- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-23
- Bylos Nr.
- II-445-961/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-08612-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Pažeidėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto, I. N.
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus atstovui D. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus 2014 m. birželio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-13952417-14 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus Teisės pažeidimų tyrimo grupės specialistas V. B. 2014 m. gegužės 26 d. surašė V. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10AN-12801394-14 dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 161 straipsnyje, padarymo, t.y. kad 2014 m. gegužės 22 d., apie 14 val. 20 min. nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas V. S. bendro naudojimo vietoje ant savavališkai įrengtos dangos, plytelių bei medinių rąstų laiko minėtą transporto priemonę, ir tuo pažeidė Vilniaus miesto Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.16 punkto reikalavimus.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus Teisės pažeidimų tyrimo grupės specialistė B. M. 2014 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 10N-13952417-14 pripažino, kad V. S. savo veiksmais pažeidė Vilniaus miesto Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.16 punkto reikalavimus ir tuo padarė ATPK 161 straipsnyje numatytą pažeidimą; jam paskirta administracinė nuobauda – 30 litų bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b.l. 2-5) prašo panaikinti minėtą nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Visų pirma nurodo, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai įvertino bylos aplinkybes. Jam buvo inkriminuotas 2011-11-23 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Vilniaus miesto Tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15.16 punkto reikalavimų pažeidimas, t. y. jog bendro naudojimo vietoje ant savavališkai įrengtos dangos, plytelių bei medinių rastų laikė transporto priemonę. Taisyklių 15.16 punkte nustatyta, kad draudžiama ant vejos, žolės, gėlynuose, žaliuosiuose plotuose, savavališkai įrengtose ar atsiradusiose stovėjimo vietose, išvažinėtose (sugadintose) vejose, žolynuose ir panašiose vietose kloti plyteles, trinkeles ar kitą dangą, ant tokiu būdu savavališkai įrengtos dangos sustoti, statyti ir laikyti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas, eismui ne keliais skirtas transporto priemones ir priekabas. Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal ATPK 161 straipsnį, svarbu išsiaiškinti, ar asmuo nesilaikė Taisyklių 15.16 punkto reikalavimų. Taigi, taikant Taisyklių 15.16 punkto nuostatas, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 161 straipsnį, būtina nustatyti, ar asmens veika buvo priešinga minėtų Taisyklių punkte nustatytiems draudimams ir dėl to jis yra kaltas. Aptariamuoju atveju būtina nustatyti, ar vieta, kurioje paklotos plytelės ir laikoma transporto priemonė, yra įrengta savavališkai. Tik nustačius šias reikšmingas bylai aplinkybes galima konstatuoti minėtų Taisyklių punkto reikalavimų pažeidimą. Pažeidimo vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), t.y. gyvenamojo namo teritorija. Minėtu adresu yra suformuotas 954 m² (0.0954 ha) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris paženklintas riboženkliais. V. S. ir jo sutuoktinei J. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklauso 82/954 dalis iš minėto Žemės sklypo. Sutuoktinės motinai I. N. asmeninės nuosavybės teise priklauso 138/954 dalis iš minėto žemės sklypo. Likusi žemės sklypo dalis (734/954) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, Valstybinės žemės patikėjimo teise valdant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT). Žemės sklype pareiškėjas yra apie 6 m² trinkelių. Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų nustatyta, kad vieta, kurioje buvo paklotos trinkelės, įrengta savavališkai, t. y. nėra priimtas joks atsakingų institucijų sprendimas, konstatuojantis savavališkų statybų faktą ar neteisėtus pareiškėjo veiksmus. Taip pat nėra pareikštų prieštaravimų ir iš žemės sklypo savininkų (I. N. ir NŽT). Todėl konstatuoti, kad transporto priemonė buvo laikoma bendro naudojimo vietoje ant savavališkai įrengtos dangos, Institucija neturėjo jokio teisinio pagrindo. Be to, jokia žala nebuvo padaryta. Daro išvadą, jog nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo priešingą teisei kaltą veikimą bei leidžiančių Institucijai daryti kategorišką išvadą dėl jo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 161 straipsnyje.
Cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad įrodymų vertinimas turi būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, išvardinant ne tik įrodymus, bet ir išdėstant jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę, pasisakant dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Institucija netyrė visų aukščiau paminėtų objektyvių aplinkybių, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė, nerinko įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę. Todėl buvo pažeistos ATPK procesinės teisės normos, objektyvumo ir nešališkumo principai, taip pat visapusiško įrodymų surinkimo ir objektyvaus įvertinimo principai bei padarytos nepagrįstos išvados.
Šalies argumentai
Teismo posėdžių metu pareiškėjas skunde nurodytas aplinkybes palaikė. Nurodė, kad sklypo, kuriame stovėjo automobilis, yra keturi savininkai, nei vienas savininkas neprieštaravo, kad automobilis būtų statomas šio sklypo teritorijoje. Nesupranta, kuo vadovaudamiesi policijos pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, neatlikę reikalingų procedūrų. Dėl sklype sudėtų plytų ir rąstų turėtų prieštarauti Statybos inspekcija, tačiau ji neprieštaravo. Nacionalinė žemės tarnyba taip pat nereiškė prieštaravimų. Be to, net statant metalinį garažą nereikia leidimo. Sklypas suformuotas ir prilyginamas detaliajam planui. Yra leidimas privatizuoti šį sklypą. Iš byloje esančios nuotraukos (b. l. 32) matyti, kad šalia stovi ir kiti automobiliai. Reiškia, reikia bausti ir jų savininkus. Automobilį pastatė ant rąstų, nes norėjo apžiūrėti prieš techninę apžiūrą. Nesupranta, kokį padarė pažeidimą. Neaišku, kuo rėmėsi policija, surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą, gal kaimynės, kuri nėra sklypo savininkė, skundu. Nebuvo imtasi jokių priemonių pažeidimui nustatyti. Mano, kad jokių statybos įstatymų taip pat nepažeidė ir gali statyti automobilį ten, už ką sumokėjo pinigus. Jeigu pažeidė kažką, tai kam tada išsipirko sklypą. Prašo vadovautis skunde nurodytais argumentais ir jį tenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyrius (toliau – ir Institucija) pateikė pranešimą, kuriuo pareiškė, kad nerado teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą. Institucija visapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes ir nustatė būtinus teisės pažeidimo požymius, todėl su V. S. skundu nesutinka, paskirta nuobauda yra adekvati padarytam teisės pažeidimui (b.l. 1).
Šalies argumentai
Į teismo posėdį institucijos atstovas neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Ankstesnio (2014-09-14) teismo posėdžio metu atstovė nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad pirminė informacija apie pažeidimo padarymą buvo pilietės pareiškimas. Policijos pareigūnas vyko į vietą, darė nuotraukas, vėliau kvietė V. S.. Administracinio teisės pažeidimo protokolas jam surašytas dėl to, kad sklypo ribos nenustatytos. Ten, kur jis pastatė savo automobilį, yra bendro naudojimo vieta, tuo jis pažeidė Vilniaus miesto Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.16 punktą, kur nurodyta, kad negalima statyti automobilio bendro naudojimo teritorijoje. Vilniaus miesto Tvarkymo ir švaros taisyklės numato, kad ant vejos negalima kloti trinkelių, o jis dar sudėjo rąstus ir pastatė automobilį. Mano, kad nuobauda adekvati padarytam pažeidimo pobūdžiui. Yra nuotraukos, pareigūno tarnybinis pranešimas, asmens paaiškinimas, Registrų centro duomenys dėl sklypo savininkų ir jiems priklausančių sklypo dalių.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus atstovas nurodė, kad su skundu nesutinka. Paaiškino, kad tarp bendrasavininkių nėra susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. J. S. ir pareiškėjui priskirta 82 kv. m. ploto dalis, bet dalys iš bendro sklypo neatidalintos. Nėra nustatyta naudojimosi tvarka, kiekvienas savininkas gali eiti bet kur. Žino, kad skundą padavęs asmuo V. S. tame sklype laiko savo automobilį. Tai nėra jo privati nuosavybė. Danga, ant kurios stovi automobilis, nesuderinta su kitais bendrasavininkiais. Tokiu būdu V. S. pažeidžia kitų bendrasavininkių interesus. Jis nubaustas pagrįstai, nes savavališkai įrengė aikštelę automobiliui. Jeigu žemė valstybinė, reikia ir Nacionalinės žemės tarnybos leidimo, jeigu savininkas savivaldybė, tada reikia jos leidimo. Jeigu nenustatyta sklypo naudojimosi tvarka, reikia schemos, su kuria sutiktų bendrasavininkiai, kad užimamas plotas netrukdytų kitiems. Galima sudaryti servitutą, nustatant kuo trumpesnį kelią. Visa tai reikia derinti tarpusavyje, kad kiti bendrasavininkiai nereikštų pretenzijų. Tarnyba sutinka, jei kaimynai protingai pasidalija. Automobilis, stovintis be ratų, yra šiukšlė, teršia gamtą, tai griuvena, kuri užima vietą. Užimama valstybinė žemė, trukdoma kaimynams. Norint nustatyti naudojimosi tvarką, reikia nubraižyti schemą raštu. Jeigu kaimynai nesutinka, reikia kreiptis į teismą, nes pažeidžiama konstitucinė teisė naudotis savo turtu. Šiuo atveju tarnyba prieštarauja, kad sklype stovi automobilis be ratų. Preziumuoja, kad stovi ilgai ir esant reikalui, kilus gaisrui ar pan., negalės jo patraukti iš karto. Taip pat paaiškino, kad likusi žemės sklypo dalis priklausytų kitiems daugiabučio savininkams, yra sudaryta lentelė, kiek kuriam butui priklauso, tame tarpe ir J. N., jiems tereikia kreiptis dėl žemės išpirkimo. Šiuo atveju liudytoja J. N. turi teisę rašyti skundus dėl V. S. automobilio. Nesvarbu, ar trukdė, nes pakanka to, kad galėjo trukdyti. Tokiais atvejais gali trukdyti ir bendrame sklype pasodintos gėlės. Vieniems tai gražu, o kitiems trukdo. Liudytoja turėtų išsipirkti jos butui tenkančią dalį žemės sklypo.
Suinteresuotas asmuo I. N., žemės sklypo bendrasavininkė, pareiškė, kad dėl automobilio laikymo sklype neprieštarauja. Tame pačiame sklype stovi ir sūnaus automobilis. V. S. automobilis stovėjo ant paaukštinimo ir niekam netrukdė, išskyrus J. N.. Ji sakė, kad padarys tvarką, nors gyvena tik 4 metus. Dar daug gyventojų stato automobilius ir niekam netrukdo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
LR ATPK 161 straipsnyje numatyta atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymą. Toks pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų tūkstančių litų (2000-02-17 įstatymo Nr. VIII-1543 red.).
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių 1 punkte nustatyta, kad šios taisyklės galioja visoje Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Taipogi minėtų taisyklių bendrosiose nuostatose apibrėžta, kad šių taisyklių pagrindu asmenys tvarko ir užtikrina švarą jiems nuosavybės teise priklausančiose ar Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių, susitarimų ir teismo sprendimų pagrindu priskirtose ar valdomose teritorijose, o faktiškai naudojamose teritorijose veikdami per bendrojo naudojimo objektų valdytojus (3 p.), o taisyklėse vartojama sąvoka tvarkoma teritorija yra asmeniui nuosavybės teise priklausanti ar Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių, susitarimų ar teismo sprendimų pagrindu valdoma ar priskirta teritorija, ar faktiškai naudojama, jei teritorijų planavimo dokumentuose nėra apibrėžta (nurodyta) (5 p.). Taigi, minėtose taisyklėse nustatytų reikalavimų ir draudimų asmenys privalo laikytis Vilniaus miesto savivaldybėje nepriklausomai nuo to, ar asmuo teritoriją valdo nuosavybės teise ar naudojasi kitu pagrindu.
Pagal minėtų taisyklių 15.16 punktą draudžiama ant vejos, žolės, gėlynuose, žaliuosiuose plotuose, savavališkai įrengtose ar atsiradusiose stovėjimo vietose, išvažinėtose (sugadintose) vejose, žolynuose ir panašiose vietose kloti plyteles, trinkeles ar kitą dangą, ant tokiu būdu savavališkai įrengtos dangos sustoti, statyti ir laikyti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas, eismui ne keliais skirtas transporto priemones ir priekabas.
Byloje neginčijama, kad žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2887-3192, esantis (duomenys neskelbtini), yra valdomas kelių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise ir yra neatidalintas iš bendrosios nuosavybės. V. S. su sutuoktine priklauso 82/954 dalys sklypo (b.l. 6-11, 28-30). Taip pat neginčijama, kad šiame žemės sklype stovėjo V. S. naudojamas automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pateiktos automobilio nuotraukos (b.l. 37) patvirtina akivaizdų faktą – kad automobilis netvarkingas, be dviejų ratų, pastatytas ant plytų ir trinkelių. V. S. teigia, kad nėra jokių duomenų apie tai, jog danga įrengta savavališkai, tačiau teismas pažymi, kad šioje byloje nėra sprendžiamas statybos teisėtumo klausimas; kaip minėta, pareiškėjo žemės sklypo nuosavybė nėra atidalinta, ir dangos įrengimo savavališkumas šiuo atveju konstatuojamas ne dėl statybą reglamentuojančių aktų pažeidimo, o dėl to, kad danga įrengta pažeidžiant minėtų taisyklių reikalavimus, be bendrasavininkių sutikimo.
Kaip teismui paaiškino apklausta liudytoja J. N., kuri kreipėsi su skundu (b.l. 22) dėl V. S. automobilio, ten yra dviejų aukštų septynių butų namas. Jos santykiai su pareiškėjo šeima yra priešiški. Viskam vadovauja V. S., su juo santykiai taip pat labai blogi. Kai ji apsigyveno tame name, jos nepriėmė, užrakino rūsį. Sakė, kad ji nevaikščios po kiemą, jai priklauso tik butas. Jai reikėjo parvežti malkas iki rūsio, bet dėl V. S. automobilio transportas negalėjo privažiuoti. V. S. automobilis stovėjo visą vasarą, iki rugpjūčio mėnesio, per tą laiką malkos sušlapo. Automobilis stovėjo taip, kaip matyti nuotraukoje (b. l. 32). Ji malkas atsivežė gegužės mėnesį. Automobilis, kuris atvežė malkas, negalėjo privažiuoti iki sandėliuko, nes trukdė V. S. automobilis, kuris stovėjo ant kelio. Kaimynai ją užsipuolė, kam veža malkas, sako, kad žemė priklauso jiems. Šie kaimynai nuolat kartoja, kad jai negalima naudotis žemės sklypu. Turi vaizdo įrašus, kaip jie elgiasi. Jos bute nėra patogumų, tualetas kieme, ji negali net nueiti, nes iš karto I. N. pradeda šaipytis ir įžeidinėti. Kai parsivežė malkas, jai sakė, kad vis tiek neleis privažiuoti, teks nešioti rankomis. Automobilis jai trukdė vaikščioti. Automobilio ratus V. S. nuiminėjo naktį, daužėsi, trukdė miegoti.
Taigi, bylos duomenimis, netvarkingą, be ratų automobilį V. S. laikė daugiabučio namo kieme ant rąstų ir trinkelių, ir nepaisant to, kad jam (ir jo sutuoktinei) nuosavybės teise priklauso dalis aplink daugiabutį esančios žemės, ši žemės dalis nėra atidalinta ir nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, o vienas iš bendraturčių – valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, – prieštarauja dėl tokio transporto priemonės laikymo. Be to daugiabutyje yra ir kitų gyventojų, kurie nors nėra išsipirkę jiems tenkančios dalies žemės sklypo, tačiau jie teisėtai naudojasi, pvz., namo kiemu. Todėl akivaizdu, kad net jei kiti bendrasavininkiai neprieštarautų, tai pretenzijas pagrįstai galėtų reikšti ir kiti asmenys, kurių teisės ar teisėti interesai būtų pažeisti. Teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog automobilis jau yra pašalintas iš pažeidimo vietos, įtakos sprendžiant atsakomybės (šiuo atveju – ir skundo) klausimą neturi, kadangi nuobauda V. S. paskirta už tai, kad netvarkingą be ratų automobilį ant savavališkai įrengtos dangos bendro naudojimo vietoje jis laikė 2014 m. gegužės 22 d. Taip pat teismas nesivadovauja liudytojos N. K. teismui duotais parodymais, kad automobilis niekam netrukdo, nes byloje nustatyta priešinga išvada.
Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog institucija pagrįstai skundžiamu nutarimu konstatavo, kad V. S. pažeidė Vilniaus miesto Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.16 punkto reikalavimus, ir paskyrė pagrįstą nuobaudą.
Taip pat nesutiktina su skundo argumentu, kad Institucija netyrė visų skunde nurodytų objektyvių aplinkybių, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė, nerinko įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę. Reikalavimai nutarimo turiniui yra nustatyti ATPK 286 straipsnyje, t.y. nutarime turi būti: nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas; bylos nagrinėjimo data; žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama; žinios apie kitus, byloje dalyvaujančius asmenis; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas; jeigu kartu sprendžiamas klausimas dėl pažeidėjo padaryto turtinio nuostolio atlyginimo, nutarime dėl bylos nurodomas išieškotino nuostolio dydis, jo atlyginimo terminas ir tvarka; taip pat nutarime dėl bylos turi būti išspręstas klausimas apie paimtus daiktus ir dokumentus, nurodyta nutarimo apskundimo tvarka ir terminas. Skundžiamas nutarimas šiuos reikalavimus atitinka, kadangi institucija priimdama nutarimą neprivalo atsikirsti į asmens duotus paaiškinimus ir rinkti dar papildomus įrodymus, nes įrodymų, pagrindžiančių V. S. kaltę dėl pažeidimo, byloje yra surinkta pakankamai: institucija aiškinosi, kam priklauso žemės sklypas, darė nuotraukas, išklausė ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksavo V. S. paaiškinimus. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, o ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamu nutarimu, neįrodo šio nutarimo nepagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. S. skundo netenkinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus 2014 m. birželio 16 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-13952417-14 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.