Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. gynėjos advokatės Dianos Latotinos-Micevičės apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-10 nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 2 d. ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. – 15 MGL (1950 lt – vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties Lt) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. – 8 MGL (1040 lt – vieno tūkstančio keturiasdešimties Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 5 d. 2 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir nustatyta subendrinta 15 MGL (1950 lt – vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio bauda.

nukentėjusiajam A. J. iš M. L. priteista 3500 lt (trys tūkstančiai penki šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti, kurią sudaro 1000 lt (vienas tūkstantis litų) dėl neviešo įžeidimo patirta neturtinė žala ir 2500 lt (du tūkstančiai penki šimtai litų) dėl šmeižto patirta neturtinė žala;

nukentėjusiajai S. J. iš M. L. priteista 2500 lt (du tūkstančiai penki šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. kovo 31 d., 11 val. 44 min., iš jam priklausančio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė į nukentėjusio A. J. elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) įžeidžiančio ir grasinančio pobūdžio laišką, kuriame necenzūriniais ir grasinančiais žodžiais „ciulpsi sunui bybi, labai greit zertva ciulpsi ne tik sunui, labai greit reiks 8000 LTL basliuoti pusgaidy tu nx, ne tik tave bet ir tavo boba tampys po zeme uz plauku“ neviešai įžeidė A. J..

Be to, M. L. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. birželio 27 d., internetiniuose portaluose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją „Veikia nuomininkai aferistai A. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir S. D. – J. (gim. (duomenys neskelbtini)). Išsinuomoja bet kokį nekilnojamą turtą, o po to nemoka nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų. Sutartys dažniausiai sudarinėjamos A. J. vardu, nes šis asmuo jau turi begalę vykdomųjų bylų pas antstolius priteistoms skoloms išieškoti ir yra beviltiškas skolininkas, oficialiai niekur nedirba ir neturi jokio turto. Todėl oficialiai išieškoti skolą iš šių asmenų yra beviltiška“, kuri paniekina ir žemina, bei pakerta pasitikėjimą A. J. ir S. J..

Apeliaciniu skundu nuteistojo M. L. gynėja advokatė D. Latotina-Micevičė prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-10 nuosprendį pakeisti, pripažįstant M. L. nekaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. A. J. ir S. J. civilinius ieškinius atmesti, priteisti M. L. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde apeliantė nurodo, kad skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas klaidingai taikant Lietuvos Respublikos BK normas bei nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų. Priimdamas sprendimą M. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d., teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimų, vertindamas įrodymus, padarė netinkamas išvadas, juos iškraipė, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

Apeliantė teigia, kad A. J. bei S. J. parodymai tik patvirtina aplinkybę, kad į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) buvo gauta žinutė iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), o prie pašto pavadinimo nurodyta, kad siuntėjas M. L.. Tačiau iš tokios gautos žinutės nėra galimybės nustatyti tikrojo siuntėjo, kadangi paštą M. L. vardu gali sukurti bet kuris kitas asmuo, nurodydamas netikrus anketinius duomenis. Todėl, apeliantės nuomone, teismas negalėjo teigti, jog A. J. bei S. J. parodymai patvirtina, jog žinutę siuntė būtent M. L. ir tuo pagrindu įrodinėti jo kaltę.

Apeliantė skunde nurodo, kad siekdamas išvengti skolos už buto nuomą, elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) M. L. vardu galėjo sukurti pats A. J., jį atsisiųsti iš kito kompiuterio sau ir tokiu būdu sukompromituoti M. L.. Iš byloje pateiktų A. J. ir S. J. ieškinių dydžių matyti, kad jais siekiama kompensuoti priteistą skolą už nesumokėtą nuomą. Teismo posėdžio metu A. J. patvirtino, kad turėjo vykdomojo rašto kopiją, todėl jis turėjo ir galimybę prie siunčiamo laiško pridėti priedą. Be to, A. J. žinojo ir apie nesumokėtų skolų dydžius, nes jie buvo pateikti teismui civilinėje byloje ir vėliau priteisti.

Advokatė D. Latotina-Micevičė teigia, kad M. L. savo teises gynė tik teisinėmis priemonėmis: dėl atsiradusios skolos kreipėsi į teismą, priėmus sprendimą išsiėmė vykdomąjį raštą, po ko susitikęs su A. J. pastarajam pateikė šio rašto kopiją, nes tikėjosi ginčą išspręsti taikiai, tačiau nepavykus kreipėsi į antstolių kontorą. Iš visų aplinkybių matyti, kad M. L. įstatymiškai siekė išieškoti skolą, o siųstos žinutės niekaip nesiderina su kaltinimu, kad jis siuntė grasinančią žinutę, juo labiau, kad tam nebuvo jokio tikslo ir motyvo. Be to, M. L. anksčiau neteistas, neturi jokių nuobaudų, o tik tai patvirtina, kad jis nėra linkęs pažeidinėti įstatymus. Tuo tarpu A. J. turi 30 vykdomųjų bylų, kiek paaiškėjo posėdžio metu jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, skundo apie A. J. komentaruose, jis ne kartą yra vadinamas aferistu, sukčiumi (165-171 b. 1.) ir kadangi niekas nerinko daugiau duomenų apie jo kriminalinę praeitį, tokia pirminė charakteristika leidžia pagrįstai teigti, kad jis galėjo imituodamas nusikaltimą sukurti elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) M. L. vardu ir pats sau atsisiųsti žinutę.

Apeliantė sunde nurodo, kad teismas nesiaiškino aplinkybės, ar pridėtas priedas prie elektroninio laiško - yra M. L. išduotas dokumentas. Byloje nėra atlikta elektroniniu laišku (duomenys neskelbtini) gauto priedo apžiūra ir lyginamoji analizė su originaliu vykdomuoju dokumentu, nepateikta specialisto išvada ar tai tie patys dokumentai, ar nėra klastojimo požymių. Neatlikus apžiūros ir negavus specialisto išvados teismas viršijo savo kompetencijos ribas nuosprendyje konstatuodamas, kad elektroniniu paštu atsiųstas priedas ir M. L. išduotas vykdomasis raštas yra tie patys dokumentai.

Advokatė nurodo, kad teismas nepagrįstai savo nuosprendyje remiasi tyrėjos M. M. parodymais ir laiko juos įrodymu, kad laišką siuntė M. L.. Teismas ignoravo, jog A. M. 2011-08-25 atlikdama ikiteisminį tyrimą surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog dėl grasinimų Jurevičių atžvilgiu M. L. nieko neaiškino. Tą pačią dieną tyrėja priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl procesinių veiksmų daugiau neatlikinėjo ir su M. L. nebendravo. Nuosprendyje nėra nurodyta kaip teismas vertina tokius byloje esančius įrodymus ir kodėl jais nesivadovauja. Be to 2012-01-31 teisiamojo posėdžio protokole A. M. taip pat patvirtino, kad patys pareiškėjai konkrečiai nurodė, kad įžeidžiančio pobūdžio informaciją pateikė L.. Bendraujant telefonu, L. to nepripažino. Paprastai tokiais atvejais žmonės viską neigia. Akivaizdu, kad tyrėja ir per posėdį patvirtino tas pačias aplinkybes, kurias nurodė tarnybiniame pranešime, tačiau teismas iš tos pačios dienos protokolo vertino kitus A. M. parodymus, jog buvo kalba, kad per klaidą buvo ne tam žmogui išsiųstas laiškas, tačiau vertindamas ir šiuos parodymus teismas ignoravo, jog toliau ji patikslino, jog nelabai atsimenu aplinkybių, nes įvykis buvo senai. Be to, teismas ignoravo ir tai, jog tyrėja nurodė konkrečiai nenustatinėjome, kad skundus ir laiškus siuntė M. L.. Patys pareiškėjai buvo nurodę jo pavardę. Akivaizdu, kad teismas vertindamas A. M. parodymus, juos iškraipė, iš konteksto ištraukė tik dalį parodymų, ko pasėkoje buvo iškraipyta jų esmė ir priimtas nepagrįstas nuosprendis. Tyrėjai M. L. nepripažino, kad siuntė laišką, tą nurodė patys pareiškėjai, o be to, net nekonkretizuota apie kokį laišką ir asmenį kalbama, o kadangi tyrėja neprisimena visų įvykio aplinkybių teismas privalėjo vadovautis 2011-08-25 surašytu tarnybiniu pranešimu. Be to, teismas priimdamas nuosprendį negalėjo remtis tyrėjos A. M. duotais parodymais apie M. L., kadangi jie gauti neleistinu būdu, pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK normas. Įtariamasis turi teisę atsisakyti duoti parodymus, jam apie tai yra įspėjama prieš apklausą. A. M. su M. L. bendravo tik telefonu, nėra jokio protokolo apie advokato skyrimą ir jo atsisakymą, taip pat įspėjimo apie teisę neduoti parodymų, todėl bet kokie duomenys gauti iš M. L. apie galimai jo padarytą nusikalstamą veiką yra neteisėti ir negali būti naudojami byloje kaip įrodymas.

Apeliantė nurodo, kad 2012-02-21 tyrėjo O. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dėl elektrinio pašto adresų, kurių pabaiga yra @,gmail.com, nustatyti negalime, kadangi elektroninio pašto „Gmail" administratorius yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2012-03-01 M. L. pateikė savo nešiojamą kompiuterį „SONY“, tačiau pareigūnai nenustatė, kad iš jo būtų siųstos grasinančios žinutės naudojantis elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Be to, tyrimo metu buvo nustatyta, kad M. L. naudojasi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Iš visų byloje esančių įrodymų, apeliantės manymu, nėra jokio pagrindo teigti, jog elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) naudojasi M. L.. Priešingai, visi surinkti įrodymai tik patvirtina, kad minėtas paštas yra sukurtas kito asmens naudojantis M. L. asmeniniais duomenimis ir šį asmenį galima nustatyti tik pateikus užklausą į Jungtines Amerikos Valstijas. Todėl siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso paskirtį ir išvengti nekalto asmens nuteisimo, Šiaulių miesto apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BPK V dalies 287 str. pagrindais privalėjo pats arba pavesdamas prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikti užklausą į Jungtines Amerikos Valstijas, siekiant nustatyti tikrąjį asmenį, sukūrusį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), nes byloje nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad M. L. priklauso minėtas pašto adresas ir kad jis juo naudojasi, todėl priimtas neteisėtas ir nepagrįstas apkaltinamasis teismo nuosprendis naikintinas.

Advokatė apeliaciniame skunde nurodo, kad priimdamas sprendimą M. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., teismas padarė klaidingas išvadas ir nepagrįstai nusprendė, kad pateikta informacija laikytina peržengianti kritikos ribas, neatitinkanti tikrovės. Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo M. L. veiksmuose tyčią šmeižti nukentėjusįjį, nors teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai prieštarauja šiai išvadai. Teismo teiginys, kad „M. L., nesuteikia teisėto pagrindo A. J. ir S. J. ... vadinti nuomininkais aferistais", reiškia išvadą, kad M. L., pasielgė neatsargiai ir taip galimai apšmeižė nukentėjusįjį. Nustatydamas ir atskleisdamas nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį (kaltės turinį) teismas nurodė aplinkybes, liudijančias buvus neatsargią kaltės formą, t. y. nusikalstamą nerūpestingumą (Lietuvos Respublikos BK 16 str. 3 d.). Apeliantės nuomone, teismas nenustatė ir nuosprendyje nenurodė aplinkybių, patvirtinančių būtiną tiesioginės tyčios elementą - nusikalstamų pasekmių siekį, t. y. M. L. noro paniekinti arba pakirsti pasitikėjimą nukentėjusiuoju. Teismas netgi pats nustatė ir nuosprendžiu konstatavo, kad M. L. teiginiai apie priteistą skolą už nesumokėtą nuomą ir mokesčius, kitas vykdomąsias bylas A. J. atžvilgiu yra teisingi, kaip ir teisingi visi kiti pateikti teiginiai, tačiau vertindamas kaltės klausimą į tai visiškai neatsižvelgė, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes M. L. teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už neatsargius veiksmus, nors šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas ir Lietuvos Respublikos BK 154 str. nenumato baudžiamosios atsakomybės už veiksmus, padarytus dėl neatsargumo.

Advokatė D. Latotina-Micevičė skunde nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - kvalifikavo veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., nesant visų nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Teigia, kad M. L., portale (duomenys neskelbtini) patalpino skundą ir prevenciniais sumetimais, t.y. M. L., patalpindamas skundą apie A. ir S. J., norėjo, jog atsilieptų kiti asmenys, nukentėję nuo A. J. nesąžiningumo, nes internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) M. L. aptiko skundą apie A. J., jog šis vienam asmeniui pažadėjo pagaminti baldus, paėmė avansą ir dingo (168 b. 1.). Patalpinus skundą atsiliepė dar 4 asmenys (3 fiziniai ir 1 juridinis), jog A. J. jiems skolingas. Apeliantė nurodo, kad pateikiant privataus kaltinimo skundą A. ir S. J. sąmoningai nuslėpė tą faktą ir nurodė nepilną M. L. patalpinto skundo turinį. Privataus kaltinimo skunde ir visuose kituose procesiniuose dokumentuose trūko tokios M. L. skundo dalies: ,, Visus nukentėjusius nuo A. J. sukčiavimų prašau atsiliepti elektroniniu paštu ar telefonu, jei pavyks surinkti pakankamai įrodymų, jam bus iškelta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo. Kontaktai: (duomenys neskelbtini) (5 b. 1.). Teismas nuosprendyje šios aplinkybės neįvertino, nors būtent paskutinė skundo pastraipa yra esminė, iš kurios matyti tikrieji M. L. ketinimai - surinkus nukentėjusiuosius kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, o ne kaip nurodė teismas paniekinti ar pakirsti pasitikėjimą nukentėjusiaisiais.

Advokatė skunde nurodo, kad spręsdamas dėl žodžio „aferistas“ reikšmės, teismas vadovavosi www.zodziai.lt duomenų baze, kai tuo tarpu privalėjo kreiptis į lituanistikos specialistus, kurie pateiktų reikiamų žodžių aiškinimą ir jų prasmę visame teksto kontekste, o taip pat ir atskirą jų prasmę. Apeliantės nuomone, teisėja nėra šios srities specialistė, todėl negalėjo savarankiškai nuspręsti dėl pateiktų žodžių reikšmės. Be to, apeliantė atkreipia dėmesį, kad teisėjos pateiktoje sąvokoje aferistas - sukčius, žmogus, kuris daro aferas, yra dar du papildomi žodžiai, reikalaujantys detalaus išaiškinimo, t.y. sukčius ir afera, kurių reikšmė neišaiškinta, todėl priimant sprendimą ir neaiškinant esminių žodžių reikšmės nebuvo galima priimti teisingo ir pagrįsto nuosprendžio.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad patikrinus teismo naudotą tinklapį www.zodziai.lt buvo gautas atsakymas, kad „Pagal jūsų užklausą "sukčius" nebuvo rastas nei vienas žodis“. Lietuvių kalbos žodyne internetiniame leidinyje www.lkz.lt sukčius aiškinamas labai įvairiai ir vienas iš aiškinimų - I. Q328, SD91, Sut, N, K, J, M, LL80,245, S.Dauk, Rtr, Trk, Jrb, Kpč, Dglš kas suka, sukčiauja, neteisingas žmogus, apgavikas: Toks sukčius - da nuo perniai metų skolos neatadavė 2. R, MŽ, NdZ lupikautojas, palūkininkas. Tačiau teismas šiuo tinklapiu dėl neaiškių aplinkybių nesinaudojo. Lietuvių kalbos instituto duomenimis žodis sukčius gali būti traktuojamas kaip neteisingas žmogus. Išplėstiniame žodžio sukčius paaiškinime, žmogus, kuris negrąžina skolos, gali būti vadinamas sukčius arba aferistas. Akivaizdu, kad teismo pasirinktas tinklapis www.zodziai.lt negalėjo būti naudojamas kaip pagrindas nustatant žodžių reikšmes, kadangi jis nėra oficialiai tam pritaikytas ir jame nepateikiamos visų žodžių reikšmės. Kadangi teisėja nėra lituanistikos ekspertė, todėl pati negalėjo tiksliai nustatyti žodžių reikšmės viso teksto kontekste, o tai darydama ji netinkamai išaiškino žodžių prasmę ir nepagrįstai nuosprendyje motyvavo, kad vadinti nuomininkais aferistais ir tokio pobūdžio M. L. paskelbta informacija laikytina peržengianti kritikos ribas, neatitinkanti tikrovės, yra paniekinanti ir pakertanti pasitikėjimą nukentėjusiaisiais.

Apeliantė nurodo, kad pagal esančius byloje įrodymus, jog už buto nuomą iš A. J. M. L. naudai buvo priteista 8000 Lt skola, kuri tuo metu nesumokėta, M. L. pateikė teisingą nuomonę apie tai, kad A. J. yra nuomininkas aferistas, t.y. žmogus, kuris neatiduoda skolos. Be to, teismas nuosprendyje nurodė ir kitas aplinkybes, iš kurių galima teigti, kad M. L. yra nesąžiningas - gamina baldus neišsiėmęs patento, t.y. tai daro nelegaliai, jo atžvilgiu išduoti 38 vykdomieji dokumentai, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad paėmė avansą, tačiau baldų nepadarė, o tai charakterizuoja asmenį ir leidžia apie jį susidaryti neigiamą nuomonę. Teismas taip pat neatsižvelgė ir nuosprendyje neįvertino, jog skundo, apie A. J., komentaruose, jis ne kartą yra vadinamas aferistu, sukčiumi (165-171 b. 1.). Apeliantei akivaizdu, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas nesilaikė numatytos įrodymų tyrimo tvarkos, nesikreipė į lituanistikos specialistus, ko pasėkoje priėmė neteisingas išvadas ir neteisėtą bei nepagrįstą nuosprendį.

Advokatė skunde teigia, kad teismo posėdžio metu 2012-04-27 apklausiama liudytoja antstolė Vaiva Šimkienė parodė, kad galėjo būti tokia situacija, kad išieškotojas M. L. kreipėsi į mūsų kontorą ir kontoros darbuotojas suteikė jam informaciją apie skolininko A. J. įsiskolinimus, jo turimą turtą ir kitą informaciją. Suteikiame informaciją, kad yra ir kitų skolų, kadangi jei išieškai tam tikrą sumą pinigų ir jos negali pervesti kreditoriui, tai mes paaiškiname kodėl. Vėliau antstolė patikslino, kad mes smulkiai nevardiname kiek yra užvestų vykdomųjų bylų skolininko atžvilgiu, bet informuojame, kiek dar be šio kreditoriaus yra kitų kreditorių. Apeliantei akivaizdu, kad M. L. informaciją apie kitas vykdomąsias bylas gavo iš antstolių kontoros, todėl teiginys, kad A. J. jau turi begalę vykdomųjų bylų pas antstolius priteistoms skoloms išieškoti ir yra beviltiškas skolininkas yra teisingas ir M. L. dėstė iš tikrųjų egzistuojančius faktus. Tačiau teismas nevertino šios aplinkybės, kaip ir tai, kad M. L. į antstolius kreipėsi dėl skolos priteisimo už nesumokėtą nuomą, o antstoliai savo ruožtu nekonkretizuodami nurodė, kad yra daugiau vykdomųjų bylų A. J. atžvilgiu. Esant tokiai situacijai M. L. suprato, kad kalba eina apie kitas nesumokėtas nuomas ir pateiktus vykdomuosius raštus, todėl negali būti laikoma šmeižimu tai, jog M. L. pateikė informaciją gautą iš trečiųjų asmenų taip, kaip jis ją suprato ir kaip jam ši informacija buvo pateikta. Tokiuose veiksmuose nėra tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, nes tyčios turinį sudaro šio požymio suvokimas ir norėjimas paskleisti tokią informaciją, o M. L. remdamasis savo patirtimi dėl skolos už nuomą ir gauta informacija iš antstolių tik pateikė nuomonę kad toks asmuo yra beviltiškas skolininkas.

Advokatės nuomone, aiškinant nuomos sutartį, pirmiausiai turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kaip matyti iš A. J. veiksmų, buto nuomos sutartis buvo sudaryta bendrų poreikių tenkinimui su S. J.. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, sudarius nuomos sutartį už komunalines paslaugas mokėjo ne tik A. J., tačiau ir S. J., kas leido M. L. pagrįstai manyti, kad jie yra sutuoktiniai. M. L. teismo prašė atlikti S. J. rašysenos ekspertizę, kadangi 2008 m. 07, 08, 09 mėn. už elektrą mokėjo būtent ji. Šios aplinkybės būtų papildomai patvirtinusios, jog S. J. naudojosi butu ir iki santuokos, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė atlikti tokią ekspertizę, teigdamas, jog tai nesusiję su byla. Teismas taip pat nevertino, jog liudytoja D. L. 2012-03-13 posėdžio metu nurodė, kad 2008 m. pabaigoje ar 2009 m. pradžioje matė S. J. išnuomotame bute.

Apeliantės manymu, objektyviam stebėtojui tokio bendravimo, koks vyko tarp A. J. ir S. J. pakako susidaryti nuomonei, kad jie yra sutuoktiniai, arba sugyventiniai, vedantys bendrą ūkį. Be to, netrukus po nuomos sutarties sudarymo jie susituokė, o S. J. ir tuomet mokėjo už komunalines paslaugas, o 2010-08-16 ir 2010-11-25 iš savo asmeninės sąskaitos dengė ir skolą už buto nuomą. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad ji iki santuokos būdama kaip sugyventinė ir kaip sutuoktinė pritarė nuomos sutarčiai, nes tai tenkino šeimos poreikius. Pagal CK 3.109 str. solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Nuomos sutartis į paminėtą sąrašą nepatenka, todėl ją sudaryti gali vienas asmuo, tačiau atsakomybė už jos vykdymą, jei tokia sutartimi tenkinami šeimos poreikiai, tenka abiems sutuoktiniams. Atsižvelgiant į išdėstytą, M. L. nurodyta aplinkybė, jog veikia nuomininkai aferistai A. J. ir S. D. – J. yra teisinga, vertinant ta prasme, kad tai asmenys nesusimokantys skolos už nuomą.

Apeliantė teigia, kad sprendžiant atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnį klausimą, svarbu nustatyti, ar kaltinamo asmens išsakyta nuomonė neperžengė leistinų ribų. M. L. paskleidė neigiamą nuomonę apie tam tikrus įvykius ir faktus. Teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiamos, bet ir tikrovę atitinkančią informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir paskleidusį nevisiškai tikslią informaciją, tačiau tai padariusį sąžiningai, nepiktnaudžiaujant šia teise, bei asmenį, kuris, įgyvendindamas teisę reikšti savo nuomonę, pavartojo tam tikro laipsnio faktų perdėjimą - hiperbolizavimą, neperžengdamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų šios teisės įgyvendinimo ribų (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Handyside prieš Jungtinu Karalystę ir Lingens prieš Austriją). Sprendžiant konfliktą, kilusį tarp teisės į garbės bei orumo gynimą ir teisės skleisti informaciją, būtina vadovautis proporcingumo ir šių teisių pusiausvyros principais. Kaip matyti M. L. nepateikė nei prasimanytų nei klaidingų žinių, tai darė sąžiningai ir nepiktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos tyčios šmeižti asmenis, todėl apkaltinamasis teismo nuosprendis naikintinas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. L. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo M. L. gynėjos advokatės D. Latotinos-Micevičės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-10 nuosprendžio dalis dėl M. L. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta, ir dėl šios dalies priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 d.).

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-10 nuosprendžio dalis dėl M. L. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. yra nepagrįsta, priimta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, kadangi teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistasis M. L. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, o tai esmingai įtakojo teismo išvadą dėl M. L. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. atsako tas asmuo, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Taigi, baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, t. y. subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 15 str. 2 d. numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir sąmoningai tai daro. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės.

Pirmos instancijos teismo nuosprendžio analizė rodo, kad M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 154 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-06-27 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą, kuriame nurodytos aplinkybės laikytinos informacija, kuri paniekina ir žemina, bei pakerta pasitikėjimą A. J. ir S. J., t. y. tyčia paskleidė apie A. J. ir S. J. tikrovės neatitinkančią ir šmeižikišką informaciją, jog A. J. ir S. J. yra nuomininkai aferistai.

Pirmos instancijos teismas nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes grindė teismo posėdžių metų ištirtais įrodymais, t. y. nukentėjusiųjų A. J. ir S. J., paties nuteistojo M. L. parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais (tinklalapio (duomenys neskelbtini) valdytojo, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės pateikta informacija ir kt.). Teismas nurodė, kad M. L. paskleidė informaciją, turinčią konstatuojamąjį pobūdį, tačiau ta informacija neatitiko tikrovės, M. L. paskelbta informacija laikytina peržengianti kritikos ribas, neatitinkanti tikrovės, yra paniekinanti ir pakertanti pasitikėjimą nukentėjusiaisiais. Tokio pobūdžio informaciją M. L. pateikė remdamasis tarpusavio su S. J. buvusiais santykiais dėl buto nuomos, buto nuomos sutartimi, bei gauta informacija iš antstolių kontoros, tačiau M. L., suvokdamas jog su S. J. nėra sudaręs jokių sutarčių, ir neturėdamas jokių kitų duomenų, apie tai, kad A. J. ir S. J. būtų teisti už sukčiavimą, paskelbdamas aukščiau nurodyto pobūdžio informaciją internetinėse svetainėse paskleidė apie A. J. ir S. J. tikrovės neatitinkančią informaciją, ir nukentėjusiesiems jo prašant šią informaciją panaikinti to nedarė, nurodydamas, kad tai padarys, kai A. J. sumokės jam skolą, tai yra suvokė, kad tokia informacija neatitinka tikrovės, kad žemina nukentėjusiuosius ir pakerta pasitikėjimą jais, ir norėjo taip elgtis, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Teisėjų kolegija mano, kad byloje esantys duomenys nepagrindžia pirmos instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Priešingai, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į byloje analizuojamo skelbimo sukūrimo aplinkybes, jo platinimo ratą ir nurodytų teiginių paskleidimą, atsiradusias pasekmes, nuteistojo tyčios turinį, darytina vienareikšmė išvada, kad M. L. veika negali būti pripažinta nusikalstama.

Teisėjų kolegijos nuomone paskleista žinia, kad jog A. J. ir S. J. yra nuomininkai aferistai, kaip kad nurodo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į šias žinias patvirtinančius duomenis bei informacijos šaltinius, negali būti vertinama kaip šmeižimas. Šiuo atveju nepakanka vien nukentėjusiųjų suvokimo, bet būtina nurodyti ir objektyvius duomenis, patvirtinančius nuteistojo tyčios turinį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje yra duomenų, kad apeliantas nurodė ne melagingą informaciją, o rėmėsi tam tikra informacija.

Kaip kad nurodė nuteistasis M. L., jis internetiniuose portaluose patalpindamas skelbimą ir jame išsakydamas savo nuomonę apie A. J. ir S. J., rėmėsi faktais, jog A. J. ir S. J. nuomojosi iš jo butą ir su juo neatsiskaitė, tiesiogiai su S. J. nuomos sutarties jis nebuvo sudaręs, tačiau ji taip pat gyveno jo nuomojamame bute, mokėjo už nuomą, bei tokią savo nuomonę jis grindė antstolės V. Šimkienės pateikta informacija apie A. J., bei kitų žmonių komentarais ir skundais internete.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp nuteistojo M. L. ir nukentėjusiojo A. J. 2008-12-14 buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kuria M. L. įsipareigojo suteikti už užmokestį gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., A. J. laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o A. J. įsipareigojo naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (31-34 b. l.). A. J. (nuomininkui) pažeidus nuomos sutarties 7.1.1. punktą, t. y. nesumokėjus nustatytu laiku nuomos mokesčio, nuomos sutartis 2009-05-15 buvo nutraukta (26 b. l.). M. L. Šiaulių miesto apylinkės teisme pareiškus ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos, delspinigių, žalos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010-01-25 išnagrinėjęs civilinę bylą nusprendė ieškovo M. L. ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo A. J. ieškovui M. L. 3300,00 Lt nesumokėtą nuomos mokestį, 1829,62 Lt skolą už komunalines paslaugas, 1456,40 Lt delspinigius, 948,26 Lt nuostolius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 7534,28 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2009-11-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 391,02 Lt bylinėjimosi išlaidas. 2010-03-19 Šiaulių miesto apylinkės teismas M. L. išdavė vykdomąjį raštą, kuris 2010-09-29 buvo pateiktas antstolės V. Šimkienės kontorai (35, 36 b. l.). Apklausta liudytoja pirmosios instancijos teismo posėdžio metu antstolė V. Šimkienė nurodė, kad jos kontoroje vykdomas išieškojimas M. L. naudai, jos kontoroje iš viso yra vykdomos 6 vykdomosios bylos dėl skolininko A. J.. Antstolė nurodė, kad antstolio kontora kreditoriui suteikia visą informaciją, susijusią su išieškojimo procesu, t. y., informuoja apie tai, kokia galimybė išieškoti skolą, ar skolininkas turi turto, ar jis dirba ar ne, ar turi indėlių banke, ar yra kitų skolų, kokie uždėti apribojimai turtui, kiek dar be šio kreditoriaus yra kitų kreditorių, jei kreditorius klausia, kiek yra vykdomųjų bylų, antstolis nurodo jų skaičių (173, 174 b. l.). Taip pat nurodė, kad galėjo būti tokia situacija, jog M. L. kreipėsi į jos kontorą ir kontoros darbuotojas suteikė jam informaciją apie skolininko A. J. įsiskolinimus, jo turimą turtą ir kitą informaciją. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nuteistasis M. L. nurodė, kad jis asmeniškai nebendravo su antstole V. Šimkiene, jis kreipėsi į antstolės kontorą ir bendravo su antstolės padėjėja (174 b. l.). Antstolės V. Šimkienės 2011-09-08 M. L. išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. L. buvo informuotas apie tai, jog A. J. nedirba, sąskaitos, esančios kredito įstaigose, areštuotos, tačiau jokių piniginių lėšų jose nėra, registruotų transporto priemonių neturi, nekilnojamojo turto neturi, gyvenamosios vietos nedeklaravo (27 b. l.). Iš antstolės V. Šimkienės teismo reikalavimu pateikto vieningo vykdomųjų dokumentų sąvado matyti, kad A. J. atžvilgiu yra užvestos 38 vykdomosios bylos (153-164 b. l.).

Nukentėjusioji S. J. apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ji su vyru A. J. santuokoje gyvena nuo 2009 m. kovo mėnesio (40 b. l.). Liudytoja D. L. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad A. J. ir S. J. gyvena M. L. nuomojamame bute, buto Nr. (duomenys neskelbtini). Ji su jais kaip su namo kaimynais pasisveikina, mato juos laiptinėje, kieme, mašinų aikštelėje. 2008 m. pabaigoje ar 2009 m. pradžioje jai teko matyti S. J. apsirengusią su chalatu, kai ji laukė atvykstančių gydytojų (124 b. l.). Iš nuteistojo M. L. banke (duomenys neskelbtini) AB esančios sąskaitos išrašo matyti, kad S. D. (S. J.) M. L. 2009-03-27 pervedė gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį, 2010-08-16, 2010-11-25 - skolą už buto nuomą (28-30 b. l.).

Iš antstolio R. Kudrausko 2012-04-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad internetiniame portale (duomenys neskelbtini) 2009-04-07 patalpintas skelbimas „A. J. UAB (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, jog A. J. yra aferistas iš (duomenys neskelbtini), kuris pasiūlęs pagaminti baldus ir paėmęs 8000 Lt avansą, baldų nepagamino ir pinigų negrąžino. Po šiuo skelbimu esančiuose komentaruose A. J. taip pat vadinamas sukčiumi (165-171 b. l.). nuteistasis M. L. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad minėtas skelbimas buvo pirminė informacija, kuria remdamasis jis patalpino skelbimą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (174 b. l.).

Šie paminėti duomenys, kuriais rėmėsi nuteistasis M. L. internetiniuose portaluose patalpindamas skelbimą, šioje byloje buvo analizuoti, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ši informacija M. L. nesuteikė teisėto pagrindo A. J. ir S. J., nurodant jų asmens tapatybę identifikuojančius duomenis – gimimo metus, vardus pavardes, vadinti nuomininkais aferistais ir tokio pobūdžio M. L. paskelbta informacija laikytina peržengianti kritikos ribas, neatitinkanti tikrovės, yra paniekinanti ir pakertanti pasitikėjimą nukentėjusiaisiais. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad anksčiau išdėstytų įrodymų visuma nagrinėjamu atveju patvirtina faktus, kad A. J. nuo 2008-12-14 nuomojosi iš M. L. butą, nesumokėjus nustatytu laiku nuomos mokesčio, nuomos sutartis 2009-05-15 buvo nutraukta, A. J. su M. L. už buto nuomą neatsiskaitė, todėl 2010-01-25 iš A. J. M. L. priteistas nesumokėtas nuomos mokestis, skola už komunalines paslaugas, delspinigiai, nuostoliai, palūkanos, 2010-03-19 teismas M. L. išdavė vykdomąjį raštą, kuris 2010-09-29 buvo pateiktas vykdymui, antstolė M. L. informavo apie tai, jog A. J. nedirba, sąskaitos, esančios kredito įstaigose, areštuotos, tačiau jokių piniginių lėšų jose nėra, registruotų transporto priemonių neturi, nekilnojamojo turto neturi, gyvenamosios vietos nedeklaravo, A. J. atžvilgiu yra užvestos 38 vykdomosios bylos, S. J. su A. J. santuokoje gyvena nuo 2009 m. kovo mėnesio, A. J. ir S. J. gyvena M. L. nuomojamame bute, S. J. M. L. mokėjo gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį, skolą už buto nuomą, internetiniame portale (duomenys neskelbtini) yra 2009-04-07 patalpintas skelbimas, kuriame nurodyta, jog A. J. yra aferistas pasiūlęs pagaminti baldus ir paėmęs 8000 Lt avansą, baldų nepagamino ir pinigų negrąžino, ir šios nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, suteikė nuteistajam M. L. pagrindą manyti, jog nukentėjusieji A. J. ir S. J. yra nuomininkai aferistai. Aptarti duomenys rodo, kad ne prasimanymais, o objektyviai egzistuojančiais faktais remdamasis M. L. internetiniuose portaluose patalpino skelbimą. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. L. internetinėse svetainėse apie A. J. ir S. J. paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją suvokdamas jog su S. J. nėra sudaręs jokių sutarčių, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, anksčiau aptarti duomenys apie tai, kad S. J. su vyru A. J. santuokoje gyvena nuo 2009 m. kovo mėnesio (nuomos sutartis sudaryta 2008-12-14), kad liudytojos parodymais nustatyta, jog A. J. ir S. J. kartu gyvena M. L. nuomojamame bute, kad S. J. M. L. mokėjo nuomos mokestį ir skolą už buto nuomą, davė nuteistajam M. L. pagrindą manyti, jog nukentėjusieji A. J. ir S. J. faktiškai abu naudojasi jo turtu ir yra jo turto nuomininkai.

Pažymėtina, kad tikrovės neatitinkanti informacija yra melagingos žinios ir kaltininkas tai suvokia. Jeigu asmuo sąžiningai klysta dėl informacijos teisingumo, yra įsitikinęs, kad ji teisinga, ši aplinkybė šalina atsakomybę. Anksčiau paminėti duomenys, kuriais remdamasis nuteistasis M. L. internetiniuose portaluose patalpino skelbimą, apeliacinės instancijos teismo vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys, jog M. L. nepadarė nusikalstamos veikos. M. L. paminėtame skelbime nurodė ne tikrovės neatitinkančią bet netikslią informaciją, ir jo veika negali būti laikoma nusikalstama, nes kaip jau buvo minėta šmeižimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas.

Lietuvių kalbos žodyne (2005 m. LKŽe, www.lkz.lt) pateikiama žodžio „aferistas“ reikšmė: asmuo, kuris daro aferas, sukčius. Žodžio „afera“ reikšmė nurodoma, kaip stambi apgavystė, nesąžiningas, apgavikiškas darbas, norint pasipelnyti. Žodžio „sukčius“ pateikiamos kelios reikšmės: 1) kas suka, sukčiauja, neteisingas žmogus, apgavikas, 2) lupikautojas, palūkininkas. Taigi žodis „aferistas“ visuomenėje vertinamas kaip neigiamai apibūdinantis asmenį, tačiau šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į aplinkybes, kurioms esant šis žodis pavartotas, į veikos subjektyvinę pusę. Nors pirmosios instancijos teismas žodžio „aferistas“ reikšmę siejo su teistumu už sukčiavimą, tačiau kaip matyti iš lietuvių kalbos žodyne pateikiamų šio žodžio reikšmių, žodžiu „aferistas“ gali būti pavadintas nesąžiningas, neteisingas žmogus.

Kaip jau buvo minėta, šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad nuteistasis M. L. internetiniuose portaluose patalpindamas skelbimą, buvo motyvuotas sąmoningo ketinimo pakenkti nukentėjusiesiems. Nuteistasis M. L. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog jis skelbimą internetiniuose portaluose patalpino todėl, kad žmonės turi žinoti apie skolas (11 b. l.), nurodė, kad sąvoka „nuomininkai aferistai“, jo nuomone, reiškia, kad asmuo piktybiškai nesumoka priteistos skolos (148 b. l.). Kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusysis A. J. pirmosios instancijos teisme pats patvirtino, kad jis yra skolingas M. L. (42 b. l.). Be to, paties skelbimo turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad 2011-06-27 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patalpintu skelbimu buvo siekiama ne paniekinti ir pažeminti nukentėjusiuosius, bet paviešinti tam tikras nukentėjusiųjų A. J. ir S. J. savybes bei veiklos faktus, kurie žmonėms gali pridaryti rūpesčių, be to, iš skelbime pateikto M. L. prašymo atsiliepti kitus nuo A. J. ir S. J. veiksmų nukentėjusius asmenis, galima daryti išvadą, kad patalpinant šį skelbimą internetiniuose portaluose, M. L. siekė surinkti kuo daugiau įrodymų dėl neteisėtų nukentėjusiųjų veiksmų. Šios aplinkybės nepagrindžia tiesioginės tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją buvimo M. L. veiksmuose. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, jog M. L., internetiniuose portaluose patalpindamas skelbimą, būtų turėję tikslą, tyčia pažeminti A. J. ir S. J.. Tokiu būdu, nuteistojo M. L. veikoje nėra ir subjektyviųjų tiesioginės tyčios šmeižti ar pažeminti A. J. ir S. J., požymių.

Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2011-06-27 internetiniuose portaluose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patalpintame skelbime pateikta informacija yra tikrovės neatitinkanti ir šmeižikiška, paniekinanti ir žeminanti bei pakerta pasitikėjimą A. J. ir S. J., ir nepagrįstai M. L. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. Todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-10 nuosprendis dalyje, kurioje M. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 3 d., 4 d., 329 str. 1 d.) – M. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. išteisintinas, kadangi ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Atsižvelgiant į tai, kad M. L. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., priimtinas išteisinamasis nuosprendis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., A. J. ir S. J. civiliniai ieškiniai dėl jiems padarytos žalos juos apšmeižus atlyginimo paliktini nenagrinėti. Toks sprendimas neužkerta kelio A. J. ir S. J. pareikšti ieškinius civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas 1000 Lt neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam A. J. dėl neviešo jo įžeidimo nagrinėjamu atveju atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijus ir nėra per didelis.

Apeliaciniu skundu nuteistojo M. L. gynėja advokatė D. Latotina-Micevičė prašo išteisinti M. L. ir dėl Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas M. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d., išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus.

Lietuvos Respublikos BK 155 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą. Minėtame straipsnyje, nustatančiame įžeidimo požymius, numatyti šie žmogaus užgaulaus pažeminimo būdai: veiksmu, žodžiu ir raštu. Įžeidimas žodžiu ar raštu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2005, Nr. 2 K-269/2005, Nr. 2K-210/2008). Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. baudžiamas tas, kas neviešai įžeidė žmogų. Įžeidimas yra neviešas, kai jis padarytas tik nukentėjusiojo akivaizdoje, taip pat nesant nukentėjusiojo, bet kaltininkui suvokiant, kad nukentėjusysis apie įžeidžiančius pasakymus, atsiliepimus sužinos. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams.

Byloje nustatyta, kad M. L. 2010 m. kovo 31 d., 11 val. 44 min., iš jam priklausančio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė į nukentėjusio A. J. elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) įžeidžiančio ir grasinančio pobūdžio laišką, kuriame necenzūriniais ir grasinančiais žodžiais „ciulpsi sunui bybi, labai greit zertva ciulpsi ne tik sunui, labai greit reiks 8000 LTL basliuoti pusgaidy tu nx, ne tik tave bet ir tavo boba tampys po zeme uz plauku“ neviešai įžeidė A. J.. Kaip matyti iš nukentėjusiajam A. J. atsiųsto elektroninio laiško turinio, M. L. savo reikalavimą atiduoti jam skolą išdėstė užgaulia, visuomenėje nepriimtina forma.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. L. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d., pagrįstai sprendimą pagrindė nukentėjusiųjų A. J. ir S. J. parodymais, paties nuteistojo M. L. parodymais, A. M. parodymais, nukentėjusiojo A. J. kompiuterio apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais – prie nukentėjusiajam A. J. atsiųsto elektroninio laiško esančiu priedu (M. L. išduotu Šiaulių miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto kopija), vėlesniu iš to paties adreso ((duomenys neskelbtini)) atsiųstu elektroniniu laišku ir padarė teisingą išvadą, kad M. L., siekdamas atgauti skolą, siųsdamas tokio turinio laišką A. J., norėjo jį įžeisti ir pažeminti, t. y. padarė Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra pagrįsta ir teisinga, todėl M. L., nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir išteisinti jį dėl šios veikos nėra jokio pagrindo.

Nors apeliaciniame skunde nuteistojo M. L. gynėja advokatė teigia, kad siekdamas išvengti skolos už buto nuomą, elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) M. L. vardu galėjo sukurti pats A. J., jį atsisiųsti iš kito kompiuterio sau ir tokiu būdu sukompromituoti M. L., tačiau šią advokatės apeliaciniame skunde nurodytą versiją apeliacinės instancijos teismas vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant padėti M. L. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apeliantė skunde nurodo, kad teismas nesiaiškino aplinkybės, ar pridėtas priedas prie elektroninio laiško vykdomasis dokumentas yra M. L. išduotas dokumentas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip matyti iš vykdomojo dokumento, pridėto prie nukentėjusiajam siųsto elektroninio laiško, šis vykdomasis dokumentas 2010-03-19 yra išduotas ieškovui M. L. dėl A. J. skolos. Vykdomasis dokumentas yra patvirtintas teismo anspaudu ir teisėjos parašu, todėl teigti, kad vykdomasis dokumentas, pridėtas prie nukentėjusiajam siųsto elektroninio laiško, yra suklastotas, nėra pagrindo.

Pastebėtina, kad nors apeliaciniu skundu buvo prašoma priteisti M. L. turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nebuvo pateikti jokie tokias išlaidas pagrindžiantys dokumentai, todėl jų priteisti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 3 d., 4 d., 329 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-10 nuosprendžio dalį, kuria M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. 15 MGL dydžio bauda, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

M. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d., 2 p., M. L. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. L. paskirta galutinė bausmė – 15 MGL dydžio bauda, panaikinti.

Nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam A. J. ir nukentėjusiajai S. J. iš M. L. priteista po 2500 lt dėl šmeižto patirtai neturtinei žalai atlyginti, panaikinti.

Nukentėjusiųjų A. J. ir S. J. civilinį ieškinį dėl šmeižto patirtos neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nekeistą.