Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. PK-688-992/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-13
Bylos Nr.
PK-688-992/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Pareiškėjas
M. V.
Kategorijos
NuorašasPrivataus kaltinimo byla Nr. PK-688-992/2017
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.11.1.; 2.11.6.; 2.3.2.2.12. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė, susipažinusi su pareiškėjo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. V. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas pradėti privataus kaltinimo bylos procesą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Vilniaus miesto apylinkės teismo dokumentų registracijos padalinio darbuotojus baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį. Pareiškime M. V. nurodo, kad 2017-01-19, apie 16 val. 20-30 min., jis automobiliu atvažiavo į Vilniaus miesto apylinkės teismą, esantį Vilniuje, Laisvės pr. A. S. kišenėje turėjo įjungtą diktofoną. Kaip skunde nurodo pareiškėjas, atėjus į teismo salę jį pradėjo šmeižti: „durnu, klausančio balsų, pradėjo kalbėti, kad aš šizofrenikas, šmeižti neva aš klausau balso, pradėjo šmeižti mane homoseksualu [necenzūrinė frazė]; šmeižė mane, kad esu invalidas“. Teikiamus prašymus priėmė 45-55 metų darbuotoja, šviesiais plaukais. Pareiškėjo teigimu, „žiūrint į dokumentų registracijos skyrių iš kairės šalia (...) dokumentus priėmusios darbuotojos sėdėjo jauna apie 20-25 metų teismo darbuotoja, tamsiai plaukais“, kuri aktyviausiai jį šmeižė, jos pasisakymai geriausiai girdimi diktofono įraše. Faktą, kad buvo šmeižiamas, pareiškėjo teigimu, gali patvirtinti prašymus priėmusi darbuotoja. Prie skundo pareiškėjas pateikė CD laikmenoje garso įrašą bei garso įrašo stenogramą.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas padavusiam asmeniui.

Iš teismui paduoto dokumento turinio matyti, jog pareiškėjas siekia pradėti privataus kaltinimo procesą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 408 straipsnio 1 dalį, privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą.

BPK 412 straipsnio 2 dalyje imperatyviai teigiama, kad privataus kaltinimo skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo.

Privataus kaltinimo bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimai pareiškiami tik dėl kai kurių Baudžiamojo kodekso numatytų nusikalstamų veikų ir juos palaiko privatus kaltintojas. Jo prerogatyva rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 str.). Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime teigiama, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimuisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas. Privataus kaltinimo skunde turi būti ne tik tiksliai ir aiškiai suformuluotas kaltinimas, bet taip pat turi būti tiksliai nurodomi kaltinamo asmens duomenys, kadangi šiose bylose ikiteisminis tyrimas nėra atliekamas, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teikiant privataus kaltinimo skundą turi būti pateikti visi kaltinamo asmens duomenys (vardas, pavardė, gyvenamoji vieta).

Pateiktame privataus kaltinimo skunde kaip nusikalstamos veikos padarymu kaltinami asmenys įvardijamos Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriaus darbuotojos, dirbusios 2017-01-19, tačiau nenurodyti jų vardai, pavardės, gyvenamosios vietos, kaip to reikalauja Baudžiamojo proceso kodekso normos. Tai, kad nusikalstamos veikos padarymu privataus kaltinimo tvarka yra kaltinamos Vilniaus miesto apylinkės teismo darbuotojos, neeliminuoja pareiškėjo pareigos laikytis įstatymų reikalavimų ir pateikti skundą, atitinkantį visus įstatymo keliamus reikalavimus. Privataus kaltinimo bylų procese nėra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir nėra nustatinėjami asmenys, kuriuos prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Įstatyme nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant teismas būtų aktyvus ir savo iniciatyva nustatytų asmenis, galimai padariusius nusikalstamas veikas. Nagrinėjant privataus kaltinimo bylą, teismas sprendžia asmens, kurį privatus kaltintojas įvardija kaip galimai padariusį nusikalstamą veiką, kaltės buvimą ir šis konkretus asmuo/asmenys turi būti įvardinti privataus kaltinimo skunde. BPK normos įgalina privatų kaltintoją pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla. Nesant tikslių duomenų apie asmenis, kurie galimai padarė nusikalstamą veiką, konstatuotina, kad privataus kaltinimo skundas neatitinka BK 412 straipsnio 2 dalyje išdėstytų reikalavimų, kurių pagrindu pradėtinas baudžiamasis procesas.

Esant išdėstytiems skundo trūkumams, konstatuotina, kad privataus kaltinimo skundas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų. Kadangi įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės, skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas skundą padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 - 3 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti M. V. skundą ir grąžinti jį pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Viktorija ŠelmienėNuorašas tikrasteisėja Viktorija Šelmienė2017-02-13