Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Algio Markevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjai I. R., jos atstovui advokatui Vytautui Gustui, atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovei Editai Kūgienei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. D. bei Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Zitai Surdokaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos I. R. skundą atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai, su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis D. D. bei Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi, dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja I. R. bei jos atstovas skundą palaikė ir prašė panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 10 d įsakymą Nr. ĮS-2041 įrašyti jos šeimą į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Pareiškėja skunde (b.l. 5,6), taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad ji gyvena su savo mažamečiu sūnumi D. D. ir jį augina bei auklėja viena, nes sūnaus gyvenamoji vieta su ja nustatyta Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6472-451/2013. 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. ĮS-2041 (toliau – Įsakymas) atsakovas įrašė jos šeimą į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Įsakymo teisiniais pagrindais nurodyti teisės aktai: Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 2 p., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 str., ir poįstatyminis aktas: Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo (toliau - Aprašas), patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28d. įsakymu Nr. Al-2012, punktais Nr. 5, 13. Pareiškėjos nuomone, šeima gali būti įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą tik tai atvejais, kai nustatomas tęstinis ir sisteminis jų pobūdis, t. y. kai tokia šeima akivaizdžiai tam tikrą laikotarpį pati negali susitvarkyti su tam tikromis socialinėmis problemomis ir tai kelia pavojų vaiko interesams.

Pareiškėja nurodė, kad atsakovė iš esmės Įsakymą priėmė dėl incidento, įvykusio 2014 m. rugsėjo 26 d., kai ji buvo nuėjusi į Jonučių progimnazijos mokyklą, kurioje mokosi jos sūnus, kad galėtų išsiaiškinti dėl dingusių pinigų. Šio incidento metu, ji buvo pervargusi po naktinės pamainos, supykusi, todėl sūnaus griežtai pareikalavo grąžinti dingusius pinigus, tačiau sūnui ėmus neigti faktą, bandė jam suduoti diržu. Visa tai matė jo mokytoja, kuri vėliau apie incidentą informavo mokyklos psichologę, Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Vėliau dėl jos veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu sūnus buvo perduotas laikinai tėvo globai, o jai uždrausta su juo matytis. Mano, kad toks vienkartinis atvejis negali tapti pagrindu įrašyti jos šeimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, nes tam nėra pagrindo, nustatyto Aprašo II skyriuje, o be to Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba neatliko jos šeimos, kaip esančios tarp potencialiai priskirtinų socialinės rizikos grupei šeimų, auginančių vaikus, tikrinimo ir gautų rezultatų analizės, kurių pagrindu turėjo teisę kreiptis į administracijos vadovą dėl ginčijamo įsakymo priėmimo. Mano, kad atsakovas taip pasielgė po minėto vienkartinio fakto, siekdamas daugiau apsidrausti, o ne vykdydamas savo funkcijas iš esmės ir realizuodamas jas jau esant rimtai situacijai. Įsakymas ją žemina, nes ji nėra nei išgerianti, nei dykaduonė, o sūnumi rūpinasi, stengdamasi jam sukurti kuo geresnes gyvenimo sąlygas, t. y. nelaiko savęs socialiai neatsakinga asmenybe, kuri kelia pavojų aplinkiniams.

Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (b.l. 19-22) bei atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjos šeimos įrašymo į Kauno rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą procedūra buvo pradėta pagal Aprašo 6.2 punktą, t. y. gavus informaciją iš Apraše nurodytos švietimo ir ugdymo įstaigos apie tėvų nesirūpinimą vaikų mokymu, auklėjimu, vaikų poreikiais, nepasiėmimą iš švietimo ir ugdymo įstaigų arba neišleidimą į jas. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Skyrius) 2014 m. spalio 7 d. gavo iš Kauno rajono Garliavos Jonučių progimnazijos žodinę ir rašytinę informaciją apie pedagogų akivaizdoje mamos naudotą smurtą sūnaus D. D. atžvilgiu, sistemingą nesirūpinimą vaiko mokymu, auklėjimu, vaiko poreikiais, nesugebėjimą užtikrinti, kad vaikas laiku atvyktų į mokyklą. Skyrius nedelsdamas ėmėsi Apraše nurodytų veiksmų ir tą pačią dieną kreipėsi į Garliavos Jonučių progimnazijos socialinę pedagogę L. S.. Telefoninio pokalbio 2014 m. spalio 7 d. su Garliavos Jonučių progimnazijos socialine pedagoge L. S. metu paaiškėjo, kad D. D. dažnai neatsineša į pamokas reikalingų mokyklai priemonių, vaiko vadovėliai ir sąsiuviniai netvarkingi, neatlieka namų darbų, pamokų metu būna išsiblaškęs, trukdo klasės draugams, ima jų daiktus. Vaikas į mokyklą išleidžiamas nešvariais drabužiais, nesusišukavęs, nešvariomis panagėmis ir ausimis. Mama pirmoje klasėje nenupirko Deividui pratybų ir mokymo priemonių, neprisidėdavo pinigais vaiko ekskursijoms ir edukacinėms pamokoms. Vaikas nuolat vėluoja ir praleidinėja pirmas pamokas. Mama nuolat konfliktuoja su sūnaus mokytoja. Taip pat Skyrius tą pačią dieną raštu Nr. VS-2085 kreipėsi į Kauno rajono socialinių paslaugų centrą dėl apsilankymo Pareiškėjos namuose, socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir teikimo. Tą pačią dieną telefonu buvo susisiekta su Garliavos seniūnijoje dirbančia Kauno r. Socialinių paslaugų centro socialine darbuotoja J. S. ir paprašyta skubiai nuvykti į Pareiškėjos namus. 2014 m. spalio 8 d. Skyriui J. S. paaiškino, kad 2014 m. spalio 7 d. buvo lankytasi Pareiškėjos namuose. Pareiškėja neigė naudojusi prieš vaiką fizinį smurtą, teigė, kad socialinio darbuotojo pagalba jai nereikalinga, nes ji pati geba tvarkytis savarankiškai. Skyriaus specialistas, vadovaudamasis Aprašo 6 punktu, 2014 m. spalio 8 d. lankėsi Pareiškėjos namuose, kalbėjosi su Pareiškėja, kuri kategoriškai neigė prieš sūnų naudojanti fizinį smurtą, paaiškino, kad mokykloje 2014 m. rugsėjo 26 d. tik barusi vaiką dėl paimtų 200 Lt. Lankymosi pas Pareiškėją metu buvo aptartas poreikis bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, vaiko priežiūros ir auklėjimo sunkumai. Pokalbio metu pastebėta, jog pareiškėja nėra kritiška savo poelgiui, 2014 m. rugsėjo 26 d. mokykloje vykusio incidento metu prieš mažametį sūnų naudotos fizinės ir psichologinės prievartos nelaiko smurtu, nėra linkusi bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais ir Skyriaus specialistais. Kauno rajono savivaldybės Šeimos ir vaiko reikalų komisija prie Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. spalio 8 d. posėdyje, vadovaujantis Aprašo 7 p. bei įvertinus ir išanalizavus informaciją apie šeimą, nutarė Pareiškėjos šeimą įtraukti į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo tinkamai rūpintis vaiku. Pareiškėjai buvo išsamiai išaiškintos jos šeimos įtraukimo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą priežastys: mama neužtikrina vaiko namų užduočių atlikimo, mokymo priemonių švaros ir tvarkingumo, reikiamų priemonių turėjimo pamokų metu, tinkamai nesirūpina vaiko priežiūra, auklėjimu, higienos įgūdžių ugdymu ir kt., mamai stinga vaiko priežiūros, ugdymo ir lavinimo, šeimos biudžeto planavimo ir paskirstymo žinių ir įgūdžių, pozityvios tėvystės įgūdžių, iš mokyklos gauta informacija apie vaiko nepriežiūrą, kad mama vaiko atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir kt. Paaiškinta, kad šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą vadovaujantis Kauno rajono policijos komisariato Garliavos policijos nuovados raštu (apie, tai, kad Pareiškėjai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį dėl mažamečio D. D. išleidimo vieno važinėtis gatve dviračiu, dėl ko vaikas atsitrenkęs į stovintį automobilį, jį apgadino), Garliavos Jonučių progimnazijos ir Kauno rajono socialinių paslaugų centro pateikta informacija, 2014 m. spalio 8 d. lankymosi šeimoje metu surinkta informacija, kitais Skyriaus turimais duomenimis. Pareiškėjai pasiūlyta geranoriškai bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju, priimti teikiamas paslaugas.

Be to, atsakovė nurodė, kad Pareiškėja pati pripažįsta, jog toks sūnaus elgesys, kai pinigai pasisavinami, buvo ne pirmas kartas, ir tai tik patvirtina, kad mama susiduria su ganėtinai sudėtingomis problemomis ir nepajėgi jas spręsti savarankiškai, o pagalbos atsisako. Šeimą įtraukus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, Pareiškėja turi teisę gauti socialines paslaugas, lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo ir palaikymo kursus, kurie padėtų geriau suprasti vaiko socialinius, psichologinius poreikius, išmokti valdyti pykčio priepuolius, spręsti kitas su vaiko auklėjimu susijusias problemas. Pareiškėja neįrodė nei vieno skundžiamo akto panaikinimo pagrindo (ABTĮ 89 str.), todėl tenkinti Pareiškėjos skundą ir naikinti 2014-10-10 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. ĮS-2041 nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime (b.l. 60-65) bei jos atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškino iš esmės analogiškai, kaip ir Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. D. sprendimo priėmimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra, tačiau išreiškė norą, kad sūnus ir toliau augtų su motina, kadangi jis dėl darbo negali visada tinkamai atlikti tėvo pareigų.

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nustatyta, kad 2013-06-21 Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo nutraukta civilinė byla Nr. 2-6472-451/2013, patvirtinant taikos sutartį tarp I. R. ir D. D., pagal kurią nepilnamečio vaiko D. D. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su pareiškėja I. R. (LITEKO duomenys). 2014-10-08 Kauno rajono savivaldybės administracijos Kauno rajono savivaldybės Šeimos ir vaiko reikalų komisijos prie vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Komisija) posėdžio metu buvo nutarta įtraukti I. R. šeimą, dėl socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo tinkamai rūpintis vaiku į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 23,24). Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-10-10 įsakymu Nr. ĮS-2041 (ginčijamas įsakymas), I. R. šeima, dėl socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo tinkamai rūpintis vaiku, įrašyta į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 100,101). Šis įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-212 „Dėl socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 5 punktu, pagal kurį, šeima įrašoma į apskaitą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Vaiko teisių apsaugos tarnybos (toliau – VTAT) teikimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (2006 m. sausio 19 d. Nr. X-493) 2 straipsnio 8 dalis nustato, kad socialinės rizikos šeima – tai šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba). Vadinasi, įtraukimas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą galimas nustačius bent vieną minėtų socialinės rizikos veiksnių, dėl kurių iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymui bei saugumui.

Aprašas nustato socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, įrašymo į apskaitą, išbraukimo iš apskaitos ir apskaitos duomenų tvarkymo, naudojimo ir saugojimo tvarką savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyboje.

Byloje neginčijama, kad pareiškėjos šeimos įrašymo į Kauno rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą procedūra Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – Skyrius) buvo pradėta pagal Aprašo 6.2 punktą, t. y. 2014 m. spalio 7 d. gavus iš Kauno rajono Garliavos Jonučių progimnazijos žodinę ir rašytinę informaciją apie pedagogų akivaizdoje mamos naudotą fizinį (diržu trenkė vaikui per kojas, ranka smogė į veidą) bei psichologinį (plūdo, grasino, gąsdino) smurtą sūnaus D. D. atžvilgiu (b.l. 41,42), sistemingą nesirūpinimą vaiko mokymu, auklėjimu, vaiko poreikiais, nesugebėjimą užtikrinti, kad vaikas laiku atvyktų į mokyklą (b.l. 26). Be to, Skyrius tą pačią dieną raštu Nr. VS-2184 kreipėsi į Kauno rajono socialinių paslaugų centrą (toliau – Centras) dėl apsilankymo Pareiškėjos namuose, socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir teikimo (b.l. 47). 2014 m. spalio 8 d. Skyrius gavo informaciją iš Centro apie tai, kad 2014 m. spalio 7 d. apsilankius Pareiškėjos namuose, Pareiškėja neigė naudojusi prieš vaiką fizinį smurtą, teigė, kad socialinio darbuotojo pagalba jai nereikalinga, nes ji pati geba tvarkytis savarankiškai (b.l. 27). Skyriaus specialistė, vadovaudamasi Aprašo 6 punktu, 2014 m. spalio 8 d. apsilankė Pareiškėjos namuose, kur pakalbėjusi su Pareiškėja, nusprendė, kad mama dėl socialinių įgūdžių stokos negeba tinkamai rūpintis vaiku, dėl ko reikalinga apsvarstyti Komisijos posėdyje I. R. šeimą ir teikti administracijos direktoriui įsakymo projektą dėl I. R. šeimos įtraukimo į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 39,71). Komisijos 2014 m. spalio 8 d. posėdyje, vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. TS-169 patvirtintais Kauno rajono savivaldybės Šeimos ir vaiko reikalų komisijos prie Vaiko teisių apsaugos tarnybos nuostatais (9.6. punktas), Aprašo 7 p. bei įvertinus ir išanalizavus informaciją apie šeimą, buvo nutarta Pareiškėjos šeimą įtraukti į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo tinkamai rūpintis vaiku (b.l. 23,24,48-52). Skyrius tą pačią dieną teikimu bei įsakymo projektu kreipėsi į administracijos direktorių dėl Pareiškėjos įtraukimo į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų apskaitą (Aprašo 5 ir 8 p.).

Išvardinti atsakovės bei Skyriaus veiksmai, teismo vertinimu, buvo atlikti laikantis Apraše nustatytos tvarkos reikalavimų ir tuo pačiu paneigia Pareiškėjos nuomonę, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba neatliko jos šeimos, kaip esančios tarp potencialiai priskirtinų socialinės rizikos grupei šeimų, auginančių vaikus, tikrinimo ir gautų rezultatų analizės.

Kitas svarbus aspektas byloje yra nustatyti, ar buvo pagrindas Pareiškėjos šeimą dėl socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo tinkamai rūpintis vaiku, įrašyti į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų apskaitą.

Atsižvelgus į socialinių mokslų pateikiamus įvairius socialinių įgūdžių apibrėžimus, darytina išvada, kad socialiniai įgūdžiai suprantami kaip gebėjimai sugyventi su kitais asmenimis ir jų grupėmis, užmegzti bei plėtoti tarpasmeninius ryšius, rasti kompromisą, konstruktyviai spręsti konfliktus, prisitaikyti visuomenėje ir elgtis pozityviai, individų gebėjimas susidoroti su kasdienio gyvenimo poreikiais ir problemomis.

Darytina išvada, kad šeimos įrašymo į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, apskaitą pagrindai yra dėl socialinių įgūdžių stokos nemokėjimas tinkamai prižiūrėti vaikų ar dėl tokių įgūdžių stokos negalėjimas tinkamai prižiūrėti vaikų. Be to, nemokėjimas ar negalėjimas dėl socialinių įgūdžių stokos tinkamai prižiūrėti vaikų turi kelti pavojų vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui (Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-10-08 teikimas (toliau – Teikimas) ir Komisijos 2014-10-08 protokolas Nr. ŠV-7 (toliau – ir Protokolas) laikytini ginčijamo individualaus akto faktiniu pagrindu, t. y. jame nurodyti duomenys privalo patvirtinti teisės normų numatytą pagrindą, sąlygojantį šeimos įrašymą į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

M. P. ir Teikime (b.l. 23,24,40) yra užfiksuotos faktinės aplinkybės – I. R. pinigus skirtus vaiko išlaikymui naudodavo ne vaiko poreikių tenkinimui; I. R. 2013 metais surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 181 str. 1 d. (tėvų valdžios panaudojimas priešingai nepilnamečio vaiko interesais); I. R. pamokos metu, mokytojų akivaizdoje naudodama diržą panaudojo fizinį bei psichologinį smurtą prieš mažametį sūnų D. D. (šiuo metu dėl šio įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas ir I. R. įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 140 str. 3 d. (b.l. 112-114)), be to I. R. neparūpina sūnui mokymosi priemonių, vaikas ateina į mokyklą nešvariais drabužiais, panagėmis, neužtikrina, kad vaikas laiku atvyktų į mokyklą, nes jis nuolat vėluoja ir praleidinėja pirmas pamokas. Kolegija, įvertinusi visą bylos medžiagą, pripažįsta, kad Protokole bei Teikime pateikti duomenys patvirtina pareiškėjos socialinių įgūdžių stoką, nes vien tik faktas, kad motina, pamokos metu naudoja psichologinį bei fizinį smurtą savo sūnaus atžvilgiu ir dar stebint mokytojai bei vaikams, akivaizdžiai įrodo, jog I. R. negeba sugyventi su kitais asmenimis, rasti kompromisą, konstruktyviai spręsti konfliktus, elgtis pozityviai, sugebėti susidoroti su kasdienio gyvenimo poreikiais ir problemomis. Pažymėtina, kad bylos duomenimis I. R. jau ilgą laiką negeba spręsti su vaiku susijusių problemų (vaiko reketavimo, pinigų paėmimo be mamos žinios, pirmų pamokų nelankymo ir kt.) ir tai nėra vienkartinis atvejis, kaip teigė pareiškėja.

Išanalizavus nurodytas aplinkybes ir jas įvertinus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja, besirūpindama savo vaiku, stokoja socialinių įgūdžių ir negeba tinkamai rūpintis vaiku, dėl ko skundžiamas įsakymas, priimtas teisėtai, pagrįstai ir jo naikinti nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad šeimos įrašymas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, yra priimtas atsižvelgiant išskirtinai į vaiko interesus, nes įrašius į apskaitą, organizuojamas šeimos socialinių paslaugų poreikio nustatymas ir pagal nustatytą šeimos socialinių paslaugų poreikį skiriamos socialinės paslaugos vaikui ir šeimai. Socialinių paslaugų tikslas ir yra sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį (Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas pažymi, kad Šeima išbraukiama iš apskaitos, išanalizavus ir įvertinus gautus raštiškus pranešimus apie teigiamus pokyčius šeimoje, taip pat pagal papildomai surinktą informaciją ar apsilankymo šeimoje metu užfiksuotus faktus (Aprašo 14 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos I. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.