada buvo iš jo skolinęsis, po to jam gražino. V. K. ir L. V. mokosi taip pat su juo (duomenys neskelbtini), iš jų pinigus gavo ir jiems persiunčia nes jie kai eina į parduotuvę atsiskaito kuris nors vienas, po to atsiskaito tarpusavyje. B. D. yra jo kaimynas, su juo sutaria normaliai, dėl ko 2019 m. jis jam buvo pravedęs 90 eurų, atsakyti negali, gal buvo paskolinęs. Nori pasakyti, kad į (duomenys neskelbtini) nevažiuoja, iš kur jo banko sąskaitoje matoma, kad jis vis atsiskaito „Maxima“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), negali atsakyti. Dėl padaryto pažeidimo gailisi (II t., b. l. 88-91);