Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, nukentėjusiai A. M., kaltinamajam R. V., kaltinamojo gynėjui advokatui Osvaldui Radimonui, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinamasis R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis – padeda motinai ūkininkauti ant 29 ha jos nuosavos žemės, neteistas, šiuo metu gyvenantis pas motiną (duomenys neskelbtini), iki nusikalstamos veikos padarymo gyvenęs su sugyventine A. M. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. V. 2015-01-07 apie 19 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, – kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, konflikto metu sugriebė savo sugyventinei A. M. už plaukų ir tampė ją po kambarį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą – tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis R. V. visiškai prisipažįsta padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Be to, kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusios A. M. parodymais, protokolu-pareiškimu, specialisto išvada ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis R. V. parodė, kad 2015-01-07 vakare pas jį į namus atėjo kaimynas B. G.. Kaltinamsis, jo sugyventinė A. M. ir B. G. virtuvėje vivi kartu gėrė stiprų alų – išgėrė 6 butelius. Kaltinamasis apie 19 val. liepė eiti sugyventinei pamaitinti jų 4 mėnesių kūdikį, bet sugyventinė nepakluso, dėl to jie susipyko. Tada kaltinamasis timptelėjo suvyventinę už plaukų, taip žengė žingsnį ir nutempė ją į kambarį, po to paleido. Jis atsiprašęs sugyventinės, ji pretenzijų neturėjusi, bet atvažiavo policijos pareigūnai. Kaimynas matė kai kaltinamasis sugyventinę tampė už plaukų ir išėjęs iškvietė policiją. A. M. atsiprašęs, jie susitaikę. Dabar gyvena pas tėvus (duomenys neskelbtini). Jeigu būtų buvęs negirtas, tikrai tokių veiksmų nebūtų buvę. Alkoholinių gėrimų negersiąs. Jo ir A. M. vaikui 5 mėnesiai, kaltinamasis jai padeda išlaikyti vaiką. Pašalpų negauna. A. M. gauna už tris vaikus, sugyventus su kitu vyru, alimentus. Kaltinamojo pajamos apie 800 Lt – tiek per mėnesį duoda motina už pagalbą jos ūkyje. Maisto produktų užsiaugina. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Nukentėjusi A. M. parodė, kad taip ir buvo kaip pasakojo R. V.. Jiedu apsipyko ir jis tampė ją už plaukų. Policiją iškvietė kaimynas. Jiedu tikrai gėrė tą dieną. R. V. jos atsiprašė, ji jam atleido. Civilinio ieškinio nereiškia, nori, kad byla būtų nutraukta. Jokių pasekmių jos sveikatai nebuvo, todėl į medekspertą nesikreipė.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, šioje baudžiamojoje byloje nėra.

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 1-2) matyti, kad Šakių RPK viršininkui pranešama, jog R. V. 2015-01-07 apie 19 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu sugriebė savo sugyventinei A. M. už plaukų ir tampė ją po kambarį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą

Iš apžiūros protokolo (b. l. 3-4) matyti įvykio vietos (duomenys neskelbtini), detalus aprašymas.

Iš protokolo-pareiškimo (b. l. 6) matyti, kad A. M. 2015-01-07 kreipėsi į Šakių RPK dėl iš sugyventinio R. V. patirto fizinio smurto.

Iš blaivumo testo Nr. 0750 nustatyta, kad 2015-01-07 19:57:45 A. M. buvo neblaivi, jai nustatytas 1,20 promilės girtumo laipsnis (b. l. 9), iš blaivumo testo Nr. 0749 nustatyta, kad 2015-01-07 19:54:51 R. V. buvo neblaivus, jam nustatytas 3,35 promilės girtumo laipsnis (b. l. 18).

Iš įtariamojo sulaikymo protokolo (b. l. 22) matyti, kad R. V. buvo sulaikytas 2015-01-07 20 val.; iš nutarimo dėl sulaikyto asmens paleidimo (b. l. 27) matyti, kad R. V. paleistas iš sulaikymo 2015-01-09 12.15 val.

R. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais nesilankyti sugyventinės sodyboje ir nebendrauti su sugyventine (b. l. 28-29).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., kadangi jis, būdamas neblaivus, konflikto metu sugriebė savo sugyventinei A. M. už plaukų ir tampė ją po kambarį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą – tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi; atsakomybę sunkinančia aplinkybę – kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi. Jo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nesunkių (BK 312 str. 1 d.) nusikaltimų, kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, dėl nusikaltimu padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji nekėlė ir nekelia klausimo. R. V. anksčiau nėra teistas, nukentėjusioji teismo posėdyje patvirtino, kad pretenzijų R. V. neturi, jam atleidžia ir sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra nustatytos visos Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2 d. nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia kaltinamąjį R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Teismo nuomone, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra būtinumo jam skirti kokią nors baudžiamojo poveikio priemonę.

Iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos 2015-01-26 pažymos Nr. TP-7-(2.10)-393 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos valstybės naudai priteistina išlaidų suma, teikiant advokatui Osvaldui Radimonui teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme kaltinamajam R. V., sudaro 23,16 Eur.

Nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 9 p.). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).

Įstatyme įsakmiai nurodyta, jog tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas yra privalomas. Spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. V. yra niekur oficialiai nedirbantis ir niekada nedirbo, gauna pragyvenimui lėšų iš savo motinos, ūkininkaujančios ant 29 ha žemės ploto. Faktiškai R. V. tenka su sugyventine auginamo 5 mėnesio kūdikio išlaikymo rūpestis, nes sugyventinė niekur nedirba, augina dar 3 mažamečius vaikus iš ankstesnės santuokos, gaudama tik išlaikymą iš savo buvusio vyro – 3 vaikų tėvo. Atsižvelgiant į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, teisine pagalba, – o šiuo atveju, jog tokia pagalba privalomai teiktina pagal Lietuvos Respublikos BPK nuostatas, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatomis, R. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu A. M. bylą nutraukti.

I. R. V., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, tai šis sprendimas atleisti R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę R. V. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 23,16 Eur, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu, nagrinėjant baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka pirmosios instancijos teisme, iš R. V. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.